| Administracinė byla Nr. eI3-4985-331/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
|
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
dalyvaujant atsakovo atstovei A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras) viršininkas 2023 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 38-TE-8 ,,Dėl A. P. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pripažino, kad pareiškėjas A. P. Biuro viršininko 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 38-TE-173 ,,Dėl A. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Biuro Įsakymą.
2.1. Paaiškino, kad Biuro viršininko Įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Atsakovas negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos, nes pareiškėjas jau nedirba Lietuvos kriminalinės policijos biure ir nėra įrodyta jo kaltė dėl tariamo pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. liepos 2 d., t. y. praėjus virš 130 dienų. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, nes ne tik neįteikė pareiškėjui patikslinto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, bet ir siuntė Apraše nenustatytais būdais, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teises gintis nuo jam inkriminuojamo tarnybinių pažeidimų, kad ir esminis procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjo skundai dėl pareiškėjo vyresniųjų pareigūnų tyčinio neveikimo, sąmoningo vilkinimo skirti atostogas bei kitokio netinkamo elgesio su atsakovės nariais, ir buvo paskata bei vada sukurti tariamus pareiškėjo tarnybinius pažeidimus, skiriant nerealius jų įvykdymo terminus (žinant, jog pareiškėjas nespės ar negalės dėl nebuvimo darbe jų atlikti), jų pagrindu pradėti tarnybinį tyrimą bei inicijuoti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras pareiškėjo atžvilgiu.
2.2. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 38IS3 (toliau – ir Išvada) turinio, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo baigtas praėjus beveik 90 dienų, nors tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Taigi, akivaizdu, jog tarnybinis nusižengimas buvo tirtas pažeidžiant Aprašo imperatyvią normą, todėl Įsakymas, priimtas pažeidus imperatyvų tarnybinio patikrinimo terminą yra neteisėtas. Kadangi šiuo atveju atsakovo atliktas tarnybinis patikrinimas nepatenka į išimčių sąrašą, kuris numato 3 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti, akivaizdu, jog praėjus daugiau nei 1 metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos, atsakovas neturėjo teisės skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, todėl Įsakymas kaip neteisėtas turėtų būti panaikintas iš šiuo pagrindu. Įsakymas priimtas nenustačius jokių faktinio teisės pažeidimo iš pareiškėjo pusės.
2.3. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.
3. Atsakovas Biuras pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo administracinę bylą nutraukti, nusprendus bylos nenutraukti, atmesti pareiškėjo skundą.
3.1. Biuro VKKV 2021 m. vasario 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl LKPB SONT) (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo veiksmų (sistemingo netinkamo pareigų atlikimo). LKPB viršininkui 2021 m. liepos 2 d. patvirtinus Išvadą, Biuras 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 38-S-6040 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Nepriklausomą profesinę pareigūnų sąjungą (toliau - Profesinė sąjunga) dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą (duomenys neskelbtini) pareiškėjui. Profesinė sąjunga 2021 m. liepos 13 d. pateikė atsakymą Nr. 17-2(1.4), kurį pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkas pareiškėjas, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog būtų skirta tarnybinė nuobauda profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pareiškėjui. Biuras 2021 m. liepos 28 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos nesutikimo panaikinimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 77 straipsnio 3 dalimi 2022 m. rugsėjo 27 d. Biuro viršininko įsakymu Nr.38-TE-173 „Dėl A. P. atleidimo iš tarnybos“, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. administracinėje byloje Nr.eI3-906-426/2022 priėmė sprendimą, kuriuo Biuro skundas dėl rašto panaikinimo buvo patenkintas. Teismas pasisakė, kad atsakovės (profesinės sąjungos) raštas, kuriuo ji nesutiko, kad pareiškėjui būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis naikintinas. Teismas nurodė, kad atsisakydama duoti sutikimą skiri tarnybinę nuobaudą, atsakovė(Profesinė sąjunga) užkirto kelią pareiškėjui įvertinti pareigūno veiksmus atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir priimti atitinkamą sprendimą. Biuro viršininkas Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
3.2. Biuro VKKV 2021 m. vasario 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl LKPB SONT) (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo veiksmų (sistemingo netinkamo pareigų atlikimo) bei galimo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnui 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo pavesta surašyti tarnybinius pranešimus prokurorui dėl potencialių įtariamųjų turimo/disponuojamo turto, kuris, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį laikinai apribos nuosavybės teises į asmenų turtą. 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime „Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo“ buvo neteisingai nurodytas automobilio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Ž. 2020 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą „Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, kuriuo L.S. ir E.S. nuosavybės teise priklausančiam turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau dėl neteisingai pateiktų duomenų į Turto arešto registrą nebuvo galima įrašyti duomenų apie areštuotiną automobilį (duomenys neskelbtini). Taip pat 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime „Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo“ buvo neteisingai nurodytas I.S. priklausančio nekilnojamo turto - žemės sklypo unikalus numeris. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Ž. 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą „Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“, kuriuo I.S. nuosavybės teise priklausančiam turtui -žemės sklypui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant juo disponuoti. Tačiau dėl neteisingai pateiktų duomenų į Turto arešto registrą nebuvo galima įrašyti duomenų apie areštuotiną žemės sklypą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras R. Ž. tyrimo grupės atsakingiems nariams ir valdybos vadovui, išreiškė pastabas ir IBPS sukūrė užduotis neatidėliojant pašalinti trūkumus ir netikslumus, patikslinti tarnybinius pranešimus, kuriuos ruošė pareiškėjas. Tokiu būdu teko perpatikrinti vyriausiojo tyrėjo atliktą darbą ir įpareigoti pareiškėją nedelsiant taisyti klaidas ir perrašyti tarnybinius pranešimus, kuriuos jis surašė 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjui pateikus tarnybinius pranešimus su patikslintais duomenimis, prokuroras nedelsiant priėmė nutarimus patikslinti nutarimus skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
3.3. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta atlikti užduotį, o būtent: pagal turto tyrimų ir tarnybinių pranešimų dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo duomenis parengti tarnybinius pranešimus dėl kratų atlikimo fizinių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose, juridinių asmenų buveinėse, bei naudojamose transporto priemonėse. Užduotį vyriausiasis tyrėjas pareiškėjas privalėjo atlikti iki 2020 m. rugsėjo 17 d. dienos 17.00 val. Užduotis iki nurodyto termino buvo neįvykdyta. Valdybos vadovas atsižvelgdamas į užduoties įvykdymo svarbumą ir neatidėliotinumą, neturint kito pasirinkimo - ją neatidėliojant pavedė atlikti kitiems valdybos pareigūnams, kurie vykdydami jiems asmeniškai pavestas užduotis ir šią papildomą užduotį įvykdė laiku ir be priekaištų. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad Biuro SONT (duomenys neskelbtini)-oje valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuojant V.Š. ir L.Š. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus buvo padaryti jų susitikimų garso įrašai, kurie buvo įrašyti į kompaktines plokšteles Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 bei į išorinę duomenų laikmeną. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nurodyta atlikti užduotį - surašyti užfiksuotų pokalbių suvestinę, kurie įrašyti į kompaktinę plokštelė Nr. 1 (pareigūnui buvo perduoti 2020 m. rugpjūčio 26 d. V. Š. ir L. Š. ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai. Kompaktinėje plokštelėje Nr.l buvo 15 katalogų su 10 min. trukmės garso įrašais, viso apie 2.5 vai.). Užduotį pareigūnas privalėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 11 d. 15.45 val. Pareiškėjui buvo pabrėžta apie kompaktinėse plokštelėse užfiksuotų duomenų svarbą ikiteisminiam tyrimui bei atkreiptas dėmesys į tai, kad būtina pažodžiui fiksuoti visus V. Š. pokalbius su L. Š (neištraukiant atskirų žodžių iš pokalbių konteksto), kadangi pokalbiai jau buvo naudojami kaip reikšmingi ikiteisminiame tyrime, taip pat buvo paaiškinta, kad pokalbius su vaikais galima aprašyti, bet ne fiksuoti detaliai pažodžiui tik tuo atveju, jeigu pokalbiai su vaikais yra apie mokslą ar buitį. Buvo nurodyta, kad pokalbių su vaikais metu buvo duodami nurodymai dėl susitikimų su nusikalstamos veikos bendrininkais, todėl juos būtina įdėmiai perklausyti tam, kad nebūtų praleisti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad esant klausimams dėl tikslesnių suvestinės surašymo instrukcijų, užduočių vykdytojai galėjo konsultuotis, t. y. užduoti suvestinių surašymo (įforminimo) liečiančius klausimus (duomenys neskelbtini) E. B. ir klausimus dėl ikiteisminio tyrimo dalyvių ir kitų suvestinių rašymui aktualių aplinkybių (duomenys neskelbtini) J. A. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. susitikimo pokalbių suvestinę pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 11 d., pokalbių suvestinė buvo surašyta ant 9 (devynių lapų) ir surašyta netinkamai. Nors ir buvo nurodyta pažodžiui fiksuoti visus V. S. su L. Š. pokalbius, pareiškėjas to nepadarė. Pokalbių suvestinės pastabos dėl nereikšmingų pokalbio dalių neišskirtos ir neapibendrintos, nenurodytas pokalbių dalių pradžios ir pabaigos laikas, pastabos surašytos bendrame pokalbių tekste, suvestinėje nurodoma, kad tai yra tyrimui nereikšmingi duomenys, tačiau nenurodoma kokio konteksto tai duomenys ir kodėl jie nereikšmingi. Todėl 2020 m. rugpjūčio 26 dienos pareiškėjo surašyta susitikimo pokalbių suvestinė (duomenys neskelbtini) J. A. buvo perrašyta, surašant iš karto Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta atlikti užduotį - surašyti užfiksuotų pokalbių suvestines (pareigūnui buvo perduoti V. Š. ir L. Š. ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai įrašyti į kompaktines plokšteles: 2020 m. rugsėjo 12 d. garso įrašai, kurie įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr.3 (19 katalogų su 10 min. trukmės garso įrašais, viso apie 3.10 val.); 2020 m. rugsėjo 19 d. garso įrašai, įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr.4 (18 katalogų su 10 min. trukmės garso įrašais, viso apie 3.00 val.); 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 24 d. garso įrašai, kurie buvo įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr.7, (2 bylos, iš kurių pirmoje buvo 18 katalogų, o antroje 19 katalogų su 10 min. trukmės garso įrašais, viso apie 6.10 val.) Užduotį pareigūnas privalėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 18 d. 15.45 val. Užduotis laiku nebuvo atlikta. 2020 m. rugsėjo 12 d., 2020 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 24 d. surašytos susitikimų pokalbių suvestinės buvo pateiktos 2020 m. gruodžio 27 d. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. užfiksuotų pokalbių suvestinė įrašyta į kompaktinę plokštelę Nr. 3, 3.10 val. trukusio susitikimo pokalbių suvestinė surašyta ant 6 (šešių) lapų, surašyta netinkamai. Pareigūnas neturėjo ir negalėjo vertinti kokie duomenys yra reikšmingi, o kokie ne, nes į kompaktines plokšteles jau buvo įrašyti atrinkti reikšmingi ikiteisminiam tyrimui pokalbiai, kuriuos reikėjo surašyti pažodžiui į suvestines. Pareiškėjo pateikta 2020 m. rugsėjo 12 d. surašyta susitikimo pokalbių suvestinė turėjo būti perrašyta iš naujo. LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), atliekanti skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas A. N., nustačius pareiškėjo darbo trūkumus, atliko pakartotinį kompaktinės plokštelės Nr. 3 perklausymą ir pokalbių suvestinės papildymą. 2020 m. rugsėjo 12 d. pokalbių suvestinė buvo papildyta 12 lapų. 2020 m. rugsėjo 19 d. užfiksuotų pokalbių suvestinė įrašyta į kompaktinę plokštelę Nr. 4, apie 3.00 val. trukusio susitikimo pokalbių suvestinė pareiškėjo buvo surašyta ant 5 (penkių) lapų, surašyta netinkamai, todėl 2020 m. rugsėjo 19 dienos pareiškėjo surašyta susitikimo pokalbių suvestinė turėjo būti perrašyta iš naujo. LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), atliekanti skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas A. N., nustačius A. P. darbo trūkumus, atliko pakartotinį kompaktinės plokštelės Nr. 4 perklausymą ir pokalbių suvestinės papildymą. 2020 m. rugsėjo 19 d. pokalbių suvestinė buvo papildyta 28 lapais. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis 2020 m. rugsėjo 19 d. garso įrašais - Nr. 092014, Nr. 095016 LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. A. 2020 m. spalio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl gautų duomenų vykdant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės“ Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini)- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei L. G., kuriame nurodė, kad išanalizavus šiuos pokalbius gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys. Prokurorės, 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškime pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo V. Š., be kitų buvo minimi ir šie garso įrašai ir aprašoma pokalbių esmė.
3.5. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 24 d. užfiksuoti pokalbiai įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr. 7-1, ir kompaktinę plokštelę Nr. 7-2 surašyta netinkamai. 2020 m. spalio 17 d. užfiksuoti pokalbiai buvo įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr. 7-1. Buvo įrašyti garso įrašai. Apie 3.00 val. trukusio susitikimo pokalbių suvestinė surašyta ant 4 (keturių) lapų. Todėl pareiškėjo nekokybiškai surašyta 2020 m. spalio 17 d. susitikimo pokalbių suvestinė negalėjo būti naudojama ikiteisminiame tyrime, o suvestinę reikėjo surašyti iš naujo. LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. B. atliko pakartotinį 2020- m. spalio 17 d. kompaktinės plokštelės Nr. 7-1 perklausymą, ir pokalbių, trukusių apie 3.00 val., suvestinės surašymą. 2020 m. spalio 17 d. pokalbių suvestinė buvo surašyta pažodžiui ant 74 lapų. 2020 m. spalio 24 d. užfiksuoti pokalbiai įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr. 7-2 buvo įrašyti garso įrašai. Apie 3.10 val. trukusio susitikimo pokalbių suvestinė surašyta ant 6 (šešių) lapų, surašyta netinkamai. 2020 m. spalio 24 d. pareiškėjo susitikimo pokalbių suvestinė buvo surašyta netinkamai, ji negalėjo būti naudojama ikiteisminiame tyrime, todėl pokalbių suvestinė buvo perrašyta iš naujo. LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. B. atliko pakartotinį 2020 m. spalio 24 d. kompaktinės plokštelės Nr. 7-2 perklausymą ir pokalbių suvestinės surašymą. 2020 m. spalio 24 d. pokalbių suvestinė buvo surašyta pažodžiui ant 67 lapų. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 24 d. garso įrašais Biuro SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. A. 2020 m. lapkričio 10 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl gautų duomenų vykdant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės“ Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini)-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei L. G., kuriame nurodė, kad išanalizavus šiuos pokalbius gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, aprašoma garso įrašuose užfiksuotų pokalbių esmė. Prokurorė, 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė pareiškimą pratęsti kardomosios priemonės- suėmimo terminą Vilniaus apygardos teismui, o sprendžiant V.Š. kardomosios priemonės - suėmimo klausimą teisme buvo remiamasi ir šiuo pareigūnės surašytu tarnybiniu pranešimu.
3.6. Pareiškėjui 2020 m. gruodžio 18 d. buvo nurodyta atlikti užduotį - surašyti 2020 m. rugsėjo 26 d. užfiksuotų pokalbių suvestinę, kurie įrašyti į kompaktinę plokštelę Nr. 5. Užduotį pareigūnui buvo pavesta atlikti iki 2020 m. gruodžio 23 d. 15.45 val. Pareiškėjas, užduoties neįvykdė ir pokalbių suvestinės nesurašė. Neįvykdytą užduotį buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) E. B., kuri perklausė garso įrašus ir surašė pažodžiui pokalbių suvestinę ant 75 lapų. Taip pat pareiškėjui 2020 m. gruodžio 18 d. buvo pavesta surašyti užfiksuotų pokalbių suvestinę Kriminalinės žvalgybos tinkle ERTIKIS sistemoje, nes vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuoti 675 SMS pranešimai ir pokalbiai. Užduotį pareigūnas privalėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 23 d. 15.45 val. Užduotis nebuvo atlikta. 2020 m. gruodžio 15 d. SONT (duomenys neskelbtini)-os valdybos (duomenys neskelbtini) A. G., atsisakė pasirašyti pareiškėjo pateiktą dokumentą (tarnybinį pranešimą dėl tyrimo pradėjimo) Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje (toliau - NAIS DS). Valdybos vadovas nurodė, kad vadovaujantis 2013 m. vasario 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V(S)- 9(RN)/1-1(RN)/1RN-3(RN), 2014 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V(S)-32 (RN) (2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27 (RN) išdėstyta nauja redakcija), bei pareigybės aprašymo nuostatomis, pareiškėjas turi pateikti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui informaciją nustatyta tvarka ją įforminant ir pateikiant kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui prieš priimant sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, t. y. NAIS DS pataisyti valdybos vadovo nurodytus surašyto tarnybinio pranešimo trūkumus ir surašyti išsamų tarnybinį pranešimą. Ši užduotis turėjo būti įvykdyta iki 2020 m. gruodžio 21 d. ryto. Užduočiai įvykdyti buvo duotas protingas terminas, o atsižvelgiant į realius kriterijus tokią užduotį galėtų atlikti bet kuris valdybos pareigūnas einantis vyriausiojo tyrėjo pareigas, nes tai kasdieninės pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą ir dirbančio su tokia informacija, funkcijos). Todėl 2020 m. gruodžio 21 d. negavus įvykdytos užduoties, valdybos vadovas 2020 m. gruodžio 21 d. NAIS DS pakartotinai paskyrė užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant ją pareiškėjui įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 23 dienos, tačiau užduotis nebuvo įvykdyta. 2020 m. gruodžio 30 d. NAIS DS pakartotinai paskirta užduotis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nurodyta atlikti iki darbo dienos pabaigos, tačiau minėtą dieną pareigūno nebuvo darbe, todėl užduotis negalėjo būti įvykdyta. 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjui grįžus iš mokymosi atostogų pakartotinai buvo nurodyta įvykdyti užduotį per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau, kaip iki 2021 m. sausio 29 d. 14.00 val. Užduotis nebuvo įvykdyta.
3.7. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus ir aukščiau paminėtus faktinius duomenis, buvo konstatuota, kad LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą už ką pareigūnui skirtina tarnybinė nuobauda. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybes suponuoja, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pasirinko priešingą elgesio modelį, nes būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, savo pareigas sistemingai vykdė aplaidžiai ir neprofesionaliai arba iš viso nevykdė pavestų užduočių. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu surinktų duomenų visuma rodo, kad pareigūnas sistemingai ignoravo ir vengė pavestų užduočių įvykdymo laiku, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 14.1 p., Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I- 383 77 punkto, pareigybės aprašymo, patvirtinto LKPB viršininko 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 38-V-103, 5.3, 5.16, 5.17, 5.18 punktų reikalavimus (objektyvioji pažeidimo pusė). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - pareiškėjo kaltės forma - netiesioginė tyčia, t. y. jis suprato savo veikos žalingumą, numatė jo padarinius, nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Vertinant pažeidimo neigiamas pasekmes kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elementą, pasakytina, kad dėl pareiškėjo aplaidžiai ir neprofesionaliai atliekamų pavestų užduočių (neteisingų duomenų tarnybiniuose pranešimuose (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo (automobilio savininko ir žemės sklypo unikalaus numerio), netinkamo ir neprofesionalaus suvestinių surašymo iš kompaktinių plokštelių Nr. 1, Nr. 3. Nr. 4, Nr. 7-1, Nr. 7-2 arba iš viso neįvykdytų užduočių (pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. vadybos viršininko pavedimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nesurašius tarnybinių pranešimų dėl kratų atlikimo fizinių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose, juridinių asmenų buveinėse; nesurašius užfiksuotų pokalbių suvestinės iš kompaktinės plokštelės Nr. 5 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini); nesurašius užfiksuotų 675 SMS pranešimų ir pokalbių suvestinės Kriminalinės žvalgybos tinkle ERTIKIS sistemoje, neįvykdžius 2020 m. gruodžio 15 d. NAIS DS valdybos (duomenys neskelbtini) A. G. surašytos užduoties (pataisyti valdybos vadovo nurodytus surašyto tarnybinio pranešimo trūkumus ir surašyti išsamų tarnybinį pranešimą dėl tyrimo pradėjimo) buvo eikvojami įstaigos darbuotojų darbo resursai, nes pareiškėjui netinkamai atliktus pavestas užduotis arba iš viso jų neatlikus, minėtas užduotis ir pavedimus turėjo atlikti kiti darbuotojai, kuriems teko papildomas darbo krūvis. Taip pat paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, LKPB SONT (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. A. 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl gautų duomenų vykdant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės“ Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini)-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei L. G., nurodė, kad išanalizavus pokalbius gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, aprašė garso įrašuose užfiksuotų pokalbių esmę. Todėl sprendžiant V.S. kardomosios priemonės - suėmimo klausimą Vilniaus apygardos teisme, prokurorė L. G. rėmėsi ne tik 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškime Vilniaus apygardos teismui pratęsti V.S. kardomosios priemonės- suėmimo terminą išdėstytomis aplinkybėmis, kuriame buvo paminėti, kai kurie itin reikšmingi užfiksuoti pokalbiai, kuriuos pareiškėjas įvardino kaip nereikšmingus ikiteisminiam tyrimui, bet ir J. A. surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose buvo nurodyti reikšmingi ikiteisminiam tyrimui pokalbiai ir išdėstyta pokalbių esmė, tačiau, kurių nebuvo pareiškėjo rašytose suvestinėse. Todėl toks neatsakingas ir aplaidus pareigūno požiūris į darbą netoleruotinas, o tokie pareigūno neteisėti veiksmai kėlė tiesioginę grėsmę atliekamam ikiteisminiam tyrimui, o pasekmės nekilo tik todėl, kad dėka kitų pareigūnų atsakingo požiūrio į darbą buvo laiku nustatyti trūkumai. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
3.8. Tarnybinį patikrinimą buvo pavesta atlikti 2021 m. vasario 26 d. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2021 m. liepos 2 d. Biuro viršininko 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 38-AK-18 pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d., mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėjas nebuvo darbe dėl suteikto nedarbingumo (nedarbingumo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos už 2019 metus. Nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2021 m. balandžio 15 d. buvo suteikta poilsio diena vadovaujantis Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties 63 punktu (profesinės sąjungos nariui, auginančiam vieną vaiką iki 8 metų amžiaus, per 3 mėnesius suteikiama 1 poilsio diena. Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti papildoma poilsio diena vaikui prižiūrėti, apie tai privalo raštu pranešti tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai susitariama dėl kito termino). Pareiškėjui 2021 m. balandžio 16 d. suteiktas papildomas poilsio laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatomis (darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du ir daugiau vaikų iki 12 metų). Biuro viršininko 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 38-AK-33 pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos už 2019 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalies nuostatomis (artimo slaugai). Pareiškėjui 2021 m. gegužės 21 d. suteiktas papildomas poilsio laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatomis (darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du ir daugiau vaikų iki 12 metų). Biuro viršininko 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 38-AK-43 pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 18 d., mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 29 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos už 2019 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalies nuostatomis (artimo slaugai). Pareiškėjui 2021 m. birželio 30 d. suteiktas papildomas poilsio laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatomis (darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du ir daugiau vaikų iki 12 metų). Pareiškėjui 2021 m. liepos 1 d. suteiktas. papildomas poilsio laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatomis (darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du ir daugiau vaikų iki 12 metų). Nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos už 2019 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalies nuostatomis (artimo slaugai). Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos už 2020 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalies nuostatomis (artimo slaugai). 2021 m. vyriausiasis tyrėjas pareiškėjas dirbo 17 darbo dienų (sausio 25-27, rugsėjo 2-17, spalio 4 ir 7 dienomis). Viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu vyriausiasis tyrėjas pareiškėjas nedirbo nė vienos dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo praleistas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas.
3.9. Pareiškėjui 2021 m. balandžio 1 d. neatvykus asmeniškai į tarnybą, nors buvo kviečiamas, 2021 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo perduotas tarnybiniu elektroniniu paštu, taip pat per dokumentų valdymo sistemą ir pranešimas išsiųstas registruotu paštu pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Pareigūnui buvo siūloma iki 2021 m. balandžio 10 d. pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 10 d. pateikė paaiškinimą - prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstytais faktais ir paprašė pateikti A. G., E. B., A. N., J. A. tarnybinius pranešimus. Biuras 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 38-S-3326 pateikė pareiškėjui prašomus dokumentus. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė naują prašymą, į kurį buvo atsakyta 2021 m. gegužės 6 d., o taip pat pateikti prašomi dokumentai. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė dar vieną prašymą į kurį buvo atsakyta 2021 m. birželio 9 d. Pareiškėjui 2021 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas patikslintas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo perduotas tarnybiniu elektroniniu paštu, taip pat per Avilį į asmeninį elektroninį paštą. Patikslintas pranešimas Nr. 38-PR3-3 dėl tarnybinio nusižengimo buvo papildytas teisės normomis, kurias pareiškėjas pažeidė. Daugiau pranešime nebuvo jokių pakeitimų, t. y. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta naujų pažeidimų. Manome, kad pareiškėjas viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu realizavo jam Statuto 39 str. 91 d. suteiktas teises. Pareiškėjui tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo; susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų normos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, nepagrįstos.
3.10. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. (Biuro viršininko 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 38-TE-173). Kaip jau buvo minėta tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 38-IS-3 Biuro viršininko buvo patvirtinta 2021 m. liepos 2 d. Vadovaujantis Statuto 61 str. 5 d. ir Tvarkos aprašo 28 punktu, Biuras 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. 38-S-6040 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17-2(1.4) informavo, kad nesutinka dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Biuras, nesutikdamas su Profesinės sąjungos pateikta pozicija 2021 m. liepos 28 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui panaikinimo. 2022 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas administracinę bylą Nr.eI3-906-426/2022 išnagrinėjo ir profesinės sąjungos nesutikimą panaikino. Įsiteisėjus teismo sprendimui 2023 m. sausio 23 d. Biuro viršininko buvo patvirtintas įsakymas Nr. 38-TE-8 „Dėl A. P. veiksmų įvertinimo“, kuriuo buvo įvertinti pareiškėjo veiksmai, t. y. pasisakyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Duotuoju atveju buvo užbaigta procedūra, kaip numatyta Tvarkos aprašo 32 punkto 3 pastraipoje. Skundžiamas Įsakymas tiesioginių teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra tik procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Todėl šiuo atveju yra pagrindas bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalimi.
3.11. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Biuro viršininko Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. vasario 26 d. dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, pareigų neatlikimo bei elgesio.
5.1. Išvada Biuro viršininko patvirtinta 2021 m. liepos 2 d.
5.2. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad Biuras 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 38-S-6040 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui (VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-906-426/2022).
5.3. Profesinė sąjunga 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17-2(1.4) informavo, kad nesutinka dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.
5.4. Biuras 2021 m. liepos 28 d. su skundu kreipėsi į VAAT dėl Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui panaikinimo.
5.5. Pareiškėjas Biuro viršininko 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 38-TE-173 iš vidaus tarnybos buvo atleistas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.
5.6. VAAT 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-906-426/2022 Biuro skundą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. 17-2 (1.4) Nr. „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (duomenys neskelbtini)-osios valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. P. Šis VAAT sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 21 d.
5.7. Biuro viršininko Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Nr. 1V-55 1.12 papunkčiu patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos Aprašas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).
6.1. Pažymėtinos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
6.2. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
6.3. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje.
6.4. Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Konkrečiai tai - Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas).
6.5. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Minėto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
6.6. Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis (nagrinėjamu atveju - neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių, ir kt.), bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005 ir kt.); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami, atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimta administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 ir kt.).
6.7. Be to, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
6.8. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atskomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).
7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos, nes jis nedirba Biure, nėra įrodyta jo kaltė dėl tariamo pažeidimo, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. liepos 2 d., t. y. praėjus virš 130 dienų, atsakovas neįteikė pareiškėjui patikslinto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, siuntė nenustatytais būdais, todėl apribojo pareiškėjo teisę gintis nuo jam inkriminuojamų tarnybinių pažeidimų. Tarnybinių užduočių įvykdymo terminai buvo nepakankami, kadangi buvo žinoma, jog pareiškėjas nespės jų atlikti, taip sukuriant pagrindą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras. Tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų, nors pareiškėjo atžvilgiu jis truko beveik 90 dienų. Praėjus daugiau nei 1 metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos, atsakovas neturėjo teisės skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos dėl senaties termino.
7.1. Teismas pažymi, kad Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
7.2. Pagal Statuto 39 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
7.3. Pagal Statuto 39 straipsnio 5 dalį, į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.
7.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą buvo pavesta atlikti 2021 m. vasario 26 d., o tarnybinis patikrinimas baigtas 2021 m. liepos 2 d. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pagal 2021 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir Biuro viršininko 2021 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 38-AK-18 pareiškėjas 2021 m. vasario mėnesį dirbo iki 2021 m. vasario 14 d., kadangi nuo 2021 m. vasario 15 d. jam buvo suteiktos mokymosi atostogos. Pagal Biuro viršininko 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 38-AK-33 pareiškėjui suteiktos mokymosi atostogos nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., jos taip pat suteiktos Biuro viršininko 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 38-AK-43 nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 18 d. Pareiškėjas taip pat turėjo nedarbingumus nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. ir nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. Pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 29 d., nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjui suteikta poilsio diena 2021 m. balandžio 15 d. Taip pat pareiškėjui suteiktas papildomas poilsio laikas 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 21 d., 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 1 d. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad viso tarnybinio patikrinimo metu, t. y. nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. liepos 2 d., pareiškėjas nedirbo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatomis bei Statuto 39 straipsnio 5 dalimi, visas laikotarpis, kurį pareiškėjas nebuvo darbe atliekant tarnybinį patikrinimą, nėra įskaitomas į 30 dienų tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą, todėl šiuo atveju tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyto termino. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.
8. Pareiškėjo manymu, atsakovas neįteikė pareiškėjui patikslinto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, jis buvo siunčiamas nenustatytais būdais.
8.1. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 38-PR3-2 buvo pareiškėjui įteiktas, nes jis 2021 m. balandžio 10 d. pateikė Biurui paaiškinimą dėl pradėto tarnybinio nusižengimo bei paprašė pateikti A. G., E. B., A. N., J. A. tarnybinius pranešimus. Pareiškėjui 2021 m. birželio 4 d. buvo pateiktas patikslintas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 38-PR3-3-(1.25-38) (toliau – ir Patikslintas pranešimas). Biuras 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 38-S-3326 pateikė pareiškėjui minėtus tarnybinius pranešimus. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė Biurui papildomus duomenis dėl pradėto tarnybinio nusižengimo ir paprašė pateikti papildomus dokumentus. Biuras 2021 m. gegužės 3 d. pateikė atsakymą. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė Biurui prašymą dėl duomenų gavimo, o biuras 2021 m. birželio 9 d. pateikė atsakymą. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui Patikslintas pranešimas buvo perduotas tarnybiniu elektroniniu paštu, taip pat per Avilį į asmeninį elektroninį paštą. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo nusiųstas Patikslintas pranešimas. Be to, byloje aukščiau nurodyti pareiškėjo ir Biuro susirašinėjimai dėl tarnybinio nusižengimo patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.
8.2. Taigi, Pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą tarnybinį nusižengimą, jam buvo žinomas pats pažeidimo faktas, teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu, jis buvo įtariamas. Pastebėtina, jog Patikslintame pranešime nebuvo nurodyti kiti pažeidimai, apie kuriuos pareiškėjas nebuvo informuotas. Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad Patikslintas pranešimas jam nebuvo įteiktas. Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės gintis nuo jam inkriminuojamų tarnybinių pažeidimų, kadangi jam buvo žinomos padarytų pažeidimų aplinkybės, be to, jam buvo pateikti prašomi pateikti duomenys, todėl teismas neturi pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą šiuo aspektu.
9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas senaties terminas, pažymėtina, jog tarnybinė nuobauda jam skirta nepraleidus vienerių metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Kaip nustatyta aukščiau, Profesinė sąjunga nesutiko pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl Biuras pateikė skundą VAAT, kuris tenkino Biuro skundą ir panaikino Profesinės sąjungos 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. 17-2 (1.4) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Pagal Statutą, laikotarpis, kai teismas nagrinėjo Biuro skundą dėl Profesinės sąjungos 2021 m. liepos 13 d. rašto Nr. 17-2 (1.4) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, nėra įskaitomas į tarnybinės nuobaudos skyrimo laikotarpį. VAAT sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 21 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2023 m. sausio 23 d., todėl laikotarpis nuo 2021 m. liepos 28 d. (skundo padavimo teismui diena) iki 2023 m. sausio 21 d. nėra įskaitomas.
10. Pareiškėjo teigimu, atsakovas negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos, nes pareiškėjas nedirba Biure ir nėra įrodyta jo kaltė dėl tariamo pažeidimo, be to, tarnybinių užduočių įvykdymo terminai buvo nepakankami, nes buvo žinoma, jog pareiškėjas nespės jų atlikti, taip sukuriant pagrindą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras.
10.1. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui.
10.2. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, LVAT 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-486/2014).
10.3. Pareiškėjas Biuro viršininko 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 38-TE-173 iš vidaus tarnybos buvo atleistas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2023 m. sausio 23 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas jau nedirbo vidaus tarnyboje. Dėl Biuro kreipimosi į VAAT, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įsiteisėjus teismo sprendimui. Kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, pareiškėjas šiuo metu yra pensijoje. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda po to, kai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, taip pat tai, kad paskirta tarnybine nuobauda buvo užbaigta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, bei tai, jog pareiškėjas šiuo metu yra pensijoje, darytina išvada, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismui panaikinus ginčijamą Įsakymą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi pareiškėjas vidaus tarnyboje nedirba nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., šiuo metu yra pensijoje. Sutiktina su atsakovu, jog skundžiamu Įsakymu buvo užbaigta procedūra, kurios metu pasisakyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos, nes pareiškėjas nedirba Biure, tačiau, kaip minėta, paskirta tarnybine nuobauda pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir tokiu būdu užbaigta tarnybinio nusižengimo procedūra. Biuras galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos galėjo priimti tik įsiteisėjus VAAT sprendimui, tačiau atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo užbaigta po to, kai pareiškėjas Biure jau nedirbo. Teismas plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su jam paskirtais per trumpais tarnybinių užduočių įvykdymo terminais, nes, kaip minėta, ginčijamu Įsakymu buvo užbaigta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, kuri jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, pareiškėjas vidaus tarnyboje nedirba, jam paskirta valstybinė pareigūno pensija.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Biuro priimtas Įsakymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jis priimtas užbaigiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas