Administracinė byla Nr. eA-2490-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07546-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49693 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS sistema) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nenurodoma teisinė argumentacija dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, tačiau aiškių motyvų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, nenurodoma, yra nukreipiama tik į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą todėl, kad buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tačiau įmonė jam nesuteikė darbo vietos. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvą dirbti, tačiau iš darbdavio buvo gauta informacija, kad įmonėje nėra darbo. Pareiškėjas neskundė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi darbdavys negalėjo suteikti jam darbo vietos ir šis leidimas turėjo būti panaikintas, tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Šiuo metu susidaro situacija, jog visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nors įstatymas suponuoja pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarius nusikalstamą veiką, pateikus suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai, t. y., šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti skundžiamą Sprendimą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Įstatymą, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją, tačiau atvykus į Lietuvą, darbdavys jam nesuteikė darbo vietos, todėl Migracijos departamento priimtas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl jo nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuriuo remiantis vėliau galėtų būti nustatytas ribojimas judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įvertinęs su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, 2024 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė nustatęs, kad 2023 m. birželio 20 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 26 d. per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Nepale. Migracijos departamentui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Rikas“ nesudarė. 2023 m. lapkričio 12 d. gautas darbdavio pranešimas Nr. 2311-PRNŠ-1373, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau per 2 mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, užsienietis neįdarbintas ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas pareiškėjas šiuo metu nedirba. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemoje nerasta duomenų, kad užsienietis būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl panaikinimo į SIS sistemą įvesto perspėjimo uždrausti atvykti ir apsigyventi. 2024 m. birželio 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S140773, kuriuo atsisakė atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, 2024 m. lapkričio 8 d. buvo gauta Lenkijos SIRENE biuro N forma, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Nors pareiškėjui buvo žinoma, kad dėl jo yra įtrauktas perspėjimas į SIS sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau jis, to nepaisydamas, bandė patekti į Šengeno acquis teritoriją. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Anot atsakovo, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.
6. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad:
6.1. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S21471 (toliau – ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimas) panaikinti asmeniui 2023 m. birželio 20 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760263273, galiojantį iki 2025 m. liepos 4 d. (toliau – ir Leidimas), nes asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei yra nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
6.2. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S49693 (ginčijamas Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius bei įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.
6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas dėl draudimo atvykti ir įvedimo į SIS sistemą priimtas iš esmės vadovaujantis Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į šiame sprendime nurodytus leidimo panaikinimo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismas priėjo prie išvados, kad esant šiems pagrindams bei vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktu ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, tai iš esmės sudaro pagrindą taikyti 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į SIS sistemą.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis atvyko į Lietuvą dirbti gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tačiau iš darbdavio sužinojo, kad darbo vietos nėra, nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes (pvz., kada atvyko, kur apsistojo). Be to, byloje nustatyta, kad ne darbdavys atsisakė sudaryti darbo sutartį, o pats pareiškėjas nebuvo suinteresuotas pradėti dirbti, t. y. neatvyko dirbti kaip tai nurodoma MB „Rikas“ 2023 m. lapkričio 12 d. pranešime Nr. 2311-PRNŠ-1373. Teismas vertino, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas pastebėjo, kad teiginių, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvą, nepatvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2024 m. vasario 12 d. duomenys, kuriais remiantis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.
9. Nustatęs, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog atsakovo Sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas akcentavo, kad priimant minėtą Sprendimą, buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės – nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 24S21471 neskundė, todėl laikytina, jog konstatuotos aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo atsakovui, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra galiojančios ir nenuginčytos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, yra proporcingas, adekvatus ir pagrįstas. Anot teismo, šis terminas nepažeidžia proporcingumo principo.
10. Teismas šiuo aspektu taip pat akcentavo, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl perspėjimo į SIS sistemą įvedimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, pažymėjo, kad SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas savaime nesudaro pakankamo pagrindo perspėjimo įvedimui, valstybės narės privalo atlikti individualų vertinimą, vadovaudamosi proporcingumo ir adekvatumo principais, kaip tai įtvirtinta SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, tačiau byloje nustatyta, jog pareiškėjas, žinodamas apie į SIS sistemą įvestą perspėjimą, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kitoje Šengeno valstybėje, kas, anot teismo, leidžia prieiti prie išvados apie galimą piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudarė darbo sutarties su MB „Rikas“, nors prašyme dėl leidimo išdavimo deklaravo ketinimą dirbti šioje įmonėje. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai rodo, kad pareiškėjas nevykdė leidimo išdavimo sąlygų ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
12. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 24S49693 buvo priimtas remiantis žinomais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jo motyvai yra aiškūs, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti.
III.
13. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo:
14.1. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo ir SIS reglamento nuostatas, padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
14.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino įrodymus (Lenkijos atsakingų institucijų pateiktą informaciją), kurie buvo priimti po skundžiamo Sprendimo priėmimo, be to, šie įrodymai net nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Be to, ginčijamas Sprendimas nebuvo grindžiamas pareiškėjo buvimu kitose valstybėse, todėl pateiktų įrodymų vertinimas yra nepagrįstas.
14.4. Įstatymo 133 straipsnio nuostatos numato atsakovui tik teisę įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus. Šia praktika pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis.
14.5. Sprendimas prieštarauja teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės, neatsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.
14.6. Atsakovas neteisėtai įtraukė perspėjimą į SIS sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungoje, kadangi nenustatė pareiškėjo grėsmės ir dėl to nepriėmė atskiro administracinio akto. Teismas šiuo aspektu nesivadavo aktualių teisės aktų nuostatomis, neatsižvelgė į tai, kad įtrauktas perspėjimas į SIS sistemą pažeidžia aktualias teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (be kita ko, administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1044-789/2024 pateiktus išaiškinimus).
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 24S49693, kuriuo nuspręsta pareiškėjui A. P. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui išduotas Leidimas darbo Lietuvoje pagrindu, panaikintas Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimu. Šis sprendimas priimtas konstatavus, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs Leidimą, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su bendrove nesudarė). Pareiškėjas neskundė šio sprendimo. Nagrinėjamoje byloje Sprendimas priimtas būtent dėl to, kad pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas, nenustatyti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl savo nesąžiningais veiksmais gali piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl buvo pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą į SIS sistemą.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos ir prieštarauja aktualioms teisės aktų nuostatoms, vien tik aplinkybė, kad panaikintas Leidimas, negali nulemti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Šengeno erdvės valstybes, teismas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmus, kurie buvo po Sprendimo priėmimo.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, jog ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau ši diskrecija yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1813-492/2025).
22. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienus metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Sprendimas grindžiamas tuo, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas dėl darbo Lietuvoje. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavus, kad pareiškėjas, atsiėmęs Leidimą, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Lietuvos bendrove nesudarė, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
24. Vertindama Sprendimo dalies dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvą, nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1868-789/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus iki sprendimo panaikinti Leidimą priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 p.), pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.2 p.). Nagrinėjamu atveju Sprendime išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Be to, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką naikintina.
26. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į SIS sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, taip pat Taisyklių 15 punktu.
27. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
28. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie priimtą administracinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, sprendžia, kad atsakovas šiuo atveju nepateikė išsamių ir pagrįstų motyvų dėl į SIS sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apimtų trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.
31. Kaip minėta, aplinkybė, kad pareiškėjas neatvyko sudaryti darbo sutarties su tarpininkavusia įmone pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl nėra pagrindo iš to sekusiai Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo veiksmai buvo nesąžiningi ir tai gali lemti, kad pareiškėjas gali piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
32. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lenkijos atsakingas institucijas dėl vizos ar leidimo išdavimo ir todėl iš šių institucijų 2024 m. lapkričio 8 d. buvo gauta Lenkijos SIRENE biuro N forma, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pakankama konstatuoti perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys imperatyvo administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; kt.). Todėl ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo įtraukimo į SIS sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
33. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Sprendimą panaikinti.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atlyginti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (tokio prašymo skunde pirmosios instancijos teismui neformulavo).
35. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
36. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49693.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Egidijus Šileikis