Administracinė byla Nr. eA-1149-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02706-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.2; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėja Ž. R. (toliau – ir pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į jos senelio P. R. ir O. V. turėtą žemę atkūrimo paduoti bei terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvo I. R. tėvas  P. R. buvo stambus ūkininkas, 1951 m. visa senelio šeima, išskyrus I. R., buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą, kur senelis 1956 m. mirė. Pareiškėja teigė, kad kartu su jos šeima tame pačiame name Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) kaime gyveno O. V., kuri 1980 m. mirė ir pareiškėjos tėvų buvo palaidota, tais pačiais metais pareiškėjos šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o 1980 m. namas ir ūkiniai pastatai, buvę (duomenys neskelbtini) kaime, buvo nugriauti, tačiau vėliau gana ilgai jos šeima naudojosi žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kaime prie buvusios sodybos, ten ganė gyvulius, šienavo; 1988 m. balandžio 6 d. pareiškėjos tėvas I. R. mirė.
3. Pareiškėja paaiškino, jog sužinojusi, kad buvusiems savininkams ir jų palikuonims grąžinama iki nacionalizacijos turėta žemė, kartu su savo motina E. B. S. kreipėsi į Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus Švėkšnos padalinį dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į P. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Pareiškėjos teigimu, nei ji, nei jos motina nežinojo, kiek žemės nuosavybės teise turėjo P. R., tačiau žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jas informavo, kad turimi dokumentai patvirtina, jog P. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 36,63 ha žemės. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 33-8879 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį senelio P. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės.
4. Pareiškėja nurodė, jog 2001 m. ji išvyko dirbti į Vokietiją, o į Lietuvą atvykdavo tik kartą per metus. Pareiškėjos teigimu, 2013 m., jau po motinos mirties, peržiūrėdama motinos daiktus ji rado 1970 m. balandžio 29 d. sutartį, pagal kurią O. V. pardavė I. R. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime.
5. Pareiškėja teigė, jog ji teikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriui prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę, kurią turėjo O. V. ir kuria vėliau naudojosi I. R., tačiau NŽT Šilutės skyrius 2014 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. raštais informavo pareiškėją, kad nėra duomenų apie I. R., P. R., E. B. S. ar O. V. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone valdytą žemę, kuri buvo nacionalizuota; taip pat, kad (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėjos senelis P. R. turėjo teisę į 5 ha ploto bendrųjų ganyklų, tačiau P. R. įpėdiniai iki šiol nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę ir todėl praleido terminą tokiems prašymams paduoti, bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo.
6. Pareiškėja nurodė, jog 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R6-124 Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė pareiškėjai kelio „Švėkšna – Naumiestis” taisytojų sąrašų 1936 m. byloje esančio sąrašo ištrauką, iš kurios matyti, kad B. V. (O. V. vyras) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 18,91 ha žemės, P. R. - 35,89 ha žemės. Pažymėjo, jog nurodytą faktą patvirtina ir 2016 m. sausio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas. Pareiškėja teigė, jog ieškodama duomenų apie O. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę išsiaiškino, kad 1936 m. panaikinus bendras ganyklas, pareiškėjos seneliui P. R. atiteko 5 ha žemės, o nuosavybės teise priklausė dar ir 35,89 ha žemės.
7. Pareiškėja nurodė, kad ji anksčiau nežinojo, kiek žemės turėjo jos tėvas. Remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio l bei 4 dalimis teigė, jog terminus praleido dėl svarbių priežasčių.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė netenkinti pareiškėjos prašymo.
9. NŽT atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nurodė, kad jos senelis P. R. iki nacionalizacijos valdė 36,63 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 5 ha ploto bendrųjų ganyklų (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau kiek konkrečiai žemės turėjo O. V. ir ar ją su pareiškėja sieja giminystės ryšiai, nenurodė. NŽT Šilutės skyriaus raštuose, teiktuose pareiškėjai, buvo nurodyta, jog Šilutės skyriuje nėra duomenų apie P. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau susipažinus su Ž. R. teismui pateiktais dokumentais ir patikrinus dokumentus NŽT Šilutės skyriaus archyve, buvo rasta nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų byla, iš kurios matyti, kad P. R. įpėdiniai, tarp kurių – ir Ž. R. (kituose dokumentuose – Ž. R.), yra visiškai įgyvendinę teises į 36,63 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje atgavimą. Minėtoje nuosavybės atkūrimo byloje yra Ž. R. prašymas atkurti nuosavybės teises į konkretų plotą bei jos giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai, jos prašymas yra visiškai patenkintas.
10. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tam, kad pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teises į likusį 5 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, ji turėtų pateikti papildomą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtent šiam plotui; tokią teisę turi ir likę P. R. įpėdiniai: P. S., J. R., D. G., A. R., A. R., V. R.-R., R. R.-S., I. R., A. R., S. R. (kaip nurodyti Ž. R. 1999 m. rugsėjo 29 d. prašyme). NŽT pažymėjo, kad S. R., I. R., V. R. ir R. S. 1999 m. spalio 1 d. pareiškimu ir A. R. 1999 m. spalio 1 d. pareiškimu savo sesers naudai atsisakė grąžinamos žemės, neįvardindami ploto, į kurį turėjo teisę pretenduoti.
11. Taip pat NŽT nurodė, jog 1936 m. sudarytas Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) bendrų ganyklų likvidavimo planas, kurio 18 pozicijoje nurodytas P. R., turėjęs teisę į 5 ha ploto bendrų ganyklų, nėra pakankamas dokumentas nuosavybės teisėms patvirtinti. Faktas, kad šiuos 5 hektarus žemės P. R. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos, turėtų būti patvirtintas papildomais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais arba teismo sprendimu. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, jos giminystės ryšio su O. V., todėl jos prašymas, kiek jis susijęs su pareiškėjos siekiu atkurti nuosavybės teises į O. V. valdytą žemę, negali būti tenkinamas.

II.

12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.
13. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, terminus prašymams atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentams, patvirtinantiems šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytus prašymų ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
14. Pagal bylos duomenis nustatęs, kad tarp pareiškėjos ir O. V. nėra jokio giminystės ryšio, nėra testamento, kurio pagrindu būtų galima teigti, jog nekilnojamasis turtas buvo paliktas pareiškėjai, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai teigia turinti reikalavimo teisę į O. V. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, todėl šią pareiškėjos prašymo dalį pripažino nepagrįsta.
15. Vertindamas, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių į jos senelio P. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 35,89 ha žemę atkūrimo, o vėliau – ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti, teismas nustatė, kad pareiškėjai vėliausiai nuo 2014 m. lapkričio 25 d. (iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones” Nr. 4-CB2-55 turinio) turėjo būti žinoma, kad P. R. turėjo teisę į nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) kaime, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėja nuo šios datos įgijo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises. Be to, įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, jog pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji turi galimybę teismo tvarka atnaujinti praleistus terminus.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. gruodžio 16 d. bei 2015 m. sausio 23 d. prašymais kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydama atnaujinti praleistus terminus, tačiau jos prašymus buvo atsisakyta priimti bei išaiškinta, jog tokie prašymai teismingi administraciniams teismams. Pareiškėja prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. lapkričio 29 d.
17. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių ir neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo objektyvios priežastys delsti kreiptis į administracinį teismą beveik 2 metus nuo tada, kai jai tapo žinoma apie tai, kad ji turi teisę į P. R. turėtą nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas sprendė, kad pareiškėja delsė pateikti administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama elgesio modelį, pareiškėja neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo adekvačioje situacijoje, todėl tenkinti jos prašymą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

III.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminus prašymui dėl nuosavybės teisių į P. R. ir O. V. turėtą žemę atkūrimo bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
19. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl jos neapdairumo ir neatidumo bei teigia, kad vadovaudamasis suklastotu Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento raštu, pagal kurį pareiškėjos senelis turėjo 36,63 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Švėkšnos žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 1999 m. pareiškėjai nurodė, kaip ji turi užpildyti prašymą dėl nuosavybės teisių į P. R. turėtą žemę atkūrimo. Pareiškėja nurodo, kad atsakingi specialistai elgėsi aplaidžiai, kadangi turėtos informacijos apie pareiškėjos senelio valdytą žemę nepatikslino, nepatikrino kitų institucijų turimos informacijos, nuslėpė, kad pareiškėjos senelis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja teigia, kad terminus ji praleido ne dėl jos, o dėl atsakingų institucijų kaltės. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. R4-294 pateiktą informaciją, P. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 27, 25 ha žemės. Pareiškėjos manymu, Šilutės miesto apylinkės teismas, atmetęs pareiškėjos prašymus dėl terminų atnaujinimo, pareiškėjos prašymus pats galėjo persiųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, 1970 m. balandžio 29 d. sutartis O. V. ir I. R. sutartis laikytina pagrindu I. R. ir jo vaikams paveldėti O. V. turtą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kad pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas. NŽT prašo atsižvelgti į jos pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl praleistų terminų paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašymą dėl terminų atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog pareiškėja iš viso neįgijo teisės pretenduoti į O. V. valdytą turtą, o kitus terminus praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja tai, kad teismas neįvertino to, jog tinkamam pretendavimui į  nuosavybės teisių atkūrimą objektyviai sutrukdė aplaidūs žemėtvarkos institucijų tarnautojų veiksmai bei pavėluotas sužinojimas apie papildomai jos senelio valdytą turtą.
24. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas numato Atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.
25.   Įstatymas aiškiai sieja nurodytų terminų atnaujinimą su asmenų  subjektiškumu, terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėją ir O. V. siejo artimos giminystės santykiai, taip pat nėra kitų pagrindų, numatytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, leidžiančių pareiškėjai pretenduoti į O. V. iki nacionalizacijos valdytą turtą, taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai tokia teisė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą neatsirado,   o termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Taigi ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su priežastimis, kliudžiusiomis pareiškėjai anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę, teisėjų kolegijos vertinimu yra nereikšmingi.
26. Pasisakydama dėl pareiškėjos elgesio, pretenduojant atkurti nuosavybės teises į P. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę Šilutės rajono (duomenys neskelbtini), vertinimo,  teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.
27. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
28. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo pradinėje nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio valdytą turtą procedūroje, t.y. 1999 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti nuosavybės teises į P. R. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, šis jos prašymas buvo realizuotas ir nuosavybės teisės buvo atkurtos Vėliau, sužinojusi apie galimai jos senelio valdytą žemę dar ir (duomenys neskelbtini) kaime, 2013-2015 metais pareiškėja papildomai rinko dokumentus, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bet jos pareiškimai buvo atsisakyti priimti.  Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad  nuo 2014 metų lapkričio mėnesio pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad laiku imtųsi priemonių pateikti  reikalingus papildomus dokumentus. Šios išvados nepaneigia pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su jos kaltinimais žemėtvarkos skyrių, apylinkės teismo ar antrinės teisinės pagalbos tarnybos darbuotojams. Pareiškėjai buvo pakankamai išaiškinta kur ir kokia tvarka reikia atlikti tam tikrus veiksmus, norint atnaujinti praleistus terminus, tačiau ji iki 2016 metų pabaigos pasirinko kitokį, pasyvesnį elgesio modelį, o tai priklausė būtent nuo jos valios.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos Ž. R. apeliacinį skundą atmesti

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Ramūnas Gadliauskas

              Arūnas Sutkevičius