Baudžiamoji byla Nr. 1-1355-271/2015

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01429-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius, 2015 m. balandžio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,

sekretoriaujant G.Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei R.Šimonei,

kaltinamajam S. Š., jo  gynėjai advokatei Kr.Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) – 90 parų arešto; bausmė atlikta;

2) 2013-08-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto;

3) 2014-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2013-08-12 baudžiamuoju įsakymu – 30 parų arešto;

4) 2014-10-24 Vilniaus miesto aplinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., subendrinus bausme su 2014-02-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 4 mėnesiams ir 15 dienų laisvės atėmimo, atlieka bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 00.05 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 1, prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „Nissan NV200“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma, prašydamas susitarti, pasiūlė 300 Lt (86,89 Eur) dydžio kyšį ir  nurodė, kad pinigus atveš pažįstamas, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams N. R. ir V. V., siekdamas už tai  neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad  jis 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 00.05 val., Vilniuje, Seinų g.- Geležinkelio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes neblaivus (1.57% alkoholio girtumas), vairavo transporto priemonę „OPEL VECTRA“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu kaltinamasis S. Š. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams (papirkimas).

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis S. Š. teisiamajame posėdyje  nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nakties metu neblaivus vairavo draugo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris FTU  099, važiavo nuo Seinų  link Geležinkelio gatvės. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vyriškio ir moters. Su savimi turėjo tik asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimas liko namuose, todėl negalėjo jo pateikti pareigūnams. Tiksliai neatsimena, tačiau jam atrodo, jog atvyko kiti policijos pareigūnai ir jis buvo patikrintas alkotesteriu. Jam buvo nustatytas 1,57 ar 1,58 promilių girtumas. Fakto neginčijo, suvokė, kad jam gresia administracinė atsakomybė, kad gali netekti  teisės vairuoti automobilį, dėl to pasiūlė pareigūnams 300 Lt, prašydamas jų, kad nenutemptų kur nors automobilio, paskirtų jam baudą. Su savimi tiek pinigų neturėjo, skambino draugui, siūlė policininkams palaukti, kol draugas atveš pinigus. Pastarasis būtų galėjęs nuvairuoti ir automobilį. Pareigūnai pasiūlymą atmetė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kuriuos atliko tikslu išvengti atsakomybės  už vairavimą išgėrus. Pripažįsta, kad jo veiksmus įtakojo tai, kad buvo neblaivus.

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė dėl pasiūlymo duoti pareigūnams kyšį grindžiama ir šiais įrodymais:

Liudytoja N. R., policijos pareigūnė, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. naktį patruliavo Vilniaus gatvėmis kartu su bendradarbiu V. V. Naktį gavo pranešimą, kad nuo Seinų gatvės Opel Vectra automobiliu  važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Sustabdė automobilį. Kolega atvedė vairuotoją į tarnybinį automobilį. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kalba buvo nerišli. Buvo kviečiamas kitas policijos ekipažas, nes jie neturėjo alkoholio matuoklio. Kol buvo laukiama kitų pareigūnų, vairuotojas S. Š. nepaisydamas įspėjimo dėl galimos atsakomybės ir daromo garso įrašo siūlė  jiems susitarti, siūlė 300 Lt, aiškino, kad atvažiuos draugas, atveš pinigus ir nuvairuos automobilį. Jos kolega dar kartą įspėjo vairuotoją dėl atsakomybės už kyšio siūlymą. Į tai vairuotojas atsakė, jog tai ne kyšis, o tiesiog draugiškas susitarimas. Atvykę kiti policijos pareigūnai patikrino vairuotoją alkotesteriu, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Automobilis buvo pristatytas į aikštelę, o S. Š. - į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Dėl to įvykio surašė tarnybinius pranešimus (b.l.8).

Analogiškus liudytojai N. R. parodymus ikiteisminio tyrimo eigoje davė liudytojas, policijos pareigūnas V. V. (b.l.7).

Prie pareigūnų N. R., V. V. tarnybinių pranešimų buvo pridėtas įvykio garso įrašas (b.l. 4-5, 9-11).

2014 m. rugsėjo 30 d. 01.52 val. S. Š. buvo nustatytas 1,57 promilių alkoholio girtumas (b.l. 18).

2014 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu kaltinamasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124/1 str. 7 d. ir nubaustas 1000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams (b.l. 58).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys,  kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal  ją  teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis  nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam S. Š. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip tiesioginis pasiūlymas valstybės tarnautojams, policijos pareigūnams vykdant įgaliojimus N. R., V. V. kyšio už  neteisėtą jų neveikimą, t.y. už tai, kad jam nebūtų surašomas protokolas dėl eismo taisyklių pažeidimų vairuojant automobilį  esant neblaiviam (papirkimas).

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad S. Š. siūlydamas kyšį siekė, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn  atsakomybėn pagal LR ATPK 128 str., kadangi jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tik buvo pamiršęs pasiimti vairuotojo pažymėjimą, todėl administracinė atsakomybė pagal šią teisės normą jam ir nebuvo galima, nesant S. Š. veikoje šio pažeidimo sudėties. 2014-10-15  Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, priimtas S. Š. atžvilgiu, taip pat patvirtina, kad pagal LR ATP 128 str. 1 d.  jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 227  str. 2 d.

Kaltinamasis neturėjo pinigų, siūlė pareigūnams 300 Lt už tai, kad jis galėtų išvengti administracinės atsakomybės, aiškindamas, kad pinigus jiems atveš draugas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis S. Š. padarė  nusikaltimą, kurį   įstatymas priskiria prie  apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo   atsakomybę  lengvina tai, kad jis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad S. Š. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis neteisėtai vairavo automobilį ir siūlydamas pinigus pareigūnams siekė išvengti atsakomybės už tai. Neblaivumas įtakojo jo neteisėtų veiksmų vykdymą, ką pripažino teismo posėdžio metu ir pats kaltinamasis, todėl jis pripažintinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) .

Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.  Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas.  Teisingumo principo įgyvendinimas  užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis  S. Š. teisiamas yra 5 kartą.  Šį nusikaltimą jis vykdė  prieš ketvirtą jo nuteisimą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį  nusikaltimą, todėl  konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos  BK 27 str.1d.).  Baustas administracine tvarka  už  girtavimą viešojoje vietoje, nedidelį chuliganizmą (b.l.56-59).

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas  aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis iki jo sulaikymo ir įkalinimo pagal ankstesnius nuosprendžius dirbo statybose, turėjo legalų pragyvenimo šalinį, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai lengvina jo atsakomybę, jo  jauną amžių, tai, kad jis  tikina, jog nori keisti gyvenimo būdą - nustoti vartoti alkoholį, dirbti, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus,  bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas  daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą arešto bausmę, kuri savo dydžiu nežymiai viršija šios bausmės rūšies įstatymu už nusikaltimų padarymą nustatytą vidurkį. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taikytini  Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. reikalavimai dėl šios bausmės ir 2014-10-24  nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam S. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu,  pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra įkalintas (atlieka laisvės atėmimo bausmę), jo galimybės savarankiškai realizuoti teisę į gynybą apribotos. 

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

S.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 d.d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 5 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką nuteistajam  įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo šioje byloje nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. 00.01 val. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. 14.30 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti  laisvės atėmimo  bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

              Teisėjas                            P.Borkovski