Civilinė byla Nr. e2A-707-601/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20810-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.2.2.3.1.10; 2.6.1.2; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Tomo Romeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7291-752/2021 pagal ieškovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 791,41 Eur skolą, 158,38 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdo garažo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) (garažo boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (35,13 kv. m.). Už kiekvieną garažų patalpą (boksą) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ jų savininkai moka metinį mokestį, kurį nustato bendrija. Atsakovas jam priklausančio mokėti metinio mokesčio už garažo patalpą ieškovei pilnai nesumoka nuo 2009 metų. Dalį mokesčių kiekvienais metais atsakovas yra sumokėjęs, tačiau didesnė mokesčių dalis yra nesumokėta. Atsakovo įsiskolinimas už 2009–2019 metus sudaro 791,41 Eur. Ieškovė 2020 m. birželio 4 d. pareikalavo skolininką sumokėti įsiskolinimą ir kitus priklausančius mokėti mokesčius, tačiau atsakovas skolos ieškovei nesumokėjo. Kadangi atsakovas yra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį, jis taip pat privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai skola turėjo būti sumokėta. Pagal palūkanų skaičiavimo lentelę, iš viso atsakovas privalo sumokėti ieškovei 158,38 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. (iki ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo dienos). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovas R. K. prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, o, teismui netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti ieškovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui dokumentų kopijas ir detalią informaciją, kuri bus reikalinga tinkamai pagrįsti atsikirtimus į ieškinio dalyką, t. y. (i) apie bendrijos veiklą, finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius, sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis, vykdžiusiais darbus pagal ieškovės užsakymus, atliktų darbų sąmatas bei priėmimo–perdavimo aktus, apmokėtas sąskaitas faktūras; (ii) pateikti duomenis apie sukauptas tikslines kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą už 2010–2019 m. laikotarpį, taip pat pagrįsti, ar tos lėšos yra apskaitomos įstatymų nustatyta tvarka; (iii) teismo sprendime nustatyti, kad, ieškovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, jai skirstina teismo nustatyto dydžio bauda. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi bendrijos narys privalo dengti tik bendro naudojimo objektų išlaikymo, remonto ir kitas išlaidas, kurios turi būti pagrįstos ir žinomos. Ieškovei nepateikus ir (ar) neturint bendrijoje patvirtintos išlaidų ir pajamų sąmatos, ilgalaikio bendrojo naudojimo objektų projekto, kurį privalo patvirtinti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl įmokų dydžio. Iš ieškovės pateiktų bendrijos susirinkimų protokolų matyti, kad per 2009–2019 m. buvo sušaukti tik keli galiojantys bendrijos narių susirinkimai. Todėl ieškovės vykdoma veikla yra neskaidri ir klaidinanti bendrijos narius. Visos bendrijos išlaidos buvo vykdomos bendrijos pirmininko sprendimu, o ne visuotiniu bendrijos narių susirinkimu, todėl ieškovės sprendimai tiek dėl pajamų, tiek dėl išlaidų sąmatų yra neteisėti. Ieškovės buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai ir prieštarauja įstatymų nuostatoms, bendrijos įstatams bei apskaitos standartams. Bendrijos pirmininkas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių bendrijoje realiai atliktus darbus, dėl ko kiltų prievolė bendrijos nariui (atsakovui) už juos mokėti. Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo. Be to, ne bendrijos pirmininkas nustato mokėtiną metinį mokestį, o bendrijos visuotinis susirinkimas. Bendrijos narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius (Bendrijos įstatų 4.8 punktas, 5 papunktis). Atsakovas ne vieną kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi su prašymu paaiškinti, kaip yra priskaičiuojami mokesčiai, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu bei kuo vadovaujantis ji apskaičiavo atsakovo mokėtiną sumą ir iš ko prašomi sumokėti mokėjimai susideda.

5.       Atsakovas pažymėjo, kad neatsisako mokėti mokesčius ir įmokas, tačiau ieškovei neteikiant duomenų, kokiu pagrindu ir iš ko susideda apskaičiuojama prašoma priteisti skola, negali tinkamai įvertinti ieškinio reikalavimo. Atsakovas nurodė, jog sutinka su pareiga mokėti mokesčius ir šią pareigą vykdys, tačiau laikė, jog turi mokėti tik tuos mokesčius, kurie yra objektyviai apskaičiuojami, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ir už realai atliktus bendrijoje darbus, o ne pagal ieškovės nepagrįstą reikalavimą. Nurodė, kad bendrijos nariai turi mokėti eksploatacinius mokesčius ir tikslines kaupiamąsias lėšas, kurios privalo būti apskaitytos atskirose bendrijos sąskaitose. Iš ieškinio nėra aišku, iš kurio mokesčio (eksploatacinio ar tikslinio kaupiamojo) yra susidaręs įsiskolinimas, kurį atsakovas privalėtų sumokėti ir kokiu pagrindu įsiskolinimas yra grįstas. Ieškovei, nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo skolos atsiradimo faktą, atsakovas neturi galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrindo bei dydžio, o iš ieškinio nėra aišku, už kokias paslaugas ir kokios sumos yra paskaičiuotos, atitinkamai nėra aišku, kuo pagrįsta prašoma priteisti suma. Todėl, ieškovei tinkamai nesuformulavus ieškinio pagrindo, atsakovas negali pateikti argumentuotų atsikirtimų dėl prašomos priteisti skolos, dėl ko ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Kita vertus, bendrijoje esant daugiau kaip šimtui bendrijos narių, įstatymas imperatyviai įpareigoja, jog bendrijoje turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Bendrijos įstatų 7.3 punkto 8 papunktyje yra įtvirtinta bendrijos pirmininko pareiga atstovauti bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžiant kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla. Tai reiškia, kad bendrija, siekdama tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę jos pažeistų teisių gynybą, iškilus ginčui tarp bendrijos nario ir bendrijos valdymo (ar kito) organo (kito nario), prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, privalo sudaryti ginčo nagrinėjimo komisiją. Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, numatyta įstatyme, todėl ieškovės ieškinį turi būti atsisakyta priimti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 791,41 Eur skolą, 158,38 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 949,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 621 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, kuriam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 35,13 kv. m, sprendė, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

8.       Anot teismo, bendrijos mokesčius sudaro eksploatavimo išlaidos ir tikslinės kaupiamosios išlaidos, kurios yra paskirstomos 227 garažų boksams. Kaupiamosios išlaidos yra skaičiuojamos nuo nuosavybės teise turimo patalpų ploto po 0,29 Eur už 1 kv. m. O eksploatacinės išlaidos paskaičiuojamos pagal planuojamus atlikti darbus, sąmatose nurodant preliminarias arba žinomas tikslias kainas. Kainos už atliekamus darbus ir mokami mokesčiai nuolat keičiasi atsižvelgiant į rinkos pokyčius, todėl sudarant sąmatas į tai yra atsižvelgiama. Visos sąmatos yra patvirtintos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių arba įgaliotinių susirinkimuose, kurių sprendimai nebuvo ginčijami. Sąmatos tvirtinamos metų pradžioje už ateinančius metus. Todėl kartais faktinės išlaidos viršija sąmatoje patvirtintas išlaidas ir būna dengiamos iš kaupiamųjų lėšų. Taip pat, nesurinkus laiku eksploatacinių išlaidų, bendrijos narių skolos laikinai dengiamos iš eksploatacinių lėšų. Bendrijos narių mokami eksploataciniai mokesčiai ir kaupiamosios lėšos iki šiol buvo laikomi vienoje bendrijos atidarytoje sąskaitoje, tačiau nuo kitų metų kaupiamosios lėšos bus perkeltos į atskirą sąskaitą, kuri yra atidaryta. Teismas iš ieškovės pateiktos 2009–2019 m. eksploatacinių ir kaupiamųjų lėšų išlaidų suvestinės nustatė, kad nurodytų išlaidų mokestis buvo išskiriamas ir jų dydis bendrijos narių susirinkimuose buvo tvirtinamas atskirai. Tačiau iš suvestinės taip pat matyti, kad faktinės bendrijos išlaidos kai kuriais metais neatitikdavo patvirtintų eksploatavimo išlaidų, t. y. būdavo didesnės nei numatytos. Kadangi, bendrijos primininko paaiškinimu, eksploatavimo ir klaupiamųjų lėšų buvimas vienoje bendrijos sąskaitoje padeda efektyviau ir ekonomiškiau valdyti iš bendrijos narių mokesčių surinktas lėšas, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog bendrijos buhalterija buvo vedama neskaidriai. Be to, teismo vertinimu, šis atsakovo keliamas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9.       Teismas kaip visiškai nepagrįstą ir atmestiną laikė atsakovo teiginį, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokie darbai bendrijoje realiai buvo atlikti. Pažymėjo, kad kreipdamasi į teismą, tokių įrodymų pateikti ieškovė ir neturėjo, kadangi, kaip matyti iš Įstatų 11.1 punkto, įmokos nustatomos vadovaujantis bendrijos metine pajamų ir išlaidų sąmata bei ilgalaikiu bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo planu, t. y. dalis įmokų skiriama darbams, kurie dar gali būti neatlikti, yra atlikimo stadijoje arba juos tik planuojama atlikti ateityje. Nepaisant to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie naudojamas lėšas, pvz. metinės finansinės atskaitomybės 2019 m. patikrinimo aktą už 2018 metus, kuriame detaliai nurodomos visos bendrijos turėtos išlaidos, 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 01, kuriame nustatomi atlyginimai pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiams, nustatomos kaupiamosios lėšos – 0,29 Eur/m2 (kasmetinė įmoka), pagal kurias skaičiuojamos ir mokėtinos sumos atsakovui. Įrodinėdama skolos dydį, ieškovė taip pat pateikė atsakovo sumokėtų eksploatacinių ir kaupiamųjų mokesčių suvestinę, kurios pagrįstumo atsakovas nepaneigė.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog bendrijos susirinkimų sprendimai neatitinka teisėtumo kriterijų, neturi įtakos vertinant susidariusios skolos dydį, kadangi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovas būtų nesutikęs, skundęs ar teikęs ieškinį dėl bendrijos valdymo organų sprendimų panaikinimo. Todėl teismas laikė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai yra galiojantys ir turi būti vykdomi bendrijos narių, o atsakovui kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus.

11.       Teismo įsitikinimu tai, kad per 2009–2019 m. buvo sušaukti tik keli galiojantys (2009 m. lapkričio 23 d., 2014 m. lapkričio 17 d., 2017 m. birželio 29 d.) bendrijos narių susirinkimai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už garažų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal įvykusių bendrijos narių susirinkimo patvirtinus tarifus, nustatytą atlyginimą samdomiems darbuotojams ar apmokėti kitas bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra įrodytas bei pagrįstas.

12.       Teismas, spręsdamas dėl 158,38 Eur palūkanų priteisimo, nurodė, kad byloje pateikta palūkanų skaičiavimo lentelė patvirtina, jog palūkanų dydis (5 procentai per metus), ir terminas neviršija įstatyme nurodytų reikalavimų, todėl šį reikalavimą tenkino pilnoje apimtyje. Taip pat nurodė, kad ieškovei pasikreipus į teismą, atsakovas turi sumokėti ir įstatyme numatytas procesines palūkanas.

13.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį bei turėjo 600 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, tenkinęs ieškovės reikalavimus, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 621 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas pažeidė procesines normas, kadangi netinkamai įvertino teiktų rašytinių įrodymų teisėtumą ir ieškovės juridines galias, teises bei įgaliojimų neturėjimą, pareigą ir prievolę apie dokumentų teikimą teismui. Teismas vienpusiškai ir tik labai maža apimtimi rėmėsi ieškovės pateiktais negaliojančiais dokumentais – metinėmis sąmatomis. Pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Skundžiamą sprendimą grindė ieškovės pateiktais negaliojančiais rašytiniais įrodymais;

1.2.                      Teismas pažeidė įstatyme įtvirtintus šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Teismas pažeidė apelianto teises, kadangi nesudarė jam galimybės tinkamai susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais ir naujai sukurtomis išlaidų suvestinėmis, bei nesudarė galimybės atsakovui pateikti motyvuotus atsikirtimus į juos. Teismas privalėjo užtikrinti apelianto teises, jo teisių įgyvendinimą, nes ieškovė sąmoningai klaidino teismą ir neteikė nei apeliantui, nei teismui reikalaujamų dokumentų. Teismas kai kuriuos faktus vertino priešingai, nei šiuos faktus patvirtina byloje esantys įrodymai;

1.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais bei senais susirinkimo protokolais, neįsigilino į skolos atsiradimo teistumą ir mokesčių atsiradimo būdą;

1.4.                      Teismas nevertino iš kurio mokesčio (eksploatacinio ar tikslinio kaupiamojo) yra susidaręs įsiskolinimas, kurį apeliantas privalėtų mokėti ir kokiu pagrindu įsiskolinimas yra grįstas. Ieškovė nepateikė visų įrodymų, kurie patvirtintų apelianto skolos atsiradimo faktą, todėl apeliantas neturėjo galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrindo ir dydžio;

1.5.                      Teismas nevertino, kad ne bendrijos pirmininkas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, o tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas galėjo priimti sprendimą kreiptis į teismą. Ieškovė, neturėdama jokių įgaliojimų, pažeisdama visus įstatymus ir bendrijos įstatus (nesilaikyta ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos), pateikė ieškinį teismui, todėl ieškinys privalėjo būti nenagrinėtas;

1.6.                      Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas ir neįrodytas. Skunde atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie jo buvo išsakyti ir ištirti pirmosios instancijos teisme bei paneigti. Papildomai atsakovas kvestionuoja teismo teisę savo valia taikyti bylos nagrinėjimo metodus ir priimti savarankiškus sprendimus teismo procese, bei kaltina teismą pažeidus procesines teisės normas, šių savo teiginių pagrindimui nepateikdamas jokių argumentų;

2.2.                      Nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo teiginiai apie teismo skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nėra detaliai susipažinęs su bylos medžiaga arba darė tai neatidžiai. Visos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais ir visos jos yra pateiktos civilinės bylos medžiagoje;

2.3.                      Skunde nurodyti argumentai ir kaltinimai yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepagrindžiami. Apeliantas nenurodo kokius rašytinius įrodymus teismas vertino netinkamai, kokie faktai buvo vertinami priešingai, nei byloje pateikti įrodymai ir kokias konkrečiai proceso teisės normas teismas pažeidė. Taip pat nepagrindžia ir nenurodo kaip teismo buvo pažeisti rungimosi ir lygiateisiškumo principai;

2.4.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nepagrindė prašomos priteisti skolos dydžio, kadangi ieškovė šiuos įrodymus pateikė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, aiškiai ir pilnai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir apie tai išsamiai pasisakė savo sprendime;

2.5.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai ir argumentai apie ieškovės valdymo organų priimtų sprendimų neteisėtumą ir negaliojimą, kadangi visi ieškovės valdymo organų priimti sprendimai yra teisėti, galiojantys, pagrįsti ir nėra apskųsti. Tai pažymėjo ir teismas savo sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18.       Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės, nors turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje. Taigi, tik nustačius, kad šie apelianto nurodomi argumentai yra nepagrįsti, gali būti sprendžiama dėl ginčo esmės.

19.       CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

20.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

21.       Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

22.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminė DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka leidžia, atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ reguliuojamų santykių specifiką, pasiekti bendrijų steigimo tikslus (DGNKPPSBĮ 1 straipsnis) – bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, priežiūros, t. y. paprastai bendrijos steigiamos tam, kad būtų paprasčiau spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ūkinius klausimus, juos geriausiai išsprendžia patys bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendrijų nariai) bendru sutarimu. Taip pat ji atitinka bendrą valstybės vykdomą politiką, nes vis daugiau dėmesio skiriama šalių sutaikymo galimybėms, socialinės taikos pasiekimui, mediacijai (taikiam ginčų sprendimo būdui siekiant šalis tenkinančio susitarimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).

23.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė (GSEB „(duomenys neskelbtini)“) Kauno apylinkės teismo prašo priteisti iš atsakovo 791,41 Eur skolą, 158,38 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes apeliantas (atsakovas) nemoka visų mokesčių už jam priklausantį garažą. Kaip matyti, ginčas kilęs tarp bendrijos (atstovaujamos bendrijos pirmininko) ir jos nario (R. K.) dėl mokesčių už jam priklausantį garažą mokėjimo.

24.       Byloje nėra ginčo, kad bendrijoje yra daugiau kaip 100 bendrijos narių. Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad vienas iš darbotvarkės punktų (8 punktas) buvo ginčų nagrinėjimo komisijos rinkimai ir nuspręsta pavesti ginčų nagrinėjimo komisiją iš trijų asmenų išrinkti bendrijos narių įgaliotinių susirinkimui iš išrinktos įgaliotinių sudėties. Ar buvo išrinkta ginčų nagrinėjimo komisija (įgyvendintas bendrijos narių susirinkimo nutarimas), duomenų byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra pateikti 2010 m. vasario 3 d. įregistruoti įstatai GSEB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriais, kaip matyti, rėmėsi pirmosios instancijos teismas), tačiau šie įstatai, įsigaliojus 2012 m. liepos 1 d. DGNKPPSBĮ pakeitimams, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo būti suderinti su šio įstatymo reikalavimais. Duomenų, kad tai yra padaryta, byloje nėra (naujesnės redakcijos įstatai nepateikti).

25.       Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, jog ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o ieškovė (dublike) nurodė, kad neteisminis ginčų nagrinėjimas tarp bendrijos narių ir bendrijos yra galimas, tačiau nėra privalomas prieš kreipiantis į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu savo sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą iš esmės, todėl laikytina, jog teismas nemanė, kad šiuo atveju ieškovė turėjo ginčą spręsti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. 

26.       Teisėjų kolegija negali sutikti nei su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikoma. Pažymėtina, kad DGNKPPSBĮ 23 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų nagrinėjimą bendrijoje, nėra numatyta, kad tik bendrijos narių (pagal jų skundus) keliami ginčai perduodami nagrinėti ginčų komisijai, o bendrijos (jos valdymo organų) keliami ginčai ne, t. y. bendrijos nariams taikoma išankstinė ginčo ne teisme sprendimo tvarka, o bendrijai (jos valdymo organams) ne. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1, 5 dalis bendrijos pirmininkas yra renkamas kaip bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina; bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus. Nagrinėjamu atveju bendrija būtent ir veikia per bendrijos pirmininką, t. y. iš esmės yra kilęs ginčas tarp bendrijos pirmininko (bendrijos valdymo organo) ir bendrijos nario (tą savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir atsakovas). Tuo tarpu ginčus nagrinėjantis organas, kuris nėra priskiriamas prie bendrijos valdymo organų, turi būti išrenkamas (sudaromas) būtent tam tikslui – bendrijos narių ir jos organų (kitų narių) ginčams spręsti, ir būti nešališkas.

27.       Esant aukščiau nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimui netaikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir sprendė ginčą iš esmės. Tokiu būtu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį palikus nenagrinėtą, laikytina, kad apelianto R. K. patirtos 754 Eur (726 Eur išlaidos advokatei už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko surašymą bei 28 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidos, buvo patirtos dėl ieškovės kaltės, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovei, jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį palikti nenagrinėtą.

       Priteisti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 135345181, 754 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Evaldas Burzdikas 

                        Diana Labokaitė

                        Tomas Romeika