Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-879/2021

Proceso Nr. 1-01-1-03323-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,  

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rimkui, 

nuteistojo gynėjui advokatui R. V., 

nuteistajam Ž. M., 

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 60 parų areštą. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020-02-13 iki 2020-03-12.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

I.                      Bylos esmė 

1.       Ž. M. 2020 m. vasario 12 d., apie 17.53 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, bet ne mažiau kaip 100 eurų, pardavė A. M. veikusiam bendrininkų grupėje kartu su M. C. ir E. P. (kurių visų trijų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą), 7,961 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,2 % iki 12,2 %.

2.       Be to, jis tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 13 d., apie 13.00 val., tiksliau nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens ir už nenustatytą pinigų sumą, neteisėtai įgijo, ne mažiau kaip 0,414 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 3,8 % iki 6,8 %, bei ne mažiau kaip 9,221 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 0,186 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 5,4 %, neteisėtai laikė namo kambaryje, stovinčios komodos pirmajame viršutiniame stalčiuje, dalį, t.y. 0,105 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 3,8 %, neteisėtai laikė ūkiniame pastate, ant žemės esančioje garso kolonėlėje, dalį, t.y. 0,123 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 6,8 %, neteisėtai laikė ūkiniame pastate, prie sienos pritvirtintoje medinėje dėžutėje, bei ne mažiau kaip 9,221 g psichotropinės medžiagos – MDMA, neteisėtai laikė ūkiniame pastate, ant žemės esančioje garso kolonėlėje, iki 2020 m. vasario 13 d., apie 13.00 val., kol šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu nuteistojo skundu prašoma pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytu, jog Apelianto kaltė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį  įrodyta, prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės, ją  sušvelninti pagal BK 54 straipsnio 3 dalį arba taikyti Ž. M. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą numatytą BK 75 straipsnyje. Paskirti jam bet kuriuos įstatyme nustatytus įpareigojimus arba paskirti mažesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, o būtent sumažinti Ž. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 3 mėnesių arba artimą šiam dydžiui, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.       Nuteistasis skunde aiškina, kad 2020-02-12 po 17 val. baigęs darbą parvažiavo namo ir per „Facebook“ parašė A. M. su tikslu gauti iš jo „žolės“. Vėliau susitiko su A. M. bei jo draugu su tikslu iš jo gauti, o ne parduoti „žolę“. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas remdamasis liudytojų A. M., M. C., E. P. bei policijos pareigūnų parodymais padarė išvadą, kad Apeliantą kaltinantys duomenys yra patikimi ir nekeliantys abejonių, todėl jo kaltė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – įrodyta. Apeliantas nurodo, jog teismas padarydamas tokią išvadą iki galo nepašalino abejonių ir prieštaravimų, kad nurodyti asmenys apkalba Apeliantą tokiu būdu patys siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų platinimo.

5.       Vertinant A. M., M. C. ir E. P. parodymų patikimumą, Apeliantas atkreipia dėmesį, jog atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės galima ir tada kai asmuo visą jam žinomą informaciją ir aplinkybes teisėsaugos institucijos pateikia po to kai institucijoms jau yra surinkusios asmens kaltumą patvirtinančius duomenis. Apelianto įsitikinimu tokiu atveju valstybė tarsi „perka“ asmens parodymus mainais už suteiktas jam privelegijas.

6.       Be to, skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas liudytojų A. M., M. C., E. P. parodymus patikimais ir nevertindamas jų pokyčio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, suteikė jiems prioritetinę reikšmę ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalie reikalavimus.

7.       Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas grįsdamas jo kaltę policijos pareigūnų parodymais savo iniciatyva nepatikrino šių duomenų teisinio ir faktinio pagrindo, t. y. ar buvo pagrindas atlikti slapto sekimo veiksmus ir ar veiksmai atlikti nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

8.       Skundu pažymima, jog teismas nesiaiškino sutapimo dėl kurio Apeliantas buvo pradėtas sekti prieš 2 minutes iki jo išėjimo iš namų. Teismas nesiaiškino iš kur pareigūnams buvo žinoma apie Apelianto susitikimą su A. M.. Anot Apelianto tokie sutapimai negali būti paaiškinami, todėl Apeliantas mano, jog prieš jį ir kitus įvykio dalyvius galėjo būti neteisėtai taikomos procesinės prievartos priemonės ar kiti veiksmai, o tokiu būdu gautų duomenų laikyti įrodymais nėra jokio pagrindo.

9.       Skundu atkreipiamas dėmesys, jog teismo nutartyje dėl atitinkamų veiksmų sankcionavimo nenurodomas gautų duomenų šaltinis, todėl kyla dvejonių ar teismas galėjo įsitikinti, jog egzistuoja būtinybė taikyti šią priemonę (BK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10.       Aptartas abejones Apelianto įsitikinimu sustiprina tai, jog minėtas sekimas Apeliantui išlipus iš automobilio iš karto buvo nutrauktas. Nebuvo imtasi jokių priemonių sustabdyti automobilį ir atlikti jame kratą, o būtent iš to būtų galima nustatyti, jog Apeliantas menamų pinigų už „žolės“ pardavimą negavo ir nurodyti asmenys jį apkalba.

11.       Skundo autoriaus nuomone, įvykio vietoje policijos pareigūnai dėl tamsaus paros meto neturėjo galimybės identifikuoti išlipančio ar įlipančio į automobilį asmens, t. y. ar ten buvo Apeliantas ar kitas į jį panašus asmuo.

12.       Apeliantas teigia, jog byloje esančios SMS žinutės nepatvirtina jokių konkrečių kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybių. SMS frazės mažai informatyvios ir priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje nepatvirtina Apeliantą pardavus kanapes.

13.       Apibendrindamas Apeliantas prašo atsižvelgti, jog yra dirbantis ir charakterizuojamas tik teigiamai. Jo atsakomybe lengvinanti aplinkybė, jog nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Apeliantas vienintelis rūpinasi senyvo amžiaus bei blogos sveiktas tėvu ir motina. Šioje byloje Apeliantas buvo suimtas mėnesį laiko, po to dar buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, todėl mano, kad yra pakankamai nubaustas. Apelianto teigimu, jo 2 metų įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

14.       Prokuroras teismo posėdžio metu prašė nuteistojo skundą atmesti ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai įvertino visus bylos įrodymus, dėl jų visų pasisakė nuosprendyje, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

II.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15.       Apeliacinis nuteistojo Ž. M. skundas atmetamas.

16.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Apeliantas neneigia savo kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau apygardos teismui pateiktame skunde Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Apelianto kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

17.       BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. BK 260 straipsnio prasme, įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotinių medžiagų, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – tai tokių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

18.       Nuteistasis Ž. M. visų apklausų metu savo kaltės nepripažino, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodė tokią pačią įvykių versiją: 2020-02-12 po 17 val. , jis, baigęs darbą, parvažiavo namo ir per „Facebook“ parašė A. M. su tikslu gauti iš jo „žolės“. Vėliau susitiko su A. M. bei jo draugu su tikslu iš jo gauti, o ne parduoti „žolę“ t. y. teigė, kad narkotinių medžiagų neplatino, tačiau pats norėjo jų įsigyti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas tokią Apelianto nurodomą įvykio versiją atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės ir gresiančios bausmės, juo labiau kad ji paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-360-383/2021). 

20.       Nors nuteistasis abejoja ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas jo atžvilgiu atlikti slapto sekimo veiksmus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokios abejonėms nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. L. apklaustas įtariamuoju byloje Nr. 01-1-52798-19, iš kurios ir buvo atskirtas šis ikiteisminis tyrimas, parodė, kad kai kanapes ima didesniu kiekiu, kuris yra nuo 50 g., jis pirkėjus nusiunčia pas Ž. M., kuris gyveną (duomenys neskelbtini),(t. 1, b. l. 51-54). K. L. apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. dideliais kiekiais pardavinėja narkotikus. (t. 1, b. l. 57-59). Šie duomenys buvo pakankamas pagrindas, dėl kurio 2020 m. sausio 3 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai leido klausytis Ž. M. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, perduodamų el. ryšio tinklais, juos įrašyti taip pat kontroliuoti kitą el. ryšio tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant dviejų mėnesių laikotarpiui (1 t., b. l. 68-70). 2020 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi paskirtas slaptas sekimas Ž. M. (1 t., b. l. 89-87). Skundu teigiama, jog teismas nesiaiškino sutapimo, dėl ko Apeliantas buvo pradėtas sekti prieš 2 minutes iki jo išėjimo iš namų. Šiuo atveju akivaizdu, jog galimų sekimo ar kitų procesinių prievartos priemonių strategijų ar būdų sudarymas yra išimtinai sekimą vykdančių institucijos ir jos pareigūnų darbas, o tokių strategijų ar planų atskleidimas nesudaro reikšmingos įtakos faktinių bylos duomenų vertinimui ir jų pripažinimui įrodymais, todėl šioje byloje plačiau neanalizuojamas.

21.       Vertinamu aspektu pabrėžtina, kad BPK 154 straipsnyje reglamentuota, kad elektroninių ryšių perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas bei BPK  160 straipsnyje reglamentuotas slaptas sekimas, atliekami tik įstatyme numatytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant nutartį, arba neatidėliotinais atvejais prokuroro nutarimu vėliau per 3 dienas gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuotą nutartį, kuri patvirtina procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.  Akivaizdu, kad BPK nuostatų reikalavimas Ž. M. atveju pažeistas nebuvo, nes procesinės prievartos priemonė taikyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuri priimta daugiau kaip mėnuo iki veiksmų, kurie buvo sankcionuoti nutartimi, atlikimo,   todėl nuteistojo teigimas apie šių procesinių prievartos priemonių metu gautų duomenų nepatikimumą vertintinas tik kaip jo gynybinė versija.

22.       Liudytojai A. M. (t. 2, b. l. 126-127; 130-132;135-136;141) ir M. C. (t. 3, b. l. 89-91; 94; 99-100; 138-139) visų apklausų metu nurodė, jog norėdami įsigyti „žolės“ susisiekė su Ž. M., iš kurio ne kartą yra jos pirkę. Liudytojų parodymai viso proceso metu nekito, išliko nuoseklūs bei tapatūs tarpusavyje, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vadovaujantis BK 40 straipsniu šioje byloje, abu buvę įtariamieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau Apelianto įsitikinimu tokiu atveju valstybė tarsi „perka“ asmens parodymus mainais už suteiktas jam privelegijas. Tokie deklaratyvūs skundo teiginiai, šiuo atveju kvestionuoja Lietuvoje galiojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto egzistavimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėti skundo teiginiai paliekami nenagrinėti.

23.       Svarbu ir tai, kad minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir A. M. mobilaus ryšio telefone rastos susirašinėjimo su Ž. M. esančios žinutės: programėlėje "Messenger", matyti susirašinėjimo istorija su asmeniu kuris savo paskyrą užsivardinęs kaip "Z. M."-"Secret Conversation". Susirašinėjimo istorijoje matyti, kad Z. M. žinutės yra ištrintos, likusios yra tik A. M.. Pokalbio žinutės yra nuo 2020-02-12 dienos 16:57 val., ir yra išlikusios tokios žinutės: 16:57 val. "Kd eitų sustikt", "Ble velokai", "Matai as db utn", "Jo", "Tai uz 10-15 min galiu prilekt prie taves","Okey", 17:23 val. "Atguldau",Ok","Jau","Subarikas","Laukiu", "Kur tu?", 17:49 val. "+2 eitu?", "Is viso cyrika". F) Pasirinkus telefono viduje esančią informaciją: programėlėje "Messenger", matyti susirašinėjimo istorija su asmeniu kuris savo paskyrą užsivardinęs kaip "Z.". Susirašinėjimo istorijoje matyti toks pokalbis: 2020-01-11 d. 19:03 val. Z. - Ok lauksiu vietai 19:22 val. A. M. - Netoli jau. 9 km pravaziavau 19:22 val. Z. - Laukiu vietai pagazuok 2020-01-19 d. 22:05 val. Z. - On 2020-02-12 d. 16:49 val. A. M. - Zdrf, Ka tu? 16:51 val. Z. - Zdrf dirbu tu ka? 16:54 val. A. M. - Irgi. Sustikt eitu? 16:56 val. Z.- Tai gal ir eitu. 17:34 val. A. M. per programėlę " Messenger" skambina Z., pokalbio trukmė 11 sek. 17:48 val. A. M. - Ee. (t. 1, b. l. 160-173)

24.       Apeliantas teigia, jog byloje esančios SMS žinutės nepatvirtina jokių konkrečių kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybių, nes SMS frazės mažai informatyvios. Iš dalies sutiktina, kad susirašinėjimas nėra itin plataus pobūdžio bei tiesiogiai nepatvirtina narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo susitarimo. Tačiau pastebėtina, jog daugelis susirašinėjimų nėra išlikę, nes nuteistasis naudojo "Secret Conversation" funkciją.

25.       Kita vertus, analizuojant pateiktą susirašinėjimą kitų bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog aptariamo įvykio metu A. M. ir M. C. nupirko didesnį kiekį narkotinių medžiagų, nes pirko ir draugui E. P., su kuriuo susitarė susitikti prie geležinkelio stoties. Liudytojas E. P. nurodė, jog žinodamas A. M. ketinimą įsigyti „žolės“ iš Ž. M., paprašė ir jam nupirkti (t. 2, b. l. 168-169). Kaip matyti, po to A. M. parašė Ž. M. žinutę, kurios turinys buvo „+2 eitu“, kas galima suprasti, jog reiškia, jog prašė papildomai paimti 2 gramus narkotinių medžiagų. Be to byloje esantis susirašinėjimas visiškai paneigia nuteistojo keliamą versiją, esą jis susitiko su A. M. norėdamas įsigyti narkotikų o ne juos parduoti. Iš susirašinėjimo matyti, kad būtent A. M. teiraujasi kada galėtų susitikti su Ž. M. ir prašo narkotinių medžiagų sau ir E. P..  

26.       2020-02-13 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2020 metų vasario mėn. 12 d. 17.32 val. Ž. M. išėjęs iš namų, nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje stovėjo žalios spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio Ž. M. atsisėda ant galinės automobilio sėdynės. Automobilio priekinėje vairuotojo vietoje sėdi M. C. ir šalia jo sėdi A. M.. Nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini) sustoja prie PC "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). 17:45 val. iš automobilio (duomenys neskelbtini), žalios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipa Ž. M. ir eina link (duomenys neskelbtini) 17:53 val., Ž. M. prieina prie automobilio (duomenys neskelbtini), žalios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie PC "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), sėdasi į automobilio vidų. 17:54 val., Ž. M. išlipa iš nurodyto automobilio ir nueina į turgavietės pusę. Automobilis (duomenys neskelbtini), žalios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš PC "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 90-92). 

27.       Skundo autoriaus nuomone, įvykio vietoje policijos pareigūnai dėl tamsaus paros meto neturėjo galimybės identifikuoti išlipančio ar įlipančio į automobilį asmens, t. y. ar ten buvo Apeliantas ar kitas į jį panašus asmuo. Sutikti su tokiais skundo motyvais nėra pagrindo. Pirmiausia, pabrėžtina, jog Ž. M. slaptas sekimas pradėtas 2020-02-12 17.30 val. ir baigtas 17:54 val. Toks paros metas, tik nusileidus saulei, laikytinas tamsiu paros metu, o  prietema, kuri aiškiam matomumui didelės įtakos nedaro. Be to byloje neginčijamai nustatyta, jog automobilio priekinėje vairuotojo vietoje sėdėjo M. C. ir šalia jo A. M., o Ž. M. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės iš kurios vėliau ir išlipo. Akivaizdu, kad niekas kitas be Ž. M. negalėjo išlipti iš automobilio galinės sėdynės, nes M. C. ir A. M. liko sėdėti automobilyje. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokių pagrįstų dvejonių, jog įvykio vietoje dirbę pareigūnai galėjo identifikuoti asmenį – Ž. M..

28.       Iš 2020-02-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-02-12 apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje esančioje gamybinėje aikštelėje sulaikyti automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėję asmenys: M. C., A. M. ir E. P.. Atlikus sulaikytų asmenų dalinę apžiūrą pas A. M. striukės kairėje išorinėje kišenėje buvo rasti du folijos gniužulėliai su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga. Patikrinus šalia stovėjusi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių dėtuvėje rastas tuščias cigarečių "(duomenys neskelbtini)" pakelis, kurio viduje buvo folijos gniužulėlis su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga. (t. 1, b. l. 127-130). Kaip vėliau nustatyta rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – 7,961 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,2 % iki 12,2 % (t. 2, b. l. 98-109). 

29.       Policijos pareigūnai D. N. (t. 1, b. l. 139-141), D. R. (t. 1, b. l. 123-126), S. M. (t. 1, b. l. 146-147), D. D. (t. 1, b. l. 143-144) , atlikę slaptą Ž. M. sekimą, patvirtino aukščiau aptartas įvykio aplinkybes bei tą pačią dieną po narkotinių medžiagų perdavimo apžiūrėję M. C. automobilį bei atlikę jame sėdėjusių asmenų M. C., A. M., E. P. kratas. Nors Apeliantas skunde nurodo, jog pareigūnų parodymai nepelnytai pripažinti patikimais, tačiau pats skundo autorius nepateikia jokių objektyvių duomenų kurie leistų manyti, jog pareigūnai turi tikslą ar motyvą apkalbėti nuteistąjį. Taip pat skunde akcentuojamas pareigūnų parodymų pokytis vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau nenurodomi jokie skirtumai tarp jų. Tokių skirtumų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl skundo argumentus dėl pareigūnų parodymų nepatikimumo atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2020 m. vasario 12 d., apie 17.53 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, bet ne mažiau kaip 100 eurų, pardavė A. M. veikusiam bendrininkų grupėje kartu su M. C. ir E. P. (kurių visų trijų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą), 7,961 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,2 % iki 12,2 %. Tokie nuteistojo Ž. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

31.       Apeliantas skundu prašo atsižvelgti, jog yra dirbantis ir charakterizuojamas tik teigiamai. Jo atsakomybe lengvinanti aplinkybė, jog nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Apeliantas vienintelis rūpinasi senyvo amžiaus bei blogos sveiktas tėvu ir motina. Apelianto teigimu, jo „ištraukimas“ ir 2 metų įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

32.       BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. M. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, Apelianto asmenybę, kitas aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas nustatė, kad Ž. M. įvykdė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, neteistas (baudžiamasis nusižengimas nesąlygoja teistumo) (4 t., b. l. 141-145), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 149-158), psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįregistruotas (t. 4, b. l. 162), (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl Ž. M. elgesio nėra gavusi, dirba, charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 160-161). 

34.       Įvertinus nurodytus duomenis, teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad ankstesniu nuosprendžiu Ž. M. skirta laisvės apribojimo bausmė nuo naujų nusikalstamų veiksmų neatgrasė. Akivaizdu, kad nuteistasis jokių pozityvių išvadų nepadarė ir visiškai nepasimokė, nes ir vėl nusikalto, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad anksčiau taikyta švelnesnė bausmė nebuvo efektyvi ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Atsižvelgus į visą kas aptarta, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog Ž. M. už nesunkų nusikaltimą skirta arešto bausmė (BK 49 straipsnis), o už sunkų nusikaltimą – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). 

35.       Nuteistasis skundu prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą numatytą BK 75 straipsnyje. 

36.       BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

37.       Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio redakcija Ž. M. negalėtų būti taikoma dėl to, jog jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų platinimu, disponavimu, ( BK XXXVII skyrius), todėl pagal aptartą reglamentavimą  nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Kita vertus, BK 75 straipsnio taikymo esminė sąlyga yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (pirmiausia tai, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) bus pasiekti realiai atlikus tik bausmės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, manyti, jog Ž. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus tik jos dalį, nėra pakankamo pagrindo. 

38.       Kitas alternatyvus skundo prašymas yra taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir taip sušvelninti jam paskirtą bausmę.

39.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-843/2021). Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nuteistojo asmenybė ar jo padaryta veika galėtų būti vertinama kaip išimtinai mažiau pavojinga, o jam paskirta bausmė – neteisinga, tad BK 54 straipsnio 3 dalis šiuo atveju netaikytina. Papildomai pažymėtina, kad prašymą taikyti pastarąją teisės normą Apeliantas sieja su noru realiai neprarasti laisvės, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami ir iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

40.       Nors nuteistasis skunde pabrėžia įvairias aplinkybes susijusias šeima, darbu ir asmeniniais ryšiais, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog rūpinimasis tėvais, socialiniai ryšiai ir darbas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis.

41.       Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, teisinio pagrindo nėra. Ž. M. teisingai ir motyvuotai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bausmės klausimai Ž. M. išspręsti tinkamai. Naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ž. M. apeliacinį skundą atmesti. 

Ši Panevėžio  apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė

Evaldas Vanagas