Baudžiamoji byla Nr. 1-57-1078/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00092-2018-7

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

          1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.4.4.2.7;

          1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 1.1.7.2.5.; 2.13.1

    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, Aušrai Tumbrotaitei, Laurai Matusevičienei, Ramintai Braškienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,  

kaltinamajam J. B. (išskyrus 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. posėdžius), jo gynėjoms advokatei Ingai Botyrienei, Rasai, Aurelijai Kučinskaitei, Zitai Malovai,

nukentėjusiajai I. P. (buvusi – I. V.), 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 2 MGL (260 Lt) (75 Eur) dydžio bauda;

 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 49 paros arešto (bausmę atlikęs), 

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymu,

n u s t a t ė :

J. B., pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent:

jis, 2015 metų vasarą, tyrimo nenustatytu laiku, per kelis kartus, prie Antakalnio poliklinikos, esančios Antakalnio g. 57, Vilniuje, bei prie Antakalnio kapinių, esančių Karių kapų g. 11, Vilniuje, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pardavė R. N. 329,845 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,285 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2,975 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos metu buvo rastos pas R. N. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. B. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, neteisėtai, neturint tikslo platinti, 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 21.00 val., restorano „Hesburger“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, Kantališkių kaime, už nenustatytą pinigų sumą iš M. R. įgijo 255,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė su savimi iki 2015 m. rugsėjo 20 d. 22.50 val., kai Vilniaus m. 3 PK, esančiame Pylimo g. 52, Vilniuje, atliekant J. B. asmens kratą, jo rankinėje buvo rasta ir paimta jam priklausanti minėta narkotinė medžiaga.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. B. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir jį panaudojo, o būtent:

jis, 2017 m. vasarą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje, už 250 Eur neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nenustatytu laiku ir vietose neteisėtai nešiojo su savimi fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoletą, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 8 šaudmenimis, po ko šaunamąjį ginklą panaudojo viešojoje vietoje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.45 val., Antakalnio g., prie namo Nr. 44, Vilniuje, konflikto metu iššovė į A. V. bei kitus ten buvusius asmenis ir bėgdamas iš įvykio vietos, P. Vileišio g. 18, Vilniuje, iššovė vieną kartą į tyrimo metu nenustatytą asmenį ir aukščiau minėtą ginklą išmetė prie toje vietoje stovėjusio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai, 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.20 val., Vilniaus aps. VPK pareigūnai, atliekant įvykio vietos apžiūrą, rado ir paėmė minėtą, J. B. išmestą, šaunamąjį ginklą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. B. sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis, 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.45 val., viešoje vietoje, prie maitinimo įstaigos – picerijos „Charlie Pizza“, esančios Antakalnio g. 44, Vilniuje, kurios lauko terasoje tuo metu buvo lankytojai, o Antakalnio g., Vilniuje – praeinantys žmonės bei pravažiuojantys automobiliai, daugelio žmonių susibūrimo vietoje ir jų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – asmeninius nesutarimus su F. M., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą – konflikto metu iš neteisėtai laikomo fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoleto, nukreipdamas jį į besiartinančio A. V. pusę, iššovė ne mažiau keturių kartų į jį (A. V.), kuris stovėjo 4-6 metrų atstumu, ko pasėkoje konflikte dalyvavusiam ir toliau buvusiam F. M. dėl šūvių buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, dešinės šlaunies, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, dešinės šlaunies odos nubrozdinimas su svetimkūniu, kurie galėjo būti padaryti tiek iš šaunamojo ginklo iššauto sviedinio (sviedinių) (galimai kulkos arba kulkų) dalimis, tiek ir iš po šūvio iš aplinkos daiktų (šaligatvio, sienų, grindų, baldų) atsiskyrusiomis dalimis arba skeveldromis, o konflikte nedalyvavusiai I. V. – picerijos lankytojai, tuo metu vakarieniavusiai picerijos „Charlie Pizza“ lauko terasoje, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – aklas šautinis kairės čiurnos sužalojimas, pasireiškęs šūvio įėjimo žaizda kairės čiurnos išorinio paviršiaus srityje, kulka kairės čiurnos minkštuosiuose audiniuose bei peršautos ir tokiu būdu sugadintos Amber Food, UAB priklausančio restorano „Charlie Pizza“, Antakalnio g. 44 lauko durys, t. y. J. B., šaudydamas iš šaunamojo ginklo, peršovė aukščiau paminėto restorano lauko duris, padarydamas 185,95 Eur turtinę žalą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, bėgdamas iš įvykio vietos, Vileišio g. 18, Vilniuje, kieme įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pakartotinai panaudojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoletą, nukreipdamas jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris nuo jo stovėjo 10-15 m atstumu, iššovė į jį vieną kartą, tokiu būdu, J. B. dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, nežymiai ir nesunkiai sutrikdė žmonių sveikatą bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinimas ir kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta tik to, kad platino narkotikus, kaltę dėl visų kitų inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta pilnai.  Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnį J. B. nurodė, kad jis pažįsta R. N. kaip narkotikų platintoją, su juo susipažino maždaug prieš 5 metus, rūkydamas žolę ir iš jo sužinojo, iš kur galima gauti narkotikų. Jis apie metus laiko iš R. N. pirko žolę, susirašydavo su juo trumposiomis žinutėmis, nueidavo prie jo (R. N.) namų, prie Antakalnio poliklinikos. Niekada nesidomėjo, iš kur R. N. perka narkotikus. Jis (kaltinamasis) tuo metu rūkė daug žolės, su R. N. tiesiog susitikdavo ir nusipirkdavo. Jis R. N. buvo skolingas pinigų, apie 700 Eur, dėl šios priežasties mano, kad R. N. jį apšneka, sakydamas, kad tai neva jis (R. N.) pirko iš jo (kaltinamojo) narkotikus. Iš R. N. gaudavo žinutes, kad jis jam (kaltinamajam) pakenks, pridarys bėdų, jeigu jis neatiduos skolos. R. N., policijai pasakydamas, jog neva iš jo perka narkotines medžiagas, kenkė jam dėl skolos. Kaltinamasis nurodė, kad pas R. N. žolė kainuodavo apie 7 Eur už gramą, jis pirkdavo apie 20-30 g., buvo pastovus pirkėjas. Kuomet įsigydavo žolę, turėjo pajamas – 2015 m. dirbo ir vertėsi prekyba automobiliais. Kuomet pirko žolę iš M. R., iš R. N. negalėjo pirkti žolės, nes buvo nutraukęs su juo santykius, nebendravo.

Dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltę pripažįsta pilnai, paaiškino, jog važiavo susitikti su draugu M. R., siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų. Tą kartą įsigijo apie 200 g. žolės, tačiau jo automobilį sustabdė policija ir rado žolę. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 142), kaltinamasis nurodė, jog šie parodymai yra apie M. R., apklausiamas nenorėjo jo nurodyti, stengėsi nuslėpti jo tapatybę. Iš M. R. įgijo 200 g. žolės už 1000 Eur.

Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, paaiškino, jog šaunamąjį ginklą įsigijo savigynos tikslams Kalvarijų turguje. Ginklą pirko turguje, nes tuo metu buvo teistas ir nenorėjo eiti į ginklų parduotuvę. Ginklas kainavo apie 250 Eur. Nurodė, jog su ginklų laikymo taisyklėmis nėra susipažinęs, nesimokė naudotis ginklu. Iki nagrinėjamo įvykio picerijoje ginklą turėjo apie pusę metų. Ginklą laikė siekdamas apsiginti nuo žmonių, kad ir nuo to paties R. N.. Jam žmonės sakė, kad jis skolingas R. N., prigąsdino jį (kaltinamąjį), todėl jis jautė pavojų savo gyvybei. Jam žmonės grasino 2017 m. vasarą, o R. N. buvo sutikęs paskutinį kartą – 2015 m. Atsakydamas į klausimus J. B. taip pat nurodė, kad nusipirkęs ginklą nebandė juo šaudyti, tąkart picerijoje ginklą panaudojo pirmą kartą. J. B. nurodė, kad tuo metu (2017 m.) jautė grasinimus, pas jį buvo atvykę žmonės, kurie sakė, jog jie yra nuo R. N.. Jo skola R. N. buvo apie 15 tūkstančių eurų. Tokia suma susidarė dėl pridarytų problemų. Realiai jis buvo skolingas tik 700 Eur.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, 284 straipsnį – kaltinamasis 2020 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad tai buvo ne tyčinis nusikaltimas, savo kaltę pripažįsta, dės visas pastangas, siekdamas atlyginti žalą nukentėjusiajai. Nurodė, jog į jį bėgo daug asmenų, dėl to jis išsitraukė ginklą ir šovė į žemę. Paaiškino, kad jis picerijoje laukė F. M., su kuriuo turėjo susitikti. Kavinėje jis tuo metu buvo ne vienas, buvo ir daugiau draugų, tačiau jis sėdėjo prie atskiro staliuko. Su F. M. jo jokie santykiai nesiejo, vieną kartą su juo yra bendravęs, tačiau F. M. norėjo su juo susitikti. Jis (kaltinamasis) turėjo ginklą su savimi, dažniausiai tuo metu jis su savimi turėdavo ginklą. Būdamas kavinėje ginklą panaudojo, nes pamatė, kad F. M. ir kiti žmonės bėga link jo ir puola, matė, kad jie agresyvūs, todėl ir šovė į žemę. Šovė, nes jam buvo stresas, norėjo atbaidyti juos. Nukentėjusiosios tikrai nematė. Nematė, ar kavinėje be jo draugų, buvo kitų žmonių. 2017 m. F. M. jam parašė, kad nori susitikti. Picerijoje prie jo artėjo gal 7 žmonės, jie buvo skirtingo amžiaus, F. M. pasitikėjo savimi, buvo ne vienas ir puolė link jo. Ką tie žmonės artėdami sakė, nepamena, bet kažką tikrai rėkė. Jie buvo agresyvūs. Visas tas veiksmas atrodė, kad vyksta realus užpuolimas, buvo grėsminga. Iki tol su F. M. neturėjo jokių konfliktų, ir iš tos kompanijos, kuri puolė link jo, su niekuo lyg ir neturėjo konfliktų. Kai išsitraukė ginklą, jis kažką pasakė, kad atsitrauktų, kad sustotų, nes šaus. Nuo kavinės, kai panaudojo šaunamąjį ginklą, buvo 10-15 metrų atstumu. Nematė, kiek kavinėje buvo žmonių, buvo viena mergina už durų. Apie nukentėjusiąją sužinojo tik iš spaudos, tuo metu jos tikrai nematė.

Kaltinamasis nurodė, kad savo veiksmus vertina labai blogai, iki posėdžio neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiosios, nes neturėjo jokių jos kontaktų. Labai blogai vertina tai kas įvyko, šiuo metu jo mąstymas ir gyvenimo būdas pasikeitė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis sugriovė jo gyvenimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 112-115). Nurodė, jog iš R. N. narkotikus pirko apie metus laiko, pirkdavo tokį kiekį, kiek turėdavo pinigų. R. N. parašydavo, kad turi narkotikų. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu, kai davė šiuos pagarsintus parodymus, kavinės įvykius atsiminė gerai. 

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 21 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju J. B. kaltės nepripažino ir nurodė, kad vartoja žolę, nuolat vartoti pradėjo prieš 2-3 mėnesius. 2015 m. rugsėjo 20 d. buvo neblaivus, iš vaikino įsigijo žolės, sumokėjo 500 Eur, vaikino duomenų neturi. Kadangi buvo girtas, pakuotę žolės nešiojosi su savimi visą dieną savo juodos spalvos rankinėje „Armani“. Važinėjosi su pažįstamais, nepamena, kur jie tiksliai važiavo, kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kad nupirko tokį kiekį žolės ir vežiojosi su savimi, niekas nežinojo, jis niekam nesakė. Tokį didelį kiekį asmeniniam vartojimui nupirko todėl, kad sutaupytų pinigų (t. 2, b. l. 141, 142).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 15 d. papildomai apklaustas įtariamuoju J. B. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl pirmojo epizodo kaltės nepripažįsta visiškai, lieka prie parodymų, duotų 2015 m. rugsėjo 21 d. Nepripažįsta kaltės dėl tų narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos pas R. N.. Jis R. N. nepardavinėjo jokių narkotinių medžiagų, tačiau iš šio pirkdavo narkotikus sau. Jis buvo R. N. skolingas apie 700 Eur, tačiau tikslios sumos nepamena. Dėl žolės – 255 g, kuri buvo rasta pas jį sulaikymo metu 2015 m. rugsėjo 20 d., gali pasakyti, kad ją pirko tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, iš asmens, kurio duomenų nepamena. Su šiuo asmeniu susipažino klube ,,EXIT“ ir šis asmuo pasiūlė pirkti žolės iš jo, tačiau su savimi pastarasis žolės neturėjo, todėl sutarė susitikti. Kokiu būdu ir kur turėjo susitikti nepamena, tačiau nurodytą kiekį žolės jis pirko sau, savo vartojimui, tikslo platinti neturėjo. Dėl antrojo epizodo kaltę pripažįsta pilnai. Ginklą, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, nusipirko 2017 metų vasaros pradžioje Kalvarijų turguje savigynos tikslams. Tuo metu negalvojo apie tai, kad ginklui reikia leidimo, nes pergyveno dėl savo gyvybės, kadangi jam grasino nepažįstami žmonės. Jie jo laukė prie namų, sakė, kad jis yra skolingas pinigų už narkotines medžiagas R. N.. Sakė, kad su juo susidoros, jei neatiduos skolos. Ginklą nešiojosi su savimi, nes buvo įsitikinęs, kad jam gresia pavojus. Dėl trečiojo epizodo kaltės nepripažįsta visiškai, jis nieko nužudyti nenorėjo ir nesikėsino, tai buvo savigyna. F. M. pažįsta. Iki įvykio 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis F. M. matė vieną kartą. Savaitgalį prieš pat įvykį (2017 m. rugpjūčio 21 d.) jis sudaužė savo telefoną. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pietavo su S. E. ir J. S. kinų restorane, Antakalnyje. Jis S. E. paprašė jo telefono, kad jis prisijungtų prie savo „messengerio“. Prisijungus sulaukė žinutės iš F. M., šis kvietė susitikti, tačiau žinutės tekstas buvo neaiškus, jis atsisakė. Pasakė, kad gali sutikti kitą dieną, tačiau F. M. reikalavo susitikimo. Jis sutiko ir pasiūlė susitikimo vietą prie „Tornado“ kazino Antakalnyje. F. M. laukė ilgai. Tą dieną jis ginklą su savimi turėjo, laikė jį susikišęs už kelnių. Kai išėjo iš kinų restorano, nuėjo per gatvę į „Charlie“ piceriją. Su juo taip pat nuėjo S. E. su J. S., tačiau jie sutiko ten D. S. ir prisėdo prie jo staliuko. Išėjo į lauką ir pamatė greitai link jo artėjančius žmones, jų buvo 3-4. Tarp jų buvo F. M., kuris bėgo į jį. Kitas žmogus artėjo ir kažką agresyviai jam sakė. Jis pajuto realią grėsmę. Kaip šis žmogus atrodė ir ką sakė jam, nepamena. F. M. buvo agresyviai nusiteikęs, o tas kitas, tiesiog ėjo ir kažką sakė. Kai abiem šiems žmonėms iki jo liko apie pora metrų, jis išsitraukė ginklą ir paleido porą šūvių į žemę, kad juos atbaidytų. F. M. su tuo vyru atsitraukė ir jis pradėjo bėgti į paupį. Pamatė, kad jį vejasi du žmonės, vyrai. Kaip jie atrodė, nepamena, tačiau tai tie žmonės, kurie buvo su F. M., kai jis ir tas vyras artėjo link jo Antakalnio g., Vilniuje. Tada jis paleido dar porą šūvių į žemę, kad juos atbaidytų ir šie asmenys atsitraukė. Ką jis toliau darė, nepamena, buvo stresinėje situacijoje. Ginklą galimai pametė paupyje. Vėliau sužinojo, kad dėl jo šūvio buvo sužalota mergina, kuri sėdėjo lauko kavinėje. Dėl to labai gailisi. Tikrai nesitaikė į žmones ir tai, kaip jis supranta, buvo rikošeto pasekmė. Nežino, dėl ko F. M. jį puolė ir ką jis norėjo išsiaiškinti. Jis su F. M. nebuvo susipykęs ir įvykio dieną jį matė antrą kartą, todėl neįsivaizduoja, kodėl F. M. norėjo su juo aiškintis. Įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Pabėgo, nes bijojo dėl savo gyvybės. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi  (t. 7, b. l. 113-116).

Bylos duomenys, susiję su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje 

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. N. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, tačiau sutinka atsakyti į klausimus, tame tarpe, ir apie parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Visų aplinkybių šiuo metu jau nepamena, nes viskas buvo seniai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 108-109). Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad ne visas jo namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas pirko iš J. B., tačiau kokias tiksliai pirko iš J. B. – dabar jau nepamena. Teismui pagarsinus 2017 m. balandžio 13 d. duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad tvirtina šiuos parodymus, apklausiamas sakė tiesą. Kolekcines tabletes, apie kurias davė parodymus, įsigijo ne vienu metu, jis pirkdavo jas festivaliuose, klubuose, t. y. įgijo skirtingais būdais iš nepažįstamų asmenų. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (2015 m. rugsėjo 30 d. apklausa, t. 2, b. l. 91-94), liudytojas nurodė, jog mano, kad šie parodymai teisingi. Teismui pagarsinus 2015 m. rugsėjo 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 83), liudytojas nurodė, kad nepanašu, jog tai jo parodymai, didelė apklausos apimtis. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad skardinėje buvusios tabletės tai ir yra tos kolekcinės, apie kurias davė parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu suklydo, sakydamas, kad jas pirko iš J. B., nes tas tabletes jis susirinko iš festivalių. Atsisako atsakyti į klausimą, kokias konkrečiai medžiagas pirko iš J. B.. Teismui pagarsinus R. N. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą (t. 2, b. l. 114), liudytojas nurodė, kad sakė tiesą. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad tikrai nepamena, jog iš J. B. būtų pirkęs tabletes. Kokius kiekius žolės pirko iš J. B., taip pat nepamena. Visus tuos įvykius pamena miglotai. Iš J. B. pirko žolės, iš ko pirko kanapių dervą – nepamena. Nepamena, kad būtų turėjęs psichotropinės medžiagos – MDMA, taip pat nepamena rusvų tablečių. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad jo kambarys, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo dešinysis. Šaldytuve rastos tabletės galėjo būti jo. Jei tame dešiniajame kambaryje buvo rastos tabletės, tai turbūt irgi buvo jo, tačiau kokiomis aplinkybėmis įsigijo šias tabletes – nepamena. Kuomet įsigydavo narkotines ar psichotropines medžiagas, ne visada žinodavo, ką konkrečiai įsigyja. Nemano, kad tą tablečių kolekciją, apie kurią davė parodymus, būtų pasipildęs iš J. B. įgytomis tabletėmis. Kanapių buvo įsigijęs iš J. B., tačiau kada ir kiek – šiuo metu jau neatsimena. Kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes atsiminė geriau. Atsakydamas į klausimus, R. N. taip pat nurodė, kad nepamena, jog nuo 2015 m. rugsėjo iki kratos jo namuose, jis būtų keitęs savo telefono numerį. Taip pat, nepamena kaip susisiekdavo tuo metu su J. B.. Nemano, kad tuo laikotarpiu su J. B. būtų turėję bendrų draugų. R. N. nurodė, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, 2015 m. vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu nebevartoja. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pareigūnas prašė duoti parodymus apie J. B., tačiau kaip prašė, kas prašė ir ar iš viso prašė, šiuo metu jau nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 8 d. apklaustas liudytojas R. N. parodė, kad medžiagas, kurias policijos pareigūnai rado atlikdami kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nusipirko iš savo pažįstamo J. B.. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo jis į J. B. pats nesikreipė, dažniausiai J. B. telefonu su juo susisiekia (dažniausiai rašo SMS žinutes) ir jam siūlo įsigyti narkotinių medžiagų. SMS žinutėse jis narkotinių medžiagų aiškiai nemini ir jam tiesiogiai nesiūlo iš jo nusipirkti narkotinių medžiagų, tiesiog J. B. pasiūlo susitikti. Tik jiems susitikus jie susidera dėl narkotinių medžiagų kiekio ir jų kainos. Iš J. B. perka įvairias narkotines medžiagas: dažniausiai perka žolę, perka po kelis šimtus gramų, taip pat perka vadinamuosius „ratus“, dažniausiai perka po 100 tablečių („ratų“). Iš J. B. narkotines medžiagas perka apie 1 metus (t. 2, b .l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 14 d. apklaustas liudytojas R. N. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai). Vienas epizodas buvo dėl to, kad jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos metu, buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme davė parodymus, kad tame bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas pirko iš J. B.. Šiuos parodymus tvirtina ir jų laikosi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sakė tiesą. J. B. tuo metu pažinojo apie metus, bendravo kaip narkotinių medžiagų pirkėjas su pardavėju (t. 2, b.l. 108-109).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-81-270/2019), kuriuo R. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje apklaustas kaip kaltinamasis R. N. nurodė, jog pripažįsta, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, kurias policijos pareigūnai rado atlikdami kratą bute, kuriame gyveno kartu su A. Ž. ir L. L.. Narkotines medžiagas jis nusipirko iš savo pažįstamo J. B.. Iš J. B. pirko įvairias narkotines medžiagas: dažniausiai pirkdavo „žolę“. Vienas gramas kanapių kainavo apie 7-8 Eur (pirkdavo po kelis šimtus gramų). Daugiausia, yra pirkęs 500 g „žolės“. Taip pat iš J. B. pirko vadinamuosius „ratus“, po 4-4,50 Eur už tabletę. Dažniausiai jis pirkdavo po 100 tablečių („ratų“). Į savaitę iš J. B. narkotinių medžiagų įsigydavo apie 2-3 kartus. Iš bute visų rastų narkotinių medžiagų jam priklausė tik tos, kurios rastos dešiniame buto kambaryje. Jis bute laikė 300 g „žolės“, kokaino, jo buvo mažiau nei gramas. Taip pat laikė ekstazi, apie 30 tablečių, MDMB buvo kristalais. Kokainą pirko klube iš nepažįstamo asmens, o tabletes pirko iš J. B., vasaros pradžioje, už 200 eurų, įsigijo apie 100 tablečių. Viena tabletė kainavo 2-3 Eur. Jis neprisimena, už kokią sumą pirko kokainą, maždaug už 60 eurų. Narkotikus įgijo 2015 metų liepą arba rugpjūtį. Kokainą pirko klube „Loftas“. Jam priklausė šaldytuve, trečioje nuo viršaus lentynoje, rastos 33 įvairių formų ir spalvų tabletės su įvairiais logotipais paviršiuje, skardinėje su užrašu „Sgushionka“ (t. 2, b. l. 112-120).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes teko jį sulaikyti. Jis (liudytojas) dirbo (duomenys neskelbtini) policijos skyriuje. Liudytoją R. N. taip pat pažįsta, nes ir jį teko sulaikyti, kiek pamena, dalyvavo ir kratoje pas R. N.. Pamena, kad buvo sulaikyti keli jaunuoliai su narkotikais, buvo atliekamas tyrimas, bandomi išsiaiškinti platintojai ir taip sužinojo apie asmenį, vardu R. (tuomet dar nežinojo, kad jo pavardė N.). Sužinojo, kur gyvena R. N., parodė vienas iš jaunuolių, pas kurį buvo rasti narkotikai. Buvo padaryta pasala, tas vaikinukas atpažino tiekėją, ir jie sulaikė tą tiekėją, t. y. R. N.. Iš karto buvo padaryta krata. Užėjęs į R. N. butą, iškart suprato, kad užėjo tinkamai, nes pirmame buto kambaryje ant stalo buvo krūva žolės, buvo sudėlioti vokeliai su žole, suktinės, pribarstyta šiek tiek tablečių. Tas butas buvo 3 kambarių, dešiniajame kambaryje nieko nebuvo, kairiajame kambaryje buvo vaikinukas su ,,dredais“, prie jo buvo rankinė, taip pat buvo sudėliota žolės, tablečių, pinigai. Balkone buvo dvi dėžės su augančiais haliucinogeniniais grybais. Atlikdami kratą bute, surado daug žolės, tablečių. Šaldytuve buvo surasta labai įdomi slėptuvė, padaryta iš skardinės. Jos viduje buvo apie 50 tablečių, visos buvo skirtingų formų ir spalvų. R. N. nurodė, kad jis kolekcionavo tas tabletes. Bendraujant su R. N., buvo gauta informacija, kad tabletes ir žolę jam parduoda J. B.. Paaiškino, kad susiskambina maždaug kartą per savaitę. Telefonu nešneka, tiesiog pasako, kad reikia susitikti. Susitikimai dažniausiai vykdavo Antakalnyje, automobilių aikštelėse. R. N. nurodė J. B. telefonus. Buvo sankcionuotos priemonės, susipažinta su informacija. Atlikdamas informacijos analizę, nustatė, jog J. B. naudojasi keliais telefonais ir vienas iš jų buvo išskirtinis tuo, kad kortelė į telefoną įdedama tik kas 2-3 savaitės. Iš šios kortelės buvo padaromi ne daugiau kaip 1-2 skambučiai ar išsiunčiamos 1-2 žinutės. Iki šiol dar pamena to telefono numerio paskutinius skaičius – (duomenys neskelbtini). Iš to numerio į jam (liudytojui) nežinomą numerį būdavo išsiunčiamos tokio turinio žinutės „esi“, tada gaunamas atsakymas „esu“, tada žinutė – „susitinkam“. Tai davė pagrindą manyti, kad vyksta susirašinėjimas jau su J. B. tiekėju. Buvo gauta teismo sankcija dėl slapto sekimo. Kažkuriuo metu iš pokalbių suvestinės gavo duomenų, kad lyg ir J. B. parašė, kad nieko neturi, pasibaigė. Buvo pasiūlyta susitikti. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtas sekimas. Galiausiai J. B. nutarė susitikti su savo tiekėju, išvažiavo su trim savo draugais, važiavo link Marijampolės. Kadangi kilo įtarimų, kad jo tiekėjas gali būti iš Marijampolės, buvo susisiekta su VPK dėl ekipažo. Vienas ekipažas buvo pastatytas prie Elektrėnų, kitas prie Aukštadvario, nes nebuvo aišku, kuriuo keliu važiuos J. B. iš Marijampolės. Trečias ekipažas buvo pastatytas prie išvažiavimo iš Vilkaviškio link Marijampolės. Buvo gauta informacija, kad J. B. atvažiavo į degalinę prie Marijampolės. Prie jo privažiavo automobilis ,,Golf 4“. J. B. išlipo iš savo automobilio. Turėjo prie savęs nedidelę rankinę, kuri buvo susiplojusi, tuščia. Tada J. B. įsėdo į ,,Golf“. Po kelių minučių J. B. išlipo. Kontroliuojantys pareigūnai davė informacijos, kad J. B. rankinė buvo išsipūtusi. Tai reiškė, kad sandėris greičiausiai įvyko. Tada J. B. su draugais pajudėjo link Vilkaviškio. Davė komandą prie Vievio sulaikyti J. B.. J. B. sulaikė ir tada kratos metu pas J. B. rankinėje rado ryšulį žolės. Kitą dieną buvo išsiųsta grupė į Vilkaviškį ir sulaikytas M. R.. Ten buvo rastas dar kilogramas žolės ir 10000 eurų. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad R. N. nurodė J. B. pavardę. Taip pat sakė, kad jis bijo J. B. ir, kad žolė bei tabletės yra iš J. B.. Tabletės buvo ekstazy. Iki R. N. sulaikymo, jokių duomenų apie J. B. neturėjo, būtent R. N. papasakojo apie J. B.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir į Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį įrašytus parodymus (t. 2, b. l. 126). Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad, kai sulaikė R. N., pastarasis nebuvo vartojęs psichotropinių medžiagų, elgėsi adekvačiai, nesimatė, kad jį kamuotų abstinencija. Tuo metu, kai jis davė parodymus, nebuvo pagrindo abejoti jo gebėjimu mąstyti. Jis (liudytojas) 15 metų jau buvo dirbęs operatyviniuose padaliniuose, pagrindiniai tyrimai buvo susiję su narkotikais. Kai R. N. buvo suimtas, lyg ir ėjo pas jį į suėmimo vietą, tačiau tiksliai to nepamena. Atsakydamas į klausimus, liudytojas taip pat nurodė, kad, kai buvo atliekama krata R. N. bute, buvo klausiama asmenų, kam priklauso rastos medžiagos ir, tikriausiai, tai turėjo būti nurodoma kratos protokole. R. N. nurodytos aplinkybės apie J. B. turėjo būti fiksuotos tarnybiniame pranešime. Kiek pamena, R. N. parodė J. B. telefono numerį savo telefone. Iki J. B. sulaikymo buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, fiksuoti keli susitikimai, skambučiai. Pas R. N. kratos metu buvo rastos fasavimo priemonės, svarstyklės, jis narkotines medžiagas laikė ne tik savo poreikiams, dalis tablečių buvo vienoje krūvoje, kita dalis – maišeliuose. Kiek pamena, dėl to kalno žolės, rasto bute ant stalo, buvo klausta, kam ji priklauso, kažkas pasakė, kad jam, bet kuris pasakė – neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2015 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tyrimo metu nustatyta, kad V. B. įsigydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš vaikino vardu R., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Butas buvo trečiame aukšte koridoriaus gale, durys šarvuotos. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad minėtas namas pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Patikrinus nurodyto namo gyventojus per CDB gyventojų duomenų bazę, buvo nustatyta, kad asmuo, vardu R., minėtame name negyvena, todėl padarė prielaidą, kad ieškomas asmuo gyvena nuomojamame bute. 2015 m. rugsėjo 7 d. siekdami nustatyti asmenį vardu R., atvyko minėtu adresu ir išsidėstė prie namo. Kadangi turėjo jo žodinį išvaizdos aprašymą, stebėjo visus išeinančius ir įeinančius į namą asmenis. Apie 15 val., iš namo išėjo asmuo, savo išvaizda atitinkantis jiems žinomo R. požymius, ir nuėjo link visuomeninio transporto stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Tuo metu kartu su jais buvęs įtariamasis V. B. atpažino išėjusį iš namo vaikiną, vardu R., kaip asmenį pardavusį jam narkotines medžiagas, todėl asmuo buvo sulaikytas. Iš karto po sulaikymo, priėmė nutarimą atlikti neatidėliotiną kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai su R. N. užėjo į nurodytą butą, svetainėje ant stalo buvo išmėtytos kelios pakuotės su augalinės kilmės medžiaga, turinčia aitrų žolės kvapą, narkotikų svėrimo ir fasavimo priemonės (t. 2, b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. (Nr. 1-02-2-00147-2018, parodymai įrašyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-503/2019) nurodė, kad jis, bendraudamas su įtariamuoju R. N., sužinojo iš jo, kad narkotikus jis perka iš J. B.. Nori pažymėti, kad būtent R. N. jam nurodė J. B. kaip narkotikų tiekėją. Kai jis jo perklausė, ar tai tas J. B., apie kurį jis galvoja, jis jam pasakė, kad tai O. P. brolis. Kai jis paklausė, kaip vyksta prekyba, R. N. papasakojo jam, kad praėjus tam tikram laikotarpiui nuo narkotikų perdavimo dienos, jis pats išsiunčia į J. B. paliktą telefono numerį žinutę, arba J. B. pats atsiunčia žinutę dėl susitikimo būtinumo. Po to žinutėmis sutariama dėl datos ir laiko. Pasak R. N., susitikimai paprastai vykdavo Antakalnyje, vakarais. J. B. į susitikimus atvykdavo pėsčiomis arba atvažiuodavo dviračiu. Visada su savimi turėjo kuprinę. Susitikimo metu J. B. liepdavo pačiam R. N. iš jo kuprinės išsiimti narkotikus, pats paketo, iš R. N. žodžių, J. B. niekada nelietė. Po pokalbio su R. N., įformino gautą informaciją, buvo gauta teismo sankcija, leidžianti kontroliuoti J. B. pokalbius ir susirašinėjimus SMS žinutėmis. Sankcionuotų veiksmų atlikimo metu, buvo nustatyta kad J. B. naudojasi keliais judriojo telefono ryšio abonento numeriais (keliomis sim kortelėmis). Visos šios kortelės buvo kontroliuojamos. Pastebėjo, kad vieną kortelę J. B. įjungdavo maždaug kartą per dvi savaites, kelioms dienoms. Atkreipė dėmesį, kad per visą kontrolės laikotarpį iš šito abonento numerio J. B. buvo išsiuntęs ribotą kiekį SMS žinučių ir tik kelis kartus paskambino. Visą tą laiką, tiek skambučiai, tiek SMS žinutės buvo adresuoti tam pačiam numeriui. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad numerio pabaiga (duomenys neskelbtini). Taip pat, atkreipė dėmesį, kad žinutėmis buvo stengiamasi užšifruoti susižinojimo tikslą, tai yra jos buvo rašomos siekiant, kad pašaliniai asmenys nesuprastų susirašinėjimo esmės. Dar nori pažymėti, kad susirašinėjimas paprastai vykdavo tada, kai iš kitų J. B. naudojamų telefonų numerių kontrolės buvo nustatoma, kad jis baigė išplatinti narkotines medžiagas arba jau jas išplatino ir daugiau jų nebeturi. Sugretinęs tuos du faktus, padarė išvadą, kad asmuo, kas dvi-tris savaites susirašinėjantis su J. B., gali būti jo narkotikų tiekėjas. Tą įtarimą sustiprino ir tai, kad vieną kartą, prieš važiuodamas pas jį, J. B. jam parašė, tiksliai teksto pažodžiui neprisimena: „paimk tik degtinės, alaus neimk“. Nors jo kontrahentas rašė, kad atveš visko. Atlikęs tam tikrus veiksmus, nustatė kad asmuo, naudojantis telefono numeriu, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) (susirašinėjantis su J. B.) gyvena Vilkaviškyje. Tikslios datos neprisimena, bet J. B. sulaikymo dieną, buvo atliekamas J. B. slaptas sekimas. Prieš tai J. B. buvo susirašęs su tiekėju, kurio abonento numerio pabaiga (duomenys neskelbtini) ir susitaręs, kad vakare, susitiks pusiaukelėje pas jį. Kadangi jau žinojo, kad asmuo gali važiuoti iš Vilkaviškio, susisiekė su Marijampolės AVPK ir paprašė, kad jam išskirtų vieną autopatrulį. Šiems pareigūnams nurodė laukti prie įvažiavimo į Vilkaviškio miestą, nuo Marijampolės pusės. Sekimo metu, prie Marijampolės, prie „Hesburger“ kavinės, tikslios vietos nežino, nes nebuvo užfiksuotas J. B. susitikimas su asmeniu, atvykusiu į susitikimą pilkos spalvos „VW Golf 4“ automobiliu, valstybinio numerio dabar neprisimena. Po to, kai J. B. buvo įsėdęs į to asmens automobilį, praėjus kelioms minutėms, iš automobilio J. B. išlipo. Iš kolegų sužinojo, kad jo turėta su savimi rankinė buvo išsipūtusi. Jis kažką automobilyje gavo iš to asmens. Tuo susitikimas baigėsi. J. B. su draugais „Renault“ markės automobiliu pasuko link Kauno, o asmuo, su juo susitikęs, išvažiavo link Vilkaviškio. Pranešė prie Vilkaviškio esantiems autopatruliams automobilio valstybinius numerius ir paprašė, neatskleidžiant patikrinimo tikslo, sustabdyti automobilį ir nustatyti vairuotojo asmens tapatybę. Maždaug po pusvalandžio, patruliai pranešė, kad „VW Golf“ vairuotojas yra M. R., gyvenantis Vilkaviškyje, nurodė jo adresą. Kai J. B. su draugais važiavo magistrale Kaunas – Vilnius, netoli Vievio, davė komandą sulaikymo grupei juos sulaikyti. Sulaikymo metu, pas J. B. buvo rasta apie 500 g žolės, todėl nurodė, kitą dieną, iš pat ryto, vykti į Vilkaviškį ir atlikti neatidėliotiną kratą. Po kratos, tiksliai neatsimena kas, jam paskambino ir pranešė, kad rado didelį kiekį žolės (t. 2, b. 1. 125-128).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. J. nurodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas liudyti, nes atsimena kaltinamąjį. Dirbo kartu su kolega Elektrėnų seniūnijoje ir gavo pranešimą, kad kriminalinei policijai reikalinga pagalba, buvo nurodyta, jog važiuoja automobilis, kuriame galimai gabenamos narkotinės medžiagos. Buvo duoti automobilio valstybiniai numeriai, automobilis buvo lyg tai ,,Renualt Laguna“. Pamena, kad tai lyg buvo rugsėjo mėnuo, jau buvo tamsu. Tą automobilį pastebėjo tarp Elektrėnų ir Vievio. Sustabdė automobilį, jame buvo trys jaunuoliai. Kadangi buvo įtariama, kad gabenami narkotikai, kaltinamojo paprašė atidaryti ir parodyti rankinę. Rankinėje ir buvo rastas permatomas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės narkotine medžiaga. Kaltinamasis patvirtino, kad tai tikrai jo rankinė. Kažkiek bendravo su kaltinamuoju, bet jis buvo labai susijaudinęs, vienu metu jam pasidarė bloga, atrodė, kad tuoj nualps, siūlė jam (kaltinamajam) iškviesti greitąją pagalbą, tačiau kaltinamasis atsisakė. Atvažiavo kriminalinės policijos pareigūnai ir kaltinamasis buvo sulaikytas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jiems buvo tik pasakyta sustabdyti automobilį, o kas tame automobilyje važiuoja, kokios narkotinės medžiagos gali būti vežamos – niekas tokios informacijos neaiškino. Buvo pasakyta, kad asmenys tame automobilyje turėtų būti ramūs. Sulaikymo metu kaltinamasis jam pasirodė apsvaigęs, tačiau nuo ko – nežino, kaltinamojo apsvaigimo ir blaivumo netikrino. Kaltinamasis buvo pristatytas į komisariatą, ten ir turėjo būti tikrinamas. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Atsakydamas į gynėjos klausimus nurodė, kad po to, kai susitikimo su kriminalinės policijos pareigūnais, ir pamatė nurodytą automobilį, praėjo apie 10 min.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 20 dieną, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. L. Elektrėnų policijos komisariato teritorijoje. Tikslaus laiko nepamena, kažkur apie 19.00 val., iš AVPK OVS gavo nurodymą, kad Trečiojo policijos komisariato kriminalinės policijos darbuotojams bus reikalinga jų pagalba. Susitikus jie paaiškino, kad ,,A1“ kelyje link Vilniaus važiuoja automobilis, nurodė automobilio markę ir valstybinius automobilio numerius, kuriame galimai yra gabenamos narkotinės medžiagos, nurodytą automobilį reikia sustabdyti ir patikrinti. Gavę nurodymus, po kažkiek laiko, jie pajudėjo ,,A1“ keliu link Vievio ir laukė, kol aplenks minėtas automobilis. Kai tik automobilis juos aplenkė, jie pradėjo važiuoti jiems iš paskos, ir kadangi buvo tamsus poros metas, minėtą automobilį sustabdė ties Vieviu, apšviestame kelio ruože. Jis priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės, jo kolega priėjo iš keleivio pusės. Pastebėjo, kad automobilyje sėdėjo 4 asmenys. Jis paprašė vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo J. M., pateikti dokumentus, o kolega tuo pat metu tikrino keleivio, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, dokumentus. Iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo dokumentus, jis apėjo automobilį ir priėjo prie automobilio iš dešinės pusės, prie keleivio, sėdėjusio ant galinės sėdynės iš dešinės. Kaip vėliau paaiškėjo, ten sėdėjo J. B.. Tarp J. B. ir keleivio sėdėjusio ant galinės sėdynės iš kairės pusės buvo padėtas vyriškas rankinukas. Paklausus, kieno yra šis rankinukas, J. B. atsakė, kad tai yra jo. Tada paprašė, kad J. B. išliptų iš transporto priemonės ir paduotų jam priklausančią rankinę patikrinimui. Prieš paduodant jam rankinuką patikrinimui, paklausė, ar J. B. neturi prie savęs draudžiamų daiktų, jo atsakymas buvo neigiamas. Vizualiai matėsi, kad jis yra apsvaigęs, ar nuo alkoholio, ar nuo narkotikų. Jis nesipriešino, padavė rankinuką, kurį atidarius pamatė paketą, apvyniotą lipnia juosta. Paklausus jo, kas tai yra, šis nieko neatsakė, matėsi, kad labai susijaudino. Dėl to buvo įtarta, kad ten galėjo būti narkotinės medžiagos, todėl J. B. buvo uždėti antrankiai, jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį (t. 2, b. l. 47-48). Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausos metu nurodė ir liudytojas J. L. (t. 2, b. l. 50-52).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad J. B. žino, yra su juo susitikęs ne vieną kartą, buvo pažįstami, santykiai geri. Susipažino kažkokiame klube. Tikslų, ketinimų dėl ko draugauti kažkokių nebuvo. Tiesiog buvo tokia situacija, kad pas jį (liudytoją) atsirado narkotinė medžiaga, galvojo, kur ją padėti, o iš pokalbio su J. B. buvo supratęs, kad pastarasis turi problemų su narkotinėmis medžiagomis, vartoja jas. Dėl to jis ir nusprendė kreiptis į J. B., siūlydamas įsigyti narkotines medžiagas. J. B. sakė, kad pagalvos apie tai. J. B. iš jo nusipirko narkotines medžiagas. Kiek ten buvo narkotinės medžiagos – dabar jau nepamena. J. B. buvo minėjęs, kad pats vartoja narkotines medžiagas, todėl jis nesigilino, kur jis (J. B.) jas naudos – sau ar kitiems parduos. J. B. jis narkotinės medžiagas pardavė gal už 1000 Eur, susitiko kažkur prie Marijampolės, degalinės aikštelėje. Kuomet pardavė narkotikus J. B., iš jo suprato, kad jis pirko sau, nes sakė, kad pats vartoja. J. B. niekada nebuvo siūlęs pirkti iš jo narkotikų. Teismui pagarsinus liudytojui jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodymus duotus teisme, nagrinėjant jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą (t. 2, b. l. 122, 125) nurodė, kad tvirtina šiuos parodymus. Paaiškino, kad duodamas minėtus parodymus, jis nenorėjo pabloginti ne J. B., o D. padėties. Jis J. B. buvo minėjęs, kad turi daugiau narkotikų, bet kažkokio konkretaus susitarimo dėl didesnio kiekio įsigijimo nebuvo. J. B. nesakė, kad pažada iš jo daugiau nupirkti, jis tik sakė, jog pagalvos apie tai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teisme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Šiame nuosprendyje yra surašyti parodymai, kuriuos davė teisiamojo posėdžio metu. Prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Juos tvirtina, nieko naujo pasakyti neturi (t. 2, b. l. 122). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje išdėstyti teisiamojo posėdžio metu M. R. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, jog viename iš klubų susipažino su J. B.. Buvo kalbų apie „žolę“, iš jo kalbų suprato, kad jis susijęs su tuo. Kilo mintis, kad gali pasiūlyti J. B.. Vieno susitikimo su J. B. metu jis tai šiam pasiūlė. Vieno susitikimo metu, nepamena tiksliai kada, J. B. pažadėjo pagalvoti apie tai ir sakė, kad galbūt žinos, kur tai padėti. Jiedu susitiko „Megos“ aikštelėje, sutarė, kad 250 g. J. B. nupirks už 1000 eurų. Susitarė susitikti „Hesburger“ aikštelėje. Be to, šis jam turėjo grąžinti skolą ir nupirkti tą kiekį „žolės“. Kai jiedu susitiko, jis jam pasakė, kad neturi tiek pinigų ir gali paimti tik tokį kiekį. To susitikimo metu šiam jis padavė 250 g. „žolės“, o šis jam davė 1000 eurų, pažadėjo artimiausiu metu pasiimti likusį kiekį. Pinigus jam iš karto J. B. sumokėjo. Pardavimas J. B. vyko jo automobilyje (t. 2, b. l.125-128).

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 12 d., metu apklaustas liudytojas J. S. nurodė, kad jis buvo kartu automobilyje, kai J. B. buvo sulaikytas dėl to, kad pas jį rado narkotines medžiagas. Iš kur pas J. B. atsirado narkotinės medžiagos – nežino. Tuo metu jie kartu lankė mokyklą, kartu praleisdavo laisvalaikį. J. B. tuo metu parūkydavo žolės, bet nebuvo narkomanas. Kiek jam žinoma, J. B. žolės įsigydavo iš tokio R.. R. gyveno kažkur Antakalnyje. Jis pats gal ir yra matęs šį asmenį, bet tiksliai negali pasakyti. Jo žiniomis J. B. neužsiminėjo narkotinėmis medžiagomis, jam (liudytojui) niekada nesiūlė jų įsigyti. Kiek jis žino, tai J. B. ir R. pykosi, nes R. grasino J. B. dėl kažkokių pinigų.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti J. B. kontaktai ir šifruoti susižinojimai su asmenimis (t. 1, b. l. 68-70, 72-83, 104-108).

Iš slapto sekimo protokolų nustatytas J. B. judėjimas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (t. 1, b. l. 112-122).

Iš Vilniaus AVPK VTV mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. L. 2015 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 21.10 val., A1 kelyje, 275 kilometre, buvo sustabdytas automobilis „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmens apžiūros metu pas keleivį, sėdėjusį galinėje keleivio vietoje, J. B., juodos spalvos rankinėje, buvo polietileninis paketas apvyniotas lipnia juosta su įtariama narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 53).

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. atliktos asmens kratos protokolo matyti, kad J. B. rankinėje buvo rastas polietileninis paketas su augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 135, 136).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. 140-(6053)-IS1-6838 nustatyta, kad augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, apvynioto mėlynos spalvos lipnia juosta, 2015 m. rugsėjo 20 d. paimta pas J. B. asmens kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 255,6 g. (?-9 – tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 10,3 %) (t. 1, b. l. 137-140).

Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata pas R. N. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 167-196).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. N. atpažino asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 1, t. y. J. B., kaip asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, kad iš pastarojo jis pirko narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 84-87).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. N. atpažino J. B. kaip asmenį, iš kurio jis pirko narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 95-98).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(5846)-IS1-7441 nustatyta, kad: rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 15 vnt. pakuočių, iš paketo Nr. 141680, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 16,482 g, ? 9 - tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,1%. 2 vnt. melsvos spalvos tablečių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141679, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,116 g. 28 vnt. rausvos spalvos tablečių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141679, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 3,646 g. Rausvos spalvos tabletės dalyje iš šviesiai mėlynos spalvos guminio indelio, paketas Nr. 141678, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastoje kratos metu, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios masė yra 0,050 g. Kvadrato formos popieriaus lapelyje iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141678, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastame kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, yra psichotropinės medžiagos – LSD, kurios masė yra 0,000144 g. Gelsvos spalvos kristalinė medžiaga iš popieriaus lankstinuko, paketas Nr. 141678, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastoje kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiajame kambaryje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,008 g. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga ir rudos spalvos medžiagos gabalėlis iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141660, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,287 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,6%, ir narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,285 g. 26 vnt. rausvos spalvos tablečių iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141660, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 2,975 g. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinės pakuotės, paketas Nr. 141660, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,644 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,6%. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paketas Nr. 141660, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,951 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,7%. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141660, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastuose kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,364 g. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 7 vnt. plastikinių pakuočių, paketas Nr. 223536, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 325,963 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,2%. 33 vnt. įvairių formų ir spalvų tablečių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141663, 2015 m. rugsėjo 7 d. rastų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse yra 2,737 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė tabletėse yra 0,022 g ir psichotropinės medžiagos 6-EAPB, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nes Centras šiuo metu neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Pastaba. MDMA bei amfetamino kiekiai konkrečiose tabletėse atskirai surašyti 3a lentelėje. Rusvos spalvos kristalinė medžiaga iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141663, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,611 g. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, paketas Nr. 141663, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,428 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,4%. Rudai žalsva augalinės kilmės medžiaga, atrinkta iš mišinio, iš popieriaus lankstinuko, vokas Nr. 2, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,550 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,0%. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš languoto popieriaus lankstinuko, paketas Nr. 141664, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,558 g, ? 9 –  - tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,1%. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, vokas Nr. 3, 2015 m. rugsėjo 7 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,538 g, ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,0%. 2015 m. rugsėjo 7 d. paimtose R. N., gim. (duomenys neskelbtini), rankų nuoplovose yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei kokaino pėdsakų. 2015 m. rugsėjo 7 d. paimtose A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), rankų nuoplovose yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei kokaino pėdsakų (t. 2, b. l. 13-39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2599/15(01) nustatyta, kad J. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, metamfetamino, amfetamino, metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA) ir 0,27 (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 134).

Bylos duomenys, susiję su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 253 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 284 straipsnyje  

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. V. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną sėdėjo kavinėje, šalia jos buvo nemaloni kompanija, ji buvo su ausinėmis, klausėsi muzikos, staiga pajuto skausmą kojoje, visi pradėjo rėkti, bėgioti, o ji negalėjo pabėgti, nes skaudėjo koją, atsigulė ant stalo, o jau po visko kavinės darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą. Minėta kompanija jai pasirodė nemaloni, nes vaikščiojo pirmyn atgal, atrodė lyg kažko laukia, labai daug keikėsi, dėl to ji ir užsidėjo ausines, kad jų negirdėtų. Toje kompanijoje ji kaltinamojo nematė, kiek buvo žmonių toje kompanijoje – tiksliai nepamena, galimai keturi. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad, kiek ji pamena, lauko kavinėje ji sėdėjo prie stalelio prie lango, kuris tai buvo stalelis – pirmas ar antras nuo lango, tiksliai nepamena. Ar pačios kavinės durys buvo atidarytos, uždarytos, ar paremtos kuo – taip pat nepamena. Minėta kompanija sėdėjo prie stalo šalia tik arčiau gatvės. Ji į tą kompaniją tik atkreipė dėmesį, nes jie daug keikėsi, tačiau tos kompanijos nestebėjo ir apie ką jie kalbėjo – negirdėjo. Nepastebėjo, ar tie vaikinai tarpusavy konfliktavo. Su ja jie nekonfliktavo, ir ji su jais nekonfliktavo. Vaikinas, kurį ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino iš jai pateiktų nuotraukų, buvo toje kompanijoje. Nepastebėjo, kad kažkas iš tos kompanijos būtų turėję šaunamąjį ginklą. Nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai pajuto skausmą kojoje ir pakelė akis, nematė asmens su šaunamuoju ginklu nei stovinčio, nei bėgančio. Šūvio garsą ji girdėjo prieš pajusdama skausmą kojoje, po to dar porą kartų girdėjo šūvio garsą – toje pačioje vietoje prie kavinės. Ji pati nei ginklo, nei asmens su ginklu nematė, į ją ginklas nukreiptas nebuvo. Mano, kad ji buvo sužalota netyčia. Nukentėjusioji nurodė, kad nori patikslinti savo civilinį ieškinį, nes jai reikės pirkti vaistus, žala jai bus visam gyvenimui. Nori patikslinti, jog dėl įvykio patyrė 8000 Eur neturtinę žalą, o turtinė žala – 2000 Eur. Neturtinę žalą sudaro tai, jog prieš įvykį ji buvo neseniai pradėjusi dirbti, jos atlyginimas buvo 800 Eur, po įvykio ji du mėnesius negavo darbo užmokesčio, t. y. 1600 Eur. Tuo metu ji buvo neseniai grįžusi į Lietuvą, todėl jokių išmokų nedarbingumo negavo. 400 Eur turtinė žala susideda iš gydymo išlaidų: pirko vaistus – antibiotikus, nuo nervų, reikėjo važiuoti perrišti žaizdą, po įvykio grįžo gyventi pas tėvus, ten nėra ambulatorijos, į ambulatoriją reikėjo važiuoti į kitą kaimą, t.y. apie 6 km., vežiodavo tėvai. Neturtinę žalą sudaro tai, kad ji nori apsidrausti dėl ateities, nes nežino, kokios komplikacijos gali įvykti po šio sužalojimo. Po įvykio teko lankytis pas gydytojus, buvo prasidėjęs nervinis tikas, iki šiol jaučia baimę, dėl patirto sužalojimo jaučia diskomfortą, kartais diegia, skaudą koją, kurioje yra kulkos likučiai. Po to įvykio vengė kavinių, pramogų, buvo sutrikęs miegas, jautė didelį stresą. Su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo nebuvo tartasi, kaltinamasis dalį žalos yra atlyginęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad įvykio dieną, apie 17.30 val., ji atėjo į „Charlie“ piceriją, sėdėjo viduje, išėjo į lauką parūkyti. Atsisėdo prie laisvo staliuko lauke. Šalia pastebėjo vaikinų kompaniją, galėjo būti kokie 5 vaikinai, jų amžius buvo apie 23 metai. Jie labai keikėsi, todėl ji juos ir pastebėjo, tačiau išskirtinių požymių ar veido bruožų neįsidėmėjo. Kadangi jai atsibodo klausytis vaikinų keiksmų, po kelių minučių ji įsidėjo į ausis ausinukus ir toliau susirašinėjo telefonu ir į vaikinus nekreipė dėmesio. Jautė, kad kažkoks judesys vyksta, t. y. vaikinai tai užeidavo į picerijos vidų, tai grįždavo. Po kažkiek laiko ji išgirdo šūvio garsą ir pajuto staigų stiprų skausmą kairės kojos apačioje. Ji iškart užsidengė galvą ir šiek tiek pasilenkė ant stalo ir nieko daugiau nematė. Mano, kad buvo dar keli šūviai. Kai ji pakėlė galvą, aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus, o ji negalėjo atsistoti. Tada pamatė vieną vaikiną iš tos kompanijos, kuris sėdėjo prie šalia esančio staliuko. Šis vaikinas buvo su džemperiu, pilkos ar tamsiai mėlynos spalvos, užsidėjęs kapišoną. Jo ūgis buvo apie 170 cm. Jo veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau mano, kad jis buvo iš tos kompanijos. Ji vaikino paprašė pagalbos, tačiau šis pabėgo. Dar po kelių minučių atėjo kavinės darbuotojos ir padėjo jai nueiti į picerijos vidų. Merginos iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 6, b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai nukentėjusioji I. V. parodė, kad po 2017 m. rugpjūčio 21 d., kai šūviu buvo sužalota kairė koja jai būnant „Charlie“ picerijoje, Antakalnio g. 44, Vilniuje, ji apie porą mėnesių turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jai buvo paskirta reabilitacija – mankštos. Iki šiol ilgiau pavaikščiojus, po didesnio krūvio, ji jaučia kairės kojos tirpimą, tai jai sudaro didelius nepatogumus, patiria didelį stresą. Taip pat, iškart po šio įvykio vartojo raminamuosius vaistus, nes juto didelį nerimą ir stresą. Vartojo daug nuskausminamųjų ir antibiotikų. Vaistams ji išleido kažkur 400 Eur. Dėl to, kad buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius, ji negavo darbo užmokesčio, kuris siekia 800 Eur, taip pat negavo ir nedarbingumo pašalpos, nes anksčiau Lietuvoje nedirbusi. Todėl iš viso turtinė žala jai padaryta 2000 Eur. Ji patyrė labai daug moralinių išgyvenimų, po šio įvykio ji iki šiol jaučiasi nesaugi, ją kamuoja nerimas ir nemiga. Moralinę žalą vertina 5000 Eur (t. 6, b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S. nurodė, kad pamena įvykį Antakalnyje, picerijoje, kur buvo konfliktas tarp grupės jaunuolių. Vienas konflikto dalyvių panaudojo šaunamąjį ginklą ir vėliau šalinosi link Vileišio g. pusės. Atvykus į įvykio vietą, buvo gauta informacija, kur šalinasi tas asmuo. Vileišio g. buvo liudytojai, kurie nurodė, kur nubėgo tas asmuo bei nurodė, po kuriuo automobiliu numestas ginklas. Šaudęs asmuo tą vakarą sulaikytas nebuvo. Buvo naudojamas ir tarnybinis šuo, tačiau tai rezultatų nedavė. Šuo nuvedė iki namo, Vileišio g. kampo, ir pėdsakus pametė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugpjūčio 21 d. jam dirbant su vyr. patrule M. S., apie 18.44 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Antakalnio g. 44, prie picerijos, vyksta susišaudymas, vienas asmuo sužeistas ir keli dalyvavę asmenys šalinasi link parduotuvės „IKI“. Vykstant į įvykio vietą buvo gauti keli pranešimai, kad įvykyje dalyvavę asmenys šalinasi link Vileišio g., Vilniuje, girdimi šūviai. Atvykus prie namo Nr. 18, Vileišio g., prie jų priėjo moteris, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo G. S., kuri paaiškino, kad matė du vyrus, kurie išbėgę už namo kampo, palei namą, šalinosi P. Vileišio gatve mažėjančia numeracijos tvarka. Taip pat paaiškino, kad vienas iš vyrų po automobiliu „VW GOLF,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažką išmetė. Tada kartu su porininke po minėtu automobiliu rado juodos spalvos kovinį ginklą. Jis buvo pasilikęs saugoti įvykio vietą, o porininkė su liudininke nuėjo už pastato kampo, į vietą iš kurios buvo galimai šaudoma. Tarp automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „LANCIA LYBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastarojo galinio kairiojo rato, pastebėta šovinio tūtelė ir plastikinis maišelis, kuriame galimai narkotinė medžiaga (t. 6, b. l. 84).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. R. nurodė, kad pamena, jog prie jo namo, prie kurio taip pat yra ir picerija, kažkas šaudėsi, daugiau nieko nematė. Jis girdėjo tik šūvius. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, K. R. nurodė, kad tuo metu, kai jį apklausinėjo, daug žmonių dalyvavo. Apklausiamas jis sakė tiesą. Paaiškino, kad jis kartu su savo namo apsauginiu žiūrėjo vaizdo įrašą apsaugos kamerų, jame ir matė automobilius ir jų valstybinius numerius, apie kuriuos davė parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. vakare, jis buvo savo bute (7 aukšte), kai išgirdo lauke garsą, panašų į šūvį. Jis priėjo prie lango ir pamatė, kad prie picerijos Antakalnio g., Vilniuje, stovi 5 vyrai. Vienas vyras buvo susiėmęs už galvos. Apie 15 m. atstumu, prie Antakalnio g. 50 namo kampo stovėjo dar du vyrai. Šie du vyrai pradėjo bėgti Šilo tilto link. Vyras, kuris buvo ryškiai apsirengęs, pradėjo juos vytis, bet greitai grįžo prie picerijos. Po to visi 5 vyrai nuėjo prie automobilio „AUDI A8“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie „IKI“ parduotuvės. Du vyrai liko prie automobilio, o kiti 3 kažką paėmė iš minėto automobilio ir per bromą nubėgo į „IKI“ parduotuvės kiemą. Du likę prie „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyrai nelaukė – vyras su sužeista galva ir dar vienas vyras atsisėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo Vilniaus centro link. Trys vyrai grįžo iš kiemo, iškart nuėjo prie toje pačioje „IKI“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje priparkuoto automobilio „MERCEDES“, sidabrinės spalvos, ir nuvažiavo Vilniaus centro link. Jis girdėjo tris šūvius, tačiau nematė, kas ir į ką šaudė. Nei pas vieną iš vyrų daikto, panašaus į pistoletą, nepastebėjo (t. 6, b. l. 92-93).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. (buvusi – B.) nurodė, kad žino, jog yra pakviesta liudyti dėl susišaudymo. Paties susišaudymo ji nematė, nes tuo metu kalbėjo telefonu ir tik girdėjo šūvius. Pradėjo bėgti žmonės ir pasakė, kad šaudė. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad ji tuo metu dirbo kavinės lauke – terasoje, tuo metu nebuvo daug žmonių, gal 5, neskaitant vyriškių kompanijos. Iš tos kompanijos įsidėmėjo tik vieną, kuris nuolatinis klientas, bet tai ne salėje esantis kaltinamasis. Pamena, kad per tą susišaudymą buvo sužeista moteris, jai iškvietė greitąją medicininę pagalbą, dar buvo labai išsigandusios dvi moterys, jas teko raminti. Kiek pamena, ji girdėjo tris šūvius. Liudytoja taip pat nurodė, kad prieš šūvius kavinės durys buvo atidarytos, vaikinų kompanija neatrodė agresyvi, aptarnaudama juos – ginklo nematė, o kur sėdėjo sužeista per šaudymą moteris – ji nepamena, nes ne ji ją aptarnavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad dirba padavėja UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val., atėjo vienas vaikinas, atsisėdo lauke prie pirmo staliuko kairėje pusėje. Apie 18.30 val. prie jo priėjo dar 5 vaikinai ir prisėdo prie jo. Vaikinai pasirodė įtartini, galimai buvo apsvaigę. Su ja jie bendravo mandagiai. Vienas iš jų buvo šviesus, jis buvo agresyviausias. Kai vaikinai sumokėjo, ji išėjo į kitą kavinės pusę parūkyti, tai buvo apie 18.39 val. Rūkydama ir kalbėdama telefonu, išgirdo šūvį. Pirmas šūvis buvo ryškus, po 2-3 sekundžių išgirdo dar 3 šūvius, kurie, kaip jai atrodo, buvo padaryti kitoje pusėje, nei pirmas. Kas šovė – nematė. Maždaug po 5 min. po šūvių išėjo iš kavinės ir pamatė, kad pašauta mergina (t. 6, b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. nurodė, kad jai žinoma, jog yra pakviesta į teismą liudyti dėl kavinėje, kurioje ji dirbo, įvykusio šaudymo prieš penkerius metus. Kas konkrečiai šaudė, nematė. Girdėjo tik šūvius, kurių buvo galbūt 3.Tuo metu ji buvo kavinės viduje. Po kiek laiko įbėgo moteris su peršauta koja, buvo iškviesta policija. Ji padėjo tai moteriai, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paaiškino, kad (prieš susišaudymą) atėjo nuolatinis klientas, kuris paprašė leisti atsisėsti lauko terasoje, tuo metu buvo blogas oras ir buvo nuspręsta nedirbti terasoje, bet tam nuolatiniam klientui leido atsisėsti. Matė, kad jaunuolių vis daugėjo. Prie to nuolatinio kliento vis būriuodavosi vaikinai. Be tų jaunuolių, terasoje sėdėjo gal dar vienas žmogus. Tą kompaniją aptarnavo jos kolegė. Tuo metu, kai nuaidėjo šūviai, ji, būdama kavinės viduje, net nesuprato, kas vyksta, manė, kad gal fejerverkai, bet pradėjo visi bėgioti. Kiek tuo metu buvo vaikinų prie to nuolatinio kliento – nematė. Kaltinamojo įvykio vietoje taip pat nematė. Po susišaudymo nei vieno asmens nebeliko. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad jai tie vaikinai pasirodė savo išvaizda, apranga agresyvūs. Liudytoja taip pat nurodė, kad po susišaudymo kavinės durys buvo atidarytos, o ar prieš jį – atidarytos, nepamena. Ta mergina, kuri buvo sužeista, sėdėjo prie staliuko, kuris buvo prie lango.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padavėja. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val., į restoraną atėjo pastovus klientas, kuris lankosi nuo 2017 m. pradžios. Jam yra apie 25-27 metai, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, šiek tiek garbanotų, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Jis atsisėdo lauke prie didelio stalo. Prie jo priėjo ir už stalo, kuris buvo už jo stalo, atsisėdo penki jo pažįstami vaikinai. Po to pirmas vaikinas atsiskaitė ir išėjo, nuėjo link „IKI“ parduotuvės. Kai ji stovėjo restorane už baro, o minėtų vyrų kompanija buvo lauke, iš lauko, apie 18.40 val., pradėjo aidėti šūviai. Iš pradžių buvo vienas, o po to trys. Po šūvių pamatė, kad lauke prie antro didelio stalo stovėjo anksčiau minėtas vyras 27 metų, aukštas, sportinio kūno sudėjimo. Jis laikė rankas prie veido, iš dešinės pusės jo galvos ji pamatė kraują. Po to greitai jie visi pabėgo link „IKI“ parduotuvės. Restorano lauko kavinėje buvo moteris, kuri po susišaudymo buvo sužalota į koją (t. 6, b. l. 107-108).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. nurodė, kad buvo pas savo draugą A. (patst. – A. V.), kuomet atvažiavo jaunuolis ir pasakė, kad yra kažkoks konfliktas su kaltinamuoju. Dėl ko ten kilęs konfliktas, jam (liudytojui) nebuvo žinoma – lyg ir dėl to, jog kaltinamasis tą jaunuolį išvadino gaidžiu; jis važiavo kartu tik todėl, kad jam buvo pakeliui – tuo metu gyveno Antakalnyje, nesiruošė dalyvauti tame konflikte. Kai atvažiavo, kol jie nuėjo aiškintis, jis stovėjo prie parduotuvės, nuo įvykio buvo maždaug 5 m atstumu, ten parduotuvė ir picerija – tas pats pastatas. Jokių dialogų ten nebuvo, su jais vykę asmenys nuėjo prie jaunuolio, praėjo gal 20 sekundžių ir pradėjo šaudytis. Prie jo priėjo A. V., kuriam buvo peršauta galva. Jis (liudytojas) matė, kad šaudė kaltinamasis. Buvo daug šūvių. Ginklas buvo celofaniniame maišiuke, kai maišiukas nukrito – tuomet ir pamatė ginklą. Ginklas buvo nukreiptas į jaunuolį, kuriam peršauta galva, t. y. tam jaunuoliui, su kuriuo atvažiavo. Tuomet visi pradėjo bėgioti, matė, kad vieną moterį nuvedė į kavinę, o kita moteris buvo užsiėmusi už sprando. Paaiškino, kad, kai viskas vyko, kavinėje buvo gal 10 žmonių, kurie tiesiog sėdėjo prie lauko staliukų. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, kaltinamąjį atpažįsta, nes po įvykio matė jo nuotraukas, VPK rodė filmuotą medžiagą. Be to, kai važiavo į įvykio vietą, tas jaunuolis pasakė, su kuo konfliktuoja, t. y. nurodė vardą ir pavardę, nurodė, kad važiuoja pas J. B.. A. V. buvo girtas, jis (liudytojas) bandė jį atkalbėti nuo dalyvavimo tame konflikte. Nurodė, kad į įvykį atvyko ,,Audi“ automobiliu, jie buvo keturi – jis, A. V., tas jaunuolis, kuris konfliktavo, ir dar kažkoks jo draugas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jaunuolis, kuris konfliktavo su J. B., į tą susitikimą buvo pasikvietęs ne tik jį ir A. V., bet ir dar kažkokių draugų, kurie jiems atvykus jau buvo vietoje ir laukė prie kavinės. Jaunuolis susitiko su tais draugais, A. ir dar vienas nuėjo prie kaltinamojo, kuris sėdėjo prie paskutinio staliuko ir kuris taip pat buvo su draugais. A. V. buvo prie pat kaltinamojo priėjęs, gavosi toks kaip provokavimas. Jis priėjo, tūptelėjo, užsimojo ir pradėjo šaudyti kaltinamasis. Ką A. V. sakė prieš užsimodamas, negirdėjo. Kokiu atstumu A. V. šaudymo metu buvo nuo kaltinamojo, nematė, o tas vaikinas, kuriam į galvą pateikė – gal apie 1-1,5 m. Šaudymas vyko maždaug 1 metras nuo terasos, kurioje tuo metu buvo žmonių. Įvykio metu buvo peršauta to jaunuolio galva, vienos moters koja ir kitos sprandas, nors ant jos jis kraujo nematė. Taip pat buvo peršautas durų stiklas – tuo metu kavinės durys į terasą buvo atidarytos. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl skiriasi jo parodymai teisme nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad tuomet, kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis laikėsi nusikalstamo pasaulio supratimo ir nedavė išsamių parodymų. Atsakydamas į klausimus, liudytojas taip pat nurodė, kad, jo nuomone, įvykio metu buvo šaudoma su dviem ginklais, iš kurių vienas – guminėmis kulkomis, nes buvo skirtingi garsai, ant vieno iš jaunuolių šlaunies buvo dryžius kaip nuo guminės kulkos, bet jis pats (liudytojas) tiksliai matė tik vieną ginklą. Jis po to šaudymo išėjo namo, matė, kad visi išbėgiojo, išvažiavo, matė, kad atvažiavo policija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. Pilaitėje, viename bare, apie 18 val., pamatė A. V., šis buvo neblaivus. Jie pasišnekėjo, A. V. pasakė, kad važiuos į Antakalnį ir paprašė kažkokio savo draugo, kad kartu su pastaruoju pavežtų iki Antakalnio. Atvažiavę į Antakalnį, automobilį pasistatė prie „IKI“ parduotuvės, Antakalnio g. 42, Vilniuje. Jis išlipo iš automobilio ir stovėjo gatvėje, laukė savo kito draugo, o A. V. su tais dviem vaikinais nuėjo į „Charlie pizza“ piceriją, kuri yra visai šalia. Jiems nuėjus, praktiškai iškart pasigirdo garsai, panašūs į šūvius. Jų buvo gal keturi. Tada iškart pro jį prabėgo su kruvina galva vaikinas, kuris vairavo automobilį, kuriuo važiavo su A. V. į Antakalnį. Taip pat, iš picerijos pradėjo bėgti visi žmonės. Pamatė, kad A. V., tas sužeistas vaikinas ir dar kitas vaikinas, kuris važiuojant į Antakalnį sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, įsėdo į automobilį, kurį buvo palikę prie „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, ir išvažiavo (t. 6, b. l. 128).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad jau praėję daug laiko, bet pamena, kad šventė kažkokią šventę, jo draugui F. M. kažkas paskambino, pradėjo keiktis, rodos, kad susipyko su tuo skambinusiu. F. M. jo paprašė pagalbos, todėl jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo į Antakalnį. Tuo metu jis buvo labai neblaivus, todėl nelabai pamena, kas ten vyko. Kai jie nuvažiavo į Antakalnį, išlipo iš mašinos ir pasigirdo šaudymas, bet, kaip minėjo, buvo išgėręs, todėl nelabai ką pamena. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad, kiek pamena, į Antakalnį automobiliu vyko lyg ir trise. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildydamas, jog pamena, kad, prieš važiuojant į Antakalnį, buvo skambutis ir buvo susipykimas tarp asmenų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 dienos metu buvo Pilaitėje. Po kažkiek laiko pamatė šioje kavinėje A. G. ir jie leido laiką kartu. Po to jis išėjo parūkyti į lauką ir pamatė, kad yra atvažiavęs F. M., jis buvo su automobiliu „AUDI A8“, valst. Nr. nepamena, tamsiai mėlynos spalvos. Jis F. M. pasiūlė prisijungti prie kompanijos ir išgerti, jis sutiko. Tada F. M. pasakė, kad važiuojam kažkur kitur, tuomet jis, A. G. ir F. M., pastarojo automobiliu nuvažiavo į Viršuliškes ir pasiėmė dar vieną F. M. draugą. Pamena momentą, kaip išlipo iš automobilio prie „Charlie“ picerijos Antakalnio g., ir ėjo link picerijos, kur tuo metu buvo F. M., A. G. ir tas vaikinas, kurį F. M. buvo pasiėmęs Viršuliškėse. Pamena, kad pamatė žmonių sąmyšį, kažkur žmonės pradėjo bėgti, nesuprato, kas nutiko. Po to pamena, kad atsidūrė pas F. M. bute, su jais dar buvo tas vaikinas iš Viršuliškių, A. G. nebuvo. Bute jis pamatė, kad F. M. galva kraujuoja. Į butą atvažiavo policijos pareigūnai, bute darė kratą, o po to jie buvo sulaikyti (t. 6, b. l. 135-136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas F. M. parodė, kad iš savo draugo T. A., sužinojo, kad J. B. negražiai kalba apie jį. Taip J. B. kalba jo draugų tarpe. Jis J. B. asmeniškai nepažįsta, matė porą kartų. Kodėl J. B. taip apie jį šneka, nežino, todėl, norėdamas tai išsiaiškinti, pirmadienį, 2017 m. rugpjūčio 21 d. per pietus, maždaug antrą valandą, parašė J. B. su prašymu susitikti. Apie 17-18 val. J. B. paskambino per „Messenger“ ir pasakė, kad gali atvažiuoti prie kazino, kuris yra Antakalnio gatvėje, priešais „Charlie“ piceriją. Tuo metu jis buvo savo automobilyje ir iš Pilaites važiavo į Antakalnį, pas save į namus, su juo buvo D. G., jį prieš tai buvo pasiėmęs iš Viršuliškių, taip pat automobilyje buvo A. V. su savo draugu, kurį matė pirmą kartą. Jis A. V., D. G. ir tam nepažįstamam vyrui konkrečiai nesakė, kad važiuoja aiškintis santykių, todėl galimai ir nesuprato, kur jie važiuoja. A. V. išleidęs iš automobilio, jis nuvažiavo prie „IKI“, pastatė automobilį. Tada jis su D. G. nuėjo prie „Charlie picos“. Priėjus prie picerijos, pamatė, kad terasoje nėra J. B.. Tada išgirdo šūvius, gal kokius 7 ir jam pataikė rikošetu į galvą prie dešiniojo smilkinio ir pakaušyje dešinėje pusėje, taip pat į dešinę koją, du kartus. Jis nematė, kas šaudė. Iš pirmo jam pataikė į pakaušį, tada išgirdo, kad aimanuoja moteris. Jis prie moters priėjo, ši sėdėjo picerijos terasoje, paklausė, ar viskas gerai, tada rikošetu kulka pataikė jam prie smilkinio. Visi žmonės iš terasos buvo pasišalinę, tik ta moteris buvo likusi. Tada jis staigiai nubėgo prie automobilio, į jį įsėdo, išvažiavo į namus (t. 6, b .l. 149-150). 

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas F. M. miręs, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. nurodė, kad pamena, jog jam paskambino ar tai S. E., ar J. B. ir pasakė, kad susitiktų prie Antakalnio g. esančio kazino. Ten jis ir susitiko su J. B., S. E. bei dar vienu J. B. draugu. Ar jie tuo metu buvo blaivūs – nepamena. Jis paklausė, kokiu tikslu jie susirinko, tai jam buvo atsakyta, kad turi atvažiuoti F. M., nes tarp jų buvo kažkokie nesutarimai. Kiek palaukęs jis nuėjo papietauti į piceriją, kiek pamena, užsisakė keptos duonos. Prie jo prisijungė J. B., S. E. ir tas J. B. draugas. Pavalgęs ir susimokėjęs ėjo nuo stalo link parduotuvės „IKI“, sutiko pažįstamą, pravarde „P.“, kalbėjosi ir išgirdo šūvius, matė bėgančius žmones. Po to jis nuėjo link Antakalnio bažnyčios. Nurodė, kad nematė, kas šaudė. Iš tos kompanijos, su kuria jis atvyko, ginklo niekas neturėjo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jis iki įvykio F. M. nepažinojo, žinojo tik jo merginą, tačiau apie kažkokį konfliktą, susijusį su ta mergina, jam nėra žinoma. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 6, 162-164, 166), paaiškino, kad aplinkybės, jog jam J. B. būtų parodęs ginklą nepamena, bet patvirtina, kad po parodymais, kuriuose nurodyta ši aplinkybė, yra būtent jo parašas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes. Atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad prie jo buvo pribėgę vaikinai, tačiau, nors jį ir išgąsdino, bet nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jis pažįsta J. B. apie 2 mėnesius. Kadangi J. B. savo automobilį pardavė ir kito nebuvo nusipirkęs, tai naudodavosi jo paslaugomis kaip vežėjo. 2017 m. rugpjūčio 21 dienos metu jam į „Messengerį“ paskambino S. E., per garsiakalbį šnekėjo su juo ir J. B., ir S. E., ir dar kažkas. Kažkas iš jų pasakė atvažiuoti į Antakalnį, prie kazino. Jis atvažiavo savo automobiliu prie to kazino ir nuėjo į šalia esančią kavinę. Užėjus į kavinę pamatė, kad yra J. B., S. E. ir J. S.. Jis paklausė, kas čia vyksta, vaikinai vienas po kito pradėjo sakyti, kad jų kažkas ieško, rėkavo, kad turi su kažkuo susitikti ir pašnekėti. Jie pasakė, kad tuoj atvažiuos tie asmenys, su kuriais sutarta susitikti. Po to jis išėjo į lauką, vaikinai paskui jį ir tuo metu J. B. jam parodė ginklą, t. y. pakėlė savo džemperį ir ten pamatė už kelnių užkištą pistoletą. Jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Važiuojant prie „Charlie“ picerijos, pastatė automobilį kiemuose prie picerijos, nuėjo į ją. Eidamas į piceriją, pamatė, kad į piceriją eina J. B., S. E. ir J. S.. Terasoje pamatė savo seną pažįstamą pravarde „P.“ ir prisėdo prie jo. J. B. su S. E. ir J. S. atsisėdo prie jų. Jie pradėjo rėkauti, kad „va, jie tuoj atvažiuos, tuoj bus vietoje“ ir t.t. Jis pajuto pavojų ir nuėjo į picerijos vidų dėl sąskaitos. Atsiskaičius atsisveikino ir išėjo. Einant link mašinos pagalvojo, kad iškart nevažiuos, nes bijo, kad J. B., S. E. ir J. S., pamatę, kad išvažiuoja automobiliu, įlips į vidų, arba apdaužys, nes jie buvo neadekvatūs. Jis apėjo pastatą ir buvo prie „IKI“ parduotuvės ir stebėjo, ar bus kas nors, ar ne. Prie „IKI“ parduotuvės vėl sutiko „P.“ ir staigiai pastebėjo apie 10 vaikinų bėgančių link restorano, tiksliai pro jį prabėgo trys, tačiau kitur buvo dar daugiau kitų vaikinų, jam nepažįstamų. Visus juos matė pirmą kartą. Tada tarp J. B., J. S. ir S. E. bei tų atbėgusių vaikinų, kilo konfliktas. Tuo metu išgirdo šūvius, jų buvo gal 4. Tada visi pradėjo bėgti į skirtingas puses. Supranta, kad šaudė J. B. (t. 6, b. l. 166-168). Analogiškas aplinkybes liudytojas R. K. nurodė ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusios apklausos metu (t. 6, b. l. 162-164).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. E. parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 17 dienos, jis leido laiką kartu su J. B. ir R. K. Palangoje iki šeštadienio, o po to atvažiavo į šalia Vilniaus esančią sodybą. Jis su J. B. ir R. K. pradėjo pravardžiuoti F. M. savam rate. Tuo metu už jo ant akmens sėdėjo jaunas tamsaus gymio vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo F. M. draugas. Jis girdėjo šį pokalbį ir F. M. skirtus įžeidžiančius žodžius. Pirmadienio rytą jis, J. B., J. S. nuvažiavo į Antakalnį, apie 12 val. nuėjo į kinų restoraną, esantį Antakalnio g., Vilniuje, priešais „Charlie“ piceriją. Jie valgė, gėrė alkoholinius gėrimus ir apie 14 val. jam į telefoną paskambino A., kuris buvo toje sodyboje. Šis norėjo kalbėti su J. B., pasakė, kad nori susitikti. J. B. pasakė, kur jie yra, pasakė, kad atvažiuotų. Tuomet J. B. per „Messengeri“ parašė F. M.. Jis išėjo į lauką ir matė kaip nuo Šilo tilto atvažiuoja F. M. su savo „AUDI A8“ automobiliu, juodos spalvos. F. M. parašė J. B., kad jie važiuoja pavalgyt ir atvažiuos. Apie 17 val. atvažiavo R. K.. Jie jį pakvietė, nes suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Jiems dar būnant kavinėje „Juan, Juan“ J. B. jam parodė ginklą. J. B. jį buvo įsidėjęs į maišelį, baltos spalvos, nepermatomą, ginklą buvo įsidėjęs į džemperio kišenę. Jie buvo išgėrę, tačiau jis J. B. sakė, kad kam to reikia, tačiau J. B. jam nieko neatsakė. R. K. išvis nesuprato, kas čia vyksta ir nuėjo vienas į „Charlie“ piceriją. Jie nuėjo beveik iškart paskui jį. R. K. atsisėdo šalia draugo, o jie, t. y. jis ir J. S., atsisėdo prie R. K. ir „P.“, o J. B. atsisėdo prie šalia esančio stalo. Tada jam paskambino A. ir pasakė, kad bus po 10 minučių. Jis pamatė tris jam nepažįstamus asmenis, kurie juos stebėjo. Dar po 5 minučių, prie kazino, aikštelėje pamatė 4 automobilius, iš automobilių išlipo gal kokie 10 vaikinų ir prie jų pradėjo eiti 4, F. M. su dar dviem ėjo šiek tiek vėliau irgi link jų. F. M. su vaikinais užėjo į picerijos terasą, ten kur liko sėdėti jis ir J. S.. F. M. jau ėjo link jo su kovine pozicija, pasiruošęs muštis. Jam nieko kito nebeliko kaip gintis. Po kelių susikumščiavimų jis išgirdo šūvius, jų buvo 4. Jis matė, kad šovė J. B., šovė į tą vyriausiąjį vyrą, matė kaip kulkos rikošetu skrido į juos. Jis puolė bėgti, nubėgo į „IKI“ parduotuvę, po to nuėjo į vidinį kiemą ir ten jau laukė draugas, kuris jį išvežė. Pas J. B. ginklą matė pirmą kartą pirmadienį, anksčiau J. B. jo akivaizdoje niekada ginklo nenešiojo ir nedemonstravo, kad turi ginklą (t. 6, b. l. 182-184).

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas S. E. miręs, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. K. nurodė, kad įvykio dieną, būdama namuose (jos butas yra 4 aukšte) išgirdo šūkavimą ir priėjusi prie lango pamatė, kad vienas asmuo šovė į kitą asmenį. Šovusio rankoje matė vieną ginklą, kita jo ranka buvo nuleista, atstumas tarp asmenų buvo kaip per namo plotį. Šovusysis į ją buvo atsisukęs šonu, matė jo ištiestą ranką. Matė, jog jis toje rankoje kažką laiko, po to išgirdo šūvį.  Šovęs asmuo ant kojos turėjo tatuiruotę. Toje vietoje daugiau žmonių. Asmuo, į kurį šovė – nubėgo, o tas kuris šovė – dar kurį laiką vaikščiojo aplink, tuomet pasigirdo sirenos ir tas asmuo taip pat nubėgo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad sprendė, jog buvo konfliktas, nes tas asmuo, kuris šovė, keistai vaikščiojo, jis vaikščiojo ratais. Vaikščiodamas asmuo įsikišo pistoletą į džemperio kišenę. Po to nuėjo į Vileišio g. pusę. Tuo metu daugiau žmonių nebuvo. Žmonių daugiau atsirado, kai jau atvažiavo policija, tačiau šaudžiusio asmens nebebuvo. Policija sulaikė kažkokį asmenį, bet ne tą, kuris šaudė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val., ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą, kažkokius šūkavimus. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė šūvį – asmuo, kuris buvo apsirengęs juodu džemperiu, juodos spalvos bridžais ir sportbačiais, kurie buvo juodai balti, šovė iš ginklo į asmenį, kuris nuo šaulio buvo 10-15 m. atstumu. Atpažinti negalėtų, tačiau jis buvo tamsių trumpų plaukų, jaunas, maždaug 20-23 metų amžiaus. Matė, kad šaulys taikėsi į tą asmenį, ginklą laikė dešinėje rankoje, ištiestoje, pečių aukštyje, buvo taikymas į žmogų. Žmogus, į kurį šovė, buvo vyras, jaunas, stambaus kūno sudėjimo, gerokai pasportavęs. Po šūvio žmogus, į kurį šaudyta, susikeikė ir nubėgo link Antakalnio gatvės, o šaulys tuo momentu dar šiek tiek pasivaikščiojo prie namo, matė, kad pistoletą įsikišo į džemperį ir nuėjo link Vileišio g., Vilniuje (t. 6, b. l. 117-118).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. nurodė, kad įvykio metu ji buvo išėjusi pasivaikščioti Antakalnyje, prie namo, adresu P. Vileišio g. 18, Vilnius, išgirdo triukšmą – dviejų vyrų rėkavimą. Sustojusi pamatė, kad vienas turi ginklą ir šovė į žemę, bet negali pasakyti, kiek kartų šovė. Ji iškart apsisuko ir nuėjo į vyro darbą. Po to matė tik tiek, kad tie vyrai bėgo, jie buvo apsirengę lyg tamsiai, šautuvą numetė po mašina. Matė, kad vienas vyras tikrai turėjo ginklą, bet to asmens tikrai nepažintų. Šūvio metu buvo du asmenys, vienas buvo pasisukęs į žemė, o kitas buvo priešais jį, bet šovė lyg į žemę, o ne į žmogų. Po to jie bėgo palei Vileišio g. 18 pastatą, ten, kur pagal upę yra policijos komisariatas. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, jog matė, kad dar po šūvio tie asmenys miškelyje ginčijosi, o po to išsiskyrė. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., vakare tarp 18-19 val., ji su dukra atvažiavo pas vyrą į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Norėjo eiti pasivaikščioti link Šilo tilto. Nepradėjus eiti, prie (duomenys neskelbtini) namo, išgirdo triukšmą, vyriškus rėkavimus. Paėjus apie 100 metrų, priekyje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) g., pamatė vaikiną, kuris buvo apsirengęs juodu džemperiu, tamsios spalvos bridžiais, pamena lyg ant kojos buvo tatuiruotė. Vaikinas laikė rankoje pistoletą ir pamatė, kad jis iššovė. Pasirodė, kad vaikinas šaudė į žemę, šūvis buvo vienas. Ji apsisuko ir grįžo iki serviso, pamatė, kad vaikinas nubėgo už to pastato. Po penkių minučių, jai būnant prie serviso lauke, pamatė, kad šaudęs vaikinas išėjo iš kavinės, kuri yra Vileišio g. 18, ir nuėjo link parkelio ir ten šaulys sutiko kitą vaikiną. Jie kalbėjosi tarpusavyje, tačiau sutiktas šaulio vaikinas garsiai šaulį pasiuntė keiksmažodžiu. Vaikinas rėkė ant šaulio. Tada tas vaikinas ėjo tiesiai palei upę, o šaulys ėjo kitur. Atvažiavo policija. Policijos pareigūnai apžiūrint įvykio vietą rado tūtelę, žino, kad po automobiliu buvo rastas ginklas (t. 6, b. l. 122).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta ilgą laiką, buvo klasiokai. Žino, kad yra pakviestas į teismą dėl susišaudymo kavinėje. Kaip jis (liudytojas J. S.) atsirado kavinėje – pasakyti negali, tiesiog leido laiką kavinėje. Įvyko konfliktas, detaliai, kas įvyko – nežino. Tuo metu jis sėdėjo prie staliuko picerijoje, kartu su juo prie staliuko buvo S. E., J. B. ir R. K.. Taip pat, dar buvo D., pravarde „P.“, bet jis sėdėjo vienas. Kavinėje tuo metu buvo 5-6 staliukai užimti. Jis sėdėjo prie staliuko prie gatvės, antras staliukas nuo vaistinės, ir matė, kad terasoje yra lankytojų. Tuo metu jis buvo išgėręs. Po to priėjo vyrai, prasidėjo šūkavimai, jų esmės nepamena, ir pasigirdo šūviai. Kas šaudė – nematė, nes sėdėjo į kitą pusę nuo šūvio. Jis atsigulė ant grindų, o, kai atsikėlė – nebebuvo nei vieno žmogaus. J. B. nematė, nežino, kur pradingo J. B.. Jis iš tos kavinės pasišalino ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad kaltinamasis alkoholinių gėrimų su juo tą dieną nevartojo, nevartojo ir kitokių medžiagų, niekas jam ginklo nerodė ir nebuvo kalbų apie ginklą. Taip pat, jam nesakė, kad yra laukiama kokių nors asmenų. Tie vyrai prie jų atėjo iš kazino pusės nuo „IKI“ parduotuvės, jie atrodė konfliktiški, jų manieros buvo agresyvios. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad, kai tie agresyvūs vaikinai atėjo – J. B. nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, kad, kiek jam yra žinoma, konfliktas įvyko dėl merginos. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 20). Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad po šūvio nepamena, kiek buvo kavinėje, matė apsiašarojusią merginą, bet, ar buvo ji sužeista – nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 dienos metu kartu su J. B. ir S. E. buvo kiniečių restorane Antakalnyje, prie kazino Tornado. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. J. B. būnant kavinėje šnekėjo su kažkuo telefonu, bet konkrečiai apie ką šnekėjo, nepamena. Pamena, kad į šią kavinę atvažiavo R. K., tačiau jis buvo labai neilgai. Tada, galimai apie 18.30 val., jis, J. B. ir S. E. atėjo į kavinę „Charlie Pizza“, esančią Antakalnio mikrorajone. Kavinėje pamatė pažįstamą vaikiną D. S. ir R. K.. Jis ir J. B. su S. E. priėjo ir prisėdo prie jo staliuko. Picerijoje buvo apie 15 minučių, kai pamatė link kavinės, nuo parduotuvės „IKI“ pusės, ateinančius 3-4 vaikinus. Juos matė pirmą kartą. Po to išgirdo šurmulį ir suprato, kad vyksta konfliktas, girdėjo triukšmą, rėkavimus, tačiau kas ir ką galėjo kalbėti, neįsidėmėjo. Pamatė, kad ką tik pro jį praėję vaikinai puolė S. E. ir J. B.. Kažkuriuo momentu išėjo iš lauko kavinės ir nuėjo į picerijos patalpas. Patalpose buvo apie 5-6 minutes, girdėjo šūvius, buvo ne mažiau nei trijų šūvių, kas galėjo šaudyti jis nematė. Palaukė, kol viskas nurims ir nutarė eiti link garažo, esančio Antakalnyje, prie upės. Tuo momentu, kai girdėjo šūvius, kavinės viduje nebuvo J. B. ir S. E. (t. 6, b. l. 210-212).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.40 val., važiavo Vilniuje, Antakalnio g., iš centro. Sustojus prie šviesoforo išgirdo iš galo šūvio garsą, pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad Antakalnio g., netoli picerijos, stovi 6-7 žmonių kompanija. Kompanija stovėjo, o nuo jos atsiskyrė apie 30 m. amžiaus vyras, vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, turėjo tatuiruotę ant dešinės kojos. Vaikinas bėgo nuo kompanijos link pakrantės, o jam į kojas buvo iššauta dar 3 kartus. Vaikinas, kuris bėgo, rankoje turėjo daiktą panašų į pistoletą. Girdėjo 4 šūvio garsus. Nematė, kad vaikinas šaudytų, matė tik, kad rankoje turėjo daiktą panašų į ginklą (t. 6, b. l. 86, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., vakare, važiavo su mama automobiliu nuo centro pusės link Šilo tilto. Stovint prie šviesoforo, esančio netoli Šilo tilto, išgirdo šūvius, jų buvo keletas, galėjo būti 5-7. Pažiūrėjęs į dešinę, pamatė, kad šaligatviu, Šilo tilto link, bėga vyras, apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsiai. Dešinėje rankoje vyras turėjo daiktą, panašų į ginklą. Pažiūrėjęs atgal, pamatė prie picerijos stovinčią įtartinai atrodančią grupę vyrų. Girdėjo šūvių garsus, tačiau kas šovė, nematė (t. 6, b. l. 89, 90). Analogiškas aplinkybes apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir G. G. motina V. S. (t. 6, b. l. 95, 96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.00 val., būdamas namuose išgirdo šūvius, išėjo į balkoną, kuris yra toje pusėje, kur kavinės terasa, ir pamatė, kad iš kavinės terasos eina skubėdami trys jaunuoliai, vienas nuo kito laikydami atstumą. Vienas iš jų, raudonos spalvos marškiniais, laikė ranką prie ausies. Asmuo sustojo prie automobilių stovėjimo aikštelės, prie parduotuvės „IKI“. Prie jo priėjo kitas iš kavinės išėjęs vaikinas, kuris bandė padėti vaikinui, kuris laikė ranką prie ausies, susitvarkyti (t. 6, b. l. 104, 105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val., nuėjo vienas į piceriją „Charlie pica“ ir atsisėdo lauko terasoje. Jam bevalgant atėjo J. B., J. S., R. K. ir dar vienas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Vaikinai prisėdo prie jo staliuko. Pirmas atėjo J. S., o tada kiti vaikinai. Tuomet jis trumpai su jais pakalbėjo, atsiskaitė ir nuėjo į „IKI“ parduotuvę šalia picerijos. Išėjus iš parduotuvės išgirdo šūvius, šaudė kažkur picerijoje arba prie jos. Girdėjo 4-5 šūvius. Po šūvių prie parduotuvės „IKI“ atbėgo 3-4 nepažįstami vaikinai, kurie greitai atsisėdo į juodos spalvos „AUDI“ automobilį, kuris stovėjo parduotuvės stovėjimo aikštelėje, ir išvažiavo. Vienas iš atbėgusių vaikinų laikėsi už galvos, galimai už ausies (t. 6, b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 17 val., jam paskambino pažįstamas F. M., pasiūlė pažaisti pokerį ir pasakė, kad atvažiuos jo pasiimti. Netrukus F. M. atvažiavo automobiliu „Audi A8“. Kartu su F. M. atvažiavo jo pažįstamas A. V., kurį matė pirmą kartą. Jiems važiuojant pas F. M., pastarajam kažkas paskambino ir jis pradėjo šaukti į ragelį, pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius. Jam tada pasirodė, kad F. M. kalbėjo su J. B., tačiau nėra įsitikinęs, nepamena. Vėliau suprato, kad konfliktas įvyko dėl F. M. merginos. Po minėto pokalbio F. M. pasakė, kad reikia trumpam nuvažiuoti į susitikimą. Apie ką kalbėjo F. M. su A. V. jiems važiuojant, jis negirdėjo. Jie privažiavo prie picerijos, esančios Antakalnio gatvėje. Automobilį F. M. pastatė prie prekybos centro „IKI“ ir jie visi nuėjo link picerijos. F. M. su A. V. ėjo priekyje, o jis ėjo paskutinis, jam nepriėjus iki lauko terasos vidurio, išgirdo šūvius. Matė žiežirbas nuo asfalto. Matė, kad vaikinas, kuris iš pradžių sėdėjo lauko terasoje, o po to atsistojo prie įėjimo į terasą, pradėjo šaudyti į jų pusę. Pamena, kad galimai 3 vaikinai, su kuriais sėdėjo prieš tai J. B., pašoko nuo staliuko ir pradėjo bėgti nuo jų į kitą pusę. J. B. rankos buvo ištiestos ir nukreiptos į F. M. ir A. V. pusę, tačiau jam pasirodė, kad J. B. šaudė į kojas, mažiausiai jis girdėjo 6 šūvius. Kai išgirdo šūvius, iš karto apsisuko ir nuėjo į F. M. automobilio pusę. Netrukus atėjo F. M. ir A. V.. Kai nueidinėjo nuo terasos, pamatė, kad J. B. pradėjo bėgti už namo kampo. Kai atėjo prie automobilio F. M., jis pamatė, kad jo rūbai buvo visi kruvini, iš galvos bėgo kraujas. Jie atsisėdo į F. M. automobilį ir išvažiavo, F. M. dar pats vairavo iki savo namo. Pastebėjo ant F. M. kojos dvi mėlynes, ant viršugalvio iš dešinės pusės guzą. Taip pat buvo žaizda iš dešinės pusės virš akies, iš kurios bėgo kraujas (t. 6, b. l. 138-139, 142-143).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. 18.43 val., Vilniaus AVPK gautas pranešimas, jog prie picerijos įvyko susišaudymas, vienas vaikinas kruvina galva. Įtariamieji pasišalino link „IKI“ prekybos centro. Sužalotam vyrui kraujuoja galva, sužalota picerijos lankytoja (t. 4, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. 18.49 val., Vilniaus AVPK gautas pranešimas, jog vaikinas apsivilkęs juodais drabužiais, nešinas daiktu panašiu į ginklą, šaudė (t. 4, b. l. 2).

Iš Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio P. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. gavo pranešimą, jog Antakalnio g., „Charlie pizza“ picerijoje vyksta šaudymas, įtariamieji šalinasi su automobiliu „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu duris atidarė R. M., nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, tačiau juo važinėjasi jo sūnus F. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo rastas pastatytas, ant vairuotojo sėdynės matėsi kraujo žymės (t. 4, b. l. 5).

Iš Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 3-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.44 val., buvo gautas pranešimas, kad Antakalnio g. 44, prie picerijos, vyksta susišaudymas, vienas asmuo sužeistas, įvykyje dalyvavę asmenys šalinasi link parduotuvės „IKI“. Atvykus prie P. Vileišio g. 18 namo, į pareigūnus kreipėsi įvykį mačiusi G. S., kuri paaiškino, jog matė du asmenis, kurie išbėgę iš už namo kampo, palei namą šalinosi P. Vileišio g. mažėjančia numeracijos tvarka. Nurodė, jog vienas iš vyrų po automobiliu „VOLKSWAGEN GOLF“ kažką išmetė. Patikrinus buvo rastas kovinis ginklas. Prie automobilio „LANCIA LYBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo galinio rato buvo pastebėta šovinio tūtelė ir plastikinis maišelis, kuriame buvo galimai narkotinė medžiaga (t. 4, b. l. 6).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo apžiūrėta teritorija prie „Charlie Pizza“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 4, b. l. 9-27).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo apžiūrėta picerijos „Charlie Pizza“ lauko terasa. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 4, b. l. 28-32).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo apžiūrėta vieta tarp P. Vileišio g. 18 ir 18A pastatų ir tarp P. Vileišio g. 18 ir 17A pastatų. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 4, b. l. 33-43).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad VšĮ RVUL gydytojas pateikė kulką, kurią ištraukė iš I. V. kairės kojos (t. 4, b. l. 47, 48).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1887 (17) nustatyta, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 7,62mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokariovo konstrukcijos (TT) pistoletas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) šoviniais. Pateiktas pistoletas nėra perdirbtas. Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikta dėtuvė yra skirta aštuoniems šoviniams. Tirti pateiktas šovinys yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x25) šovinys, skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokariovo konstrukcijos (TT) pistoletų, Špagino, Sudajevo ir Degtiariovo konstrukcijų pistoletų – kulkosvaidžių. Pateiktas šovinys skirtas šaudyti ir iš tirti pateikto pistoleto. Pateiktas šovinys yra šaudmuo, skirtas A ir B kategorijų ginklams. Pateiktas šovinys yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikta kulkos dalis yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x25) šovinio kulkos apvalkalas. Tirti pateiktos penkios tūtelės yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x25) šovinių tūtelės. Pateikti kulkos apvalkalas ir penkios tūtelės yra to paties kalibro ir pavyzdžio šovinių, kaip ir tirti pateikto šovinio, dalys. Tirti pateikta kulka, išimta iš I. V. kojos, yra kulkos švininė šerdis. Nustatyti, kokio kalibro ir pavyzdžio šovinio yra pateikta kulkos šerdis negalima, kadangi ant jos nėra į tai nurodančių požymių. Tirti pateikto penkios tūtelės šautos pateiktame 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokariovo konstrukcijos (TT) pistolete. Tirti pateiktas kulkos apvalkalas yra iššautas iš 7,62 mm kalibro graižtvinio ginklo. Nustatyti, ar pateikti kulkos apvalkalas ir kulkos švininė šerdis yra iššauti iš pateikto 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokariovo konstrukcijos (TT) pistoleto, negalima dėl priežasčių, nurodytų išvados tiriamojoje dalyje (t. 4, b. l. 94-100).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1679 (19) nustatyta, kad tirti pateiktų kulkos apvalkalo ir kulkos šerdies paviršiuose rikošeto pėdsakų nėra (t. 4, b.l. 108-111).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados Nr. 140-(5301)-IS1-7676 nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiūrint įvykio vietą Antakalnio g. 44, Vilniuje, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000002 proc. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2-5, su nuoplovomis, padarytomis 2017-08-21 apžiūrint įvykio vietą Antakalnio g. 44, Vilniuje, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su F. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų F. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnę nei 0,00000000000000001 proc. (t. 4, b. l. 123-125).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 15.30 val., Antakalnio g. 37, Vilniuje, 937-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko stebėjimo vaizdo kamerų 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 17.30 val. iki 19.30 val. vaizdo įrašus (t. 4, b. l. 135). 2017 m. lapkričio 13 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 4, b. l. 136-203).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. buvo apžiūrėti automobilio, stovėjusio P. Vileišio g. 18, Vilniuje, 2017 m. rugpjūčio 21 d., video registratorių užfiksuoti įrašai (t. 5, b. l. 1-4).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 12.00 val., P. Vileišio g. 17A, Vilniuje, UAB „Enteksas“ darbuotojas pateikė lauko vaizdo stebėjimo kameros įrašus 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 18.40 val. iki 18.42 val. Vaizdo laikas – 15.40.45 val., realus laikas 18.40.45 val. (t. 5, b. l. 5). 2017 m. rugsėjo 4 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 5, b. l. 6-16).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė (duomenys neskelbtini) lauko stebėjimo kameros vaizdo įrašus 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 18.50 val. iki 19.04 val. (t. 5, b. l. 17).2017 m. rugpjūčio 28 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 5, b. l. 18-33).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko vaizdo kamerų 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 18.40 val. iki 19.05 val. užfiksuotus įrašus (t. 55, b. l. 34). 2017 m. rugpjūčio 29 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 5, b. l. 35-51).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. UAB „Palink“ pateikė parduotuvės „IKI“, esančios Antakalnio g. 42, Vilniuje, lauko kamerų vaizdo įrašus 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 17.00 val. iki 19.00 val. (t. 5, b. l. 53). 2017 m. spalio 24 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 5, b. l. 54-80).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas pateikė kameros Nr. 14, esančios Antakalnio g. – Olandų g. – T. Kosciuškos g. sankryžoje, užfiksuotus įrašus 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuo 17.00 val. iki 19.30 val. (t. 5, b. l. 83). 2017 m. spalio 30 d. minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 5, b. l. 84, 85).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2727/2017 (01) nustatyta, kad F. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos dešinės pusės žaizda, kuri medicinos dokumente yra įvardinta kaip liestinė šautinė, tačiau pagal savo makromorfologinę išvaizdą yra muštinė, dešinės šlaunies, kairės blauzdos nubrozdinimai, dešinės šlaunies odos nubrozdinimas su svetimkūniu, kurie labiausiai tikėtina padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 21 d.). Įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, t. y. kad buvo šaudoma iš šaunamojo ginklo, bei tiriamojo papildomai paaiškintas aplinkybes, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai (visi arba jų dalis) galėjo būti padaryti tiek ir iš šaunamojo ginklo išauto sviedinio (sviedinių) (galimai kulkos arba kulkų) dalimis, tiek ir po šūvio iš aplinkos daiktų (pvz.: šaligatvio, sienų, grindų, baldų ir t.t.) atsiskyrusiomis dalimis arba skeveldromis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 5, b. l 110, 111).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 302/2018(01) matyti, kad I. V. nustatytas aklas šautinis kairės čiurnos sužalojimas, pasireiškęs šūvio įėjimo žaizda kairės čiurnos išorinio paviršiaus srityje, kulka kairės čiurnos minkštuosiuose audiniuose. Tai komplikavosi potrauminiu kairio šeivikaulio ir pėdos nervų uždegimu. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunančių savybių turinčio daikto į kairės čiurnos išorinę pusę. Sužalojimas padarytas iki apžiūros VšĮ RVUL 2017 m. rugpjūčio 21 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 21 d.). I. V. padarytas 1 sužalojimas. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriko ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (t. 5, b. l. 123-125). 

Iš specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad F. M. specialisto išvados Nr. 2727/2017 1-ame punkte nustatyti kūno sužalojimai labiausiai tikėtina yra padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, t. y. kad buvo šaudoma iš šaunamojo ginklo bei apžiūros metu tiriamojo papildomai paaiškintas aplinkybes, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai (visi arba jų dalis) galėjo būti padaryti tiek ir iš šaunamojo ginklo iššauto sviedinio (sviedinių) (galimai kulkos arba kulkų) dalimis, tiek ir po šūvio iš aplinkos daiktų (pvz.: šaligatvio, sienų, grindų, baldų ir t.t.) atsiskyrusiomis dalimis arba skeveldromis (t. 6, b. l. 81, 82).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-7-336/2010). 

J. B. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 buvo pareikštas dėl to, kad jis neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė didelį kiekį – 340,9856 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,285 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6,323 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,022 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,104 g psichotropinės medžiagos – MDMB CHMICA (METI(s)-2-1(cikloheksimetil)-1H-indolo-3karmoksamido)3,3dimetilbutanoato), kai 2015 metų vasarą, tyrimo nenustatytu laiku, per kelis kartus, prie Antakalnio poliklinikos, esančios Antakalnio g. 57, Vilniuje, bei prie Antakalnio kapinių, esančių Karių kapų g. 11, Vilniuje, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą šias narkotines ir psichotropinių medžiagas pardavė R. N., ir šios 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos metu buvo rastos pas R. N. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas konstatuoja, kad J. B. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė jam pareikštus kaltinimus, nurodydamas, jog tai jis pirkdavo narkotines medžiagas iš R. N., nes ne jis, o būtent R. N., buvo narkotinių medžiagų platintojas. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog R. N., teigdamas, jog neva jis (R. N.) pirkdavo narkotines medžiagas iš jo (kaltinamojo), tiesiog jį apšneka, nes jis (kaltinamasis) buvo skolingas pinigų R. N.. Visgi tokią kaltinamojo J. B. pozicija teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina tai, kad R. N. parodymai apie tai, jog jis iš J. B. pirkdavo narkotines ir psichotropines medžiagas buvo nuoseklūs ir nekito. Kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. B., R. N. nuo pat sulaikymo momento nurodė, kad jo tiekėjas yra būtent J. B., parodė J. B. kontaktinį telefoną, o jau vėliau tyrimo eigoje atliekant šiuo telefonu perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatytas ir J. B. bei jo narkotinių medžiagų tiekėjo M. R. bendravimas ir narkotinių medžiagų įsigijimo faktas (plačiau aptartas motyvuose dėl J. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. N. taip pat nurodė, kad jo bute rastas narkotines medžiagas jis įsigydavo iš J. B.. Šias aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir, pažymėtina, jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis – apklausiamas teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. pozicija dėl to, iš kur jis įgydavo bute laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas savo esme nekito, aplinkybes apie tai, kad jis šias medžiagas įgydavo iš J. B. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, tiek tuomet, kai buvo apklausiamas po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, leidžia teigti, jog R. N. davė teisingus parodymus, o pagrindo apšnekėti kaltinamąjį J. B. – nenustatyta. Gynybos versija, jog R. N. neva apšnekėjo J. B., siekdamas palengvinti savo kaip įtariamojo padėtį, atmestini, kadangi, kaip minėta, R. N. pozicija, jog būtent J. B. buvo jo tiekėjas, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas, nepakito ir po to, kai jis jau buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl pagrindo teigti, kad R. N. sako netiesą, siekdamas apkalbėti J. B., siekdamas sušvelninti savo padėtį, nėra. Be to, kaltinamasis J. B. nurodė, kad R. N. jį apšneka ir dėl to, kad jis neva R. N. buvo skolingas 700 Eur. Pažymėtina, kad tokia kaltinamojo versija yra nelogiška ir sunkiai suprantama jo paties parodymų kontekste bei prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pats R. N. apklausiamas viso proceso metu neigė, kad J. B. būtų jam skolingas, nes tai jis pirkdavo narkotikus iš J. B., o ne atvirkščiai. J. B. visgi teigė, jog jis buvo skolingas R. N. 700 Eur, kas iš esmės nėra itin didelė suma, dėl ko pastarasis galėtų jį apšnekėti. Kartu pažymėtina, jog iš esmės tuo pačiu metu, kuomet jis neva jau buvo įsiskolinęs R. N. ir pastarasis neva grasino, kad jam pakenks už tą skolą (iš kaltinamojo žodžių), kaltinamasis už žymiai didesnę sumą pinigų nusipirko narkotinių medžiagų iš M. R.. Taigi, teismo vertinimu šios aplinkybės, o būtent, jog tuo pačiu metu, kai neva J. B. buvo skolingas R. N. ir pastarojo bijojo, jis (kaltinamasis) įgijo už didesnę sumą pinigų narkotines medžiagas iš visiškai kito asmens – M. R., teismui leidžia pagrįstai atmesti kaltinamojo versiją, jog jis apskritai buvo skolingas pinigų R. N. ir dėl to neva jį pastarasis apšneka.

Kartu pažymėtina, kad J. B. iškeltą versiją, jog tai jis pirko narkotines medžiagas iš R. N., o ne atvirkščiai, teisme patvirtino liudytojas J. S., tačiau, įvertinus tai, jog ši versija iš esmės yra paneigta anksčiau aptartais argumentais, J. S. teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad jis neva girdėjęs, jog J. B. narkotines medžiagas perka iš R. bei tai, jog R. ir J. B. pykosi dėl pinigų, nesudaro pagrindo abejoti R. N. parodymų teisingumu, o J. S. parodymus, įvertinus jo ryšį su kaltinamuoju, teismas vertina kaip siekį padėti J. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo R. N. duotais parodymais, kad dalį pas jį namuose kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijo iš kaltinamojo J. B..

Visgi, pažymėtina, kad kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį J. B. buvo pareikštas dėl to, kad jis ne tik pardavė kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas R. N., tačiau jas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. B. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas yra preziumuojamas remiantis nustatytu šių medžiagų pardavimo faktu R. N., tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinimo šalintina, kad J. B. neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė kaltinime nurodomas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Vis dėlto, nepaisant to, kad iš J. B. pateikto kaltinimo šalintini du BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – narkotinės medžiagos įgijimas ir laikymas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo J. B. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų pardavimą, todėl to visiškai pakanka pripažinti J. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime taip pat nurodoma, kad J. B. pardavė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nors veika kvalifikuota kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei kaltinime nurodomų parduotų narkotinių medžiagų kiekiai, vertinant juos pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“ Nr. V-239, taip pat neatitinka didelio kiekio, todėl teismas vertina, kad kaltinime yra padaryta techninė klaida ir iš kaltinimo yra šalintinas požymis „didelį kiekį“.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodoma, jog J. B. R. N. pardavė 340,9856 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,285 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6,323 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,022 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,104 g psichotropinės medžiagos – MDMB CHMICA (METI(s)-2-1(cikloheksimetil)-1H-indolo-3karmoksamido)3,3dimetilbutanoato).

Teisme apklaustas liudytojas R. N. nurodė, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas įgydavo iš J. B., ne visas jo namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo iš J. B., tačiau  kokias tiksliai – nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis R. N. nurodė, kad iš J. B. pirko ekstazio tabletes, kurių buvo likusios 26 vienetai, ir žolę. Šiuos parodymus R. N. patvirtino apklausiamas teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Teisme apklaustas liudytojas R. N. nurodė, kad jo kambarys buvo dešinysis, taigi ir šiame kambaryje buvusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, priklausė jam. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-81-270/2019), R. N., nagrinėjant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, taip pat pažymėjo ne tik tai, jog jis narkotines medžiagas – „žolę“ ir „ratus“ pirko iš J. B., tačiau ir tai, kad iš bute (past. (duomenys neskelbtini), Vilnius) rastų narkotinių medžiagų jam priklausė tik tos, kurios rastos dešiniajame buto kambaryje bei šaldytuve, skardinėje dėžutėje su užrašu „Sgushionka“, 33 įvairių formų ir spalvų tabletės. Dėl minėtų 33 įvairių formų tablečių R. N. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas ir teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teigė, jog minėtas įvairias 33 formų tabletes pirko festivalių metu iš skirtingų asmenų, tai buvo jo asmeninė kolekcija. Teisme apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos atlikimo metu visur buvo matyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bute buvo ir kitų asmenų, ne tik R. N., atliekant kratą lyg ir buvo klausiama, kur kieno narkotinės medžiagos ir tai turėjo būti užfiksuota kratos protokole. Visgi, susipažinus su 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos protokolo, negalima daryti išvados, jog bute buvę asmenys būtų davę paaiškinimus, kur buvo kam priklausančios kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(5846)-IS1-7441 nustatyta, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dešiniajame kambaryje rasta: Kanapių (antžeminių dalių) 329,845g., kanapių dervos – 0,285 g., psichotropinės medžiagos MDMA – 2,975 g. bei kokaino 0,364 g., tuo tarpu šio buto svetainėje rasta: 33 vnt. įvairių formų ir spalvų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse yra 2,737 g, psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė tabletėse yra 0,022 g ir psichotropinės medžiagos 6-EAPB, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, kanapių (antžeminių dalių) 2,074 g., psichotropinės medžiagos MDMA – 0,611 g. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, visgi nėra aišku, kodėl kaltinime J. B. yra inkriminuojami kiti narkotinių medžiagų kiekiai nei kratos pas R. N. namuose buvo rasti dešiniajame kambaryje, nes tik būtent dėl šių medžiagų R. N. nurodė, jog jas pirko iš J. B.. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas šioje dalyje keistinas, iš kaltinimo šalintina, jog J. B. pardavė R. N. psichotropinę medžiagą – amfetaminą 0,022 g., 0,104 g psichotropinės medžiagos – MDMB CHMICA (METI(s)-2-1(cikloheksimetil)-1H-indolo-3karmoksamido) 3,3dimetilbutanoato), o narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropinės medžiagos MDMA kiekiai tikslintini pagal byloje esančioje specialisto išvadoje nurodomus buto dešiniajam kambaryje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, konstatuojant, jog J. B. R. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pardavė: 329,845 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,285 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2,975 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukščiau aptarti kaltinimo patikslinimai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal nurodytą straipsnį kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš alternatyviai nurodytų veikų.

J. B. kaltinimai pareikšti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent – kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 21.00 val., restorano „Hesburger“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, Kantališkių kaime, už nenustatytą pinigų sumą iš M. R. įgijo 255,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė su savimi iki 2015 m. rugsėjo 20 d. 22.50 val., kai Vilniaus m. 3 PK, esančiame Pylimo g. 52, Vilniuje, atliekant J. B. asmens kratą, jo rankinėje buvo rasta ir paimta jam priklausanti minėta narkotinė medžiaga, pasitvirtino pilnai. Kaltinamojo J. B. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta jo paties išsamiais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojų policijos pareigūnų A. B., A. J. parodymais, J. B. narkotines medžiagas pardavusio ir teisme apklausto liudytojo M. R. parodymais, specialistų išvadomis, kratų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo teiginius, jog kaltinime nurodyta neteisėtai įsigyta ir laikyta narkotinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam suvartojimui, neturint tikslo jos platinti. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 dalis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis prisipažino visiškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, paaiškindamas, kad neteisėtai savigynos tikslais turgavietėje įsigijo šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pavyzdžio Tokeravo konstrukcijos (TT) pistoletą, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 8 šaudmenimis, po ko šaunamąjį ginklą 2021 m. rugpjūčio 21 d. panaudojo viešojoje vietoje. Kaltinamasis nurodė, kad jautė pavojų dėl savo gyvybės, dėl to ginklą įsigijo turgavietėje, į ginklų parduotuvę pirkti pistoleto nėjo, nes tuo metu jau buvo teistas ir suprato, kad negalės įsigyti ginklo. Kaltinamasis nurodė, jog tuo metu, prieš įvykį kavinėje (2017 m. rugpjūčio 21 d.), ginklą nešiodavosi su savimi, todėl ir tąkart, kuomet jį panaudojo, tą ginklą turėjo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta ir byloje esančiomis specialistų išvadomis Nr. G2727/2017(01) ir G302/2018, kuriose konstatuota, jog F. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ir iš šaunamojo ginklo iššauto sviedinio (galimai kulkos arba kulkų) dalimis, tiek ir po šūvio iš aplinkos daiktų atsiskyrusiomis dalimis arba skeveldromis, o I. V. nustatytas aklas šautinis kairės čiurnos sužalojimas, pasireiškęs šūvio įėjimo žaizda <...>, padarytas šaunat iš šaunančių savybių turinčio daikto, Įvykio vietos apžiūros protokolais, Specialisto išvada Nr. 11-1887(17), liudytojų R. K., S. E., G. S. parodymais, kita bylos medžiaga. Šių byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam J. B. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis 2017 m. vasarą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje, už 250 Eur neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nenustatytu laiku ir vietose neteisėtai nešiojo su savimi fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoletą, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 8 šaudmenimis, po ko šaunamąjį ginklą panaudojo viešojoje vietoje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.45 val., Antakalnio g., prie namo Nr. 44, Vilniuje, konflikto metu iššovė į A. V. bei kitus ten buvusius asmenis ir bėgdamas iš įvykio vietos, P. Vileišio g. 18, Vilniuje, iššovė vieną kartą į tyrimo metu nenustatytą asmenį ir aukščiau minėtą ginklą išmetė prie toje vietoje stovėjusio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai, 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.20 val., Vilniaus aps. VPK pareigūnai, atliekant įvykio vietos apžiūrą, rado ir paėmė minėtą, J. B. išmestą, šaunamąjį ginklą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 284 straipsnyje

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Pagal teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

 Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kai jis padaromas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Pagal šį BK 138 straipsnio 2 dalies punktą asmens nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tuomet, kai siekdamas sužaloti kitą asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo sužaloti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei ar sveikatai. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. 

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). 

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, iš esmės neneigė to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis panaudojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, laikydamasis pozicijos, jog jis nieko nužudyti nenorėjo ir nesikėsino, o šaunamojo ginklo panaudojimas buvo savigyna. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis kaltę dėl pareikšto kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose pripažino pilnai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis taip pat laikėsi pozicijos, kad jis šaunamąjį ginklą naudojo nuo neva jį puolančių asmenų, tyčios sužeisti nukentėjusiosios I. V. neturėjo, tai nutiko netyčia ir dėl to jis labai apgailestauja. Kartu kaltinamasis nurodė ir tai, jog jis ginklą, iš kurio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje šaudė, įgijo neteisėtai, naudotis šaunamuoju ginklu niekada nesimokė. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymo, patvirtina ir teisme apklausto liudytojo R. K. parodymai, jog jis prieš konfliktą matė, kad J. B. turi ginklą ir kavinėje, jo manymu, būtent šaudė J. B. (pažymėtina, nors šios aplinkybės liudytojas teisme nenurodė, tačiau jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose būtent ir nurodė šias aplinkybes bei paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes atsiminė geriau, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, jog vaizdo įraše matoma, kad prieš pat šaudymą kavinėje J. B. laiko ištiesęs ranką link jo ateinančių asmenų atžvilgiu, ant rankos pradžioje matosi tik baltas maišelis, o vėliau jis nukrenta. Šiuos teisme ištirtus duomenis apie tai, kad J. B. prieš konfliktą kavinėje turėjo su savimi ginklą ir jį panaudojo, taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. E. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad, prieš nagrinėjamą konfliktą, J. B. jam parodė ginklą, kurį buvo įsidėjęs į baltos spalvos nepermatomą maišelį. Aplinkybę, jog šaunamąjį ginklą J. B. panaudojo viešoje vietoje – prie A. Vileišio g. 18 esančio namo, patvirtino tiek pats teisme apklaustas kaltinamasis, tiek ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos B. K. bei G. S.. Aplinkybę, jog aukščiau aptartais kaltinamojo veiksmais, kuomet jis viešose vietose, spręsdamas konfliktą su kitais asmenimis, panaudojo šaunamąjį ginklą, buvo pažeista viešoji tvarka, patvirtina teisme apklaustų liudytojų B. K. parodymai, jog dėl šūvių prie A. Vileišio g. 18, Vilniuje, esančio namo ne tik atvažiavo policija, bet ir susirinko daug žmonių, G. S. parodymai, jog ji dėl išgirstų šūvių prie A. Vileišio g. 18, Vilniuje, namo nutraukė savo pasivaikščiojimą ir grįžo į savo vyro darbą, teisme apklaustų liudytojų kavinės darbuotojų A. L., K. S. parodymai, iš kurių nustatyta, jog po šūvių kavinėje kilo panika, žmonės pradėjo bėgioti, kavinės lankytojai buvo labai išsigandę, juos teko raminti.

Kaltinamasis J. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad viešoje vietoje – kavinės lauko terasoje, kurioje be jo paties buvo ir pašalinių asmenų, kavinės darbuotojų bei pro minėtą kavinę gatve einančių pašalinių, su nagrinėjamu konfliktu nesusijusių, žmonių, taip pat ir prie gyvenamojo namo, esančio P. Vileišio g. 18, Vilniuje, buvo ir galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų, išgąstį, ar, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, būti netgi sužaloti dėl kaltinamojo veiksmų, panaudodamas šaunamąjį ginklą, kurį, pažymėtina, jis net nebuvo apmokytas naudoti, suvokė tiek savo veiksmų pavojingumą,  tiek galimas kilti pasekmes bei tai, jog įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius sveikatai padarinius sukels kitiems asmenims, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, panaudodamas šaunamąjį ginklą, kuriuo jis niekada nesipraktikavo naudotis ir nebuvo išklausęs jokių mokymų apie šaunamojo ginklo naudojimą, bendrais bruožais numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek bet kuris aplink esantis asmuo gali būti sužalotas. Kaltinamasis J. B. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

J. B. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau veiką kvalifikuojantis požymis – jos padarymas iš chuliganiškų paskatų – teismo vertinimu, inkriminuotas nepagrįstai. Teismų praktikoje laikoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taigi, chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. 

Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinime nurodoma, jog J. B., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – asmeninius nesutarimus su F. M., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, dėl chuliganiškų paskatų panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą – konflikto metu iš neteisėtai laikomo fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoleto, nukreipdamas jį į besiartinančio A. V. pusę, iššovė ne mažiau keturių kartų į jį (A. V.), kuris stovėjo 4-6 metrų atstumu, ko pasėkoje konflikte dalyvavusiam ir toliau buvusiam F. M. dėl šūvių buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o konflikte nedalyvavusiai I. V., picerijos lankytojai, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas,  po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, bėgdamas iš įvykio vietos, Vileišio g. 18, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pakartotinai panaudojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, nukreipdamas jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris nuo jo stovėjo 10-15 m atstumu iššovė į jį vieną kartą.

Apklausiamas teisme kaltinamasis nurodė, kad jis panaudojo šaunamąjį ginklą, nes link jo artėjantys asmenys jam pasirodė agresyvūs. Aplinkybę, jog į kavinę, prie kurios ir įvyko nagrinėjamas įvykis, asmenys susirinko aiškintis asmeninio konflikto, kilusio tarp F. M. ir J. B.,  patvirtino ir teisme apklausti kartu su J. B. buvę J. S., R. K., bei su F. M. atvykę A. V. ir A. G.. A. G. dar nurodė, kad, prieš pasigirstant šūviams, A. V. buvo priėjęs pakankamai arti prie J. B. ir jo atžvilgiu buvo užsimojęs. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad tarp kaltinamojo ir A. V., F. M. ir kartu su jais buvusių asmenų jau iš anksto buvo kilęs konfliktas, kurio iniciatoriais buvo ir kaltinamasis, ir F. M. bei su juo buvę asmenys. Nepaneigta ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis juto grėsmę iš A. V. pusės, juolab, kad šią aplinkybę, kaip minėta, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. G., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Tokiu būdu nėra pagrindo vertinimui, kad kaltinamojo veiksmus lėmė mažareikšmė dingstis. Be to, pažymėtina, jog šaunamojo ginklo panaudojimas prie A. Vileišio g. 18 namo, įvyko kaltinamajam besišalinant iš jau aptarto konflikto vietos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, į kokį asmenį buvo nukreiptas ginklas bei kokie santykiai kaltinamąjį siejo su šiuo asmeniu, todėl, vertinti, jog ir šiuo atveju šaunamasis ginklas buvo panaudotas dėl mažareikšmės priežasties, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinimo šalintina J. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuojant J. B. veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punkto, į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatė. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog gailisi dėl  BK 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje bei 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tokį kaltinamojo gailėjimąsi teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu – bylos nagrinėjimo eigoje nuo teismo pasislėpė, nuolat pažeidinėjo jam paskirtas kardomąsias priemones, nukentėjusiajai žalą atlygino tik iš dalies ir tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje, vėliau, net ir tuomet, kai buvo paleistas iš suėmimo ir turėjo realią galimybę dirbti ir už darbą gaunamas lėšas skirti žalos atlyginimui, to nedarė, – pripažįsta deklaratyviu, nenuoširdžiu, paremtu ne realaus savo teisės aktams prieštaraujančio elgesio suvokimu ir neigiamu tokio elgesio vertinimu, o siekiu sušvelninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, J. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog J. B., jo sulaikymo metu nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėjo kokios nors įtakos jo sprendimui įsigyti narkotines medžiagas, juolab, kad akivaizdu, jog toks susitarimas buvo derintas iš anksto, bendravimas su asmeniu, iš kurio buvo įgytos narkotinės medžiagos, nebuvo atsitiktinis ir momentinis. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, J. B. atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos tokių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tiek teisme apklausto liudytojo R. K. parodymus, kuriais jis patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, tiek ir šiuos jo parodymus patvirtinančius D. S., S. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog ši nusikalstama veika padaryta, panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Skirdamas bausmes J. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, vieną sunkią nusikalstamą veiką, dvi nesunkias nusikalstamas veikas, visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant J. B. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis, kaip ir minėta, iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nors yra pakankamai jauno amžiaus, buvo teistas, tame tarpe ir už viešosios tvarkos sutrikdymą (t. 7, b. l. 15-19), baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 5-14), paskirtų administracinių nuobaudų nevykdė – baudų nemokėjo, kas rodo, jog asmuo nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo neteisėtą elgesį; nors bylos nagrinėjimo eigoje teigė, jog mokosi, keičia savo gyvenimo būdą ir pan., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu, nuo teismo pasislėpė užsienyje, tokie jo teiginiai laikytini absoliučiai deklaratyviais.  Anksčiau aptartos aplinkybės iš esmės kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo atsainų požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. B. už jo įvykdytus nusikaltimus skirtino griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, įvertinus jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nustatytinas artimas sankcijų vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavy, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu (nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte), 5 dalies 2 punktu (nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje), 4 dalimi, 6 dalimi (iš dalies sudedamų bausmių dydis nustatytinas, atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. B. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. 21.10 val. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. 16.55 val. (2 paros) (t. 2, b. l. 129, 154), suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. (t. 2, b. l. 154, 200-202), nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. (t. 7, b. l. 74, t. 9, b. l. 15-19).

Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 137,58 Eur civilinį (t. 5, b. l. 129-134). Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajai I. V. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 137,58 Eur. Teismas vertina, jog visos šios nukentėjusiajai po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir UAB „Amber Food“, dėl to, jog kaltinamojo veiksmais, 2017 m. rugpjūčio 21 d. 18.45 val., buvo sugadintas minėtos įmonės turtas – peršautos restorano lauko durys, dėl ko bendrovė patyrė 185,95 Eur turtinę žalą (t. 5, b. l. 139-142). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo UAB „Amber Food“ turtas buvo sugadintas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą, civilinio ieškovo UAB „Amber Food“ civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. P. (buvusi pavardė – V.) 2018 m. balandžio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos kaltinamojo veiksmais padarymą, atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur turtinę žalą bei 5000 Eur neturtinę žalą (t. 6, b. l. 76). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo ji vaistams išleido apie 400 Eur, negavo daugiau nei du mėnesius darbo užmokesčio, kuris sudaro 800 Eur, dėl patirto sužalojimo jaučia diskomfortą – kojos tirpimą, jaučiasi nesaugi, po įvykio kamavo nerimas ir nemiga, be vaistų nuo skausmo taip pat turėjo vartoti ir raminamuosius vaistus (t. 6, b. l. 74-75). 2020 m. gegužės 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino ieškinį, nurodydama, jog prašo priteisti iš kaltinamojo 8000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinė žala susidarė dėl negautų pajamų, išlaidų vaistams įsigyti, važinėjimo išlaidos į gydymo įstaigas. Neturtinę žalą sudaro tai, kad po įvykio jautė didelę įtampą, jaučia nuolatinę baimę, kad panašus įvykis gali pasikartoti, jaučia diskomfortą sužalotoje kojoje – jaučia skausmus, kur likę kulkos likučiai, buvo sutrikęs miegas, jautė didelę įtampą, kol gydėsi, be to – nori apsidrausti dėl ateities, nes nežino, kokios bus komplikacijos po šio įvykio.

Pirmiausia pažymėtina, jog, nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nebuvo pateikta visiškai jokių duomenų, pagrindžiančių šį ieškinio reikalavimą (pvz., duomenų apie iki įvykį gautą darbo užmokestį, VSDFV atsisakymą mokėti nedarbo išmoką, kvitus, patvirtinančius vaistų įsigijimą, patirtas kuro išlaidas ir pan.), todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Nukentėjusioji, kaip minėta, pareiškė civilinį ieškinį ir dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiąją tiesiogine tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo smurtinių veiksmų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, dėl patirto sužalojimo negalėjo pakankamai ilgą laiką gyventi įprasto gyvenimo, teko keisti gyvenimo įpročius, nuolat lankytis gydymo įstaigose. Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji nuolat jaučia nerimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, I. P. ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios I. P. naudai priteistina 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per maža ir atitinka tokio pobūdžio bylose priteistinas sumas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio padariniai yra jaučiami ir praėjus pakankamai ilgam laikui, nukentėjusiosios gydymas truko pakankamai ilgą laiką.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

-       25 Eur, asmens kratos metu paimti iš J. B. ir 2018 m. liepos 17 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 137), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini J. B.; 

-       10 Eur, paimta įvykio vietos, esančios adresu P. Vileišio g. 18, Vilniuje, apžiūros metu, 2019 m. spalio 14 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto poskyrį (t. 4, b. l. 44-45), 2019 m. spalio 14 d. Kvitas serija AAC, Nr. 005124, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (savininkas nenustatytas);

-       objektai po tyrimo (du maišeliai voke) perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB serija Nr. LS002919. (t. 4, b. l. 70, 71), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

-       Objektai po tyrimo, perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB serija Nr. LS002922 (t. 4, b. l. 85, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

-       2018 m. vasario 5 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui į Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugyklą perduoti saugoti objektai po tyrimo (kulkos apvalkalas, kulkos šerdis, tūtelės), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini, o pistoletas su dėtuve – konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ir perduotinas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui (Kvitas BBB serija Nr. OVS003222 (t. 4, b. l. 101-103);

-       Objektai po tyrimo, 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą – Kvitas BBB serija Nr. LS002921 (t. 4, b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

-       Objektai po tyrimo( 5 tamponai voke) 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą – kvitas BBB serija Nr. LS002920 (t. 4, b. l. 126-127), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

-       Objektai po tyrimo (daktiloskopinė plokštelė) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB serija Nr. LS004228 (t. 4, b. l. 132-133, 134), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

Dėžė, kurioje iš F. M. paimta liemenė ir šortai, perduoti saugoti į Vilniaus aps. daiktų saugyklą, 20219 m. vasario 7 d. Kvitas serija BBB Nr. LS003766 (t. 6, b. l. 157-159), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintini kaip menkaverčiai;

-       21 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuoti į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą 3129,26 Eur dydžio J. B. ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo (t. 7, b. l. 94-100). J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi J. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant kardomosios priemonės taikymo termino. J. B. atžvilgiu buvo priimtas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis 2019 m. liepos 10 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai (t. 7, b. l. 102). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, 3129,26 Eur dydžio išlaidos, Policijos departamento patirtos dėl J. B. ekstradicijos, pagrįstos kelionės dokumentais, buvo būtinos J. B. į Lietuvą pargabenti, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. B..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo J. B. priteistinos 358 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Zitos Malovos darbo užmokestis. Teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo pripažinta, kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas J. B. yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, į tai, kad baudžiamoji byla baigta nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, teismui neturi duomenų apie jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį J. B. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,   

n u s p r e n d ž i a :

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

J. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje  ir paskirti jam 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (perkvalifikuotą iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punkto) ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi paskiras bausmes subendrinti bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, ir J. B. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. 21.10 val. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. 16.55 val. (2 paros), suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kaltinamajam J. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civilinio ieškovo naudai iš J. B. 137,58 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 58 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Amber Food“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civilinio ieškovo naudai iš J. B. 185,95 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 95 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. 

Nukentėjusiosios I. P. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti I. P. naudai iš J. B. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas J. B. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir iš J. B. priteisti 3129,26 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 26 centų) dydžio išlaidas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodant, jog minėta suma turi būti įmokėta į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-       25 Eur, asmens kratos metu paimtus iš J. B. ir 2018 m. liepos 17 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 137), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. B.;

-       10 Eur, paimtus įvykio vietos, esančios adresu P. Vileišio g. 18, Vilniuje, apžiūros metu, 2019 m. spalio 14 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto poskyrį (t. 4, b. l. 44-45), 2019 m. spalio 14 d. Kvitas serija AAC, Nr. 005124, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn (savininkas nenustatytas);

-       Objektus po tyrimo (du maišeliai voke) perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB  serija Nr. LS002919. (t. 4, b. l. 70, 71), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-       Objektus po tyrimo, perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB serija Nr. LS002922 (t. 4, b. l. 85, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-       2018 m. vasario 5 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui į Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugyklą  perduotus saugoti objektus po tyrimo (kulkos apvalkalas, kulkos šerdis, tūtelės), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o pistoletą su dėtuve – konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir perduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui (Kvitas BBB serija Nr. OVS003222 (t. 4, b. l. 101-103);

-       Objektus po tyrimo, 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą – Kvitas BBB serija Nr. LS002921 (t. 4, b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

-       Objektus po tyrimo (5 tamponai voke) 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą – kvitas BBB serija Nr. LS002920 (t. 4, b. l. 126-127), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

-       Objektus po tyrimo (daktiloskopinė plokštelė) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB serija Nr. LS004228. (t. 4, b. l. 132-133, 134), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

-       Objektus po tyrimo (Dėžę, kurioje iš F. M. paimta liemenė ir šortai), perduotus saugoti į Vilniaus aps. daiktų saugyklą, 20219 m. vasario 7 d. Kvitas serija BBB Nr. LS003766 (t. 6, b. l. 157-159), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-       21 kompaktinį diską su vaizdo įrašais, supakuotus į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam - ir suėjus šiam terminui) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Ieva Narbutaitė