Civilinė byla Nr. e2A-483-589/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44371-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Buta“, E. K., mažosios bendrijos „Remarkas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centaurus Investment Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo bei 2020 m. vasario 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-108-868/2020 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Buta“, E. K., S. K., mažajai bendrijai „Remarkas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“ dėl statybos leidimų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V. ir A. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, ir Inspekcija) patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Centaurus Investment Group“ 2015 m. birželio 11 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-150611-00666, 2015 m. birželio 11 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-150611-00670, 2015 m. birželio 11 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-150611-00668; panaikinti 2018 m. sausio 8 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020; įpareigoti atsakovus E. K., S. K. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „Buta“ žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytas projektines dokumentacijas gavus naujus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti statomus statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per teismo nustatytą terminą atsakovams E. K., S. K. bei UAB „Buta“ neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti juos, kaltų asmenų – E. K., S. K., UAB „Buta“, UAB „Centaurus Investment Group“, mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Remarkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis, per 3 mėnesius pašalinti statybos, kuriai 2015 m. birželio 11 d. išduotas leidimas Nr. LNS-01-150611-00666, 2015 m. birželio 11 d. išduotas leidimas Nr. LNS-01-150611-00670, 2015 m. birželio 11 d. išduotas leidimas Nr. LNS-01-150611-00668 padarinius – E. K., S. K. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „Buta“ žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nugriauti statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nustatyti, kad atsakovams E. K., S. K., UAB „Buta“ per 3 mėnesius neįvykdžius 4 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis.

2.       Nurodė, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso E. K. ir S. K.. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 0,1016 ha.

3.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 11 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-150611-00666 (toliau – ir leidimas Nr. 1), kuris suteikė teisę statytojai (turinčiam statytojos teisę asmeniui) – UAB „Centaurus Investment Group“ (toliau – ir statytoja), pagal MB „Remarkas“ parengtą „Vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai Nemėžio k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius statybos projektą, 2015 m. (toliau – projektas Nr. 1, statybos projektas Nr. 1), žemės sklype statyti 5 neypatinguosius statinius – 5 vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus.

4.       2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (23.5)-PS1-237 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 1) nustatyta, kad leidimas Nr. 1 išduotas neteisėtai – projekto Nr. 1 sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

5.       2017 m. rugpjūčio 25 d. E. K. pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, ir nurodė, kad pagal leidimą Nr. 1 pradeda statybos darbus. 2018 m. sausio 8 d. S. K. buvo išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020 (toliau – ir pažyma), kurios pagrindu statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2018 m. sausio 22 d.).

6.       Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), nuosavybės teise priklauso UAB „Buta“. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 0,1016 ha.

7.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 11 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-150611-00670 (toliau – ir leidimas Nr. 2), kuris suteikė teisę statytojai, pagal MB „Remarkas“ parengtą „Vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai Nemėžio k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius statybos projektą, 2015 m. (toliau – projektas Nr. 2, statybos projektas Nr. 2), žemės sklype statyti 5 neypatinguosius statinius – 5 vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus.

8.       2017 m. spalio 18 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (23.5)-PS1-240 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 2) nustatyta, kad leidimas Nr. 2 išduotas neteisėtai – projekto Nr. 2 sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

9.       2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Buta“ pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, ir nurodė, kad pagal leidimą Nr. 2 pradeda statybos darbus.

10.       Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 3), nuosavybės teise priklauso UAB „Buta“. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 0,1016 ha.

11.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 11 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-150611-00668 (toliau – ir leidimas Nr. 3), kuris suteikė teisę statytojai, pagal MB „Remarkas“ parengtą „Vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai Nemėžio k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius statybos projektą, 2015 m. (toliau – projektas Nr. 3, statybos projektas Nr. 3), žemės sklype statyti 5 neypatinguosius statinius – 5 vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus.

12.       2017 m. spalio 19 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (23.5)-PS1-241 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 3) nustatyta, kad leidimas Nr. 3 išduotas neteisėtai – projekto Nr. 3 sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

13.       2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Buta“ pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, ir nurodė, kad pagal leidimą Nr. 3 pradeda statybos darbus.

14.       Išnagrinėjusi projektinę dokumentaciją nustatė, kad projektais Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 suprojektuoti statiniai pažeidė Nemėžio pirmo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano ir raidos programos teritoriją (reg. Nr. 771), patvirtintų Vilniaus miesto tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 (toliau – ir detalusis planas) sprendinius, kadangi detalusis planas ginčo žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 nenumatė galimybės sklypuose statyti blokuoto tipo pastatų. Žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, patenka į minėto detaliojo plano kvartalą Nr. 22, kuriam detaliuoju planu buvo nustatytas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji, užstatymo tankumas – 30 proc., užstatymo intensyvumas – 1, pastatų aukštų skaičius – 2, pastatų aukštis iki parapeto viršaus – 8 m (detaliojo plano pagrindinis brėžinys). Tad statinio projekte Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 numatyti blokuoti gyvenamieji namai neatitiko detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitiko Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų namų teritorijų vienbučių ir dvibučių pastatų būdo. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabose aiškiai nurodyta, kad blokuotas užstatymas galimas tik kvartaluose Nr. 6 ir Nr. 11.

15.       2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) „Dėl Nemėžio pirmo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ (toliau – ir detaliojo plano korektūra) buvo patvirtintas detaliojo plano sprendinių koregavimas, kuris nustatė vienbutį blokuotą užstatymo tipą, patikslino naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos ir, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, numatė statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Ginčo statybos leidimai neatitinka detaliojo plano korektūros sprendinių, kadangi viršijamas žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 užstatymo intensyvumas.

16.       Be to, statinio projektus Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 patikrino ne visi juos turėję patikrinti subjektai –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrius. Statybos leidime Nr. 2 neteisingai nurodytas žemės sklypo kadastrinis numeris – nurodyta (duomenys neskelbtini), nors turėjo būti (duomenys neskelbtini).

17.       Teisės aktuose nenustatyta teisinės galimybės įteisinti nebaigtą statybą, jeigu statinys statomas pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, todėl siekiant atkurti iki leidimo išdavimo buvusią padėtį būtina panaikinti ir pažymą apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Centaurus Investment Group“ 2015 m. birželio 11 d. išduotus leidimus Nr. LNS-01-150611-00666, Nr. LNS-01-150611-00670, Nr. LNS-01-150611-00668; panaikino 2018 m. sausio 8 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020; įpareigojo atsakovus E. K., S. K. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „Buta“ žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytas projektines dokumentacijas gavus naujus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti statomus statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per teismo nustatytą terminą atsakovams E. K., S. K. bei UAB „Buta“ neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti juos, kaltų asmenų – E. K., S. K., UAB „Buta“, UAB „Centaurus Investment Group“, MB „Remarkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis, per 3 mėnesius pašalinti statybos, kuriai 2015 m. birželio 11 d. išduoti leidimai Nr. LNS-01-150611-00666, Nr. LNS-01-150611-00670, Nr. LNS-01-150611-00668, padarinius – E. K., S. K. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „Buta“ žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nugriauti statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad šalinant neteisėtos statybos padarinius, atsakovams E. K., S. K., UAB „Buta“ per 3 mėnesius neįvykdžius 4 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis; nustatė, kad šalinant neteisėtos statybos padarinius, kiekvieno atsakovo, t. y. UAB „Buta“, UAB „Centaurus Investment Group“, MB „Remarkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis yra 25 proc., abiejų atsakovų E. K. ir S. K. atsakomybės laipsnis yra 25 proc.; priteisė iš atsakovų E. K., S. K., UAB „Buta“, UAB „Centaurus Investment Group“, MB „Remarkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 1 294,70 Eur, iš kiekvieno po 215,78 Eur, trečiojo asmens S. V. naudai, taip pat lygiomis dalimis 109,88 Eur pašto išlaidų, iš kiekvieno po 18,31 Eur, valstybės naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Buta“ 150 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš atsakovų E. K. ir S. K. lygiomis dalimis 75 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 37,50 Eur, valstybės naudai.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui S. V. iš atsakovų E. K., S. K., UAB „Buta“, UAB „Centaurus Investment Group“, MB „Remarkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 1 210 Eur, iš kiekvieno po 201,67 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

20.       Teismas sprendė, kad 2001 m. detalusis planas kvartale Nr. 22 jokio blokuoto užstatymo nenumatė, o ta aplinkybė, kad 2018 m. buvo pakoreguotas detalusis planas ir leista kvartale Nr. 22 esančiuose sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), statyti blokuotus namus, nereiškia, kad leidimai išduoti teisėtai. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamų leidimų išdavimo metu toje teritorijoje blokuotas užstatymo tipas nebuvo galimas. Visiškai sutiko su ieškovės pozicija, jog ta aplinkybė, kad dabar jau leidžiamas šiuose sklypuose blokuotas užstatymas, gali būti vertinama sprendžiant klausimą dėl neteisėtų statybos leidimų pagrindu kilusių padarinių šalinimo, tačiau tai nedaro leidimus teisėtais ir išduotais nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad statinių užstatymo intensyvumas dabar yra 0,442, t. y. viršija leistiną 0,4.

21.       Kadangi byloje nustatė, kad statybos leidimai išduoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti ir pažymą apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020. Išvadai pagrįsti rėmėsi visuotinai pripažįstamais teisės principais, jog niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria) ir iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

22.       Nesutiko su atsakovų E. K., S. K., UAB „Buta“ pozicija, jog griežtesni žemės sklypų užstatymo intensyvumo rodikliai negali būti taikomi atsakovams – statytojams, nes sugriežtinimas atgal negalioja. Pažymėjo, kad būtent atsakovai – statytojai pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą statė statinius ir tokiu būdu įteisinant neteisėtai atliktus statybos darbus, dėl to, jog sugriežtinimas atgal negalioja, būtų paneigtos principinės teisės normos, jog įstatymai visiems galioja vienodai, be jokių išimčių. Sprendė, kad netoleruotina vykdyti statybos darbus tokiu būdu, jog nuo tokios statybos nukentėtų gretimų sklypų savininkai, nes vietoje vienbučio ar dvibučio namo atsakovai pastatė 3 penkiabučius namus, bei atskiriems statytojams (atsakovams) būtų sudarytos kitokios, t. y. palankesnės sąlygos, statybos darbams vykdyti. Todėl sutiko, jog dėl to, kad dabar leidžiamas blokuotas užstatymas, tai nereiškia, kad gali būti ir leistinas užstatymo intensyvumas iki 0,442. Nurodė, jog negali spręsti, jog tai yra neženklus viršijimas. Teismui pripažinus, jog tai yra neženklus normos viršijimas, būtų formuojama neigiama teismų praktika, leidžianti nesilaikyti statybą reglamentuojančių įstatymų. Taip pat atsižvelgė į tai, kad šie statybos pažeidimai nustatyti, kai statybos darbus vykdė statybos vystytojai, t. y. asmenys norintys gauti finansinę naudą, o ne pavieniai fiziniai asmenys, statantys sau gyvenamuosius būstus.

23.       Sutiko su ieškovės pozicija, kad kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos leidimo išdavimo, gavimo, projektų rengimo ir statybos darbų vykdymo yra visi atsakovai. Iš bylos medžiagos nustatė, kad kvartale Nr. 22 nebuvo galima sublokuotų namų statyba, tačiau tokį reikalavimą statytojas UAB „Centaurus Investment Group“ ignoravo, todėl sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, kad jo veiksmuose yra neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu. MB „Remarkas“ parengė projektus blokuotų gyvenamųjų namų statybai, kai tokių namų statyba toje vietoje nebuvo galima, todėl jis taip pat pažeidė įstatymo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji išdavė ginčijamus statybos leidimus pažeidžiant teisės normų reikalavimus bei detaliojo plano sprendinius. E. K., S. K., UAB „Buta“, kaip faktinių statytojų, neteisėti veiksmai pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu, kadangi jie kvartale Nr. 22 statė blokuotus namus, kai pagal 2001 m. detalųjį planą kvartale Nr. 22 blokuotas užstatymas nebuvo leidžiamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Apibendrindamas konstatavo, kad visų atsakovų kaltė pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 straipsnis).

24.       Nustatė, kad ieškovė 2017 m. spalio 17 d., 18 d., 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktus Nr. (23.5) PSI-237, (23.5) PS1-240, (23.5) PS1-241. Su pirminiu ieškiniu dėl statybos leidimų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo ieškovė kreipėsi 2017 m. gruodžio 8 d., tai yra, nepraleidusi 2 mėnesių termino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą bei 2020 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiųjų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

26.       Nurodo, kad Inspekcija apie ginčo leidimų egzistavimo faktą sužinojo 2017 m. rugsėjo 13 d. gavus pareiškėjų skundus. Byloje nėra jokios informacijos, kad 20 dienų terminas būtų pratęstas. Todėl ieškovė patikrinimą privalėjo atlikti vėliausiai iki 2017 m. spalio 12 d. (20 darbo dienų nuo 2017 m. rugsėjo 13 d.). Tačiau tiek patikrinimo aktai surašyti 2017 m. spalio 17 d., 18 d. ir 19 d., tiek ieškinys į teismą pateiktas tik 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus terminus.

27.       Pabrėžia ir tai, kad informacija apie ginčijamus statybos leidimus paskelbta 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Atsižvelgiant į tai, kad informacinės sistemos tvarkytojas ir valdytojas yra pati Inspekcija, o iš informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodytų duomenų galima nustatyti leidimą išdavusį asmenį, akto pavadinimą, priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuriai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant žinomai, laikoma, jog suinteresuotiems subjektams tampa žinoma apie atitinkamą teisės aktą, Inspekcija apie išduotus statybos leidimus turėjo ir galėjo sužinoti dar 2015 m. birželio 11 d., todėl nustačiusi viešojo intereso pažeidimus statybos srityje, turėjo teisės aktų nustatytais terminais kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo arba statybos leidimų neteisėtumo (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

28.       Mano, kad teismas tik formaliai ir be jokių motyvų nepagrįstai konstatavo, kad 2001 m. detalusis planas kvartale Nr. 22 jokio blokuoto užstatymo nenumatė, tokiu būdu pažeisdamas savo pareigą tinkamai (ir apskritai) motyvuoti savo sprendimą. Teismas skundžiamame sprendime absoliučiai nepasisakė apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus teisinius argumentus dėl detaliojo plano vertinimo, neatsižvelgė ir neįvertino jos nurodytos teismų praktikos. Teismas net nesiaiškino, ką reiškia teritorijos naudojimo būdas „mažaaukštė gyvenamoji“. Detaliojo plano tvirtinimo metu teisės aktai numatė, kad mažaaukščių statinių teritorijoje galima statyti statinius iki 3 aukštų. Jokių kitų ribojimų teisės aktai mažaaukščių statinių teritorijai nenumatė, t. y. nebuvo ribojimo statyti sublokuotus vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus. Po detaliojo plano patvirtinimo galiojo toks teisinis reguliavimas, kuriuo mažaaukštė gyvenamoji statyba reiškė tokią statybą, kai leidžiama statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, neribojant šių namų butų skaičiaus. Detaliajame plane expressis verbis nebuvo nurodyta, kiek vienbučių mažaaukščių namų galima statyti ginčo žemės sklypuose – tuo metu galiojusiose norminiuose teisės aktuose egzistavo draudimas viename žemės sklype statyti daugiau kaip vieną namą, tačiau tokio draudimo neliko 2010 m., t. y. dar iki išduodant ginčijamus leidimus. Atitinkamai, išduodant ginčijamus leidimus, nebuvo reikalavimo, kad viename sklype būtų tik vienas namas. Mano, kad draudimo statyti viename sklype kelis pastatus nebuvimas patvirtina, jog ginčijamų leidimų išdavimo metu atsakovai galėjo pasinaudoti tokiu teisės aktų pasikeitimu, t. y. gauti papildomas teises, net jei ir būtų vertinama, kad detaliuoju planu buvo leista statyti tik vieną statinį.

29.       Paaiškina, kad detaliojo plano korektūra buvo siekiama tiksliau nustatyti teritorijos užstatymo tipą bei pašalinti visas abejones dėl žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galimo užstatymo tipo. Iki detaliojo plano koregavimo aptariamoje teritorijoje buvo leidžiama statyti blokuotus statinius iki 3 aukštų, tačiau tai nebuvo pakankamai suprantamai išreikšta. Ginčo dėl blokuotų statinių statybos galimybės, patvirtinus detaliojo plano korektūrą, apskritai nebeliko. Kasacinio teismo praktika rodo, kad negali būti ignoruojami teisės aktų pasikeitimai, kadangi atsiradę pasikeitimai gali praplėsti statytojo teises ir sudaryti jam sąlygas vykdyti kitokius statybos darbus, negu jis būtų galėjęs iki pakeitimų.

30.       Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad jau po ginčijamų leidimų buvo atliktas detaliojo plano koregavimas, keičiantis užstatymo intensyvumą pagal naujo Bendrojo plano sprendinius, negali reikšti, kad ginčijami leidimai buvo išduoti neteisėtai. Reikalavimas dėl užstatymo intensyvumo 0,4 negali būti taikomas ginčijamiems leidimams, kurie buvo išduoti dar iki šio reikalavimo atsiradimo, kadangi šiuo reikalavimu yra suteikiama mažiau teisių statybai, negu buvo suteikta detaliojo plano tvirtinimo metu.

31.       Mano, kad jokie gretimų sklypų savininkų interesai dėl aptariamų statybų negali nukentėti. Vykdomos statybos atitinka detalaus plano sprendinius. Asmenų, gyvenančių pastate skaičius, negali būti gretimų sklypų savininkų interesų ir teisių pažeidimu, nes šie savininkai negali turėti jokio teisėto lūkesčio dėl konkretaus gyventojų skaičiaus konkrečiame pastate. Užstatymo intensyvumo rodiklio, nustatyto koreguojant detalųjį planą, viršijimas, net jei nagrinėjamu atveju ir būtų aktualus (kadangi šiuo atveju turi būti taikomas detaliajame plane numatytas), bet kokiu atveju gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, kadangi pastarasis rodiklis yra orientuotas ne į statinio išorės, bet į vidaus apimtis – patalpų bendrąjį plotą.

32.       Pažymi, jog ir pats įpareigojimas statytojus nugriauti pastatytus statinius yra neteisingas ir neadekvatus, nėra tinkama ir proporcinga priemonė išspręsti ginčui. Be to, teismas nenustatinėjo, kokius kaltus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamus leidimus, atliko, o ir bendras visų kaltės laipsnis (125 proc.) yra nelogiškas ir nepagrįstas. Nenustačius konkrečios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės dėl ginčijamų leidimų panaikinimo, iš jos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. Mano, kad tretieji asmenys apskritai byloje dalyvavo nepagrįstai (jokios reikšmės trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje neturėjo) ir atitinkamai jų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nebūtinos ir nereikalingos, todėl jiems nepriteistinos.

33.       Atsakovai UAB „Buta“, E. K., MB „Remarkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą, skiriant ieškovei baudą už akivaizdžiai nepagrįstą patikslintą ieškinį bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas.

34.       Nurodo, kad ginčo detalaus plano 2001 m. redakcija nei leido, nei draudė statyti du ir daugiau namų viename žemės sklype, viename sklype statyti blokuotus namus. Specialių architektūros reikalavimų išdavimo metu (2013 m. birželio 19 d.) ir ginčo leidimų statyti išdavimo metu (2015 m.) įstatyminio draudimo viename žemės sklype statyti du ir daugiau individualių namų jau nebeliko. Taigi ginčo teritorijoje tapo leistinas toks užstatymas. Išnykus įstatyminiam draudimui viename sklype statyti du ir daugiau individualių namų ir į ginčo detalųjį planą neįrašius draudimo blokuoti viename sklype esančių individualių namų, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgijo diskrecijos teisę savo nuožiūra spręsti, ar leisti tokį blokavimą, kurią įgyvendino teisėtai išduodama ginčo leidimus.

35.       Mano, kad ginčo leidimų išdavimas nepažeidė greta gyvenančių asmenų interesų. Šią aplinkybę grindžia Vilniaus apygardos teismo nuomone 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-63-232/2016. Ginčo teritorijoje yra pastatyti ir kiti blokuoti namai.

36.       Pažymi, jog teismas nenagrinėjo teritorijų planavimo normų pokyčių ir jų sąsajų su detaliuoju planu, neanalizavo pateiktos į bylą teritorijų planavimo specialisto G. T. išvados argumentų, t. y. akivaizdžiai pažeidė turinčių viešo intereso elementų bylų nagrinėjimo nuostatas, pagal kurias teismui, sprendžiant dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas, o kilus abejonėms, turi būti išklausyta asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją, t. y. ekspertų nuomonė.

37.       Pažymi ir tai, kad detalaus plano korektūros dalis, kuria sugriežtinami reikalavimai užstatymo intensyvumui – leistinas intensyvumas sumažėjo nuo 1 iki 0,4, netaikoma atsakovams – statytojams, nes jų leidimai statyti buvo išduoti iki 2018 m.

38.       Akcentuoja, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovų kaltės laipsnio, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai E. K., S. K. ir UAB „Buta“ nėra projektuotojai, nėra teisininkai, todėl objektyviai negalėjo savarankiškai, t. y. be kompetentingų specialistų pagalbos įvertinti, ar ginčijami leidimai ir atitinkami statybos projektai atitinka detalųjį planą. Tas faktas, kad pačios ieškovės padalinys 2018 m. sausio 8 d. išdavė atsakovei S. K. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių parodo, kad ieškovės darbuotojai, kaip ir atsakovai E. K., S. K. ir UAB „Buta“, taip pat laikė, jog ginčijami leidimai statyti yra tinkami. UAB „Buta“ iki žemės sklypų, kuriems galioja 2015 m. birželio 11 d. išduoti statybos leidimai Nr. LNS-01-150611-00670, Nr. LNS-01-150611-00668, konsultavosi su teritorijų planavimo specialistu architektu D. Č., kuris apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad jo nuomone, statybos leidimas nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų. Tokios pačios nuomonės buvo ir notarai, tvirtinę ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius. E. K. iki žemės sklypo, kuriam galioja 2015 m. birželio 11 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-150611-00666, pirkimo telefonu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (tokie paklausimai yra įrašomi) dėl 2015 m. birželio 11 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-150611-00666 teisėtumo; jis buvo patikintas, kad viskas yra teisėta ir leidimas statyti yra tinkamas, galiojantis. UAB „Buta“ prieš pirkdama ginčo sklypus, kuriems galiojo statybos leidimai Nr. LNS-01-150611-00670, Nr. LNS-01-150611-00668, apklausė šalia gyvenančius asmenis dėl jų potencialių pretenzijų būsimoms statyboms, ir tik įsitikinusi, kad tokių pretenzijų iš gyventojų pusės nėra, įsigijo minėtus sklypus. Atsakovė MB „Remarkas“ vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintais specialiais architektūriniais reikalavimais, todėl turėjo pagrindą tikėtis, kad patvirtintas dokumentas yra teisėtas.

39.       Pažymi, kad ieškovė, 2017 m. rugsėjo 13d. gavusi skundus dėl ginčo statybos leidimų, apie tai neinformavo atsakovų – statytojų, apie skundus atsakovai sužinojo tik gavę teismo procesinius dokumentus, t. y. tik 2018 m. sausio mėn. Šis ieškovės neveikimas lėmė tai, kad statybos darbai nebuvo laiku sustabdyti, dėl ko atsakovai – statytojai patyrė nuostolius.

40.       Mano, kad teismas pripažindamas, kad visų atsakovų kaltės laipsnis yra vienodas, pažeidė kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019 suformuluotas nuostatas, pagal kurias privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai.

41.       Kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiais 2015 m. birželio 11 d. išduotus statybos leidimus Nr. LNS-01-150611-00666, Nr. LNS-01-150611-00670, Nr. LNS-01-150611-00668 tuo pagrindu, kad jie neatitinka detaliojo plano korektūra numatyto leistino 0,4 dydžio žemės sklypo intensyvumo, akivaizdu, kad toks reikalavimas akivaizdžiai pažeidžia teisės aktų galiojimo laike principus (beje dėl šio patikslinto ieškinio, užsitęsė bylos nagrinėjimas), mano, kad tokie ieškovės veiksmai akivaizdžiai netoleruotini ir teismas turėtų nubausti ieškovę už akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą.

42.       Atsakovas UAB „Centaurus Investment Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43.       Nurodo, kad su atsakovais S. K. ir UAB „Buta“ nebuvo sudaręs jokių statybos darbų sutarčių ir nurodytuose žemės sklypuose nėra atlikęs jokių darbų, atitinkamai, nėra nei statinių užsakovas, nei statytojas.

44.       Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad detaliojo plano korektūra sumažinus užstatymo rodiklius, šiais rodikliais turėtų būti vadovaujamasi išduodant naujus statybos leidimus, bet ne tikrinant ir įpareigojant pertvarkyti jau įregistruotus statinius, kas reikštų teisės akto retrospektyvinį galiojimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo kartu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo statytojams dėl statinių nugriovimo net ir nesant pareikšto tokio pobūdžio reikalavimo.

45.       Pažymi ir tai, jog ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ kaip nors būtų prisidėjusi prie galimai neteisėtų leidimų išdavimo ar jų pagrindu vykdomų statybos darbų. Atsakovai S. K. ir UAB „Buta“ patvirtino, kad projektinę dokumentaciją gavo iš MB „Remarkas“. Atitinkamai, atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ nėra ir negali būti atsakinga už šių asmenų veiksmus. Teismas konstatavo tik visų atsakovų kaltę dėl to, kad leidimai išduoti neteisėtai, tačiau nenustatė nei neteisėtų kiekvieno atsakovo veiksmų, nei priežastinio ryšio su pasekmėmis.

46.       Akcentuoja, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, kad ieškovei apie leidimų išdavimą buvo žinoma jau nuo 2015 m., o apie leidimų pagrindu pradedamus statybos darbus – nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Todėl aplinkybė, kad ieškovei apie neteisėtai išduotus leidimus tapo žinoma tik iš gyventojų 2017 m. rugsėjo 13 d. skundų, nepagrįsta jokiais, išskyrus ieškovės teiginius, byloje esančiais įrodymais.

47.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaiko atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytą poziciją, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo teisminės praktikos, todėl toks sprendimas turėtų būti naikintinas, tačiau atmeta apeliantų argumentus dėl kaltės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai paskirstymo.

48.       Akcentuoja, jog kaltė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu iš vis neturėjo būti nustatyta, kadangi ji neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti ginčijamų leidimų statytojams, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, bet priešingai, situaciją įvertino atidžiai ir rūpestingai bei pagrįstai išdavė ginčijamus leidimus. Jokių konkrečių jos neteisėtų veiksmų teismas taip ir nenustatė.

49.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ prašo tenkinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, E. K., UAB „Buta“ ir MB „Remarkas“ apeliacinius skundus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2020 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

50.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

51.       Nurodo, kad tuo atveju, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (t. y. Priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis 2 mėnesių terminas, kuris skaičiuotinas nuo patikrinimo akto surašymo.

52.       Nurodo, kad detalusis planas ginčo žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 neleido blokuotų statinių statybos. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabose aiškiai nurodyta, kad blokuotas užstatymas galimas tik kvartaluose Nr. 6 ir Nr. 11. Detalusis planas leido statyti mažaaukščius (iki 3 aukštų) individualius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.

53.       Pažymi, jog atsižvelgiant į detaliajame plane pateiktas nuorodas (mažaaukštė individuali gyvenamoji statyba) ir detaliajame plane nustatytą sklypo užstatymo tankumo rodiklį 30 proc., kuris atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, darytina išvada, kad žemės sklypams Nr. 1 Nr. 2 ir Nr. 3 taikytina teisės akto nuostata dėl sklypo naudojimo būdo atitikties kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdui, todėl pagal detaliojo plano sprendinius pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą žemės sklypuose galima vieno pastato – vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba. Tad statinio projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 numatyti blokuoti gyvenamieji namai neatitiko detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitiko Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo.

54.       Akcentuoja, jog ne tik detalusis planas statinių blokavimą numatė tik atitinkamuose kvartaluose, bet ir pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusius reikalavimus statinių blokavimas buvo galimas tik ant sklypo ribos ir statyba skirta tik atsižvelgiant į žemės sklypo funkcinę paskirtį – individualią statybą, kurioje antrą gyvenamąjį namą galima statyti tik atidalijus žemės sklypus. Detalusis planas suteikė galimybę žemės sklypuose statyti po vieną individualų gyvenamąjį namą, todėl ši teisė ir teisėtas lūkestis nepakito net ir keičiantis teisiniam reglamentavimui.

55.       Mano, kad detaliojo plano korektūros parengimas tik patvirtino statybos leidimų neteisėtumą ir parodė siekį pašalinti leidimų neteisėtumų pagrindus. Detaliojo plano korektūros parengimas ginčo statybos leidimų savaime nepadaro teisėtais ir neatleidžia nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisėtus statybą leidžiančius dokumentus, juo labiau, kad siekiant pašalinti pažeidimus, susijusius su užstatymo tipu, buvo padarytas kitas pažeidimas – Detaliojo plano korektūra sumažino leistiną žemės sklypo intensyvumą nuo 1 iki 0,4.

56.       Sutinka, kad teisės pasikeitimai praplėtė statytojų teises, tačiau tokių teisių įgyvendinimas ir realizavimas privalomas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. parengti statinio projektus (arba koreguoti turimus) pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus bei teritorijų planavimo dokumentų sprendinius – t. y. pagal detaliojo plano korektūrą, kuri numato, kad sklypo užstatymo intensyvumas leistinas 0,4, kas reiškia, jog projektinė dokumentacija turi būti taisoma, o faktiškai pastatyti statiniai pertvarkomi sumažinant statinių bendruosius plotus taip, kad nebūtų viršijamas užstatymo intensyvumas.

57.       Mano, kad apeliacinio skundo argumentas, jog parinkta padarinių šalinimo priemonė yra neteisinga ir neadekvati, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas skundžiamu sprendimu pirmiausia įpareigojo ne nugriauti statinius, o įpareigojo ištaisyti nustatytus trūkumus ir pertvarkyti statinius, kad jie neprieštarautų galiojantiems reikalavimams.

58.       Pažymi, jog tretieji asmenys byloje dalyvavo Inspekcijos, t. y. ieškovės pusėje, prašė tenkinti reikalavimus, aktyviai dalyvavo teismo procese, rinko ir teikė į bylą įrodymus, paaiškinimus, atsikirtinėjo į nepagrįstus atsakovų argumentus, patyrė bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Todėl nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šios išlaidos turėtų būti nepriteisiamos.

59.       Dėl specialisto G. T. išvados nurodo, kad byloje apskritai nebuvo paskirta ekspertizė, todėl šis dokumentas turi būti vertinamas tik pagal bendrąsias įrodinėjimą reglamentuojančias normas. Joje nevertinta ir nepateiktas atsakymas, ar galimybė blokuoti statinius buvo numatyta detaliajame plane.

60.       Pažymi, jog net ir parengus detaliojo plano korektūrą, ginčijami leidimai savaime teisėtais netampa. Teisės aktų pažeidimų šalinimas ar pašalinimas, pvz.: kaip nagrinėjamu atveju pašalinus pažeidimą dėl blokuoto užstatymo galimybės, atsakovai tik įgyja teisę įteisinti statybas, tačiau tai privaloma daryti teisės aktų nustatyta tvarka, gaunant naują statybos leidimą, ir, esant poreikiui, pakoreguojant projektinę dokumentaciją (ir jei reikia pertvarkius statinius).

61.       Akcentuoja, jog teismas tinkamai nustatė byloje kaltus asmenis ir tokį savo sprendimą pagrindė, Pats prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto yra neteisėtas, todėl tokio prašymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės taip pat negali būti pripažįstamos teisėtomis. Aplinkybė, jog ginčo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, savaime nereiškia, kad apeliantė UAB „Centaurus Investment Group“ turėjo besąlygiškai juo vadovautis. Statybos leidimų priėmimui turėjo įtakos ir jos veiksmai, juo labiau, kad šiuo atveju būtent UAB „Centaurus Investment Group “ turėjo pateikti tinkamus dokumentus, siekdama gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą.

62.       Dėl baudos ieškovei skyrimo pabrėžia, kad byloje nėra įrodymų, kad Inspekcija elgėsi nesąžiningai ar padavė nepagrįstą skundą, priešingai Inspekcija elgėsi pagrįstai ir sąžiningai, vykdė įstatymu jai nustatytas funkcijas, ir nustačiusi leidimų neteisėtumo pagrindus, įgyvendino Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą pareigą kreiptis į teismą.

63.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji asmenys S. V. ir A. V. prašo skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

64.       Nurodo, kad atsakovai klaidingai nurodo terminą, nuo kada pradedamas skaičiuoti 20 darbo dienų terminas, t. y. jį skaičiuoja nuo skundo gavimo dienos, kadangi įstatymas numato, kad šis terminas skaičiuojamas nuo visų privalomų pateikti dokumentų, nurodytų privalomajame nurodyme, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų išvadų gavimo dienos. Nurodyti terminai yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Ieškovei nebuvo numatyta pareiga tikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, patalpinus statybą leidžiančius dokumentus „Infostatyba“.

65.       Pažymi, jog detaliajame plane numatyta „mažaaukščių gyvenamųjų individualių namų statyba“ neapima blokuotų gyvenamųjų namų statymo viename sklype, todėl atsakovai, norėdami statyti blokuotus namus, atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, prieš statybos leidimo gavimą turėjo pakeisti detalųjį planą. Patys atsakovai, inicijuodami detaliojo plano korektūrą ir juos tvirtindami, pripažino, kad ginčo sklypuose negalima blokuotų namų statyba, todėl keitė detalųjį planą.

66.       Mano, kad ginčijamais statybos leidimais numatytų 15 blokuotų gyvenamųjų namų statyba akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų asmenų bei kitų kvartalo namų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes dėl didesnio užstatymo ženkliai padidės triukšmas, transporto priemonių srautas, tarša. Dėl mažesnio nei teisės aktuose numatytų automobilių parkavimo vietų, automobiliai bus parkuojami gatvėje prie sklypų, kas vėlgi apsunkins susisiekimą. Be to, tokio dydžio blokuoti namai (po penkis viename statinyje) visiškai nesiderina su viso kvartalo, kuriame pastatyti vien tik individualūs namai, koncepcija, dėl ko netgi sumažėja kvartale pastatytų namų, įskaitant ir tretiesiems asmenims priklausančių namų, vertė. Taigi atsakovai, siekdami asmeninių interesų – komercinės naudos, negali nepagrįstai pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jiems negali būti sudarytas prioritetas kitų asmenų teisių atžvilgiu.

67.       Pažymi, jog apeliacinių skundų argumentai, kad įpareigojimas nugriauti yra neadekvati priemonė, nepagrįsti. Sprendime statinių nugriovimas numatytas tik, jeigu atsakovai nesutvarkys projektinės dokumentacijos pagal teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentus.

68.       Pažymi ir tai, kad šiuo atveju taikoma ne civilinė atsakomybė, numatyta CK 6.245 straipsnyje, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo institutas, todėl atsakovų kaltė net ir neturi būti įrodinėjama. Prieš įsigydami sklypus, rengdami projektus, statydami namus, atsakovai privalėjo įsitikinti, ar projektai ir statybos leidimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus – detalųjį planą. Aplink atsakovams priklausančius sklypus yra pastatyti išimtinai vienbučiai ir dvibučiai individualūs namai, todėl atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, net jeigu nebūtų nekilnojamojo turto vystytojai, negalėjo nesuabejoti projekte ir statybos leidimuose numatyta galimybe statyti blokuotus namus. 

69.       Akcentuoja, jog visi trys sklypai yra 0,1016 ha ploto, t. y. 1016 kv. m. Tokiu būdu kiekvienam statomam namui tenka 203,20 kv. m (1016 kv. m / 5), t. y. net du kartus mažesnis plotas nei minimalus reikalaujamas. Projektuose, pagal kuriuos išduoti statybos leidimai, numatytų automobilių stovėjimo vietų skaičius netgi du kartus mažesnis negu minimalus privalomas. Projekte nenumatytas parkavimo vietų išdėstymas, todėl negalima nustatyti, ar fiziškai įmanoma įrengti netgi projekte numatytas 5 automobilių parkavimo aikšteles. Automobilių parkavimo vietos neatitinka LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų “Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų” 68 punkto, kuris nustato, kad atstumas nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų langų turi būti ne mažiau nei 10 m. Projektuose numatytų automobilių parkavimo aikštelių atstumas iki gretimo sklypo namų langų yra mažesnis nei 10 m. Be to, nors projektuose nurodomos terasos ir įėjimai į statinius, tačiau jie neįtraukti į pastatų sklypo užstatymo plotą. Įtraukus terasas ir įėjimus į užstatymo plotą, jis sudarytų 360 kv. m, t. y. 35 proc., kas neatitinka Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 punkto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

70.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

71.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Centaurus Investment Group“ išduotus 2015 m. birželio 11 d. leidimus statyti naujus statinius Nr. LNS-01-150611-00666, Nr. LNS-01-150611-00670 ir Nr. LNS-01-150611-00668 grindė jų prieštaravimu ginčo teritorijos detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos, ieškovės manymu, žemės sklypuose galima vieno pastato – vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, o ne 5 vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statyba, be to, viršijamas detaliojo plano korektūros sprendiniuose nustatytas žemės sklypų užstatymo intensyvumas, taip pat ir tuo, kad statinio projektų Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3 nepatikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrius, statybos leidime Nr. 2 neteisingai nurodytas žemės sklypo kadastrinis numeris – nurodyta (duomenys neskelbtini), nors turėjo būti (duomenys neskelbtini). Reikalavimą panaikinti 2018 m. sausio 8 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020 grindė tuo, kad teisės aktuose nenustatyta teisinės galimybės įteisinti nebaigtą statybą, jeigu statinys statomas pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą. Ieškovės nuomone, kadangi minėta pažyma buvo išduota neteisėtai išduoto leidimo bei neteisėto atsakovės S. K. prašymo pagrindu, todėl, siekiant atkurti iki leidimo išdavimo buvusią padėtį, būtina ją panaikinti.

72.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl statybos leidimų panaikinimo tenkino, konstatavęs, kad tiek 2001 m. detalusis planas kvartale Nr. 22, kuriame yra žemės sklypai, jokio blokuoto užstatymo nenumatė, tiek leidimų išdavimo metu toje teritorijoje blokuotas užstatymo tipas nebuvo galimas, taip pat nustatęs, kad statinių užstatymo intensyvumas dabar yra 0,442, t. y. viršija po 2018 m. lapkričio 30 d. detalaus plano korektūros leistiną 0,4. Nustatęs, kad statybos leidimai išduoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių panaikinimo, motyvuojant visuotinai pripažįstamais teisės principais „niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria) ir „iš ne teisės negali atsirasti teisė“ (lot. ex injuria jus non oritur). Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino atsakovų prašymo byloje taikyti ieškinio senatį, kadangi sprendė, kad ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, nepraleido Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto 2 mėnesių termino.

73.       Apaliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Buta“, E. K., MB „Remarkas“ ir UAB „Centaurus Investment Group“, kuriuose argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino statybos leidimus, kadangi tiek detaliojo plano tvirtinimo metu nebuvo jokių ribojimų statyti sublokuotus vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus, tiek statybų leidimų išdavimo metu blokuotų gyvenamųjų namų statyba buvo galima. Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Centaurus Investment Group“ nuomone, ieškovė praleido ABTĮ įtvirtintą 1 mėnesio sutrumpintą terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo.

74.       Dėl pastarojo argumento teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos.

75.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis 2 mėnesių terminas (žr. 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai ieškovė ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo pareiškia vykdydama jai Priežiūros įstatymo pavestas funkcijas, sprendžiant dėl termino nagrinėjamam ieškiniui pareikšti, taikytinas Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas bei šio termino skaičiavimo pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018).

76.       Nagrinėjamu atveju statybos leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimo aktai – statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai, buvo surašyti 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. spalio 19 d., tuo tarpu ieškovės pirminis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl statybos leidimų galiojimo panaikinimo ir padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo, nepraleido Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino.

77.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių ir raidos programos tvirtinimo“ patvirtino Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinius. Žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 patenka į minėto detaliojo plano kvartalą Nr. 22, kuriam šiuo sprendimu patvirtintas teritorijos naudojimo pobūdis – mažaaukštė gyvenamoji, užstatymo tankumas – 30 proc., užstatymo intensyvumas – 1, pastatų aukštų skaičius – vieno aukšto, vieno aukšto su mansardu, dviejų aukštų be mansardo, pastatų aukštis iki parapeto viršaus – 8 m (detaliojo plano pagrindinis brėžinys). Nekilnojamojo turto registre 2002 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypams Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo nustatyta sklypų kita paskirtis, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas, mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos pobūdis, plotas – 0.1016 ha.

78.       Detaliojo plano tekstinėje dalyje „Architektūrinė-urbanistinė dalis“ skiltyje „Planuojamas gyventojų skaičius“ nurodoma, kad raidos programa ir detalusis planas numato apie 48 ha teritorijos skirtos mažaaukštei individualinei statybai, centrinėje teritorijos dalyje bus statomi dviejų aukštų su mansardomis blokuoti kotedžai, todėl numatant kad viename name gyvens 5 žmonės, šiame mikrorajone bus 2 500 gyventojų. Skiltyje „Reikiamos aptarnaujančios įstaigos“ nurodoma, kad greta esančių sodų teritoriją ateityje numatoma rekonstruoti ir užstatyti individualiais gyvenamaisiais namais. Detaliojo plano byloje esančiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2001 m. kovo 30 d. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolo Nr. 11-02-265 aprašomojoje dalyje nurodoma, kad 52 proc. teritorijos (22.02 ha) numatoma gyvenamoji mažaaukštė statyba, centrinėje dalyje numatoma gyvenamoji komercinė teritorija, išvadoje, be kita ko, keliamas reikalavimas išlaikyti RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ reglamentuotus atstumus nuo užstatymo ribos iki gretimų sklypų ribos. Viešumo susirinkimo, įvykusio dėl rengiamo Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies detaliojo plano, 2001 m. sausio 12 d. protokole užfiksuota, kad projekto autorė architektė A. L., supažindindama visuomenę su detaliojo plano sprendiniais, nurodė, kad plane numatoma užstatyti 400 vienbučių individualių gyvenamųjų namų su skirtingo dydžio sklypais, kad būsimieji statytojai galėtų pasirinkti sklypo dydį pagal finansines galimybes.

79.       Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

80.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad siekdami nustatyti detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, pirmiausiai bylą nagrinėjantys teismai turi nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimą, galiojusį būtent detaliojo plano priėmimo metu, ir detaliajame plane nustatytas sąvokas aiškinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. <...> Teismai taip pat turi įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir su tuo susijusią statytojo teisę pagal detaliajame plane nustatytą ginčo žemės sklypo pobūdį statyti išduotame statybos leidime nurodytą statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).

81.       Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, jog žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas – tai atitinkama veikla, kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobūdis apibrėžiamas kaip konkrečiai įvardyta veikla (ją detalizuojant), kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

82.       Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento (toliau – ir Laikinasis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, 4 straipsnyje įtvirtintos žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdo ir pobūdžio sąvokos apibrėžtos taip pat, kaip ir pirmiau nurodytame Teritorijų planavimo įstatyme. Šio Laikinojo reglamento pagrindinės tikslinės žemės naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelėje nurodytas kitos paskirties žemės naudojimo būdas, pobūdis: G1 – sodybinio užstatymo (individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (statiniai virš 3 aukštų), G3 – sodybinio užstatymo (individualūs gyvenamieji namai).

83.       Iš šių Laikinojo reglamento nuostatų matyti, jog jame nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė, esant nustatytai mažaaukščių statinių teritorijai, statyti individualius gyvenamuosius namus. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusiuose Teritorijų planavimo įstatyme ar kituose teritorijų planavimo normų sąvado dokumentuose apskritai nebuvo įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka „mažaaukštė individualinė statyba“, kuri vartojama detaliojo plano tekstinėje dalyje „Architektūrinė-urbanistinė dalis“. Laikinojo reglamento pagrindinės tikslinės žemės naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelėje nebuvo įtvirtinto tokiu pavadinimu kitos paskirties žemės naudojimo pobūdžio. Teritorijų planavimo įstatyme sąvoka „individualus gyvenamasis namas“ taip pat nebuvo pateikta. Tačiau priimant Laikinąjį reglamentą galiojo Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 384), kuriame nurodyta, kad individualaus gyvenamojo namo statybai nustatytąja tvarka įsigytame sklype galima statyti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinius, buities, verslo statinius bei įrenginius). Gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, pritaikymas verslui, priestatų bei antstatų statyba taip pat vykdomi vadovaujantis šiuo nutarimu (1.1 punktas); individualūs gyvenamieji namai ir jų priklausiniai sklypuose statomi laikantis sanitarinių, priešgaisrinių, ekologinių bei Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytų urbanistinių reikalavimų (1.2 punktas); sklypo savininkas (nuomininkas) gali statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba išnuomotą žemės sklypą, kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje (1.5 punktas).

84.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento, galiojusio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, 4 punkte buvo nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypuose (privačioms namų valdoms išdėstyti, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti) laikomasi šių nuostatų: 4.1. žemės sklypų savininkai gali statyti savo žemės sklypuose gyvenamuosius namus ir ūkinius bei pagalbinius pastatus, kai tokia statyba yra numatyta patvirtintuose detaliuosiuose planuose; 4.2. esamų privačių namų valdų žemės savininkai ir nuomininkai naudojamuose žemės sklypuose gali statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), perstatyti ar išplėsti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius bei pagalbinius pastatus. Esamoje namų valdoje statyti kitą gyvenamąjį namą ar ūkinės–komercinės paskirties pastatą galima tik pagal detalųjį planą atidalijus žemės sklypą ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre naują žemės sklypą; 4.3. privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus), kuriuose numatyta statyti gyvenamuosius namus, visuomeninės ir ūkinės komercinės paskirties pastatus, tik tuo atveju, jeigu ši statyba nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir išlieka nustatytasis sklypo dydis, taip pat užstatymo tankumas bei pobūdis.

85.       Taigi, įvertinus detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, ginčo žemės sklypams detaliajame plane nustačius naudojimo pobūdį –mažaaukštė individualinė statyba, tuo metu jame galėjo būti statomas mažaaukštis (iki 3 aukštų) individualus gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.

86.       Vertinant teisinio reglamentavimo pasikeitimus, atsiradusius po detaliojo plano patvirtinimo, atkreiptinas dėmesys į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 7 straipsnį, kuriame gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą skirstomi į pogrupius. Be kitų, skiriami gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Tai reiškia, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, jog minėtas statybos techninis reglamentas, įsigaliojęs 2003 m. birželio 19 d., jau nustatė, kad gyvenamosios paskirties namai, skirti gyventi ir vienai šeimai, galėjo būti keli sublokuoti vieno buto namai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019). Statybos leidimų išdavimo metu galiojęs minėtas statybos techninis reglamentas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų (namų) sąvoką apibrėžė iš esmės taip pat, kaip ir originalioje šio akto redakcijoje, tik šiam pastatų pogrupiui nebepriskyrė namų porų.

87.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijos redakcijoje buvo nustatyti tokie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), G2 – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Galiojant šiai Specifikacijos redakcijai Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d., kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalinti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 Specifikacija buvo pakeista (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), nurodant tokius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžius: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

88.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl Specifikacijoje įtvirtintų gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžių pasikeitimo nurodoma, kad pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus, t. y. Specifikaciją, buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi. Šie du kriterijai negali būti sulyginti, nes yra skirtingi. Akivaizdu, kad galima situacija, kai statomas mažaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas. Taigi Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. nebuvo prilyginamas pobūdžiui „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016; 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1387/2014).

89.       Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punkte nurodoma, kad detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.

90.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į detaliojo plano tekstinėje dalyje pateiktas nuorodas (mažaaukštė individuali gyvenamoji statyba) ir detaliajame plane nustatytą sklypų Nr. 1 Nr. 2 ir Nr. 3 užstatymo tankumo rodiklį 30 proc., kuris iš esmės atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, darytina išvada, kad minėtiems žemės sklypams taikytina Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punkto nuostata dėl sklypo naudojimo būdo atitikties kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdui. 

91.       Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu) 1 punkte įtvirtinta, kad šis reglamentas nustato vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują namą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš šios 1 punkto normos lingvistinės loginės išraiškos darytina išvada, kad namas gali būti tiek vienbutis, tiek dvibutis, be to, namas gali būti sublokuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 69.1 punktas).

92.       Atsižvelgusi į šiuos teisinio reguliavimo pasikeitimus, atsiradusius po detaliojo plano patvirtinimo, ir su jais susijusią statytojo teisių apimtį, t. y. į tai, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu detaliajame plane ir jo tekstinėje dalyje sklypams Nr. 1 Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių individualių statinių teritorijos pobūdis atitiko kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ numatė, kad namas gali būti tiek vienbutis, tiek dvibutis, tiek sublokuotas, Specifikacijoje buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype gali būti statomi vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai, tačiau nebuvo įtvirtinta, kad tokie statiniai negali būti sublokuoti, STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ kelis sublokuotus vieno buto namus, kaip ir atskirus vieno buto namus, taip pat priskyrė gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų (namų) pogrupiui, nuo 2010 m. sausio 1 d. nelikus Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalinti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad detaliajame plane ir jo tekstinėje dalyje sklypams Nr. 1 Nr. 2 ir Nr. 3 esant nustatytam kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdo žemės naudojimo pobūdžiui – mažaaukščių individualių gyvenamųjų namų statyba, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu buvo galima 5 vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statyba. 

93.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jei vėlesniu teisiniu reglamentavimu atitinkamo naudojimo būdo ir pobūdžio žemės sklype yra suteikiama teisė statyti tokį statinį, kurio detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai nenumatė, dėl teisinio reglamentavimo pokyčių įgytos papildomos teisės gali būti realizuojamos išduodant statybos leidimą statyti tokį statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019). Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, kad vėlesniu teisiniu reglamentavimu atitinkamo naudojimo būdo ir pobūdžio žemės sklype yra suteikiama teisė statyti tokį statinį (kelis sublokuotus vieno buto namus), kurio detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai nenumatė, turėjo teisę 2015 m. birželio 11 d. išduoti ginčo statybą leidžiančius leidimus.

94.       Patikslintame ieškinyje dėstoma, kad žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 esančio kiekvieno statinio bendras plotas yra po 449,55 kv. m (89,91 x 5 (pagal brėžiniuose pateiktus duomenis)), o kiekvieno žemės sklypo plotas – 1016 kv. m, kiekvieno sklypo užstatymo intensyvumas sudarė 0,442, todėl ginčo statybos leidimai neatitinka detaliojo plano korektūros.

95.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) „Dėl Nemėžio pirmo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ buvo patvirtintas Nemėžio pirmo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano ir raidos programos (reg. Nr. 771), patvirtintos Vilniaus miesto tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 sprendinių koregavimas, ginčo žemės sklypuose nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, numatė statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 bei užstatymo aukštį iki 3 aukštų, taip pat kitus teritorijos naudojimo reglamentus.

96.       Pagal detalaus plano sprendinius, galiojusius statybos leidimų išdavimo metu, buvo nustatytas užstatymo intensyvumas 1, kas reiškia, kad šiuo atveju sklypų užstatymo intensyvumas – tiek statybos leidimų projektuose nurodytas 0,4, tiek ieškovės apskaičiuotas 0,442 – atitiko statybos leidimų išdavimo metu galiojusį detalaus plano sprendinį, nustačiusį užstatymo intensyvumą 1. Teisėjų kolegija pažymi, kad užstatymo intensyvumo rodiklį sumažinusi 2018 m. lapkričio 30 d. detaliojo plano korektūra netaikoma iki šios korektūros išduotiems statybos leidimams, todėl ši aplinkybė niekaip neįtakoja 2015 m. birželio 11 d. išduotų ginčo statybą leidžiančių leidimų (ne)teisėtumo. Tokia pozicija iš esmės atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, pagal kurią vėlesniu teisiniu reglamentavimu statytojui yra suteikiama mažiau teisiu statybai, negu jam suteikė detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019). Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė rėmėsi sklypų užstatymo intensyvumo neatitiktimi būtent detaliojo plano korektūros sprendiniams, o ne kitiems teritorijų planavimo dokumentams.

97.       Patikslintame ieškinyje nurodoma ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčo statybos leidimų ir dėl to, kad projektus patikrino ne visi juos patikrinti turėję subjektai (nepatikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrius), taip pat statybos leidime Nr. 2 neteisingai nurodytas statinio statybos žemės sklypo Nr. 2 kadastrinis numeris, nurodytas (duomenys neskelbtini), nors tokio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre nėra, leidime turėjo būti nurodytas žemės sklypo Nr. 2 kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas rašymo apsirikimas, statybos leidime Nr. 2 neteisingai nurodant statinio statybos žemės sklypo Nr. 2 kadastrinį numerį, nedaro statybos leidimo neteisėtu. Leidimo išdavimo metu galiojusio 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 13 punkte buvo nustatyta, kad per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria, todėl atmestinas kaip nepagrįstas patikslinto ieškinio argumentas, jog ginčo statybos leidimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė nesant tos pačios savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus pritarimo.

98.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 2015 m. birželio 11 d. statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai, todėl ieškovės reikalavimas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas Netenkinus šio reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas ieškovės reikalavimas panaikinti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-180108-00020, ieškovės nurodytu pagrindu, t. y. kad ji išduota neteisėtai išduoto leidimo, taigi ir neteisėto prašymo, pagrindu.

99.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir su jais susijusią statytojo teisę pagal detaliajame plane nustatytą ginčo žemės sklypų pobūdį statyti išduotuose statybos leidimuose nurodytus statinius, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualūs ir šioje byloje, todėl yra pagrindas skundžiamą 2020 m. vasario 7 d. sprendimą bei 2020 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

100.       Atsakovai UAB „Buta“, E. K., MB „Remarkas“ prašo ieškovei skirti baudą dėl pareikštos akivaizdžiai nepagrįstos patikslintos ieškinio dalies. Apeliantų teigimu, ieškovė pagal pareigas negali nežinoti teritorijų planavimo teisės aktų pokyčių bei teisės aktų galiojimo laike principų.

101.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

102.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

103.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodama patikslintą ieškinį ieškovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Ieškovės ieškinio ar patikslinto ieškinio pateikimas laisvai disponuojant savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas netinkamu ar proceso teisės normoms prieštaraujančiu elgesiu. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovė su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) dėl statybos leidimų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo kreipėsi į teismą ne asmeniniais interesais, o kaip specialusis subjektas, be kita ko, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą. Todėl nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu pateikiant patikslintą ieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

104.       Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

105.       Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys netenkinamas, jos ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

106.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis už ieškinio padavimą nepriteisiamas.

107.       Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteisiama 109,88 Eur pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

108.       Atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ prašė priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitas dėl 2 576 Eur advokato pagalbos išlaidų bei dokumentus, patvirtinančius atliktus mokėjimus. Atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma už susipažinimo su bylos medžiagą, atsiliepimo į ieškinį surašymą pagal 2018 m vasario 7 d. sąskaitą 726 Eur sumai neviršija galimos priteisti 2 127 Eur sumos (2,5 x 850,80 Eur (2017 m. III ketv.), už 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. gegužės 7 d. atsiliepimų į patikslintus ieškinius surašymus pagal 2019 m. gegužės 17 d. sąskaitą 250 Eur suma neviršija galimos priteisti 1 100,12 Eur sumos (0,4 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketv.), 0,4 x 895,20 Eur (2018 m. I ketv.), 0,4 x 970,30 Eur (2018 m. IV ketv.), už atstovavimą civilinėje byloje pagal 2019 m. spalio 29 d. sąskaitą 700 Eur suma neviršija galimos priteisti 1 543,56 Eur sumos (už 2019 m. kovo 5 d. posėdį – 0,1 x 935,70 Eur (2018 m. III ketv.) x 3 val., už 2019 m. gegužės 30 d. posėdį – 0,1 x 970,30 Eur (2018 m. IV ketv.) x 1 val., už 2019 m. spalio 14 d. posėdį – 0,1 x 1 289 Eur (2019 m. II ketv.) x 1 val., už 2019 m. gruodžio 4 d. posėdį – 0,1 x 1 289 Eur (2019 m. II ketv.) x 6 val., už 2020 m. sausio 13 d. posėdį – 0,1 x 1 317,60 Eur (2019 m. III ketv.) x 2 val.), t. y. neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ši turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, iš viso 1 676 Eur, priteistina iš ieškovės. Tačiau kitų atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidos suma už atstovavimą civilinėje byloje pagal 2019 m. sausio 22 d. sąskaitą 500 Eur suma viršija galimą priteisti 93,57 Eur sumą (už 2019 m. sausio 22 d. posėdį – 0,1 x 935,70 Eur (2018 m. III ketv.) x 1 val., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m spalio 30 d. posėdžių trukmė iki 30 min., todėl šis laikas neįskaičiuojamas, 2018 m. gruodžio 6 d. posėdis nevyko), t. y. viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl prašoma atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sumažintina iki 93,57 Eur ir priteistina iš ieškovės. Pagal 2018 m. kovo 30 d. sąskaitą 400 Eur atsakovės patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą civilinėje byloje nepriteistinos, kadangi iki šios sąskaitos surašymo bylos nagrinėjimas posėdžiuose dar nevyko, atsakovė nenurodė, kad teikė konsultacijas ir atliko kitus Rekomendacijų 8.19 punkte numatytus veiksmus. Bendra atsakovei iš ieškovės priteistina turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 1 769,57 Eur. 

109.       Atsakovas E. K. prašė priteisti jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitas dėl 465 Eur advokato pagalbos išlaidų bei dokumentus, patvirtinančius atliktus mokėjimus. Atsakovo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma už procesinių dokumentų – atsiliepimų – 150 Eur, prašymo – 35 Eur, paruošimą pagal 2019 m gegužės 30 d. sąskaitą bendra 185 Eur suma neviršija galimos priteisti atitinkamai 2 425,75 Eur bei 388,12 Eur sumos (2,5 x 970,30 Eur bei 0,4 x 970,30 (2018 m. IV ketv.), už atstovavimą civilinėje byloje pagal 2020 m. sausio 13 d. sąskaitą 280 Eur suma neviršija galimos priteisti 1 036,92 Eur sumos (už 2019 m. gruodžio 4 d. posėdį – 0,1 x 1 289 Eur (2019 m. II ketv.) x 6 val., už 2020 m. sausio 13 d. posėdį – 0,1 x 1 317,60 Eur (2019 m. III ketv.) x 2 val.), t. y. neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydių, todėl ši atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, iš viso 465 Eur, priteistina iš ieškovės.

110.       Atsakovė UAB „Buta“ prašė priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitas dėl 790 Eur advokato pagalbos išlaidų bei dokumentus, patvirtinančius atliktus mokėjimus. Atsakovo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma už procesinių dokumentų – atsiliepimų – 490 Eur, iš kurių prašymo – 35 Eur, paruošimą, atstovavimą civilinėje byloje (iki 2019 m. gegužės 30 d.) 300 Eur pagal 2019 m gegužės 30 d. sąskaitą bendra 790 Eur suma neviršija galimos priteisti sumos (2,5 x 970,30 Eur bei 0,4 x 970,30 (2018 m. IV ketv.), (už 2019 m. sausio 22 d. posėdį – 0,1 x 935,70 Eur (2018 m. III ketv.) x 1 val., už 2019 m. kovo 5 d. posėdį – 0,1 x 935,70 Eur (2018 m. III ketv.) x 3 val., už 2019 m. gegužės 30 d. posėdį – 0,1 x 970,30 Eur (2018 m. IV ketv.) x 1 val.), t. y. neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydių, todėl ši atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, iš viso 790 Eur, priteistina iš ieškovės.

111.       Atsakovė MB „Remarkas“ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitą faktūrą dėl 1 500 Eur patirtų išlaidų dėl į bylą pateikto ekspertinio nagrinėjimo, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius atliktą mokėjimą. Kadangi byloje nebuvo teikti prašymai dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizė byloje nebuvo skirta ir teismo iniciatyva, ieškinį atmetant šio ekspertinio nagrinėjimo išvadomis taip pat nėra remiamasi, minėtų išlaidų atlyginimas atsakovei nepriteistinas.

112.       Atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitą dėl 900 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų bei dokumentus, patvirtinančius atliktą mokėjimą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1,7 x 1 317,60 Eur (2019 m. III ketv.), todėl ši apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priteistina iš ieškovės.

113.       Atsakovai UAB „Centaurus Investment Group“, UAB „Buta“, E. K., MB „Remarkas“ pateikė žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog kiekvienas iš jų sumokėjo po 100 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovės kiekvienam iš atsakovų UAB „Centaurus Investment Group“, E. K., MB „Remarkas“, UAB „Buta“ priteisiama po 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 96 straipsniai), o susidariusi žyminio mokesčio permoka (kiekvieno po 25 Eur) grąžintina jį sumokėjusiems asmenims (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą bei 2020 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiųjų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centaurus Investment Group“, juridinio asmens kodas 302964064, naudai 1 769,57 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir penkiadešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 465 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“, juridinio asmens kodas 304584491, naudai 790 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centaurus Investment Group“, juridinio asmens kodas 302964064, naudai 975 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“, juridinio asmens kodas 304584491, naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, mažosios bendrijos „Remarkas“, juridinio asmens kodas 303107925, naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, valstybei 109,88 Eur (vieno šimto devynių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 288600210, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“, juridinio asmens kodas 302964064, 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 449, E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 3 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 762, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buta“, juridinio asmens kodas 304584491, 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03041421, mažajai bendrijai „Remarkas“, juridinio asmens kodas 303107925, 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1091.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Rita Dambrauskaitė

                                                Ramunė Čeknienė

Laimantas Misiūnas