Civilinė byla Nr. e2-28343-877/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14946-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.1.11.4.1; 3.4.1.11.4.3.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,
sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Laurai Jeselskytei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Konelita“ atstovams Neringai Danasaitei ir advokato padėjėjui Mariui Choniakovui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Konelita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 790 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2018 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. KNL00183 (toliau - Sutartis), kuria šalys susitarė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iš pasikrovimo vietos, esančios adresu Asse srl., Via Gregorcic 43, 34170, Gorizia, Italija, paims ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatys krovinį adresu Žarijų g. 2, Vilnius, bei perduos gavėjui UAB „GPA Logistika“. Minėta Sutartimi šalys taip pat sulygo dėl pervežimo paslaugos suteikimo kainos 133,10 Eur (kaina su PVM). 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė išrašė ir ieškovės apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Serija TE Nr. 38574 - 133,10 Eur dydžio sumai.
1.2. Atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. (ketvirtadienį) krovinio Sutartyje nurodytu pasikrovimo vietos adresu nepaėmė, žadėjo tai padaryti 2018 m. gegužės 18 d. (penktadienį), o galiausiai ieškovei 2018 m. gegužės 18 d. susisiekus su atsakove dėl krovinio paėmimo, atsakovė nurodė, jog krovinį galės paimti tik kitą savaitę.
1.3. Ieškovė turėjo skubiai rasti kitą vežėją, siekdama užtikrinti savo įsipareigojimus krovinio gavėjui. Dėl to, kad krovinį paimti reikėjo tą pačią dieną, t. y. dieną, kurią dėl jo paėmimo buvo kreiptasi, dėl krovinio paėmimo buvo kreiptasi prieš savaitgalį, t. y. penktadienį ir dar po pietų - 14:36 val., kad krovinį pristatyti buvo reikalinga skubiai, t. y. ne vėliau, kaip iki 2018 m. gegužės 21 d., pigiausia rasta ir vežėjui UAB „Arans Freight“ ieškovės sumokėta pervežimo kaina buvo 900 Eur. Dėl netinkamu atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdomo ieškovė patyrė 790 Eur dydžio nuostolius, kurie apskaičiuojami kaip skirtumas tarp atsakovės ir UAB „Arans Freight“ pasiūlytos krovinio pervežimo kainos, t. y. iš UAB „Arans Freight“ pasiūlytos krovinio pervežimo kainos 900 Eur atimant 110 Eur sumą (skaičiuojant be PVM, kadangi PVM neturėjo būti taikomas), kuriuos atsakovė ieškovei grąžino. Gražiuoju šalims dėl nuostolių atlyginimo susitarti nepavyko.
1.4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo krovinys buvo lėktuvo dalys, kurį reikėjo pristatyti į paskirties vietą 2018 m. gegužės 21 d., o nuo ten toliau krovinys turėjo būti transportuojamas kito vežėjo su didesniu įvairių užsakovų prekių kiekiu, todėl krovinio pristatymas laiku buvo labai svarbus.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. pripažįsta, jog 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. ji nebuvo pateikusi pakrovimo priemonės pagal ieškovės užsakymą, tačiau esminė vežėjo pareiga pagal vežimo sutartį yra ne atvykti į pakrovimo vietą sutartu laiku, tačiau pristatyti krovinį į paskirties vietą laiku ir perduoti jį gavėjui. Vėlavimo pristatyti krovinius ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimą reglamentuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos. CMR konvencijos 26 straipsnio nuostatos leidžia šalims susitarti dėl didesnės vežėjo atsakomybės už vėluojantį krovinį, nei nustato minėto 23 straipsnio nuostatos, tačiau šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo. Šalių sutartas vežimo mokestis buvo 110 Eur + PVM, todėl atsakovės atsakomybė turėtų būti ribojama būtent tokia suma pagal minėtas CMR konvencijos nuostatas. Ieškovės pateiktame vežimo sutarties tekste numatyta tik 50 Eur bauda už parą tuo atveju, jei vėžėjas vėluos pristatyti krovinį. Sutartyje numatyta bauda už sutarties nutraukimą tebuvo 20 procentų nuo sutartos 110 Eur vežimo kainos, o tai yra 22 Eur.
2.2. Atsakovės nuomone, ieškovė gali siekti pasipelnyti ieškovės sąskaita, reikalaudama iš atsakovės nustolių, nors abejotina, ar iš tiesų ieškovei reikėjo užsakyti krovinio pervežimą pas kitą vežėją už 8 kartus rinkos kainą viršijantį vežimo mokestį. Sutartyje nebuvo numatytas konkretus paros laikas, kada atsakovės vairuotojas turėjo atvykti į pakrovimo vietą, todėl jis galėjo atvykti bet kuriuo metu iki 2018 m. gegužės 17 d. 17.00 valandos (siuntėjo darbo laiko pabaiga). Nėra aišku, ar ieškovės atlikto sutarties nutraukimo metu 2018 m. gegužės 18 d. 14:57 val. jau buvo suėjęs sutartyje numatytas 24 valandų vėlavimo į pakrovimo vietą terminas, po kurio ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Jei šioje byloje tinkamas atvykimo į pakrovimo vietą laikas baigėsi 2018 m. gegužės 17 d. 17.00 val., tada 24 valandų vėlavimo terminas baigėsi 2018 m. gegužės 18 d. 18.00 val., o ieškovė sutartį nutraukė 2018 m. gegužės 18 d. 14:57 val., t. y. nesilaikydama sutartyje numatytos vienašalio nutraukimo tvarkos.
2.3. Ieškovė privalėjo pirma įspėti atsakovę apie būsimą sutarties nutraukimą, bet kaip matyti iš Skype programos pokalbio, to nepadarė. Įspėjimas atsakovei būtų leidęs įvertinti sutarties nutraukimo pasekmes. Šiuo atveju atsakovė negalėjo tikėtis blogesnių pasekmių, nei atsakomybė 110 Eur ribose. Nuostolius apskaičiuoti taikant rinkos kainas įpareigoja CK 6.249 straipsnio 5 dalis, todėl be pakankamo pagrindo patyrusi rinkos vertės aiškiai neatitinkančius nuostolius, ieškovė neturi tikėtis visiško jų atlyginimo. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iš tiesų ieškovei dėl vėlavimo pristatyti krovinį į UAB “GPA Logistika” sandėlius Vilniuje 2018 m. gegužės 21 d. grėsė tokie nuostoliai, kad kito vežėjo samdymas už 8 kartus didesnę kainą buvo būtinas ir protingas.
2.4. Jei būtų laikoma, jog ieškovė nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, o su tokiu vertinimu atsakovė nesutinka, pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį ieškovė turėjo įspėti atsakovę apie būsimą sutarties nutraukimą, o pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį ieškovė dar turėjo nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Ieškovei nei vieno iš šių veiksmų neatlikus, turi būti laikoma, kad ieškovė Sutartį nutraukė nesilaikydama joje aptartos nutraukimo tvarkos, todėl reikia vertinti ir pačios ieškovės įtaką atsiradusių išlaidų dydžiui ir šių išlaidų priežastis.
2.5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė užsakymą pervežti ginčo krovinį gavo dar 2018 m. gegužės 4 d., todėl galėjo jo pervežimą organizuoti anksčiau. Gal iš viso nebuvo jokios skubos pristatyti tą krovinį 2018 m. gegužės 21 dienai, be to ieškovės pateiktuose dokumentuose neatitinka atsakovei ir kitam vežėjui nurodyti pakrovimo adresai bei pakuočių skaičius.
3. Ieškovė, atsakydama į atsakovės atsiliepimo argumentus, nurodė, kad CMR konvencijos nuostatos šalių santykiams taikomos tik nuo to momento, kai vežėjas paima krovinį su tikslu jį vežti. Šiuo atveju atsakovė kovinio nepaėmė, todėl jai atsakomybė kyla ne pagal CMR konvenciją, o pagal vežimo sutartį ir CK normas. Sutartimi šalys buvo susitarę, jog atsakovė krovinį paims 2018 m. gegužės 17 d., tačiau to laiku nepadarė, o 2018 m. gegužės 18 d. nurodė, kad krovinį ketina paimti tik kitą savaitę, nors į paskirties vietą krovinys turėjo būti pristatytas 2018 m. gegužės 21 d. Krovinio paėmimo termino praleidimas pagal CK 6.816 straipsnio nuostatas laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir yra pagrįstas pagrindas sutarties nutraukimui. Ieškovė neturėjo atsakovės įspėti apie sutarties nutraukimą ir dar nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti bei laukti, kol sueis numatytas 24 valandų terminas, per kurį dar galima krovinį paimti, nes pati atsakovė nurodė, jog per 24 val. krovinio nepaims, tai padarys kažkuriuo metu kitą savaitę. Tokiu atveju, ieškovės krovinys laiku, t. y. 2018 m. gegužės 21 d., nebūtų pristatytas. Ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip tik nutraukti sutartį ir skubiai ieškoti kito vežėjo. Faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus. Ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus, pasireiškusius netinkamu sutarties vykdymu, dėl atsakovės veiksmų ieškovei kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, bei atsakovės kaltę, nors pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsakovė turi atsakyti ir nesant kaltės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. KNL00183 (toliau - Sutartis), kuria šalys susitarė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iš pasikrovimo vietos esančios adresu Asse srl., Via Gregorcic 43, 34170, Gorizia, Italija, paims ir ne vėliau, kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatys krovinį adresu Žarijų g. 2, Vilnius, bei perduos gavėjui UAB „GPA Logistika“. Minėta Sutartimi šalys taip pat sulygo dėl pervežimo paslaugos suteikimo kainos 133,10 Eur (kaina su PVM). 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė išrašė ir ieškovės apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Serija TE Nr. 38574 - 133,10 Eur dydžio sumai. Atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. krovinio Sutartyje nurodytu pasikrovimo vietos adresu nepaėmė, žadėjo tai padaryti 2018 m. gegužės 18 d. Ieškovei 2018 m. gegužės 18 d. susisiekus su atsakove dėl krovinio paėmimo, atsakovė nurodė, jog krovinį galės paimti tik kitą savaitę. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, sutarties buvimo bei krovinio nepaėmimo faktus abi šalys pripažįsta. Ieškovė nutraukė Sutartį su atsakove ir skubiai pasisamdė kitą vežėją UAB „Arans Freight“. 2018 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės ir UAB „Arans Freight“ sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. KNL00183A. Už suteiktas paslaugas 2018 m. gegužės 18 d. UAB „Arans Freight“ ieškovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija ARS Nr. 180409 900 Eur dydžio sumai. Ieškovės 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, jog ieškovė sumokėjo UAB „Arans Freight“ 900 Eur už pervežimą.
5. 2018 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo tenkinti visiškai. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ginčas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 430 str.).
6. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 punktą vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie (tiesioginis) įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo žinion, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Iki krovinio priėmimo vežti susiklostę santykiai turi būti kvalifikuojami autonomiškai, t. y. CMR konvencijai tokių santykių nereglamentuojant, turi būti sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės bei tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Nagrinėjamu atveju, krovinys nebuvo paimtas, važtaraštis neišrašytas, todėl sprendžiant šalių ginčą taikomos ne CMR konvencijos nuostatos, bet Civilinio kodekso normos.
7. Civilinio kodekso 6.816 straipsnyje numatyta, kad vežėjas privalo pristatyti krovinius į paskirties vietą per vežimo sutartyje nustatytą terminą. 2018 m. gegužės 16 d. sudaryta sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iš Italijos paims ieškovės krovinį ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatys į paskirties vietą Vilniuje. Atsakovė krovinio nepaėmė nei 2018 m. gegužės 17 d., nei 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. informavo ieškovę, jog krovinį paims kitą savaitę, bet nenurodė jokios konkrečios paėmimo datos. Šių aplinkybių pakanka nustatyti, jog atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, t. y. krovinio sutartą dieną nepaėmė. Krovinio nepaėmimas laiku lėmė faktą, kad krovinys nebus laiku pristatytas, nes turėjo būti vykdomas pervežimas tarp skirtingų valstybių, o tam reikia pakankamai laiko.
8. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 18 diena buvo penktadienis, o 2018 m. gegužės 21 diena (sutarta krovinio pristatymo diena) – pirmadienis. Taigi, atsakovei nurodžius, kad krovinį paims kitą savaitę, kuri prasideda 2018 m. gegužės 21 diena, akivaizdu, kad nebuvo jokių galimybių, kad atsakovė, geriausiu atveju paėmusi krovinį pirmadienį Italijoje, būtų sugebėjusi tą pačią dieną jį pristatyti į Lietuvą. Atsakovei pačiai nurodžius, kad 2018 m. gegužės 18 d. ji krovinio nepaims, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą nedelsiant nutraukti sutartį ir ieškoti kito vežėjo, kad būtų įvykdyti pačios ieškovės įsipareigojimai. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.). Šalis gali nutraukti sutartį, jei iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, jog kita šalis pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 str.). Šiuo atveju vertinama, kad ieškovė sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, nes atsakovės padarytas sutarties pažeidimas buvo esminis, dėl kurio buvo neįmanoma įvykdyti sutartį ir pasiekti tikslą, kuriam ir buvo sutartis sudaryta, t. y. laiku pristatyti krovinį į paskirties vietą.
9. Šiuo atveju tokie atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo laukti 24 valandas galimai vėluojančio krovinio paėmimo, tada dar įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą, suteikti papildomą terminą prievolės įvykdymui yra nepagrįsti, nes atlikusi tokius veiksmus ir neužtikrinusi savo krovinio pristatymo laiku kito vežėjo pagalba, ieškovė būtų ne tik patyrusi papildomus nuostolius už laiku nepristatytą krovinį, bet ir sugadinusi savo kaip verslo įmonės reputaciją. Be to pažymėtina, kad atsakovė priešieškinio neteikė, sutarties nutraukimo neginčijo. Atsakovės teiginys, jog ieškovė užsakymą dėl krovinio pervežimo buvo gavusi 2018 m. gegužės 4 d. ir galėjo anksčiau sudaryti pervežimo sutartį su atsakove, jokios reikšmės šiai bylai neturi. Ieškovės ir atsakovės santykius apibrėžia jų sudaryta Sutartis ir jokie veiksmai ar priežastys, susiję su trečiaisiais asmenimis, nekeičia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti savo pačios prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Pasirašiusi Sutartį, atsakovė su jos sąlygomis sutiko, vadinasi, jos ją tenkino. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė privalėjo ją įspėti apie sutarties nutraukimą bei būsimus nuostolius, tada atsakovė būtų galėjusi įvertinti būsimas pasekmes, tačiau teismo vertinimu pervežimo paslaugas teikianti įmonė yra verslo subjektas ir turi gebėti pati savarankiškai įvertinti sutarties nevykdymo pasekmes bei už tai atsakyti.
10. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad vietoje atsakovės pasamdytam kitam vežėjui UAB „Arans Freight“ 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė už skubų pervežimą sumokėjo 900 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad užsakymas atliktas 2018 m. gegužės 18 d. dėl krovinio pristatymo 2018 m. gegužės 21 dienai iš Italijos į Lietuvą sausumos transportu, t. y. užsakymas iš tiesų buvo skubus ir UAB „Arans Freight“ galėjo sau leisti nustatyti ženklai aukštesnę nei paprastai kainą. Dėl aptartų aplinkybių atsakovės argumentai, jog ši pervežimo kaina buvo per aukšta, atmetami, nes rinkos dalyviai yra laisvi nustatyti savo paslaugų kainas, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog toks skubus užsakymas galėjo būti atliktas pigiau (pvz. kitų įmonių pasiūlymų palyginimui). Ieškovei pagrindus, jog skubus pervežimais kainavo 900 Eur, o atsakovei neįrodžius, kad tokios paslaugos galėjo kainuoti pigiau, laikoma, kad ieškovės nurodytas 790 Eur nuostolių dydis pagrįstas. Nuostolių 790 Eur suma apskaičiuota kaip skirtumas tarp atsakovės ir UAB „Arans Freight“ pasiūlytos krovinio pervežimo kainos, t. y. iš UAB „Arans Freight“ pasiūlytos krovinio pervežimo kainos - 900 Eur atimant 110 Eur sumą (skaičiuojant be PVM, kadangi PVM neturėjo būti taikomas), kuriuos atsakovė ieškovei grąžino.
11. Ieškovei pagrindus nuostolių dydį ir įrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.256 str. 4 d.), 2018 m. rugsėjo 14 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 790 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt eurų) nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (790 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 687,61 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliekamas nepakeistas (CPK 178 str., 430 str. 6 d.).
12. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, ieškovei iš atsakovės papildomai priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, susidariusios už advokato paslaugas po preliminaraus sprendimo priėmimo, iš viso galutiniu sprendimu priteisiant 1292,61 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 430 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24973-877/2018 palikti nepakeistą: priteisti MB „Konelita“, juridinio asmens kodas 304607673, iš UAB „Tomegris“, juridinio asmens kodas 135981539, 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) nuostoliams atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (790 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1292,61 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rita Liukaitytė