Civilinė byla Nr. 2-2231/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01494-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 89; 110.1; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ledland“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ACME Europe“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ledland“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.

              Ieškovas UAB „ACME Europe“ kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti T8 LED lempų gamybą ir prekybą. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui toliau vykdyti T8 LED lempų gamybą ir prekybą. Ieškovas paaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei apriboti ieškovo patiriamą žalą dėl pakankamai ilgą laiką vykdomų neteisėtų atsakovo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „ACME Europe“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui UAB „Ledland“ vykdyti T8 LED lempų gamybą ir prekybą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. balandžio 27 d. Teismas iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas siekia uždrausti atsakovui gaminti ir prekiauti T8 LED lempomis, teigdamas, kad T8 LED lempų gamybos technologiją, produkcijos ir žaliavos likučius jis 2012 m. balandžio 27 d. nusipirko iš atsakovo pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo 3 metus nuo šios sutarties pasirašymo tiesiogiai ar netiesiogiai nekonkuruoti su ieškovu ir jo nurodytomis įmonėmis. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas nesilaikė nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus - po minėtos sutarties sudarymo gamino ir vykdė prekyba T8 LED lempomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, dėl ko teismas nusprendė taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą ir apriboti žalos padidėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atsakovas UAB „Ledland“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręsta byla ieškovo naudai net nenagrinėjus bylos aplinkybių. Be to, pagal pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punktą buvo sutarta, kad atsakovas nekonkuruos su ieškovu Lietuvos Respublikos teritorijoje, o teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudė visiškai gaminti ir pardavinėti lempas, nepriklausomai nuo teritorijos, dėl ko sudarė dar didesnius apribojimus atsakovui nei buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Ieškovas UAB „ACME Europe“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes užtikrina, kad atsakovas toliau neatliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog gamina lempas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teismo nustatytas bendro pobūdžio draudimas nenustatė didesnių apribojimų nei pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, pats atsakovas pripažino, kad jis prekiauja lempomis Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, jog ir gaminti jas turėjo Lietuvos Respublikoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo apibrėžimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012). Todėl vien ta aplinkybė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus – iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio teisinius ieškinio reikalavimus, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, nes, kaip aukščiau nutartyje minėta, tai yra tik laikino pobūdžio ieškovo interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Dėl šios priežasties atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausdamas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių teisėtumo byloje kilo ginčas, išsprendė šią bylą iš esmės (CPK 12 str. ir 178 str.).

Atmetami kaip nepagrįsti ir tie atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Vadinasi, atsakovas, teigdamas, kad šios laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jo teises gaminti prekes ir jomis prekiauti ne Lietuvos Respublikoje, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo prielaidą apie atsakovo vykdomą prekybą ir gamybą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Atsakovui tokių įrodymų nepateikus, ši jo atskirajame skunde nurodyta prielaida atmetama kaip neįrodyta (CPK 12 str. ir 178 str.).

Atkreipiamas atsakovo dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti pakeičiamos ar panaikinamos, jei į bylą pateikiami įrodymai apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui eliminavimą ar pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą (CPK 145 str. 2 d., 148 str., 149 str. 1 d.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo UAB „Ledland“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas