Administracinė byla Nr. I1-7607-279/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02090-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1;
55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – ir 2-as sektorius), 6-tame būryje, 1-oje brigadoje. Minėtoje 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 asmenų, įskaitant jį, ir buvo pažeista gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpoms. 6-tame būryje nebuvo socialinių darbuotojų kabineto, laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti. Tuo buvo pažeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 nuostatos. Nesant socialinių darbuotojų kabineto, jo atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija. Nesant laisvalaikio kambario, jis buvo priverstas didelę dalį dienos praleisti tik jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, iš jo buvo atimta galimybė užsiimti prasminga veikla. Nesant drabužių ir avalynės džiovyklos, jis neturėjo kur išsidžiovinti išplautus drabužius. Nesant kambario (patalpų) maisto produktams laikyti, jis negalėjo įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti pieno ir kitų greitai gendančių maisto produktų, nes juos įsigijęs neturėtų kur laikyti. 1-oje gyvenamojoje patalpoje esančios medinės grindys buvo išpuvusios, neatsparios drėgmei ir lengvai nevalomos, tad iš po jų sklisdavo pelėsio kvapas, eidavo šaltis, jausdavosi drėgmė. Tuo buvo pažeistos minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo 11.3 ir 11.4 papunkčių nuostatos, pagal kurias pirmame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų pagrindas (grindys) turi būti įrengtos iš cementinio pagrindo (skiedinio). Neužtikrinama minimali gyvenamosios patalpos temperatūra sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Patalynė nebuvo keičiama laiku pagal higienos normos nuostatas, tad jis turėjo miegoti ant smirdančios prakaitu ir nuo medikamentų išsitepusios patalynės (jam nustatyta odos liga – psoriazė, todėl patalynė jam turėtų būti keičiama dažniau). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2019 m. kovo 26 d. atlikęs patikrinimą pagal A. K. skundą, nustatė higienos normos pažeidimus dėl oro temperatūros ir patalynės keitimo dažnumo. Kirpykloje po apsikirpimo nebuvo galima išsiplauti galvos, nes karšto vandens nebūdavo, tai nustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Minėta įstaiga taip pat nustatė, kad kiekvienam asmeniui kirpimui naudojami instrumentai prieš tai nėra dezinfekuojami, buvo laikomi nešvarioje talpykloje, buvo naudojami nešvarūs, neišskalbti apdangalai, tai jam sukėlė įtampą ir baimę, kad gali užsikrėsti niežais ar kita liga. Jam nebuvo leista papildomai naudotis dušu, buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę. Jis serga odos liga – (duomenys neskelbtini), tad negalėdamas dažniau naudotis dušu, negalėjo tinkamai gydyti odos ligą, prižiūrėti odą. 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo privalomai turėjusio būti dūmų detektoriaus. Be to, 2020 m. pradžioje langai ir būrio įėjimo/išėjimo durys buvo grotuoti. Būryje nebuvo aliarminio iškvietimo mygtuko. Nurodytus faktus konstatavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Dėl minėtų įrenginių nebuvimo jis jautė baimę, nesaugumą. Valgykloje lėkštės, padėklai buvo nešvarūs, smirdantys, tai jam sukeldavo baimę susirgti. Nuteistųjų gaminamas maistas buvo šlykštus ir smirdantis, tokio maisto jis atsisakydavo, tad likdavo nevalgęs. Rytais iki 10 val. ryto jis negalėdavo gerti vandens iš čiaupo, nes tuomet bėgdavo šviesiai rudas vanduo, smirdėdavo srutomis, negalėdavo ir nusiprausti. Pažeidimus dėl vandens kokybės ir valgykloje neužtikrinamų higienos reikalavimų nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D. A. skundą. Pareiškėjas teigė, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis jis patyrė įtampą, baimę, stresą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, jis jautrus, konfliktiškas. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 40–43) nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė oficialių duomenų, kad 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovės atstovas nepateikė fotografijų, filmuotos medžiagos ar kitų duomenų, kurie paneigtų skunde nurodytą aplinkybę, kad socialinio darbuotojo kabineto nebuvo. Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kokios socialinės reabilitacijos priemonės buvo taikytos pareiškėjui. Skunde nurodytu laikotarpiu būryje nebuvo skalbimo mašinų su džiovinimo funkcijomis ir nebuvo džiovinimo vietų būrio kieme po stacionariais stogeliais, kaip teigė atsakovės atstovas. Atsakovės atstovas pripažino, kad grindys gyvenamojoje patalpoje buvo medinės, o ne betoninės, kaip reikalauja teisės aktai. Net ir esant būtinumui, į gyvenamąją patalpą nebuvo išduotas elektrinis šildytuvas, šildytuvas nebuvo išduotas pagal jo 2020 m. sausio 6 d. prašymą. Gyvenamojoje patalpoje ir būryje dušų nebuvo, tad jis negalėjo jais pasinaudoti kada panorėjęs, kaip teigė atsakovės atstovas. Praustis duše jis galėjo tik kartą per savaitę didelėje dušinėje. Gydytojas 2018 m. balandžio 30 d. jam rekomendavo praustis po dušu po darbo. Jis dirbo tik du mėnesius, nes suprakaitavęs po darbo negalėdavo maudytis kasdien, nes tam skirtoje patalpoje maudydavosi vis skirtingų būrių nuteistieji, o jam su jais maudytis nebuvo leidžiama.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 16–23) nurodė, kad pareiškėjas 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., šios patalpos plotas – 52,16 kv. m, buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto. Darė išvadą, kad minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teigė, kad 6-tame būryje poilsio kambario nėra, nes nuteistųjų pageidavimu jų vietoje įrengtos virtuvėlės, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 6-to būrio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas. 6-tame būryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistą gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose šaldytuvuose. 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus. Skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos būriuose numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 6 būrio 1-oje patalpoje grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės. Įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Kirpykloje įmontuotas karšto vandens boileris. Panaudoti instrumentai kirpykloje yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems. Pataisos įstaiga apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos. Vandens tiekimo paslaugą pataisos įstaigai teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaišiadorių vandenys“, vanduo tiekiamas švarus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka minėta bendrovė. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Pagal higienos normą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, dušai yra nerakinami ir nuteistieji jais gali naudotis laisvai. Kada ir kiek kartų naudojamasi dušu, apskaita nėra vedama. Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 50–51) nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Skunde nurodytu laikotarpiu 2-ame sektoriuje gaisrų nebuvo, pareiškėjas į administraciją dėl priešgaisrinės saugos priemonių nesikreipė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) atliko patikrinimus 2-ame sektoriuje 2019 m. balandžio 25 d., 2020 m. liepos 3 d. Informacija apie pareiškėjui taikytas socialinės reabilitacijos priemones pateikiama pridedamoje 2020 m. spalio 27 d. pažymoje ir jos prieduose. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 6-tame būryje, 1-oje brigadoje (b. l. 1), t. y. gyvenamojoje patalpoje, ir skunde (b. l. 1–5) skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų minėtoje 1-oje gyvenamojoje patalpoje. Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 17) ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30, 35) esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., o iki tol – nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 15 d. buvo laikomas karantino patalpoje. Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikštas reikalavimas. Kadangi pareiškėjas skunde nesiskundė dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpoje, teismas nustato, kad šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), kai pareiškėjas buvo laikomas 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 50).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno, įskaitant jį, 16 asmenų, ir buvo pažeista gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpoms (b. l. 1).
Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 papunktis nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Analogiška nuostata įtvirtinta kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.) galiojančio Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 papunktyje. Minėto Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 17–18) ir jo prieduose – Pravieniškių PN-AK laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje (b. l. 30), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31), 2-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje (b. l. 35). Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių minėtus duomenis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Taigi, remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 17–18) ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30–31, 35) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,16 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (52,16 / 16 = 3,26).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17–18) ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30–31, 35) nenurodė, kad į gyvenamosios patalpos plotą buvo įskaičiuotas ir koridoriaus, kitų patalpų plotas. Todėl atmestinas pareiškėjo atsikirtimo argumentas (b. l. 40), kad į bendrą gyvenamąjį plotą negali būti įskaičiuojamas koridoriaus ir kitų patalpų bendras plotas.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018) pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje (b. l. 35) nurodė ir faktinį asmenų skaičių 2018 m. kovo 15 d. šioje gyvenamojoje patalpoje – 16, tačiau šis skaičius parodo tik 2018 m. kovo 15 d., o ne visą ginčo laikotarpį buvusį nuteistųjų skaičių, todėl gyvenamasis plotas apskaičiuotas, patalpos plotą padalinant iš lovų skaičiaus.
Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 2.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17).
Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, neatsižvelgta į baldų (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1.1–10.4 papunkčiai) užimamą plotą 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kadangi nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 nenumato, jog į juose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tai nurodė dėl Vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldus, buvusius gyvenamojoje patalpoje.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo socialinių darbuotojų kabineto; nesant šio kabineto, jo atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija (b. l. 1).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.3 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos patalpos – socialinių darbuotojų kabinetai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. BVK 1371 straipsnis nustato, kad: socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą (straipsnio 1 dalis); šis planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (straipsnio 2 dalis); šis planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (straipsnio 4 dalis); šio plano formą ir rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (straipsnio 7 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 (kuriuo yra patvirtinta individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika) 5 punktas nustato, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31) nurodė, kad 6-to būrio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo, Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytais duomenimis, kad socialinio darbuotojo kabinetas buvo įrengtas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 21), 2020 m. spalio 29 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 50), Pravieniškių PN-AK laikinai einantis direktoriaus pavaduotojas pareigas 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje (b. l. 30) teigė, kad vadovaujantis BVK 1371 straipsnio 1 dalimi, socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus viršininko 2020 m. spalio 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo M. A.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55) duomenys, pareiškėjo 2018 m. kovo 19 d., Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės (jos kopijos) duomenys patvirtina šią aplinkybę, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–58). Pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas atvykus į pataisos įstaigą, kaip numato BVK 1371 straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 5 punktas.
Toje pačioje Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus viršininko 2020 m. spalio 27 d. pažymoje yra nurodyta, kad: pagal plano 1-ą priemonę, pareiškėjas 3 mėnesius dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje; pagal plano 2-ą priemonę, pareiškėjui atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; pagal plano 3-ą priemonę pareiškėjas buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ darbininko pareigose bei Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus valytojo pareigose; pagal plano 4-ą priemonę pareiškėjui civilinis ieškinys buvo atskaičiuojamas iš gaunamo darbo užmokesčio; pagal plano 5-ą priemonę pareiškėjui per 2018 metus buvo sudaryta galimybė dalyvauti organizuotose pozityvaus užimtumo priemonėse, per 2019 metus – 255 minėtose priemonėse, per 2020 metus – 381 minėtose priemonėse; pagal plano 6-tą priemonę pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos Įžanginėje grupėje, tačiau pareiškėjas nelankė šios grupės užsiėmimų; pagal plano 7-tą priemonę pareiškėjui bausmės atlikimo metu buvo sudaryta galimybė dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, tačiau į Resocializacijos skyriaus psichologus individualių konsultacijų nesikreipė; pagal plano 8-tą priemonę pareiškėjui buvo taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos (b. l. 55). Teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė pagrindo netikėti šiais Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus viršininko 2020 m. spalio 27 d. pažymos duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiškėjui buvo taikomos minėtos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės. Be to, šiuos pažymos duomenis patvirtina kiti atsakovės atstovo pateikti dokumentai: Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (jos kopija), iš kurios matyti, kad pareiškėjo (nuteistojo) adaptacijos programa buvo pradėta vykdyti 2018 m. kovo 19 d., jos vykdymas truko 3 mėn., pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo įvertinta 75 balais (b. l. 57), VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į darbą: nuo 2018 m. balandžio 9 d. į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą, 1,0 etato darbininko (laikininko) pareigas (b. l. 62), nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą, 1,0 etato darbininko (siuvėjo, vienetininko) pareigas (b. l. 63), nuo 2018 m. gruodžio 11 d. į Pravieniškių PN-AK 0,25 etato valytojo pareigas (b. l. 61); Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria informuojama, kad pareiškėjas nelankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos Įžanginės grupės užsiėmimų; užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai (b. l. 64); Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria informuojama, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, į psichologus nesikreipė (b. l. 60); Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra duomenys apie ginčo laikotarpiu pareiškėjui paskirtas nuobaudas už pažeidimus ir paskatinimo priemonę už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje (b. l. 28, 59).
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su socialinės reabilitacijos nevykdymu jo atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo kambario maisto produktams laikyti, todėl jis negalėjo įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti pieno ir kitų greitai gendančių maisto produktų, nes juos įsigijęs neturėtų kur laikyti (b. l. 1–2).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse įrengiamos šios patalpos: kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 papunktis); esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui) (5.11 papunktis). Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių šią patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 6-tame būryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistą gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose šaldytuvuose (b. l. 19, 31). Tai nurodyta ir atsiliepimo priede – Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Tad atsakovės atstovas neneigė, kad kambarys maisto produktams laikyti 6-tam būriui (kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, b. l. 17, 30, 35) nebuvo įrengtas. Iš šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, pareiškėjas galėjo maistą laikyti virtuvėlėje spintelėje ir šaldytuve. Tad pareiškėjo poreikis laikyti maistą buvo patenkintas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, pareigūnus su pretenzijomis dėl to, kad neturi kur laikyti maisto produktus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl to, kad nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. Tad šiuo aspektu nėra civilinės atsakomybės būtinų sąlygų visumos. Pareiškėjo skundo argumentas dėl kambario maisto produktams laikyti neįrengimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo laisvalaikio kambario; nesant šio kambario, jis buvo priverstas didelę dalį dienos praleisti tik jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, atimant iš jo galimybę užsiimti prasminga veikla (b. l. 1).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Pagal jų 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad 6-tame būryje poilsio kambario nėra, nes nuteistųjų pageidavimu jų vietoje įrengtos virtuvėlės, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų (b. l. 18). Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Tad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikio kambarys 6-tam būriui (kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, b. l. 17, 30, 35) nebuvo įrengtas. Pripažintina, kad atsakovės atstovas nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas dėl to, kad nuteistųjų pageidavimu jo vietoje įrengta virtuvėlė, neatleidžia atsakovės atstovo nuo pareigos įrengti laisvalaikio kambarį. Todėl yra pagrindas šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, dėl to jis neturėjo kur išsidžiovinti išplautus drabužius (b. l. 1–2).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Jų 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodė, kad 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus. Skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos būriuose tam numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais (b. l. 19, 31). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiškėjas turėjo galimybę drabužius, batus skalbti, plauti bei minėtus daiktus išsidžiovinti 2-ame sektoriuje skalbykloje ir džiovykloje. Byloje nėra tokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius. Pareiškėjas turėjo galimybę pasidžiauti drabužius, avalynę ir lauke, džiovinimo vietoje po stogeliu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-oje gyvenamojoje patalpoje esančios medinės grindys buvo išpuvusios, neatsparios drėgmei ir lengvai nevalomos, tad iš po jų sklisdavo pelėsio smarvė, eidavo šaltis, jausdavosi drėgmė, tuo buvo pažeistos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 11.3 ir 11.4 papunkčių nuostatos (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad pagal 11.3 papunktį grindys turi būti betoninės (b. l. 41).
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pareiškėjo nurodyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių papunkčiai nustato, kad: pirmajame aukšte esančių gyvenamųjų kambarių pagrindas įrengiamas iš cementinio skiedinio (11.3 papunktis); gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (11.4 papunktis). Teismas sprendžia, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.3 papunktis nustato reikalavimą, kad po grindimis esantis pagrindas turi būti iš cementinio skiedinio. Ši teisės norma nenustato tokio reikalavimo, kad grindys turi būti betoninės, kaip atsikirtime teigė pareiškėjas (b. l. 41), ir nedraudžia įrengti medines grindis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus; 6 būrio 1-oje patalpoje (t. y. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, b. l. 17, 30, 35) grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės (b. l. 19). Tai nurodyta ir atsiliepimo priede – Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose grindys buvo geros būklės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamos grindų būklės yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinama minimali gyvenamosios patalpos temperatūra, šį pažeidimą nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (b. l. 2).
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkto (reglamentuojančio lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose (t. y. Higienos normoje HN 134:2015) nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus (b. l. 19). Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32). Tad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde (b. l. 2) nurodytos aplinkybės, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinama bent jau minimali oro temperatūra.
Atsakovės atstovas atsiliepime ir Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje nurodė, kad esant būtinumui, į kameras išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti (b. l. 19, 32). Tuo tarpu pareiškėjas atsikirtime teigė, kad net ir esant būtinumui, į gyvenamąją patalpą niekuomet nebuvo išduotas joks elektrinis šildytuvas, nors ir buvo labai šalta, šildytuvas nebuvo išduotas pagal jo 2020 m. sausio 6 d. prašymą (b. l. 41).
Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundą atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – operatyvioji kontrolė), nustatė, kad 2-o sektoriaus 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje (t. y. toje pačioje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo ir pareiškėjas, b. l. 17, 30, 35) oro temperatūra buvo 16,3/16,5 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas) (b. l. 6).
Nustatęs byloje šią aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas dėl žemos oro temperatūros, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalynė nebuvo keičiama laiku pagal higienos normą, šį pažeidimą nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras; todėl jis turėjo miegoti ant smirdančios prakaitu ir nuo medikamentų išsitepusios patalynės; jam nustatyta odos liga – psoriazė, todėl patalynė jam turėtų būti keičiama dažniau nei kartą per savaitę (b. l. 2).
Atsakovės atstovo pateiktoje bendrosios praktikos slaugytojo 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pagal pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (2016 m. liepos 11 d. pirminės gydytojo apžiūros lapo) duomenis, pareiškėjas serga psoriaze, jam nuolat buvo išduodami tepalai nuo psoriazės (b. l. 34). Tad šie duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis serga psoriaze ir vartojo tepalą nuo šios ligos (b. l. 2). Nuo tepalo pareiškėjo patalynė galėjo išsitepti. Higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32) nurodė, kad lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Tačiau iš pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundą atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė, kad 2-o sektoriaus 6-to būrio 1-oje patalpoje (t. y. toje pačioje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo ir pareiškėjas, b. l. 17, 30, 35) gyvenantiems nuteistiesiems patalynė buvo surenkama ir išduodama rečiau kaip kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punkto pažeidimas) (b. l. 7).
Teismas sprendžia, kad minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo duomenys, jog 6-to būrio 1-os gyvenamosios patalpos nuteistųjų (taigi, ir pareiškėjo) patalynė buvo keičiama rečiau kaip kartą per savaitę (ir dėl to nustatytas Higienos normos HN 134:2015 43 pažeidimas) patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę ir paneigia atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę dėl patalynės keitimo dažnumo. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kirpykloje po apsikirpimo nebuvo galima išsiplauti galvos, nes karšto vandens nebūdavo, tai nustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (b. l. 2).
Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad kirpykloje įmontuotas karšto vandens boileris (b. l. 18). Tai nurodyta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32).
Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundą atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė, kad į 2-ame sektoriuje įrengtą kirpyklą nebuvo nuolatos tiekiamas karštas vanduo, nes tikrinimo dieną iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo (Higienos normos HN 134:2015 18 punkto pažeidimas) (b. l. 7).
Nustatęs byloje šią aplinkybę, jog kirpykloje ginčo laikotarpiu buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 18 punkto pažeidimas, nes į kirpyklą nebuvo nuolat tiekiamas karštas vanduo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kiekvienam asmeniui kirpimui naudojami instrumentai prieš tai nėra dezinfekuojami, buvo laikomi nešvarioje talpykloje, buvo naudojami nešvarūs, neišskalbti apdangalai, tai jam sukėlė įtampą ir baimę, kad gali užsikrėsti niežais ar kita liga (b. l. 3).
Kaip jau rašyta, dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Higienos normos HN 134:2015 22 punkto (reglamentuojančio reikalavimus kirpykloms) 22.3 papunktis nustato, kad kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai; 22.4 papunktis nustato, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje; 22.5 papunktis nustato, kad kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32–33) teigė, kad panaudoti instrumentai kirpykloje yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo.
Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundą atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė, kad 2-ame sektoriuje įrengtoje kirpykloje nebuvo instrumentams dezinfekuoti skirto indo (mirkymui), ir padarė išvadą, kad kiekvienam asmeniui nėra naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai (Higienos normos HN 134:2015 22.3 papunkčio pažeidimas), taip pat nustatė, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi ne švarioje, uždengtoje talpykloje, o dalis atvirai sudėti ant darbo stalo (Higienos normos HN 134:2015 22.4 papunkčio pažeidimas), taip pat nustatė, kad kiekvienam asmeniui nėra naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės (Higienos normos HN 134:2015 22.5 papunkčio pažeidimas) (b. l. 7).
Teismas sprendžia, kad šie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo duomenys, jog kirpykloje buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 22.3–22.5 papunkčių pažeidimai, patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir paneigia atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes dėl kirpimui naudojamų instrumentų dezinfekavimo. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo leista papildomai naudotis dušu, buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę; jis serga odos liga – (duomenys neskelbtini), tad negalėdamas dažniau naudotis dušu, jis negalėjo tinkamai gydyti odos ligą, prižiūrėti odą (b. l. 3).
Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas taip pat nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, dušai yra nerakinami ir nuteistieji jais gali naudotis laisvai. Kada ir kiek kartų naudojamasi dušu, apskaita nėra vedama (b. l. 21). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę (pareiškėjas skunde taip pat neneigė šios aplinkybės, b. l. 3), kaip numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, ir kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, esant poreikiui, ir dažniau nei kartą per savaitę, kadangi dušai nebuvo rakinami. Be to, ir pareiškėjas, skunde teigdamas, kad jam nebuvo leista papildomai naudotis dušu (b. l. 3), nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam tai nebuvo leista.
Atsakovės atstovo pateiktos Bendrosios praktikos slaugytojos 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymos Nr. 501 duomenimis, 2016 m. liepos 11 d. pirminės gydytojo apžiūros lape yra pažymėta, kad pareiškėjui diagnozuota psoriazė; 2018 m. balandžio 30 d. vidaus ligų gydytojas rekomendavo pareiškėjui praustis po dušu po darbo dienos; 2020 m. birželio 30 d. gydytojas išrašė vienam mėnesiui leidimą praustis duše du kartus per savaitę; pareiškėjui nuolat buvo išduodami tepalai nuo psoriazės (b. l. 34). Pastarasis 2020 m. birželio 30 d. gydytojo leidimas vienam mėnesiui praustis duše du kartus per savaitę nagrinėjamai bylai nėra aktualus, nes buvo išrašytas jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Nagrinėjamai bylai aktuali 2018 m. balandžio 30 d. gydytojo rekomendacija pareiškėjui praustis po dušu po darbo dienos, nes ji yra ginčo laikotarpio. Kaip jau rašyta, byloje nenustatytas pagrindas abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog pareiškėjas galėjo laisvai pasinaudoti dušu, nes dušai nebuvo rakinami. Be to, pareiškėjas, atsikirtime teigdamas, kad jis po darbo negalėjo maudytis kasdien (ir dėl to dirbo tik du mėnesius) (b. l. 42), nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada ir koks pataisos namų pareigūnas jam neleido po darbo nusiprausti duše.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su nusiprausimu duše, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dūmų detektoriaus, 2020 m. pradžioje langai ir būrio įėjimo/išėjimo durys buvo grotuoti, nepaliekant jokio atsarginio išėjimo, būryje nebuvo aliarminio iškvietimo mygtuko, nurodytus faktus konstatavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (ir pridėjo prie skundo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 23 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją); teigė, kad dėl minėtų įrenginių nebuvimo jis jautė baimę, nesaugumą (b. l. 3).
Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodė, be kita ko, kad įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje (b. l. 20, 33). Atsakovės atstovas 2020 m. spalio 29 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje gaisrų nebuvo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK administraciją, pareigūnus dėl priešgaisrinės saugos priemonių buvimo ar nebuvimo nesikreipė (b. l. 50).
Bylos duomenimis (b. l. 50, 52), pareiškėjo pateiktame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (jo kopijoje) (b. l. 10) minimas patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ nurodė patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – neatsirakina automatiškai atrakinamos durys iš budinčio asmens pulto patalpos, netvarkingos elektros paskirstymo dėžutės virtuvėje, ir nurodė jas pašalinti (b. l. 52). Pareiškėjas skunde nesiskundė dėl šiame nurodyme nurodytų neatitikčių. Be to, minėtas patikrinimas buvo atliktas, kaip jau rašyta, 2020 m. liepos 3 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Dėl nurodytų priežasčių, pastarajame nurodyme nurodytos neatitiktys nagrinėjamai bylai nėra aktualūs.
Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčiu, paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Tad pagal šią teisės normą, ant pareiškėjo gyvenamosios patalpos lango iš lauko pusės galėjo būti grotos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (išdėstytų nauja 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) (toliau – Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės) 68 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad: evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu; siekiant nestabdyti žmonių evakavimo, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus: 68.1. turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius; 68.2. automatiškai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomus pavojaus signalizavimo įtaisus, taip pat atrakinamas iš budinčio asmens pulto patalpos arba naudojant mygtuką šalia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai); 68.3. atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu. Bylos duomenimis (b. l. 10, 50, 53), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, surašė 2019 m. balandžio 29 d. nurodymą „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“, kuriame nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – ne visi evakuaciniai išėjimai atrakinti, ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas pašalinti (b. l. 53–54). Tačiau šiame nurodyme nėra nurodyta, kad būtent durys į pareiškėjo būrį (ir iš jo) buvo užrakintos.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (13.10 papunktis), kamerose (16.11 papunktis), tačiau nenustato reikalavimo įrengti tokį mygtuką paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Tai nurodė ir atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 50) ir buvo laikomas bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17). Tad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti aliarmo mygtuką ar prižiūrėtojo iškvietimo sistemą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme (b. l. 53–54) taip pat nėra nurodyta tokia neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2-ame sektoriuje buvo atlikta vaizdo telefonspynių apžiūra (b. l. 20, 33). Pravieniškių PN-AK Priešgaisrinės saugos 2020–2023 m. veiklos plano 2020 m. liepos 14 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) (toliau – Ataskaita) duomenimis, 2020 m. II–IV ketv. (t. y. ir ginčo laikotarpiu) 2-ame sektoriuje buvo atlikta vaizdo telefonspynių apžiūra, šiuo metu įrengiamos 8 telefonspynės 5–12 būriuose (tad ir pareiškėjo 6-tame būryje). Telefonspynės įrengiamos siekiant užtikrinti pareigūnų iškvietimą pavojaus ar kitais atvejais (b. l. 27). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais duomenimis. Tad, nors ir nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (nes teisės aktai jos įrengimo nenumato), buvo įrengiamos telefonspynės užtikrinti pareigūnų iškvietimą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (b. l. 10, 50, 53), 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“, nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – nepakankamas gesintuvų kiekis ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas pašalinti (b. l. 53–54). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (išdėstytų nauja 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) (toliau – Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės) 410 punktas nustato, kad gesintuvo tipas parenkamas ir jų skaičius nustatomas pagal 5 priedą. Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. balandžio 22 d. įstaiga nupirko 65 miltelinius gesintuvus, 2020 m. birželio 11 d. atlikta gesintuvų patikra (b. l. 20, 33). Ataskaitos duomenys (b. l. 24) patvirtina šiuos atsakovės atstovo nurodytus duomenis dėl trūkstamų gesintuvų įsigijimo ir patikros. Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie tai, kada buvo įsigytas trūkstamas kiekis gesintuvų, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nurodyta neatitiktis dėl nepakankamo gesintuvų kiekio nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, kadangi pareiškėjas skunde nesiskundė dėl gesintuvų nebuvimo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (b. l. 10, 50, 53), 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“, nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – gyvenamosiose patalpose neįrengti dūmų signalizatoriai ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas pašalinti (b. l. 53–54). Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.5 papunktis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusi 2020 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu), nustatė, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. birželio 18 d. buvo nupirkti dūmų detektoriai; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose dūmų detektoriai įrengti (b. l. 20, 33). Iš Ataskaitos (b. l. 24) taip pat matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 16 d. buvo nupirkti autonominiai dūmų detektoriai. Tad aptartais bylos duomenimis, autonominiai dūmų signalizatoriai buvo nupirkti po ginčo laikotarpio. Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas autonominis dūmų detektorius. Be to, kaip jau rašyta, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose neįrengti dūmų signalizatoriai. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kadangi pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas dūmų signalizatorius.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad valgykloje lėkštės, padėklai buvo nešvarūs, smirdantys, tai jam sukeldavo baimę susirgti; nuteistųjų gaminamas maistas buvo šlykštus ir smirdantis, tokio maisto jis atsisakydavo, tad likdavo nevalgęs; teigė, kad pažeidimą dėl valgykloje neužtikrinamų higienos reikalavimų nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D. A. skundą (b. l. 4).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką. Pagal šių taisyklių 6, 7, 22 punktus, nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos patvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šių taisyklių 14 punktas nustato, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Šių taisyklių 18 punktas nustato, kad maistą būtina saugoti nuo užteršimo jo ruošimo, tvarkymo ir perdirbimo metu; įrankiai, įranga ir konstrukcijos turi būti švarios, prižiūrimos taip, kad neterštų maisto.
Iš pareiškėjo pateikto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) 2020 m. liepos 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 9) matyti, kad ši tarnyba, 2020 m. liepos 9 d. pagal D. A. skundą atlikusi Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklą vykdo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“, neplaninį patikrinimą, nustatė, kad dalis naudojamų dubenų ir padėklų yra nelygiais kraštais, nepakankamai išdžiovinami, todėl neužtikrinama jų higiena (b. l. 9). Tad šiame rašte nėra nurodyta, kad valgykloje lėkštės, padėklai nešvarūs, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 4). Be to, šis raštas ir jame nurodyti patikrinimo rezultatai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, kadangi patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio.
Atsakovės atstovas atsiliepimo priede – Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje pateikė duomenis, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį; maitinimo organizatorius VšĮ „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų (b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktos pažymos duomenimis. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam pateikta lėkštė ar padėklas valgykloje buvo nešvarūs, kada jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad rytais iki 10 val. ryto jis negalėdavo gerti vandens iš čiaupo, nes tuomet bėgdavo šviesiai rudas vanduo, smirdėdavo srutomis, taip pat negalėdavo nusiprausti; teigė, kad pažeidimą dėl vandens kokybės nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D. A. skundą (b. l. 4).
Pagal Higienos normos HN 134:2015 6 punktą, laisvės atėmimo vietos turi būti aprūpintos geriamuoju vandeniu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus.
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. liepos 10 d. rašto Nr(duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 9) matyti, kad ši tarnyba 2020 m. liepos 9 d. pagal D. A. skundą atliko Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklą vykdo VšĮ „Bruneros“, neplaninį patikrinimą, ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK geriamąjį vandenį tiekia UAB „Kaišiadorių vandenys“, įmonė vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą (nustatytu dažnumu tiria nurodytus kontroliuoti rodiklius) iki geriamojo vandens vartojimo vietos; Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus vidaus tinklo geriamojo vandens tyrimų protokolo tikrinimo metu nepateikė (b. l. 9). Tad šiame rašte nėra nurodyta, kad buvo nustatytas pažeidimas dėl vandens kokybės, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 4). Be to, patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio, todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualus.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad vandens tiekimo paslaugą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai teikia UAB „Kaišiadorių vandenys“, vanduo tiekiamas švarus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka UAB „Kaišiadorių vandenys“ (b. l. 20). Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo atsiliepime, pažymoje pateiktais duomenimis, todėl sprendžia, kad vanduo buvo tinkamos kokybės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo būriui nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys; ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra; ginčo laikotarpiu pareiškėjo patalynė buvo keičiama rečiau kaip kartą per savaitę; ginčo laikotarpiu į kirpyklą, kuria naudojosi pareiškėjas, nebuvo nuolat tiekiamas karštas vanduo, kirpykloje kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai, paruošti naudoti instrumentai laikomi ne švarioje, uždengtoje talpykloje, kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės; ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas dūmų signalizatorius; ir šiais aspektais nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Pripažintina, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai). Nustačius šiais aspektais civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visumą, valstybei kyla prievolė atlyginti žalą.
Byloje nenustatyta, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai: bendrosios praktikos slaugytojo 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34) ir 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. 86-(duomenys neskelbtini) (b. l. 29), 2020 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60) tokių duomenų nėra.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, į pareiškėjo patirtą diskomfortą. Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2020, 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-1062/2020), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kodas 302560890, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Nijolė Čekanauskienė