KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,

gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

nuteistajam M. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Uždrausta M. B. 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tai yra jis 2009 m. spalio 4 d., apie 14.50 val. Šilutės r., kelio „Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda“ 203 km, vairuodamas automobilį ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, dėl to kelio vingyje jo nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. L., dėl ko T. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise pakeisti kita baudžiamąja poveikio priemone - nemokamais darbais. Nurodo, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, buvo blaivus, dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino. Įvykio metu buvo blogos meteorologinės sąlygos - buvo stiprūs vėjo gūsiai ir lijo, dėl to automobilis tapo nevaldomas. Įvykio metu nukentėjo ir pats nuteistasis, jo turtinė padėtis yra labai sunki, kartu su žmona augina du mažamečius vaikus. Žmona šiuo metu nedirba, 6 mėnesių sūnus serga ir tenka dažnai vežti pas gydytojus. Jie yra paėmę paskolą iš banko butui pirkti. Ankščiau dirbo vairuotoju, bet pablogėjus ekonominei situacijai buvo atleistas. Tėvai turi individualią įmonę, kuriems padeda, kai nedirba jų vairuotojas, todėl turėdamas vairuotojo pažymėjimą, galėjo bent iš dalies uždirbti lėšų pragyvenimui. Jis registruotas darbo biržoje, intensyviai ieško darbo, turi pasiūlymą dirbti vairuotoju vienoje įmonėje, todėl vairuotojo pažymėjimas yra būtina sąlyga norint gauti šį darbą. Uždraudus teisę vairuoti transporto priemones, prarastų galimybę susirasti darbą. Todėl mano, kad tikslinga paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita - nemokamais darbais.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas konkrečios bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas. BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Nors ši norma nėra imperatyvi, tačiau būtent šios poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimai leidžia tikėtis teisingo nubaudimo principo realizavimo, tinkamos bausmės individualizavimo. Apeliantas padarė nusikaltimą, kuris betarpiškai susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Byloje konstatuota, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamo nuteistojo pasirinkto važiavimo greičio, nes nuteistasis neįvertino važiavimo sąlygų: kelio ir transporto būklės, meteorologinių sąlygų tam, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kaip to reikalauja susidariusios aplinkybės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Tai reiškia, kad sudėtingomis vairavimo sąlygomis apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl to kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu kitu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio atsirado pavojingi padariniai - padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo padarymo metu apeliantas buvo baustas administracine tvarka kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net du kartus  už greičio viršijimą (b. l. 85-88). Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis M. B. linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Nuteistasis  nurodo, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo negalės dirbti vairuotoju, be to, šeimoje auga du vaikai, šeima turi finansinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos nuomone tokie apeliacinio skundo argumentai negali būti suabsoliutinami. Atėmimo teisės vairuoti transporto priemones netaikymas paneigtų baudžiamosios atsakomybės prigimtį, prieštarautų bausmės paskirčiai. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – paskirta teisingai. Tai padės įgyvendinti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus.  Apeliantui taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, konstatavus, kad jis gali būti pataisytas  ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tik taikant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas  baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.) apeliantui taikė pagrįstai.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Rasa Valentinienė

Kolegijos teisėjai                                                                                  Violeta Miliuvienė

                                                                                                            Eduardas Maškevičius