Civilinė byla Nr. e2A-489-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01182-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALIGRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALIGRA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolitas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ALIGRA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dolitas“ už atliktus statybos darbus ir medžiagas 52 299,89 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės užsakymą atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini). Ieškovė jokių pretenzijų iš atsakovės iki šios dienos nėra gavusi, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti už atliktą darbą.
3. Ieškovė 2017 m. spalio 27 d. pasirašė atsakovės parengtą Rangos sutartį Nr. 2017/10/27-001 (toliau – Sutartis 1) dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogų ir fasadų apšiltinimo ir apdailos įrengimo statybos darbų už 135 765,97 Eur su PVM; 2018 m. sausio 19 d. pasirašė atsakovės parengtą Rangos sutartį Nr. 2018/01/19-001 (toliau – Sutartis 2, abi kartu – Sutartys) dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogų ir fasadų apšiltinimo ir apdailos įrengimo statybos darbų už 65 654,6 Eur su PVM. Pagal abi sutartis ieškovė turėjo atlikti darbų atsakovei už 201 420,57 Eur. Numatytas darbų terminas – 2018 m. vasario 14 d. Atsakovė bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 40 000 Eur. Daugiau jokių mokėjimų nėra atlikusi.
4. Ieškovė pažymi, kad buvo atlikusi didžiąją dalį statybos darbų bei atliktų darbų aktais perdavusi atsakovei. 2018 m. vasario 7 d. ieškovė išrašė atliktų darbų aktą Nr. 2017 m. 12-1 už stogų įrengimą, fasadų apšiltinimo ir apdailos įrengimą (duomenys neskelbtini) už 114 229,69 Eur sumą su PVM. Atsakovės statybų vadovas nurodė, kad pagal šį aktą darbus priims kitą dieną. Kitą dieną informavo, kad stabdo objekte statybos darbus, o atliktus darbus priims artimiausiu metu. Nurodo, kad ieškovė visą laiką norėjo tęsti darbus, tačiau atsakovė visokiais būdais vengė tiek leisti ieškovei baigti darbus, tiek priimti atliktus darbus. 2018 m. spalio 22 d. ieškovė pasiūlė atsakovei priimti darbus, tačiau atsakovė atsisakė atvykti ir priimti darbus. Atlikti darbai buvo priduoti vienašališkai. Todėl ieškovė 2018 m. spalio 30 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą ir vienašališką darbų priėmimo – perdavimo aktą su PVM sąskaita – faktūra AL Nr. 015.
5. Ieškovė 2018 m. vasario 7 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: serija AL Nr. 011 70 388,60 Eur sumos su PVM, serija AL Nr. 012 58 002,80 Eur sumos su PVM, serija AL Nr. 013 1 099,89 Eur sumos su PVM, iš viso 129 491,29 Eur su PVM ir įteikė atsakovės direktoriui. Nesulaukusi mokėjimų, ieškovė 2018 m. balandžio 13 d. dar kartą minėtas PVM sąskaitas – faktūras išsiuntė registruotu paštu. 2018 m. spalio 22 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija AL Nr. 015 35 496,18 Eur sumos su PVM. Pagal Sutarties 2 lokalinę sąmatą nebuvo atlikti 21 name klinkerio klijavimas, fugavimas, sustandinti stogai, lietaus nubėgimo sistema, mediena, atvežimas, stogų šiltinimas, vata stogo šiltinimui, ventiliacija mažiems stogeliams, dėl atsakovo kaltės, nes atsakovė atsisakė priimti darbus, bei neleido jų tęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė, jog atsakovė neturėjo prievolės atskirai apmokėti už medžiagas, tačiau atsakovė apmokėdavo už statybines medžiagas, todėl šie mokėjimai turi būti įskaityti į atsakovės atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nesumokėjo atsakovei šioje byloje reikalaujamos skolos, kadangi ieškovė yra atlikusi 40 000 Eur avansinius mokėjimus ieškovei bei atsakovė yra sumokėjusi 43 000 Eur už medžiagas.
9. Teismas konstatavo, jog 2018 m. vasario mėn. Sutartys buvo nutrauktos ir visi Sutartyse numatyti darbai atlikti nebuvo, todėl bendra Sutarčių kaina neturi esminės reikšmės nustatant atsakovės skolos dydį.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ji nustatė, jog atsakovės skolą sudaro 52 299,89 Eur suma.
11. Teismas pažymėjo, kad dėl dalies darbų šalys priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, žymos apie atsakovės atsisakymą tokį aktą pasirašyti jame nėra, todėl vienašalis perdavimo aktas neįrodo, kad darbai buvo perduoti atsakovei.
12. Teismo sprendime konstatuota, kad byloje nustatyta, jog ieškovė, kaip statybos darbų rangovė, nevykdė medžiagų pirkimo ir sunaudojimo apskaitos, nėra duomenų, kad ji pildė statybos žurnalą.
13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad iki Sutarčių nutraukimo ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais.
14. Teismas, įvertinęs teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad ieškovė nebaigė atlikti visų darbų, o atliktus darbus įvykdė su trūkumais, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus bei už juos apmokėti. Be to, atsakovė atliko avansinius mokėjimus ir mokėjo už medžiagas, todėl teismo sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nesumokėjo už darbus, kuriuos ieškovę atliko tinkamai iki Sutarčių nutraukimo.
15. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, patvirtina ne tik teismo ekspertizės išvados, bet ir į bylą pateiktos sutartys, iš kurių nustatyta, kad kiti rangovai turėjo šalinti trūkumus ir užbaigti darbus.
16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog vadovautis specialisto D. K. vertinimo aktu nėra pagrindo, kadangi neįmanoma nustatyti, ar specialistas vertino ieškovės atliktus darbus iki Sutarčių nutraukimo, be to, ekspertas netyrė atliktų darbų kokybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „ALIGRA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atsakovė nepaneigė 27 362,50 Eur skolos fakto ieškovei už atliktus darbus, t. y. teismas nepasisakė, kodėl bendros Sutarčių kainos sumos 201 420,57 Eur nesumažino ieškovės neatliktų darbų ir defektų šalinimo kainomis (66 880,94 Eur ir 24 177,13 Eur), avansu (40 000 Eur) ir išlaidų už medžiagas suma (43 000 Eur), o atsakovės skolos likučio (27 362,50 Eur) nepriteisė ieškovei.
17.2. Nesuprantama, kodėl konstatuota, kad ieškovė neįrodė skolos, be to, neaišku, kokią kainą teismas laikė visų atliktų darbų ir kaip ją skaičiavo.
17.3. Teismas padarė techninę klaidą ir netinkamai nurodė Sutartyje 2 numatytą darbų kainą.
17.4. Atsakovė nepristatė statybinių medžiagų už 23 000 Eur sumą. Nebuvo apklausti liudytojai ar pateikti įrodymai, kurie patvirtintų medžiagų perdavimą.
17.5. Atsakovė neįrodė, kad nuo Sutarčių nutraukimo (2018 m. vasario 7 d.) ieškovės atlikti darbai buvo apsaugoti nuo trečiųjų asmenų poveikio.
17.6. Atsakovė teikė prašymą apklausti teismo ekspertą, tačiau teismas jo netenkino ir pažeidė atsakovės teisę užduoti ekspertui klausimus.
17.7. Teismas selektyviai vertino įrodymus, t. y. neįvertinta aplinkybė, kad objekte niekada nebuvo fiksuoti ieškovės darbų trūkumai.
18. Atsakovė UAB „Dolitas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Kadangi apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė subjektai, neturintys teisės veikti apeliantės, juridinio asmens, vardu, apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas. Apeliacinis skundas yra pateiktas ir pasirašytas akcininkės R. M. ir akcininko I. M., tačiau apeliacinį skundą gali pateikti tik juridinio asmens vadovas.
18.2. Apeliacinis skundas yra grindžiamas naujais argumentais dėl 27 362,50 Eur skolos priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į ribotos apeliacijos modelį, tokie argumentai yra negalimi. Pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė reikalavimą dėl 52 299,89 Eur sumos už atliktus darbus priteisimo, tačiau konkretaus reikalavimo dėl 27 362,50 Eur nereiškė.
18.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik nėra skolinga apeliantei 27 362,50 Eur, tačiau nėra skolinga viso ieškinio reikalavimo apimtyje.
18.4. Apeliantė prašo atlyginti ne už jos atliktus ir perduotus darbus, tačiau prašo priteisti skirtumą tarp to, ką ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti, tačiau neatliko arba atliko su defektais, ir tarp kainos, kurią atsakovė sumokėjo kitoms įmonėms už darbų atlikimą. Tokio reikalavimo tenkinimo atveju, susiklostytų ydinga praktika, kai būtų atlyginama ne už tinkamai atliktus darbus.
18.5. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės poziciją dėl vienašalio darbų perdavimo.
18.6. Apeliantė prašė teismo jai skirti papildomą laiką susipažinti su ekspertizės aktu ir priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų, tačiau per šį terminą ji neatliko jokių procesinių veiksmų, kurių atlikimui terminas buvo pratęstas tiek, kiek pageidavo ieškovė.
18.7. Eksperto D. K. vertinimo akte nurodyta, kad vertinamas 2019 m. darbų faktas, t. y. ne ieškovės, bet trečiųjų asmenų atlikti darbai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, UAB „ALIGRA“ įstatų kopijas, taip pat 2020 m. lapkričio 16 d. medicininio mirties liudijimo ir 2013 m. vasario 5 d. testamento kopijas.
21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai yra susiję su subjektų, turinčių teisę ieškovės vardu pateikti apeliacinį skundą ir juridinio asmens vardu teisme vesti bylą, nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjant ginčą apeliacine tvarka. Siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl juridinio asmens atstovavimo teisme pagal įstatymą
23. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionuoja ieškovės akcininkų teisę pateikti apeliacinį skundą juridinio asmens vardu.
24. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis).
25. Kasacinis teismas, plėtodamas CPK 55 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką dėl juridinio asmens atstovavimo teisme pagal įstatymą, išaiškino, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai; bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų; bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas); bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Taigi įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, pagal kurią veikti bendrovės vardu teisę turi tik bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (išskyrus atvejus, kai steigimo dokumentuose nustatyta tvarka tokia teisė suteikta kitų organų nariams ir dalyviams). Įstatyme įtvirtinta išimtinė akcininkų teisė rinkti (paskirti) bendrovės vadovą, kai bendrovėje nesudaroma valdyba (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatyta nepriklausomai nuo akcininkų skaičiaus ir ji nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tais atvejais, kai bendrovėje yra tik vienas akcininkas, toks akcininkas įgyja bendrovės vadovo teises, įskaitant teisę veikti bendrovės vardu ir vesti bylas teisme bendrovės vardu. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų, bendrovės akcininkams iškyla įstatyme įtvirtinta pareiga pagal kompetenciją ir susiklosčiusias aplinkybes spręsti vadovo paskyrimo, pakeitimo ar pavadavimo klausimą. Tokia situacija negali būti aiškinama taip, kad vienintelis įmonės akcininkas savaime tampa vienasmeniu bendrovės valdymo organu – bendrovės vadovu, nes tai neatitiktų įstatyme nustatyto bendrovių valdymo reglamentavimo, bendrovių organų funkcijų bei kompetencijos paskirstymo ir sukeltų neaiškumų bei grėsmę kilti ginčams tiek bendrovės vidiniuose, tiek (ir ypač) išoriniuose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-421/2021 30 punktą).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinį skundą ieškovės UAB „ALIGRA“ vardu pasirašė fiziniai asmenys akcininkai I. M. ir R. M.. Kaip matyti iš į bylą pateiktų UAB „ALIGRA“ įstatų, akcininkams nėra suteikta teisė atstovauti juridinį asmenį teisme bei vesti juridinio asmens vardu teisme bylas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad I. M. nuo 2021 m. liepos 5 d. paskirtas UAB „ALIGRA“ vadovu (direktoriumi) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors formaliuoju požiūriu I. M. apeliacinio skundo pateikimo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d., dar nebuvo paskirtas ieškovės vadovu, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka jis jau yra paskirtas UAB „ALIGRA“ vadovu ir turi teisę vesti bylas juridinio asmens vardu kaip vienasmenis valdymo organas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad laikyti, jog apeliacinį skundą pateikė tokios teisės neturintis subjektas, šiuo atveju nėra tikslinga.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas skolos dydis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nepaneigė 27 362,50 Eur skolos fakto ieškovei už atliktus darbus, t. y. teismas nepasisakė, kodėl bendros Sutarčių kainos sumos 201 420,57 Eur nesumažino ieškovės neatliktų darbų ir defektų šalinimo kainomis (66 880,94 Eur ir 24 177,13 Eur), avansu (40 000 Eur) ir išlaidų už medžiagas suma (43 000 Eur) bei atsakovės skolos likučio (27 362,50 Eur) nepriteisė ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šiuos argumentus pagrįstais.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017 – 2018 m. ieškovei atliko avansinius mokėjimus už bendrą 40 000 Eur sumą. Taip pat iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad atsakovė pirko statybines medžiagas, bendra išlaidų suma – 43 000 Eur. Iš šalių sudarytų Sutarčių 2.3 punktų matyti, kad į Sutarčių kainą yra įtraukas visas už darbų atlikimą ir medžiagas užmokestis. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarčių nuostatas prievolę mokėti už medžiagas turėjo ieškovė, o ne atsakovė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismo ekspertizės išvadomis, nustatė, kad ieškovės neatliktų darbų pagal Sutartis vertė sudaro 27 830 Eur ir 73 230,42 Eur, o atliktų darbų defektų šalinimo kaina sudaro 15 896,98 Eur. Akcentuotina, kad ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytas neatliktų darbų ir (ar) defektų šalinimo kainas (CPK 178 straipsnis).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atliktus avansinius mokėjimus ieškovei, atsakovės atsiskaitymus už medžiagas, taip pat teismo ekspertizės metu nustatytas neatliktų darbų ir defektų šalinimo kainas, sprendžia, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nustatant atsakovės galimos skolos dydį ieškovei Sutarčių kaina sumažinta minėtomis sumomis ir tokiu būdu padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės skolos fakto ir dydžio.
31. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimą, nurodydama, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pristatė statybines medžiagas ieškovei, be to, neįrodyta, kad ieškovės atlikti darbai nuo Sutarčių nutraukimo buvo apsaugoti nuo trečiųjų asmenų poveikio. Ieškovės teigimu, atsakovė nefiksavo atliktų darbų trūkumų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
33. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 6 d. raštu reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės. Taip pat iš byloje esančių sutarčių su trečiaisiais asmenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. kovo 7 d. su UAB „Statybos ranga“ sudarė rangos sutartį Nr. 2018/03/07-001, kuria UAB „Statybos ranga“ įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo statybos darbus ir perduoti užsakovei, bei 2018 m. balandžio 20 d. atsakovė su UAB „Vilniaus statybų kompanija“ sudarė rangos sutartį Nr. 2018/04/20-001, kuria UAB „Vilniaus statybos ranga“ įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų fasado remonto ir klinkerio plytelių apdailos įrengimo statybos darbus ir perduoti užsakovei. Aplinkybę dėl atliktų darbų trūkumų patvirtina ir 2018 m. balandžio 23 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuoti neatlikti ir (ar) netinkamai atlikti namų fasado šiltinimo ir armavimo darbai. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės iki Sutarčių nutraukimo, t. y. iki 2018 m. vasario 7 d. atlikti darbai turėjo kokybės trūkumų.
35. Iš teismo ekspertizės išvadų nustatyta, kad rangos darbų defektai atsirado iki 2018 m. vasario 7 d., be to, ekspertas pažymėjo, jog nustatytų defektų padaryti po 2018 m. vasario 7 d. nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, atmeta apeliantės argumentus, kad atlikti darbai nuo Sutarčių nutraukimo nebuvo apsaugoti nuo trečiųjų asmenų poveikio, kaip neįrodytus. Akcentuotina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino faktą, kad atsakovė mokėdavo už statybines medžiagas, šios aplinkybės neginčijo, todėl argumentas, jog medžiagos nebuvo perduotos ieškovei, atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.
36. Apeliantės teigimu, apskųstame sprendime padaryta techninė klaida nurodant Sutarties 2 kainą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatė, jog sprendimo 20 punkte nurodyta Sutarties 2 kaina – 52 510,02 Eur – neatitinka Sutartyje 2 šalių sutartos kainos – 63 537,10 Eur. Kita vertus, pažymėtina, kad šis rašymo apsirikimas nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertindamas Sutarčių kainos ir neatliktų ar netinkamai atliktų darbų santykį teismas bendrą Sutarčių kainą apskaičiavo tinkamai – 201 420,57 Eur.
37. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ribojo ieškovės teisę rinkti įrodymus, t. y. netenkino jos prašymo apklausti teismo ekspertą.
38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė teismo nustatytu terminu raštu nepateikė prašymo dėl eksperto apklausos, nurodant pageidaujamus užduoti klausimus ekspertui. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, t. y. po daugiau nei dviejų mėnesių nuo teismo ekspertizės atlikimo, pateikė prašymą dėl eksperto apklausos, kuriame nesuformavo konkrečių ekspertui klausimų. Pirmosios instancijos teismas netenkino tokio ieškovės prašymo, nurodydamas, kad ieškovė jį pateikė pavėluotai bei netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, toks ieškovės procesinis elgesys nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
42. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
43. Atsakovė UAB „Dolitas“ pateikė prašymą priteisti jai 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
44. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. vasario 19 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 454,80 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 891,24 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ALIGRA“ (juridinio asmens kodas 302576282) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolitas“ (juridinio asmens kodas 302921561) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė