Administracinė byla Nr. eI2-4401-279/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00417-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6;
51.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 7 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Fondo valdyba) 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių ( po reorganizacijos Panevėžio skyrių) (toliau – ir atsakovas, ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius) išmokėti nepilnai neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už birželio-spalio mėnesius, atitinkamai išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną.
Nors pareiškėjas skundo reikalavime nenurodė, už kurių metų birželio-spalio mėnesius jis prašo įpareigoti išmokėti jam neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – ir nedarbo draudimo išmoka) sumą, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio, bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl neišmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies būtent už 2020 metų birželio-spalio mėn. Todėl laikytina, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių išmokėti jam neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą už 2020 m. birželio – spalio mėn.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka už 2020 m. balandžio–lapkričio mėnesius. Pagal minėtą sprendimą už birželio-spalio mėnesius jam buvo išmokėta nepilna nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pareiškėjas 2021m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl nepilnai išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų už 2020 m. birželio-spalio mėnesius. Fondo valdyba 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas teigė, jog Fondo valdybos Utenos skyrius ir Fondo valdyba skundžiamame sprendime nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka išmokėta nepilnai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. pareiškėjui sumokėta tik nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio sprendimu jam paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Tiek Fondo valdyba tiek Fondo valdybos Utenos skyrius netinkamai taiko ir interpretuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis, nes minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pateiktas socialinės apsaugos išmokų baigtinis sąrašas, tarp kurių nėra numatyta tokia išmokos rūšis kaip kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra paminėta nei pati kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, nei bendra kategorija – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos. Taigi nesant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai, konkrečiai ir aiškiai įtvirtinto įpareigojimo mažinti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kai asmeniui mokama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, tiek Fondo valdybos Utenos skyrius, priimdamas sprendimus, kuriais buvo sumažinta pareiškėjui mokėtinos nedarbo išmokos dalis gaunamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas suma, tiek ir Fondo valdyba, priimdama 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo skundo, veikė neteisėtai. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pagal kurį administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiuo atveju buvo sumažintas pareiškėjui priklausančios nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis remiantis vien subjektyviu šią išmoką skiriančio subjekto įstatymo nuostatų interpretavimu, t. y., pačioje įstatymo nuostatoje nesant tiesioginio ir aiškaus įtvirtinimo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka turi būti mažinama ir tuo atveju, kai šią išmoką gaunantis asmuo kartu gauna ir kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėjas teigia, kad tokie atsakovų veiksmai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Šio principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų santykių poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas konstatuoja, kad atsakovų priimtais neteisėtais sprendimais buvo viršyti jiems suteikti įgaliojimai bei pažeisti konstitucinis teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principai, t. y., pareiškėjo teisė gauti pilną nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Atsakovas Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021-01-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-291-279/2021 pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio mėn., atitinkamai išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną, nusprendė palikti nenagrinėtą, pareiškėjui nepasinaudojus privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kitoje dalyje teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas šį Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021-01-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-291-279/2021 skundė apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (bylos Nr. eA-2760-502/2021). Tiek nurodytoje ankstesnėje administracinėje byloje Nr. eI2-291-279/2021, tiek nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. eI-4401-279/2021 ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas prašo išmokėti jam nedarbo socialinio draudimo išmokos nepriemoką, kuri susidarė jam mokant nedarbo socialinio draudimo išmokos ir jo gaunamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skirtumą, t. y. mokant nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį, viršijančią mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Atsakovas paaiškino, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirta ir mokama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.
Pagal iki 2019-12-31 galiojusias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nedarbo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, gaunantiems socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų buvo mokama tik nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti išvardytų gaunamų pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą. Pažymėjo, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu (2019-12-12 Nr. XIII-2652, toliau – Pakeitimo įstatymas) Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis buvo pakeista numatant, kad asmenims, gaunantiems jiems patiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas, valstybines pensijas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, profesinės reabilitacijos išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Taigi, pagal nuo 2020-01-01 galiojančias Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, kuri neminusuojama mokant nedarbo socialinio draudimo išmokas. Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistravo ir, kuriems bedarbio statusas suteiktas po 2020-01-01. Be to, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame senatvės pensijos išankstinį skyrimą, atsižvelgiant į kitas asmens gaunamas išmokas, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas įvardintos kaip nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos už asmens darbo pobūdį. Todėl asmeniui, gaunančiam šią pensinio pobūdžio išmoką, nuo 2020-01-01 mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokos skirtumas. Nedarbo socialinio drudimo išmoka už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-04-24 pareiškėjui buvo mokama pagal tuo metu galiojusias Nedarbo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas iš priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos sumos neminusuojant. Užimtumo tarnyboje pareiškėjas (pakartotinai) užsiregistravo ir bedarbio statusas jam buvo suteiktas 2020-02-07, t. y. po 2020 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Teisę į pakartotinį nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą pareiškėjas įgijo nuo 2020-04-25 ir ši išmoka paskirta bei mokama vadovaujantis nuo 2020-01-01 galiojančiomis Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, kuri neminusuojama mokant nedarbo socialinio drudimo išmokas. Nurodė, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021-01-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ nustatė, kad teisę į pakartotinį nedarbo išmokos skyrimą, pagal 2020-02-07 suteiktą bedarbio statusą, pareiškėjas įgijo nuo 2020-04-25 (ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimas, išmokėjus visą jos mokėjimo trukmę, nutrauktas 2019-04-24). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui buvo mokama vadovaujantis Nedarbo įstatymo 13 str. 1 d., t. y. mokėtinas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis nustatytas kaip paskirtos nedarbo socialinės draudimo išmokos ir gaunamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skirtumas, atsižvelgiant į bedarbio statuso galiojimą. Registro duomenimis, pareiškėjui mokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas per mėnesį dydis buvo 246,82 Eur (kompensacija buvo mokama iki 2020-10-31). Vadovaudamasis Nedarbo įstatymo 13 str. 1 d., Fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai, priėmė sprendimus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies (skirtumo) mokėjimo ir pareiškėjui už 2020 metų balandžio - spalio mėnesius buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą, atsižvelgiant į bedarbio statuso galiojimą (bedarbio statuso pareiškėjas neturėjo 2020 m. gegužės 22 ir spalio 15 dienomis, nes nurodytomis dienomis jis gavo vienkartinę išmoką iš (duomenys neskelbtini), todėl už 2020 m. balandį pareiškėjui buvo išmokėta 102,64 Eur (152 Eur - 49,36 Eur), už gegužės men. 1-21 ir 23-31 dienas - 496,64 Eur (735,50 Eur - 238, 86 Eur), už birželį - 513,19 Eur (760,01 Eur - 246,82 Eur), už liepą - 489,55 Eur (736,37 Eur - 246,82 Eur), už rugpjūtį - 391,03 Eur (637,85 Eur - 246,82 Eur), už rugsėjį - 391,03 Eur (597,24 Eur - 246,82 Eur) ir už spalio mėn. 1-14 ir 16-31 dienas - 358,38 Eur (597,24 Eur - 238,86 Eur) nedarbo išmoka. Kadangi už 2020 m. lapkričio mėn. kompensacija už ypatingas darbo sąlygas pareiškėjui nebuvo mokama, o bedarbio statusas nutrauktas 2020-11-17, už 2020 m. lapkričio mėn. 1-16 dienas išmokėta visa priskaičiuota nedarbo išmoka (273,95 Eur).
Fondo valdybos Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į galiojančių teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad panaikinti Fondo valdybos 2021-01-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ bei įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių išmokėti nepilnai išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio – spalio mėnesius ir 0.03 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną, nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas 2021-01-14 skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas išmokėti nepilnai išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio – spalio mėnesius. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021-01-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad teisę į pakartotinį nedarbo išmokos skyrimą pagal 2020-02-07 suteiktą bedarbio statusą pareiškėjas įgijo nuo 2020-04-25 (ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimas, išmokėjus ją už visą jos mokėjimo trukmę, nutrauktas 2019-04-24). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui buvo mokama vadovaujantis Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, t. y. mokėtinas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis nustatytas kaip paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir gaunamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skirtumas, atsižvelgiant į bedarbio statuso galiojimą. Atsakovė atsiliepime nurodė iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius. Teigė, kad Fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį, viršijančią jam mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Fondo valdybos 2021-01-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių (po reorganizacijos Panevėžio skyrių) išmokėti nepilnai išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio – spalio mėnesius bei 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta , kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Pareiškėjui mokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas per mėnesį dydis buvo 246,82 Eur. Pareiškėjas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Užimtumo tarnyboje pareiškėjas (pakartotinai) užsiregistravo 2020 m. vasario 7 d. ir tą pačią dieną jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Teisę į pakartotinį nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą pareiškėjas įgijo nuo 2020-04-25. Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniais bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, pareiškėjui buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka už 2020 m. balandžio- lapkričio mėnesius.
Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. gegužės 1–31 d. laikotarpį, kuris yra 31 kalendorinė diena, pareiškėjui priskaičiuota 735,50 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 238,86 Eur kompensacija ir išmokama 496,64 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už birželio 1-30 d. laikotarpį, kuris turi 30 dienų, pareiškėjui priskaičiuota 760,01 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 246,82 Eur kompensacija ir išmokama 513,19 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už liepos 1-25 d. laikotarpį, kuris turi 25 dienas, pareiškėjui priskaičiuota 612,91 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 199,05 Eur kompensacija ir išmokama 413,86 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už liepos 26-31 d. laikotarpį, kuris turi 6 dienas, pareiškėjui priskaičiuota 123,45 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 47,77 Eur kompensacija ir išmokama 75,68 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už rugpjūčio 1-31 d. laikotarpį, kuris turi 31 dienas, pareiškėjui priskaičiuota 637,85 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 246,82 Eur kompensacija ir išmokama 391,03 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už rugsėjo 1-30 d. laikotarpį, kuris turi 30 dienų, pareiškėjui priskaičiuota 637,85 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 246,82 Eur kompensacija ir išmokama 391,03 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. spalio 1-14 d. laikotarpį, kuris yra 14 dienų, pareiškėjui priskaičiuota 288,06 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 111,47 Eur kompensacija ir išmokama 176,59 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. spalio 16-26 d. laikotarpį, kuris yra 11 dienų, pareiškėjui priskaičiuota 226,33 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 87,58 Eur kompensacija ir išmokama 138,75 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas). Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. spalio 27-31 d. laikotarpį, kuris yra 5 dienų, pareiškėjui priskaičiuota 82,85 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, minusuojama 39,81 Eur kompensacija ir išmokama 43,04 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (skirtumas).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas, ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2021m. sausio 14 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl nepilnai išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų už 2020 m. birželio-spalio mėnesius pagal Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. sausio 14 d. skundą, priėmė 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, be kita ko, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui mokama vadovaujantis Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, t.y. mokėtinas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis nustatytas kaip paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir gaunamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skirtumas, atsižvelgiant į bedarbio statuso galiojimą.
Pareiškėjas su tuo nesutinka teigdamas, kad tiek Fondo valdyba tiek Fondo valdybos Utenos skyrius netinkamai taiko ir interpretuoja Nedarbo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis, nes minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pateiktas socialinės apsaugos išmokų baigtinis sąrašas, tarp kurių nėra numatyta išmokos rūšis - kompensacija už ypatingas darbo sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat prašo įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių (po reorganizacijos Panevėžio skyrių) išmokėti jam neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio- spalio mėn. ir 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš 5 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų sąlygų.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministras) 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 31 punktas numato, kad kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos už einamąjį mėnesį Fondo valdybos nustatyta tvarka.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis, 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2652 redakcija) nustato, kad asmenims, gaunantiems jiems patiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas, valstybines pensijas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, profesinės reabilitacijos išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo (2019 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII-2652) 8 straipsnio 3 dalis numato, kad minėtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d. Kaip jau minėta, pareiškėjas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam bedarbio statusas buvo suteiktas 2020 m. vasario 7 d., t. y. po 2020 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, ir vertintina, ar kompensacija už ypatingas darbo sąlygas priskirtina šioje įstatymo nuostatoje išvardintoms pensijoms, kompensacijoms, rentoms, išmokoms, kurios turi būti minusuojamos mokant nedarbo draudimo išmoką.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnis „Socialinio draudimo pensijų rūšys“ nurodo, kad pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio (reglamentuojančio senatvės pensijos išankstinį skyrimą atsižvelgiant į kitas asmens gaunamas išmokas) 1 dalyje yra numatyta, kad pagal šį įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo atitinka visas šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytas sąlygas, ir 3 punkte nurodyta tokia sąlyga: negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio „Socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltiniai“ 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. To paties straipsnio 3 dalis nurodyta, be kita ko, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
Iš nurodytų teisės normų matyti, kad nors kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra įvardinta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje tarp socialinio draudimo pensijų, ši kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra nurodyta to paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte tarp nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį, ji taip pat yra nurodyta to paties įstatymo 9 straipsnyje „Socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltiniai“, kartu su kitomis socialinio draudimo pensijomis. Be to, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnis išvardina tik tas pensijas, kurios skiriamos pagal šį įstatymą. Šio įstatymo 62 straipsnio 11 dalis nurodo, kad kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikytina nuolatine pensinio pobūdžio išmoka. Todėl, taikant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui už 2020 m. birželio ir spalio mėnesius turi būti išmokėta tik nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą, t. y. pareiškėjui turi būti išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, kuri gaunama, iš nedarbo socialinio draudimo išmokos sumos atėmus (minusavus) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Iš skundžiamo Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimų turinio matyti, kad tokiu būdu ir buvo apskaičiuota pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis už 2020 m. birželio- spalio mėnesius.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgdama į ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nuostatas, daro išvadą, kad atsakovės Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas.
Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustačius, kad ginčijamas Fondo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių (po reorganizacijos Panevėžio skyrių) išmokėti pareiškėjui neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio – spalio mėn. ir 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė