Civilinė byla Nr. 2-139/2012

    Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ENERG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7509-777/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ENERG“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ENERG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „VAATC“ 1 609 011,10 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „VAATC“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 1 609 011,10 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo kapitalas neigiamas jau kelis metus, atsakovo eksploatuojamame sąvartyne 2011 m. spalio 20 d. antrą kartą įvyko avarija, kuri galėjo užteršti aplinką bei atsakovui gali grėsti Europos Komisijos sankcijos, be to, projekto dėl atliekų tvarkymo pabaiga buvo numatyta 2010 m. gruodžio 31 d., šio projekto užbaigiamieji darbai tęsiasi, todėl vėlavimas gali sukelti papildomų įsipareigojimų. Atsakovo atžvilgiu 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, sprendimo vykdymą atidedant vieneriems metams, jei šis leidimas nebus gautas UAB „VAATC“ negalės tęsti savo veiklos. Dėl šios priežasties ieškovas darė išvadą, kad atsakovo veikla 2010 metais buvo nuostolinga. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau beveik visas jo turimas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas ir/arba nelikvidus ir/arba nevertingas. Taip pat nurodė, kad atsakovas ilgą laiką delsė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į visa tai, darė išvadą, kad  egzistuoja rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „ENERG“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovo įmonės turtas praėjusiais metais sudarė 43 764 441 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 529 467 Lt, nuostoliai – 3 067 425 Lt. Teismo nuomone šie atsakovo gerą turtinę padėtį įrodantys duomenys paneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant didelei ieškinio sumai, prezumpciją. Be to, teismas pažymėjo, kad minėti duomenys paneigia ir ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovo įmonės veikla yra nuostolinga. Teismas konstatavo, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu taip pat negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas ir nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas pagrįstai/nepagrįstai neatsiskaito su ieškovu. Kitus ieškovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prielaidas, nesudarančias pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „ENERG“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, o tai lemia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Konkrečiai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra lygios turimam įmonės turtui, jog įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, jog atsakovas patyrė 20 000 000 Lt nuostolių, jog įmonės turtinė padėtis kiekvienais metais blogėja. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo turimo turto sudėties, t. y. neatsižvelgė į tai, kad atsakovo turtas yra trumpalaikis, o ne trumpalaikis turtas yra nelikvidus arba mažos vertės. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo įmonės turtinė padėtis yra sunki ir ieškinio suma jam yra didelė, kas suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad kiti ieškovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės yra tik prielaidos, nes tiek Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimas, tiek atsakovo sąvartyne 2011 m. spalio 20 d. įvykusi avarija yra objektyvūs faktai, o ne prielaidos.

Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo įmonės turtinė padėtis yra gera. Mano, kad apeliantas sąmoningai netiksliai interpretuoja atsakovo įmonės finansinius dokumentus ir klaidina teismą nurodydamas prieštaringus argumentus dėl atsakovo turto likvidumo. Atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės yra neįrodyti, kas pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę grindžia prielaidomis. Atsakovo nuomone, bylai yra reikšminga tai, kad UAB „VAATC“ yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra aštuonios Vilniaus regiono savivaldybės. Tai reiškia, kad atsakovo įmonė tenkina viešąjį interesą, kuris galėtų būti pažeistas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Mano, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes savarankiškai reiškia ieškinį ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovas ieškovui jau anksčiau yra pateikęs ieškinį dėl šio tarp šalių kilusio ginčo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

CPK 144 str. 2 d. nustato, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atitinkamai CPK 149 str. 2 d. nustato, kad teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra viešąsias paslaugas teikianti įmonė. UAB „VAATC“ yra Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno operatorius, kurio pagrindinė veikla yra atliekų deponavimas apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne. Atsakovas yra atsakingas už Vilniaus apskrities regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą bei užtikrinimą, kad ši sistema veiktų nuolat. UAB „VAATC“ tenkina Vilniaus apskrities gyventojų viešąjį interesą atliekų tvarkymo srityje. Be to, tai, kad atsakovo įmonė tenkina viešąjį interesą, o ne siekia pelno, patvirtina ir tos aplinkybės, kad UAB „VAATC“ steigėjos yra aštuonios Vilniaus regiono savivaldybės bei kad UAB „VAATC“ veikla yra finansuojama iš valstybės, savivaldybių biudžetų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra savaime susijęs su tam tikrais ribojimais. Šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas specifinį statusą turinčiam subjektui, t. y. viešajam juridiniam asmeniui, teikiančiam viešąsias paslaugas, darytų žalą visuomenės daliai, t. y. Vilniaus regiono gyventojams, darytų neigiamą įtaką minėtų asmenų gerovei, nes, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdytų sklandų atliekų priėmimą ir tvarkymą Vilniaus regione, pažeistų Vilniaus apskrities gyventojų viešąjį interesą dėl nenutrūkstamo bei sklandaus atliekų tvarkymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui pažeistų viešąjį interesą. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „VAATC“.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė