Civilinė byla Nr. e2A-105-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00222-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:                      2.1.3.1; 2.4.2.3; 2.4.2.6; 2.4.2.16;                      2.6.8.12; 2.6.9.2; 2.6.16.11.2; 2.6.16.12;            3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokvantas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokvantas“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl įpareigojimo tęsti turto privatizavimo procesą tiesioginių derybų būdu, turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB arba bendrovė) „Agrokvantas“ ieškinyje prašo: 1) įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybę tęsti turto: pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), privatizavimo procedūrą vykdant tiesiogines derybas su ieškove UAB „Agrokvantas“; 2) atlyginti ieškovei 134 673,31 Eur išlaidas, kuriomis pagerintas Šiaulių rajono savivaldybės vardu registruotas turtas; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog UAB „Litsoft“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „Agrokvantas“ įvykdė visas taikytinų teisės aktų sąlygas bei atitiko (atitinka) teisės aktų keliamus reikalavimus, kad galėtų tęsti Šiaulių rajono savivaldybei priklausančio turto privatizavimą tiesioginių derybų būdu pagal iki Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo (2014 m. spalio 1 d.) galiojusias šio įstatymo nuostatas. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Ieškovė, kaip buvusios objekto nuomininkės teisių ir pareigų perėmėja, įgijo subjektines teises bei teisėtą lūkestį, jog privatizavimo procedūra bus užbaigta ir bendrovei bus leista įsigyti pirmiau minėtą turtinį kompleksą. Atsakovė negali nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, todėl privalo atlyginti ieškovei 134 673,30 Eur (465 000,00 Lt) turėtas išnuomoto turto pagerinimo išlaidas. 

2.       Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsikirto, kad ieškovė turėjo visas galimybes įsigyti minėtus pastatus pagal iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, tačiau 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą pratęsti 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutartis kiek galima ilgesniam laikui bei nurodė, kad neturi sukaupusi privatizavimui reikalingų lėšų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 8 d. paprašė leisti privatizuoti turtą, į kurio kainos sumokėjimą įskaityti atliktų pagerinimų vertę. Nuo 2014 m. spalio 1 d. savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai parduodami tik viešo aukciono būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pardavimo procedūros turėtų būti pradėtos iš naujo, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia sąlygas Valstybės ir savivaldybių turto pardavimą tiesioginių derybų metu – privatizavimo objekto pardavimas tiesioginėse derybose – tai toks privatizavimo būdas, kai privatizavimo sandoris sudaromas su vieninteliu pirkėju, jeigu viešame aukcione ar privatizuojant viešo konkurso būdu dalyvauja tik vienas pirkėjas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatyme nuo 2002 m. gegužės 23 d. yra įtvirtinta nuostata, kad už nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Ši nuostata dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo. Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. VP2-49(3.72) 11.6 papunktyje nurodyta, jog nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą. Po šios nuomos sutarties pasirašymo ankstesnės nuomos sutartys neteko galios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl ieškovės teisės privatizuoti nuomojamą turtą

4.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo    1998 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. VIII-729 buvo reglamentuota valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos. Nuo 2005 m. birželio 19 d. pasikeitus įstatymo redakcijai, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad nuomininkui, pagerinus išsinuomotą turtą, už pagerinimus neatlyginama. Taip pat nurodyta, kad ši nuostata netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo, t. y. iki 2002 m. birželio 19 d. UAB „Litsoft“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos turto nuomos sutartys sudarytos jau po minėto įstatymo pakeitimo.

5.       2005 m. lapkričio 3 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, tačiau nuomininkas, pagerinęs turto būklę ar atlikęs rekonstrukcijos darbus, surinkęs tam pateisinančius dokumentus, nuomojamų objektų privatizavimo eigoje nelaimėjęs aukciono, turi teisę iš konkurso laimėtojo atsiimti visas pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas. Analogiškomis sąlygomis buvo sudaryta ir kita 2007 m. liepos 11 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 10-32, kurios 8 punkte numatyta, jog nuomininkas gali dalyvauti privatizuojant šį turtą, į šio pastato kainą turi būti įskaičiuota nuomininko turėtos išlaidos (pagrįstos dokumentais) nuomojamo pastato pagerinimui (sąnaudos rekonstruojant, remontuojant), kurį, jeigu privatizavimo konkursą laimi nuomininkas, mokėti nereikia, o jeigu konkursą laimi kitas pirkėjas, jis sumoka nuomininkui jo turėtas išlaidas nuomojamo pastato pagerinimui. 2007 m. liepos 11 d. ilgalaikio materialiojo turto sutarties              4 punktas taip pat numato, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Teismas pažymėjo, kad nors abiejose nuomos sutartyse nuomininkui nebuvo suteikta teisė reikalauti atlyginti nuomojamo turto pagerinimo išlaidų iš atsakovės, paminėtos sutarčių nuostatos leido nuomininkui reikalauti turto pagerinimo išlaidų iš turtą įsigijusio asmens, o nuomininkui pačiam įsigijus turtą, jis iš viso atleidžiamas nuo kainos už turtą sumokėjimo. Kadangi sutartys numatė nuomininkui teisę į išlaidas už atliktus pagerinimus bet kokiu atveju – jei pats jį įsigys ar įsigys kitas subjektas, teismas padarė išvadą, kad tokios sutarčių nuostatos iš esmės numatė ieškovės teisę į išlaidas, atsiradusias dėl turto pagerinimo.

6.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią, todėl UAB „Agrokvantas“ turi teisę į išlaidų, susijusių su pagerinimais atlyginimą yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalims yra privalomos ir imperatyvios teisės normos, nesvarbu, jos įtrauktos į sutartį, ar ne, nes šalys šių normų negali nei pakeisti, nei panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutartis ar jos sąlyga, prieštaraujanti imperatyvioms teisės normos, yra pripažintina negaliojanti (CK 6.224, 6.226 straipsniai).

7.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos, eliminuojančios galimybę nuomininkui reikalauti atlyginti išlaidas už atliktus pagerinimus yra imperatyvios, teismas sprendė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties            5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto sąlygas pripažino negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

8.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovė, pradėjusi ginčo turto privatizavimo procesą – priėmusi sprendimą dėl ginčo turto įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą, privalo baigti jį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusio iki 2014 m. spalio 1 d.) 17 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, pagal kurią tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Tačiau nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymui, savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai yra parduodami tik viešo aukciono būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės    2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1085 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ į privatizavimo objektų sąrašą įrašytas garažas (plotas 585,32 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas), garažas (plotas 109,6 kv. m., pastatas mūrinis,               1 aukštas), sandėlis (plotas 442,14 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas), esantys (duomenys neskelbtini). UAB „Agrokvantas“, perėmusi iš UAB „Litsoft“ su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas, kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą su 2013 rugsėjo 30 d. prašymu Nr. 13093001 sustabdyti ilgalaikio materialiojo turto privatizavimą, kuriame nurodė, jog ieškovė yra buvusios nuomininkės UAB „Litsoft“ teisių ir pareigų perėmėja, taip pat prašė pratęsti 2005 m lapkričio 3 d. ir 2007 m. lapkričio 11 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis kiek galima ilgesniam laikui, nes neturėjo sukaupusi pakankamai lėšų privatizuojamam turtui įsigyti. Sutartys buvo pratęstos ir privatizavimo procesas nebevyko dėl ieškovės valios.

10.       2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymui, jo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

11.       Teismo vertinimu, ginčo turto privatizavimo programa iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2014 m. spalio 1 d.) paskelbta nebuvo dėl pačios ieškovės valios sustabdyti ginčo turto privatizavimo procesą. Paminėtos įstatymo nuostatos dėl jo galiojimo ankstesnės redakcijos taikymą sieja ne su turto įtraukimu į privatizuojamų objektų sąrašą, o su sekančia privatizavimo procedūra – privatizavimo objektų programų paskelbimu. Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad vien turto įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą šalims jokių teisių ir pareigų nesukūrė. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę tęsti ginčo turto privatizavimo procedūras, vykdant tiesiogines derybas su ieškove.

Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo

12.       Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ginčo turto pagerinimo išlaidas, kurių nepadengia privatizuojamo turto vertė, yra susijęs su pirmuoju ieškinio reikalavimu dėl įpareigojimo atsakovę tęsti privatizavimo procedūras. Šio reikalavimo netenkinus, vien dėl šios priežasties, reikalavimas priteisti turto pagerinimo išlaidas ir turto vertės skirtumą yra atmestinas. Kaip minėta, šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad šalių nuomos sutartyse nėra numatyta atsakovės pareiga atlyginti ieškovei turto pagerinimo išlaidas. Nuomos sutartyse numatytos sąlygos, suteikiančios teisę nuomininkui reikalauti šių išlaidų iš subjektų, įsigijusių ilgalaikį materialųjį turtą, kaip jau buvo minėta, yra negaliojančios, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms.

13.       Ieškovė ieškinį grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, nurodydama, kad atsakovė negali nepagrįstai praturtėti jos sąskaita. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei priklausantį turtą pagerino UAB „Litsoft“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė. Teismo vertinimu, įvertinus nepagrįsto parturtėjimo sąlygas būtų galima teigti, kad egzistuoja sąlygos konstatuoti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, išskyrus dvi sąlygas: 1) praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo ir 2) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju šalis siejo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, ieškovė, perimdama iš UAB „Litsoft“ visas teises, susijusias su nuomos sutartimis, kurioje buvo numatyta sąlyga, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pati sustabdžiusi privatizavimo procesą, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovė tokią riziką prisiėmė ir 2015 m. lapkričio 4 d. sudariusi naują ginčo turto nuomos sutartį su atsakove. Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. VP2-49(3.72) 11.6 papunktyje numatyta, kad nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą.

14.       Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, taip pat netenkino reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat sprendė, jog pripažinus nuomos sutarčių sąlygas, susijusias su turto pagerinimu, prieštaraujančiomis įstatymui, nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Agrokvantas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo, specialiųjų teisės normų nepagrįsto netaikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties Nr. 10-22  5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties Nr. 10-32 8 punkto sąlygas pripažino negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK              1.80 straipsnio 1 dalis). Priešingai, 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkte įtvirtinta sąlyga ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkte įtvirtinta sąlyga neprieštaravo šių sutarčių sudarymo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui. Pirmosios instancijos teismas įžvelgė nuomos sutarčių, atitinkamai 5 ir 8 punktų prieštaravimą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998 m. gegužės 12 d. įstatymo 14 straipsnio  5 dalies nuostatai, kad nuomininkui pagerinus išsinuomotą turtą už pagerinimus neatlyginama, ir jas savo iniciatyva pripažino negaliojančiomis. Taip nuspręsdamas teismas nepagrįstai netaikė valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų, kurios yra specialiosios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo teisės normoms. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnis nustatė, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentavusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo           2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ir kitas turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal nurodytą galiojusį teisinį reguliavimą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normos pagal teisės normų konkurencijos taisykles yra specialiosios, joms teikiama pirmenybė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių savivaldybės (valstybės) turto privatizavimo santykius, požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog nuomos metu privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą. Be to, teismas pripažindamas pirmiau minėtas nuomos sutarčių sąlygas negaliojančiomis rėmėsi CK 6.226 straipsniu. CK 6.226 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.

15.2.                      Tarp šalių nėra ginčo, jog nuomotojos sutikimu po nuomos sutarčių sudarymo nuomininkė pagerino išsinuomotą turtą net 87,57 proc. jo vertės. Pagal į bylą pateiktus įrodymus iki savivaldybė išnuomojo turtą jo rinkos vertė sudarė 55 000,00 Lt: 2G 1/p garažo –      14 000,00 Lt; 3G 1/p garažo – 8 000,00 Lt; 4F 1/p sandėlio – 33 000,00 Lt, o po turto pagerinimo, turto vertė sudarė 501 000,00 Lt: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 237 000,00 Lt; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 48 000,00 Lt; sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 216 000,00 Lt. Vadinasi, savivaldybei priklausančio turto po pagerinimo vertė išaugo beveik 10 kartų, o nuomininko turėtos turto pagerinimo išlaidos yra 247 425,85 Eur (854 312,00 Lt). Nuomininkės atlikti dideli statybos (rekonstrukcijos) darbai pagal Šiaulių rajono savivaldybės leidimus: a) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 20 d. raštas „Dėl leidimo atlikti nuomojamų pastatų ar patalpų pagerinimą ir remontą (duomenys neskelbtini)“; b) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 8 d. raštas „Dėl leidimo atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą bei rekonstrukciją (duomenys neskelbtini)“; c) 2007 m. liepos 11 d. Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 10-32-1 (kuriame nurodyta, jog perduodamam turtui reikalingas kapitalinis remontas); d) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/08-028; e) Techniniai projektai bei Statybos leidimai; f) Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T-277 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų sumos patvirtinimo“ ir kt. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 11/08-028 pažymėta, kad vertinamo turto iki rekonstrukcijos fizinė būklė – avarinė (skilusios sienos, supuvusios durys, vartai, įlūžusios stogo konstrukcijos, sudūlėję šiferio lakštai ir t.t.). Už savo sąskaita pagerintą turtą nuomininkė mokėjo Šiaulių rajono savivaldybei ir šio turto nuomos mokestį. Esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos įstatyme (esminės pagal įstatymą), kurios yra arba tiesiogiai įstatyme įvardijamos kaip esminės, arba yra privalos tam tikros rūšies sutarčiai, kai sąlygos esmingumas kyla iš sutarties prigimties; antra, esminės dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę (esminės pagal šalių valią). Nuomos sutarčių sąlygos buvo esminės, įgalinusios nuomininkę veikti atitinkamu būdu –  savo sąskaita iš esmės pagerinti savivaldybei priklausantį turtą, siekiant jį įsigyti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Pripažinus, kad pirmiau minėtos nuomos sutarties sąlygos yra teisėtos bei atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, jog nuomos sutarties sąlygos numatė nuomininkei teisę į išlaidas už atliktus pagerinimus bet kokiu atveju – jei ji pati įsigys ar įsigys kitas subjektas pagerintą turtą – darytina išvada, kad apeliantė turi teisę į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą ir pagrįstai remiasi nuomos sutarčių sąlygomis.

15.3.                      Šiaulių rajono savivaldybė sutiko su sąlygomis, įtvirtintomis atitinkamai nuomos sutarčių      5 ir 8 punktuose. Tokias pat nuostatas Šiaulių rajono savivaldybės administracija garantavo ir  2005 m. gruodžio 20 d. rašte „Dėl leidimo atlikti nuomojamų pastatų ar patalpų pagerinimą ir remontą (duomenys neskelbtini)“ bei 2008 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl leidimo atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą bei rekonstrukciją (duomenys neskelbtini)“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomos sutarčių sąlygų atitikimo įstatymams, dėl Šiaulių rajono savivaldybės raštuose įtvirtintų įsipareigojimų nesprendė. Savivaldybės raštuose prisiimti įsipareigojimai yra galiojantys, saisto atsakovę, atitinkamai sukūrė konkrečias teises ir ieškovei. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tiek nuomos sutartys, tiek atsakovės minėti   2005 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. balandžio 8 d. raštai sudaryti seniau nei prieš 10 metų. Per tą laiką (daugiau kaip dešimt metų) atsakovė neginčijo šių sandorių sąlygų. Be to, reikalavimai pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio padarinių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t. y. jo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas pirmiau minėtas nuomos sutarčių sąlygas nepagrįstai iš viso neaptarė ieškinio senaties instituto teisės normų taikymo tokiu atveju.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į šią teismų praktiką:

15.4.1.                      Privatizavimo įstatyme nuomininko padarytų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimas turto privatizavimo atveju yra reglamentuotas specialiai, todėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymu 14 straipsnio 5 dalis, kaip bendroji norma, šiems santykiams netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

15.4.2.                      Tvarkant valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo santykius negali būti paneigiami CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo procese turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo. Šių interesų pusiausvyrai užtikrinti tiek nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, tiek nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizuoti, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013).

15.4.3.                      Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimą, patirtos būtinos turto pagerinimo išlaidos jam turi būti kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tuo atveju, kai privatizuojamą turtą įsigyja trečiasis asmuo, turto nuomininkui už pagerinimus atlygina jis. Kai pagerintą turtą įsigyja pats pagerinimus padaręs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą išlieka ir turi būti ginama: tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas (valstybė ar savivaldybė). Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas reikštų nepagrįstą savivaldybės (valstybės) praturtėjimo nuomininko sąskaita įteisinimą, todėl prieštarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo    2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

15.4.4.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentą – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). <...> Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.<...>“.

15.4.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-530-236/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-15-567/2019 yra pasisakyta dėl panašių nagrinėjamai bylai aplinkybių.

15.4.6.                      Įgytų teisių apsauga yra vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad visos nuomininko išlaidos nuomojamo iš savivaldybės turto esminiam pagerinimui buvo patirtos dar nepasikeitus teisiniam reglamentavimui (iki 2014 m. spalio 1 d.). Akivaizdu, kad atsakovė leidusi nuomininkui pagerinti turtą ir numačiusi išlaidų turto pagerinimui atlyginimą, sudarė apeliantei pagrįstą ir teisėtą lūkestį tikėtis, jog bus kompensuotos patirtos išlaidos atsakovei priklausančio turto esminiam pagerinimui, sukūrė konkrečias apeliantės teises, įskaitant teisę į išlaidų turto pagerinimui atlyginimą.

Dėl proceso teisės esminių principų (rungimosi, dispozityvumo) pažeidimo; dėl materialinės teisės normų pažeidimo

15.5.                      Teismas turi CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę spręsti dėl niekinio sandorio fakto nustatymo ir jo padarinių taikymo, tačiau tai nereiškia, kad gali priimti siurprizinius sprendimus. Atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl nuomos sutarčių ar kurių nors atskirų jų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Taip pat nebuvo pagrindo nuomos sutarčių nuostatas teismui savo iniciatyva pripažinti niekinėmis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuomos sutarčių atitinkamas nuostatas niekinėmis, pažeidė civilinio proceso esminius principus (dispozityvumo bei rungimosi) bei nepasisakė dėl tokio sprendimo teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016 išaiškinta, jog kasatorė byloje pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti jos patirtas išsinuomoto turto pagerinimo išlaidas, nurodydama, kad valstybė pardavė (leido privatizuoti) jai priklausantį turtą, iš esmės pagerintą kasatorės lėšomis. Atsižvelgiant į tokį reikalavimą byloje kyla ne poreikis grąžinti šalis į padėtį, buvusią prieš sudarant neteisėtą sandorį, bet ginti esamą teisinį interesą – priteisti turto pagerinimo išlaidas. Nuomininkas turi teisę į nuomotojo sutikimu atlikto turto pagerinimo kompensaciją (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Tokia nuomininko teisė nustatyta ir specialiame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (šio įstatymo   10 straipsnio 13 dalyje) – nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas nuomininkui atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ex officio pripažino 2005 m. lapkričio      3 d. 11 nuomos sutarties 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto nuostatas negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nepagrįstai nesprendė šalių atsiskaitymo pagal susiklosčiusią situaciją klausimo, kai nuomininkė minėtų nuomos sutarčių vykdymo metu atliko savivaldybės turto rekonstrukciją, esminį pagerinimą, todėl savivaldybės turto vertė padidėjo beveik 10 kartų.

Dėl netinkamai taikyto nepagrįsto praturtėjimo instituto

15.6.                      Padarydamas išvadą dėl pirmosios sąlygos neegzistavimo (praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo) teismas rėmėsi aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju šalis siejo nuomos sutartiniai santykiai. Toks teismo aiškinimas yra aiškiai nepagrįstas bei neteisingas, kadangi pagal nuomos sutartį nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis), tačiau neturi pareigos daryti kapitalinius nuomotojo turto remontus, atlikti nuomotojo turto rekonstrukcijas, atlikti nuomotojo turto pagerinimus. Tokių įsipareigojimų pagal nuomos sutartis su Šiaulių rajono savivaldybe nuomininkas irgi neprisiėmė. CK 6.501 straipsnis numato bendrą taisyklę, jog nuomininkui nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Be to, tiek pagal nuomos sutartis, tiek pagal savivaldybės išduotus rašytinius leidimus nuomininkui buvo numatyta, kad išlaidos turto pagerinimui nuomininkui bus atlyginamos. Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog Šiaulių rajono savivaldybės praturtėjimui yra teisinis pagrindas.

15.7.                      Padarydamas išvadą dėl kitos sąlygos neegzistavimo (šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos) teismas nurodė, jog ieškovė, perimdama iš UAB „Litsoft“ visas teises, susijusias su nuomos sutartimis, kurioje buvo numatyta sąlyga, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, pati sustabdžiusi privatizavimo procesą, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir, kad ieškovė tokia riziką prisiėmė sudariusi naują ginčo turto nuomos sutartį su atsakove, nes sudarytoje Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. VP2-49 (3.72) 11.6 papunktyje nurodyta, kad nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą. Tačiau ir šis teismo aiškinimas bei vertinimas nėra pagrįstas bei teisingas. Nuomininkė, turėdama atsakovės leidimą, atliko nuomojamojo turto esminius pagerinimus, iš esmės sukūrė naujai turtą. Tiek nuomos sutarties nuostatos, tiek Šiaulių rajono savivaldybės raštiški leidimai dėl turto pagerinimo įtvirtino apeliantės teisę į išlaidų turto pagerinimui atlyginimą. Naujos nuomos sutarties 11.6 papunktis yra taikomas tik į ateitį – ši nuostata reiškia, jog po 2015 m. lapkričio 4 d. atlikti pagerinimai nėra ieškovei kompensuojami. Tačiau šioje byloje nėra sprendžiama dėl turto pagerinimų po 2015 m lapkričio 4 d. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė su atsiliepimu į ieškinį pateikto Nuolatinės komisijos negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos konkursams organizuoti 2015 m. spalio 13 d. posėdžio protokolo Nr. NKP-4(11.3) turinio (E. G. papildė, kad jei nuomos konkursą laimi ne BUAB „Litsoft“ nuomininko teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Agrokvantas“, nuomininkas įsipareigoja atlyginti UAB „Agrokvantas“ patirtas visas turto pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas, pagal išlaidas pateisinančius dokumentus. I. V. ir visi komisijos nariai pritarė šių papildymų įrašymui į nuomos sąlygas; nutarta papildyti 14 punkto turinį E. G. ir V. S. pastebėjimais). Taigi Šiaulių rajono savivaldybė 2015 m. patvirtino ieškovės teisę į jos turto pagerinimui padarytų išlaidų atlyginimą.

15.8.                      Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Agrokvantas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. prašydamas sustabdyti privatizavimo procesą prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Į bylą yra pateiktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. birželio 20 d. pažymos Nr. PASS-60-120620-00083, PASS-60-120620-00084 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir nuo tol tik nuo atsakovės veiksmų priklausė privatizavimo tiesioginių derybų būdu užbaigimas; ieškovės prašymas pateiktas 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjo daugiau nei metams laiko. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį Privatizavimo objekto valdytojas per 45 kalendorines dienas nuo potencialaus pirkėjo rašytinio pasiūlymo ir dokumentų, patvirtinančių, kad tenkinamos šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytos sąlygos, gavimo dienos privalo priimti sprendimą vesti tiesiogines derybas dėl šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nurodyto turto privatizavimo arba motyvuotai atsakyti, kodėl pagal pateiktus dokumentus šis turtas negali būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu. Atsakovė 2011 m. pripažino, jog nuomininkas įvykdė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas privatizuoti turtą tiesioginių derybų būdu, tačiau pati nuo 2012 m. birželio mėn. įstatymo priskirtų pareigų nevykdė. Be to, dėl ieškovės 2013 m. rugsėjo 30 d. prašymo sustabdyti ilgalaikio turto privatizavimą atsakovė nepriėmė jokio sprendimo, dėl to privalėjo tęsti ir užbaigti privatizavimą tiesioginių derybų būdu. Taip pat 2013 m. rugsėjo 30 d. prašymas laikinai sustabdyti turto privatizavimą nepanaikino iki tol įgytų teisių į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Dėl tiesioginių derybų, dėl ginčo objekto privatizavimo tęsimo ir užbaigimo

15.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių atlikti veiksmai – Šiaulių rajono privatizavimo komisijos nutarimas nuomininko išsinuomoto turto privatizavimą vykdyti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį; Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T-277 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų sumos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta privatizavimo objektui, privatizavimo kodas 50005528, nuomininko pagerinti padarytų išlaidų suma sumoje 465 000,00 Lt; Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T-349 „Dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo procentais dėl šiam objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų patvirtinimo“ ir kt. – nagrinėjamu atveju šalims teisių ir pareigų, susijusių su privatizavimo tiesioginių derybų būdų įvykdymo, nesukūrė. Teismas nepagrįstai taikė nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, nustačiusį, jog turtas parduodamas tik viešo aukciono būdu. Nuomininkas dar 2012 m. birželio 25 d. buvo įvykdęs visas jam taikytinų teisės aktų nuostatas ir sąlygas, kad galėtų privatizuoti atsakovės turtą tiesioginių derybų būdu, o savivaldybė buvo priėmusi sprendimą bei pradėjo vykdyti privatizavimo procedūras tiesioginių derybų būdu. Taigi nuomininkas įgijo įstatyme įtvirtintą teisę privatizuoti turtą tiesioginių derybų būdu ir niekada privatizavimas šiuo būdu nebuvo nutrauktas.  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Apeliantė, kaip buvusio objekto nuomininkės UAB „Litsoft“ teisių ir pareigų perėmėja, įgijo subjektinę teisę bei teisėtą lūkestį, jog privatizavimo procedūra bus užbaigta ir bendrovei bus leista įsigyti pirmiau minėtą turtinį kompleksą tiesioginiu derybų būdu atsižvelgiant į pirmiau išvardintus Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais nustatyta, jog objekto vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui pagerinti nuomininko UAB „Litsoft“ padarytų išlaidų yra 87,57 procento, o pagerinimų vertė yra 465 000,00 Lt (134 673,30 Eur).

15.10.                      2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymas Nr. XII-792, kuris buvo pavadintas Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto (ne akcijų) privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovei priklausančio turto privatizavimas turėtų būti užbaigtas tiesioginių derybų būdu vadovaujantis iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

Dėl teisės privatizuoti nuomojamą turtą

16.1.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1085 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ į privatizavimo objektų sąrašą įrašytas garažas (plotas 585,32 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas), garažas (plotas 109,6 kv. m., pastatas mūrinis,                 1 aukštas), sandėlis (plotas 442,14 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas), esantys (duomenys neskelbtini). Apeliantė 2013 rugsėjo 30 d. prašyme Šiaulių rajono savivaldybės mero prašė sustabdyti ilgalaikio materialiojo turto privatizavimą, bei pratęsti nuomos sutartis kiek galima ilgesniam laikui, nes neturėjo sukaupusi pakankamai lėšų privatizuojamam turtui įsigyti. Nuomos sutartys buvo pratęstos ir privatizavimo procesas nebevyko dėl apeliantės valios. Taip pat 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VI11-480 pakeitimo įstatymui, jo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju, privatizavimo objektų privatizavimo programa iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo nebuvo paskelbta dėl apeliantės valios sustabdyti ginčo turto privatizavimo procesą. Taigi paminėtos įstatymo nuostatos ankstesnės įstatymo redakcijos taikymą sieja ne su turto įtraukimu į privatizuojamų objektų sąrašą, o su sekančia privatizavimo procedūra – privatizavimo objektų programų paskelbimu. Vien turto įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą nagrinėjamu atveju šalims jokių teisių ir pareigų nesukūrė.

Dėl turto pagerinimo priteisimo

16.2.                      Apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės ginčo turto pagerinimo išlaidas, kurių nepadengia privatizuojamo turto vertė negali būti tenkinamas ir dėl to, kad šalių nuomos sutartyse nėra numatyta atsakovės pareiga atlyginti apeliantei turto pagerinimo išlaidas. Nuomos sutartyse numatytos sąlygos, suteikiančios teisę nuomininkui reikalauti šių išlaidų iš subjektų, įsigijusių ginčo turtą, kaip jau buvo minėta, yra negaliojančios, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms.

Dėl nepagrįsto parturtėjimo

16.3.                      Ieškinys grindžiamas argumentais, susijusiais su nepagrįsto praturtėjimo institutu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei priklausantį turtą pagerino UAB „Litsoft“, kurios teisių perėmėja yra apeliantė. Todėl butų galima teigti, kad egzistuoja sąlygos konstatuoti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, išskyrus dvi sąlygas: 1) praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo ir 2) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju šalis siejo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, apeliantė, perimdama iš UAB „Litsoft“ visas teises, susijusias su nuomos sutartimis, kuriose buvo numatyta sąlyga, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pati sustabdė privatizavimo procesą, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovė tokią riziką prisiėmė ir sudariusi su atsakove naują 2015 m. lapkričio 4 d. nuomos sutartį, kurios 11.6 punkte nurodyta, jog nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą.

Dėl teisėtų lūkesčių

16.4.                      Nors apeliantė įgydama iš UAB „Litsoft“ su nuomos sutartimis susijusias teises, tikėjosi, jog galės įsigyti šį turtą savo nuosavybėn, tačiau pripažinus nuomos sutarčių sąlygas, susijusias su turto pagerinimu, prieštaraujančiomis įstatymui, nėra teisinio pagrindo šioje byloje taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė

Dėl faktinių aplinkybių

18.       Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-289 ne konkurso būdu išnuomojo UAB „Litsoft“ penkeriems metams, bet ne ilgiau kaip iki objekto privatizavimo, dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise Šiaulių rajono savivaldybės tarybai priklausantį turtą: 1) sandėlį, kurio plotas 442,14 kv. m., šifras (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) garažų boksus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastate, kurių bendras plotas 109,50 kv. m., šifras (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) garažų boksus G(duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 411,58 kv. m. pastate, šifras (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Litsoft“ sudarė 2005 m. lapkričio 3 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 10-22 (toliau – ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutartis) bei pasirašė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1-10-22, kurių pagrindu nuomotoja Šiaulių rajono savivaldybės administracija perdavė nuomininkei UAB „Litsoft“ ginčo turtą naudotis; nuomos terminas nustatytas nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas, pagerinęs turto būklę ar atlikęs rekonstrukcijos darbus, surinkęs tam pateisinančius dokumentus, nuomojamų objektų privatizavimo eigoje nelaimėjęs aukciono, turi teisę iš konkurso laimėtojo atsiimti visas pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas. 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 8.2 papunkčiu nuomotojas įsipareigojo atlikti pirminį turto vertinimą, ruošiant objektą privatizavimui, ir turto įvertinimą po turto pagerinimo (ar rekonstrukcijos), jeigu tai bus atlikta. 2005 m. lapkričio 8 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 11/08-028 (pirminio turto vertinimo metu) nustatyta, kad: 1) (duomenys neskelbtini) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 585,32 kv. m., turto rinkos vertė sudarė 14 000,00 Lt, 2) (duomenys neskelbtini) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 109,60 kv. m., turto rinkos vertė sudarė 8 000,00 Lt, 3) (duomenys neskelbtini) sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 442,14 kv. m., turto rinkos vertė sudarė 33 000,00 Lt. Iš viso minėto turto vertė sudarė 55 000,00 Lt (15 929,10 Eur). Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 11/08-028, kuri yra nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 11/08-028 sudėtinė dalis, konstatuota, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų procentas nuo objekto vertės yra 87,57. UAB „Litsoft“ 2007 m. kovo 30 d. paprašė išnuomoti likusius garažus (duomenys neskelbtini), kurių šifras (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat paprašė išnuomoti likusią betonuotos aikštelės dalį, kuri liko įrengus atliekų surinkimo aikštelę. Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties Nr. 10-32 pagrindu išnuomojo UAB „Litsoft“ likusius garažų boksus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini) dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutartis). 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkte nurodyta, jog nuomininkas gali dalyvauti privatizuojant šį turtą, į šio pastato kainą turi būti įskaičiuota nuomininko turėtos išlaidos (pagrįstos dokumentais) nuomojamo pastato pagerinimui (sąnaudos rekonstruojant, remontuojant), kurį, jeigu privatizavimo konkursą laimi nuomininkas, mokėti nereikia, o jeigu konkursą laimi kitas pirkėjas, jis sumoka nuomininkui jo turėtas išlaidas nuomojamo pastato pagerinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1085 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ į privatizavimo objektų sąrašą įrašyti: 1) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 585,32 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas, 2) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 109,6 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas, 3) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 442,14 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukštas (toliau – ir privatizavimo objektas arba ginčo turtas). UAB „Litsoft“ atliko rekonstravimo bei kapitalinio remonto darbus nuomojamuose pastatuose bei patalpose, t. y. ginčo turtą pagerino. Į sandėlį (duomenys neskelbtini) per 1-ąjį etapą investavo 300 012,00 Lt, per 2-ąjį etapą investavo dar 20 148,00 Lt (iš viso 320 160,00 Lt), taip pat atliko 42 670,00 Lt vertės ardymo darbus, kai pradinė šio turto vertė buvo 33 000,00 Lt. Taip pat garažų boksus: a) (duomenys neskelbtini) investavo 65 584,00 Lt bei atliko 3 768,00 Lt vertės ardymo darbus, kai pradinė šio turto vertė sudarė 8 000,00 Lt. Garažų boksai (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini), nugriauti. Per 1-ąjį etapą investuoti 220 898,00 Lt, per 2-ąjį etapą investuoti 247 670 Lt, iš viso 468 568,00 Lt, taip pat ardymo darbai sudarė 37 829,00 Lt, kai pradinė šio turto vertė buvo 18 000,00 Lt. Į nuomojamų pastatų – sandėlio (duomenys neskelbtini), garažų (duomenys neskelbtini) – rekonstravimą UAB „Litsoft“ investavo iš viso 854 312,00 Lt (247 425,86 Eur), taip pat atliko 84 267,00 Lt (24 405,41 Eur) vertės ardymo darbus, kai pradinė šio turto vertė sudarė 59 000,00 Lt (17 087,58 Eur). UAB „Litsoft“ 2010 m. spalio 28 d. aiškinamajame rašte „Dėl investicijų į Šiaulių rajono savivaldybės išnuomotą objektą“ nurodyta, kad be nuomojamų patalpų rekonstrukcijos sutvarkyti bei įrengti visi tinklai: vandentiekis, kanalizacija, valymo įrengimai, teritorijos drenažo sistema, elektros tinklai, teritorijos apšvietimas; įrengtos stebėjimo kameros, pastatytos technikos pakrovimo / iškrovimo estakada ir kombainų stoginės, visa teritorija aptverta 2,5 m. aukščio profiliuota skarda. Taip pat žemės sklypo sutvarkymui investuotos didelės lėšos: didžioji teritorijos dalis padengta skalda, kieme paklota 1320 kv. m. trinkelių, teritorijos sutvarkymui bendrovė investavo dar 281 206,00 Lt (81 442,89 Eur). UAB „Litsoft“ kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą su 2010 m. spalio 28 d. prašymu leisti privatizuoti objektą (sandėlį ir garažų boksus) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 17 straipsnio 5 dalį tiesioginių derybų būdu. Šiaulių rajono privatizavimo komisija 2011 m. birželio 10 d. nutarė, kad ieškovės pageidaujamo turto privatizavimas būtų vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-480 17 straipsnio 5 dalį. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-277 nusprendė patvirtinti privatizavimo objektui ((duomenys neskelbtini) garažui, (duomenys neskelbtini) garažui ir (duomenys neskelbtini) sandėliui), privatizavimo kodas 50005528, nuomininkės UAB „Litsoft“ pagerinti padarytų išlaidų sumą 465 000,00 Lt (134 673,30 Eur) bei įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių K. L. organizuoti tarybos sprendimo projekto dėl šio objekto vertės padidėjimo procentais nustatymo dėl šiam objektui padarytų išlaidų parengimą. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T-349 nusprendė patvirtinti privatizavimo objektui nustatytą objekto vertės padidėjimą procentais dėl šiam privatizavimo objektui pagerinti nuomininko UAB „Litsoft“ padarytų išlaidų (87,57 proc.). Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2012 m. vasario 2 d. rašte paprašė UAB „Litsoft“ organizuoti baigtų rekonstruoti ar remontuoti bendrovės nuomojamų pastatų ir pastatytų statinių (privatizavimo objekto kodas 50005528), esančių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimą tinkamais naudoti, įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centras savivaldybės vardu teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus tinkamais naudoti objektus ir pateikti savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui baigtų rekonstruoti ar remontuotų objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, atliktą pripažintų tinkamais naudoti objektų techninę inventorizaciją ir teisinę registraciją savivaldybės vardu. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 19 d. rašte nurodė, kad privatizavimo komisija nutarė įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją surinkti reikalingus dokumentus ginčo turtui privatizuoti tiesioginiu derybų būdu. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-69 nusprendė leisti UAB „Litsoft“ perleisti ieškovei UAB „Agrokvantas“ teises ir pareigas, kylančias iš Šiaulių rajono savivaldybės 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties. UAB „Litsoft“ ir UAB „Agrokvantas“ sudarė 2013 m. balandžio 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Litsoft“ perleido naujajai nuomininkei UAB „Agrokvantas“ visas iš 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių, sudarytų su Šiaulių rajono savivaldybe, kylančias teises ir pareigas. UAB „Agrokvantas“ kaip buvusios nuomininkės UAB „Litsoft“ teisių ir pareigų perėmėja kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą su 2013 rugsėjo 30 d. prašymu Nr. 13093001 sustabdyti ilgalaikio materialiojo turto privatizavimą bei prašė pratęsti 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007m. liepos 11 d. nuomos sutartis kiek galima ilgesniam laikui, nes neturi sukaupusi pakankamai lėšų privatizuojamam turtui. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimu (įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d.) BUAB „Litsoft“ veikla pripažinta pasibaigusia. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-241 nusprendė pratęsti ieškovei 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių galiojimo terminą iki 2015 m. lapkričio 3 d., bet ne ilgiau kaip iki objekto privatizavimo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam ginčo turtui. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrokvantas“ 2013 m. lapkričio 11 d. pasirašė 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių papildomą susitarimą, kurio pagrindu susitarė pratęsti UAB „Agrokvantas“ 2005 m. lapkričio 3 d. bei 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių galiojimo terminą iki 2015 m. lapkričio 3 d., bet ne ilgiau kaip iki objekto privatizavimo (toliau – papildomas susitarimas). BUAB „Litsoft“ ir UAB „Agrokvantas“ sudarė 2014 m. gruodžio 29 d. ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/12/29 ir priedą prie šios sutarties, pagal kuriuos UAB „Agrokvantas“ nupirko objektų grupę „nebaigta statyba“: žemės ūkio technikos, padargų ir įrankių stoginė (sienos – profiliuota skarda, plotas 180 kv. m., stogo danga – profiliuota skarda, plotas 540 kv. m.); žemės ūkio inventoriaus stoginė (stogo danga – profiliuota skarda, plotas 380 kv. m.), 3) teritorijos tvoros ir dangos (tvora iš profiliuotos skardos (317 m. ilgio); betoniniai pamatai (plotas 792 kv. m.); remonto ir rekonstrukcijos darbai sandėlyje (duomenys neskelbtini) bei garažuose (duomenys neskelbtini); teritorijos požeminiai tinklai, betoninių trinkelių danga (plotas 1242,80 kv. m.); vejos ir kelio bortai lietaus kanalizacijos sistema (ilgis 140,15 m.); vartai, apšvietimo sistema, apsaugos ir priešgaisrinė sistema, drenažo ir kanalizacijos sistema. Nuolatinės komisijos negyvenamų pastatų ir patalpų nuomos konkursams organizuoti 2015 m. spalio 26 d. posėdžio metu svarstyta dėl nuomos konkurso nuomininko parinkimo ilgalaikio materialiojo ginčo turto nuomai; buvo gautas tik UAB „Agrokvantas“ pasiūlymas, todėl komisija nusprendė konkurso laimėtoju paskirti ieškovę ir sudaryti su laimėtoju nuomos sutartį 10 metų, bet ne ilgiau kaip iki daikto pardavimo viešojo aukciono būdu. UAB „Agrokvantas“ ir Šiaulių rajono savivaldybė sudarė 2015 m. lapkričio 4 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. VP2-49(3.72), kurios 11.6 papunktyje šalys sulygo, kad nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą. UAB „Agrokvantas“ kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą bei administracijos direktorių su 2017 m. gruodžio 8 d. prašymu leisti privatizuoti ginčo turtą, į kainos sumokėjimą įskaitant turto pagerinimo vertę. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo naujai redakcijai ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymui, pasikeitė savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir neliko galimybės nuomininkams, patyrusiems išlaidas išnuomotiems pastatams pagerinti, privatizuoti nuomojamą turtą tiesioginių derybų būdu, todėl tęsti ir užbaigti minėtų pastatų privatizavimo procedūros nėra galimybių, galimybės įskaityti pastatų remonto vertę kaip dalį mokėtinos kainos šiuo metu galiojantys įstatymai, reglamentuojantys savivaldybių turto pardavimą, nenumato.

Dėl savivaldybei priklausančio nuomojamo turto privatizavimo

19.       Nagrinėjamu atveju 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių objektas (dėl kurio privatizavimo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo tarp šalių kilo ginčas) yra Šiaulių rajono savivaldybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

20.       Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 (redakcijos galiojusios nuo 1998 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 17 straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymui, buvo panaikintas savivaldybės turto privatizavimo institutas, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Taigi byloje atsakytina į klausimą, ar iki 2014 m. spalio 1 d. buvo paskelbtos privatizavimo objekto privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai, dėl to savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus.

21.       2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. sausio  1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.) 13 straipsnio 4 punkte buvo nustatytas tiesioginių derybų privatizavimo būdas, o 17 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, į kuriuos, gavus nuomotojo leidimą, buvo investuota privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų rinkos vertės, jeigu šie pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrengimams, pastatui arba patalpoms. Privatizuojant tokį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka tiesioginės derybos gali būti vykdomos su vienu pirkėju, investavusiu privatų kapitalą šioje dalyje nustatytomis sąlygomis.

22.       2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d.), kurio 17 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Šiuo atveju Vyriausybės nustatyta tvarka tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju – šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų, nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Tiesioginės derybos nevedamos, jei iki sprendimo dėl tiesioginių derybų vedimo priėmimo momento reikalavimo teisė į būtinųjų išlaidų atlyginimą sumažėja tiek, kad neviršija 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės; 2) pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d., 17 straipsnio 5 dalyje.

23.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-949 (įsigaliojo nuo 2007 m. kovo 1 d.) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2007 m. kovo 1 d. paskelbtos objektų privatizavimo programos įgyvendinamos pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias šių privatizavimo programų paskelbimo metu (Žin., 2006, Nr. 141-5391). Šiuo atveju iki 2007 m. kovo 1 d. nebuvo paskelbta ginčo objektų (garažų ir sandėlio) privatizavimo programa. 

24.       Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnis reglamentavo privatizavimo objektų sąrašą ir objekto privatizavimo programą. Privatizavimo objektų sąrašas – įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas (10 straipsnio       1 dalis). Privatizavimo objektų sąrašą Turto fondo teikimu tvirtina Vyriausybė; į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu Turto fondas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti (10 straipsnio 2 dalis). Objekto privatizavimo programoje–dokumente turėjo būti nurodyta: 1) objekto pavadinimas ir privatizavimo būdas; 2) privatizavimo terminai; 3) trumpa privatizavimo objekto charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei ar savivaldybei tenkančių akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo rentabilumas, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę); 4) privatizavimo sąlygos (10 straipsnio 4 dalis). Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį Vyriausybė turėjo teisę nustatyti ir kitus, nei nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimus (įskaitant teisę nustatyti privalomas objektų privatizavimo programų sąlygas ir privatizavimo būdus), taip pat teisę pritarti ar nepritarti svarbiausių Lietuvos ūkio objektų privatizavimo programų ir privatizavimo sandorių projektams. Savivaldybės vykdomoji institucija privalėjo per Vyriausybės nustatytą laiką perduoti Turto fondui privatizavimo objektų sąrašo ir objektų privatizavimo programų duomenis, kad jie būtų paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje (10 straipsnio 8 dalis). 

25.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1085 į privatizavimo objektų sąrašą buvo įrašyti du garažai ir sandėlis (Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalis). Iki 2014 m. sausio 1 d. nebuvo paskelbta privatizavimo ginčo objekto (garažų ir sandėlio) privatizavimo programa–dokumentas. 

26.       Apibendrinusi nurodytą reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog iki 2014 m. spalio 1 d. nebuvo įvykdytos privatizavimo procedūros sąlygos, t. y. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1085 dėl garažų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sandėlio (duomenys neskelbtini) įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą ir nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. apeliantės išreikštos valios sustabdyti ginčo turto privatizavimo procesą iki 2014 m. spalio 1 d. (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) nebuvo patvirtintas ir paskelbtas Informaciniame privatizavimo biuletenyje Vyriausybės patvirtintas privatizavimo programa–dokumentas (Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 4 ir 8 dalys). Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra galimybės apeliantei tęsti (užbaigti) garažų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sandėlio (duomenys neskelbtini) privatizavimą pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio  5 dalį. Pažymėtina ir tai, kad piniginių lėšų neturėjimas būtų buvusi akivaizdi kliūtis UAB „Agrokvantas“ privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pradinės nuomininkės UAB „Litsoft“ nuomotojos Šiaulių rajono savivaldybės leidimu pagerintą turtą net ir tuo atveju, jeigu iki 2014 m. sausio 1 d. būtų įvykdytos visos privatizavimo sąlygos.

Dėl teisės į savivaldybei priklausančio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą

27.       2005 m. lapkričio 3 d.  nuomos sutarties 5 punkte Šiaulių rajono savivaldybė ir UAB „Litsoft“ sulygo, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą už pagerinimą neatlyginama; nuomininkas, pagerinęs turto būklę ir atlikęs rekonstrukcijos darbus, surinkęs tam pateisinančius dokumentus, nuomojamų objektų privatizavimo eigoje nelaimėjęs aukciono, turi teisę iš konkurso laimėtojo atsiimti visas pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas.

28.       2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. sausio  1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.) 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą.

29.       2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 4 punkte Šiaulių rajono savivaldybė ir UAB „Litsoft“ susitarė, kad nuomininkui pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Taip pat šios nuomos sutarties 8 punkte šalys nustatė nuomininkui draudimą išpirkti nuomojamą ilgalaikį materialiųjų turtą bei nustatė teisę dalyvauti privatizuojant šį turtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka; į šio pastato kainą įskaičiuojant nuomininko turėtas išlaidas (pagrįstas dokumentais) nuomojamo pastato pagerinimui, kurį, jeigu privatizavimo konkursą laimi nuomininkas, mokėti nereikia, o jeigu konkursą laimi kitas pirkėjas, jis sumoka nuomininkui jo turėtas išlaidas nuomojamo pastato pagerinimui.

30.       2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą.

31.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog Šiaulių rajono savivaldybės sutikimu UAB „Litsoft“ pagerino išsinuomotą turtą. Tai patvirtina: a) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 20 d. raštas „Dėl leidimo atlikti nuomojamų pastatų ar patalpų pagerinimą ir remontą (duomenys neskelbtini)“; b) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 8 d. raštas „Dėl leidimo atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą bei rekonstrukciją (duomenys neskelbtini)“; c) 2007 m. liepos 11 d. Šiaulių rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 10-32-1 (dėl poreikio perduodamam turtui kapitalinio remonto); d) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/08-028 (kurioje pažymėta, kad iki rekonstrukcijos turto fizinė būklė – avarinė (skilusios sienos, supuvusios durys, vartai, įlūžusios stogo konstrukcijos, sudūlėję šiferio lakštai ir t.t.); e) techniniai projektai bei išduoti statybos leidimai; f) Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimas T-277 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų sumos patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti privatizavimo objektui (garažams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sandėliui (duomenys neskelbtini)), privatizavimo kodas 50005528, nuomininkės UAB „Litsoft“ pagerinti padarytų išlaidų sumą 465 000,00 Lt; g) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 3 d. raštas „Dėl privatizavimo objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų sumos“, kuriame patvirtinta, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino privatizavimo objektui, kodas 50005528, pagerinimui padarytų išlaidų sumą 465 000,00 Lt; h) Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T-349 „Dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo procentais dėl šiam objektui pagerinti nuomininko padarytų išlaidų patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti IĮ „Eksperts“ turto vertintojų nustatytą objekto vertės padidėjimą procentais (87,57 proc.) dėl privatizavimo objektui pagerinti nuomininkės UAB „Litsoft“ turėtų išlaidų.

32.       Apeliantės teigimu, nagrinėjam ginčui dėl savivaldybės patalpų nuomininko teisės į turto pagerinimo išlaidas taikytinas specialus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 konstatuota, jog privatizavimo įstatymo normos pagal teisės normų konkurencijos taisykles yra specialiosios, joms teikiama pirmenybė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių savivaldybės (valstybės) turto privatizavimo santykius, požiūriu. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Apeliantės nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 buvo sprendžiamas ginčas dėl savivaldybės patalpų nuomininko teisės į jo padaryto turto pagerinimo išlaidas, kai jis pats, privatizuojant turtą viešojo aukciono būdu, įsigijo nuomotas patalpas, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiama dėl apeliantės, teisės į pradinės nuomininkės padarytas turto pagerinimo išlaidas, kai savivaldybei priklausiantis turtas neprivatizuotas. Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies aiškinimo ir taikymo ir dėl nuomininko teisės į valstybei ar savivaldybei priklausančio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019, kurioje pažymėta, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo tikslas – nustatyti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ne apibrėžti investicijų į išnuomotą valstybės ar savivaldybės turtą atlikimo tvarką. Todėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis negali būti teisinis pagrindas, sprendžiant dėl nuomininko teisės į atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą egzistavimo. Sprendžiant dėl nuomininko teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, visų pirma turi būti taikomas specialus įstatymų, nustatančių disponavimą savivaldybei priklausančiu turtu, reglamentavimas, o jo nesant – bendrosios CK 6.501 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019). CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Pirma, UAB „Agrokvantas“ pagal nuomos sutarčių sąlygas ir pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį neturi teisės į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nes pagal specialų įstatymą, reglamentuojantį valdymą, naudojimą ir disponavimą savivaldybei priklausančiu turtu, 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių sudarymo bei jų galiojimo metu, buvo (ir išliko) nustatytas imperatyvas (draudimas) atlyginti nuomininkui jo turėtas išnuomoto turto pagerinimo išlaidas bei šio draudimo išlyga netaikoma, nes nurodytos nuomos sutartys sudarytos jau po 2002 m. birželio 19 d. (2002 m. gegužės 23 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-900 14 straipsnio 5 dalis;      2014 m. kovo 25 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 15 straipsnio 7 dalis). Šiame įstatyme nustatytas draudimas yra įtvirtintas 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių, atitinkamai 2 ir 4 punktuose (nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama). Antra, 2005 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarčių, atitinkamai   5 ir 8 punktuose, nustatyta, jog privatizuojant turtą turto pagerinimo išlaidas atlygina konkurso laimėtojas (pirkėjas). Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo redakcijų, galiojusių nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 13 dalis nustatė, kad privatizavimo objekto pagerinimo padarytas išlaidas pagal CK nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Šiaulių rajono savivaldybė nėra privatizavimo objekto (garažų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sandėlio (duomenys neskelbtini)) pirkėja (konkurso laimėtoja), todėl nei pagal minėtas nuomos sutarties nuostatas, nei pagal galiojusį teisinį reguliavimą apeliantė neturi teisės reikalauti iš atsakovės turėtų nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Trečia, UAB „Litsoft“ buvo išreiškusi valią įsigyti privatizavimo objektą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nuomos sutarčių galiojimo metu tarp Šiaulių rajono savivaldybės ir UAB „Litsoft“ vyko derybos dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto (garažų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sandėlio (duomenys neskelbtini)) privatizavimo, kurį pradinė nuomininkė UAB „Litsoft“ pagerino. UAB „Agrokvantas“ perėmė teises ir pareigas pagal nuomos sutartis iš pradinės nuomotojos UAB „Litsoft“ ir savo valia privatizavimo procesą pagal galiojusį įstatymą sustabdė. Kaip minėta, dėl neįvykdytų visų privatizavimo sąlygų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nėra galimybės tęsti (užbaigti) apeliantei pagerinto objekto (garažų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sandėlio (duomenys neskelbtini)) privatizavimą pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo 17 straipsnio 5 dalį.

34.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Šiuo atveju atsakovė leido (2005 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. balandžio 8 d. raštais „Dėl leidimo atlikti nuomojamų pastatų ir patalpų pagerinimą ir remontą (duomenys neskelbtini)“) UAB „Litsoft“ vykdyti išnuomoto savivaldybei priklausančio turto esminius pagerinimus ir šiais veiksmais (turto pagerinimu) pradinė nuomininkė UAB „Litsoft“ siekė (vedė derybas ir pateikė 2011 m. spalio 28 d. prašymą leisti privatizuoti pagerintą turtą) turto privatizavimo teisinių padarinių – potencialus pirkėjas, kuris įsigis privatizavimo objektą, atlygins (kompensuos) padarytas turto pagerinimo išlaidas. Šie teisiniai padariniai nepasiekti ne dėl atsakovės ar buvusios nuomotojos UAB „Litsoft“ veiksmų, o tik dėl apeliantės valios privatizavimo procesą sustabdyti. 

35.       Dėl apeliantės argumentų, susijusių su teisėtu lūkesčiu atgauti turto pagerinimo išlaidas, pažymėtina, jog galiojęs privatizavimo teisinių santykių reglamentavimas nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimą siejo būtent su turto privatizavimo faktu, kuris neįvyko ir įvykti negali, nes iki 2014 m. spalio 1 d. buvo paskelbtos privatizavimo objekto privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai. Dėl to atsakovė neįgijo teisės į pastato pagerinimo išlaidų atlyginimą. Taip pat, pasikartotina, galiojęs bei galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas imperatyviai draudžia atlyginti nuomininko į savivaldybės išnuomotą turtą padarytas išlaidas. 

Dėl 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto

36.       Skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 38 punkte pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto sąlygas pripažino negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos, eliminuojančios galimybę nuomininkui reikalauti atlyginti išlaidas už atliktus pagerinimus, yra imperatyvios. Skundžiamojo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nuspręsta dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančių 2005 m. lapkričio   3 d. nuomos sutarties 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Apeliantė kvestionuoja skundžiamojo sprendimo motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pripažino niekinėmis minėtas nuomos sutarčių sąlygas.

37.       Teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.

38.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017 ir kt.).

39.       Šiaulių rajono savavaldybės 2005 m. lapkričio 3 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 10-22 5 punktas nustatė: „Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Nuomininkas, pagerinęs turto būklę ar atlikęs rekonstrukcijos darbus, surinkęs tam pateisinančius dokumentus, nuomojamų objektų privatizavimo eigoje nelaimėjęs aukciono, turi teisę iš konkurso laimėtojo atsiimti visas pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas“, o Šiaulių rajono savivaldybės 2007 m. liepos 11 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 10-32 8 punktas nustatė: „Nuomininkui draudžiama išpirkti nuomojamą ilgalaikį materialųjį turtą. Jis gali dalyvauti privatizuojant šį turtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Į šio pastato kainą turi būti įskaičiuota Nuomininko turėtos išlaidos (pagrįstos dokumentais) nuomojamo pastato pagerinimui (sąnaudos rekonstruojant, remontuojant), kurį, jeigu privatizavimo konkursą laimi Nuomininkas, mokėti nereikia, o jeigu konkursą laimi kitas pirkėjas, jis sumoka Nuomininkui jo turėtas išlaidas nuomojamo pastato pagerinimui“.   

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pripažintino negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties Nr. 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto sąlygas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes netaikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo teisės normų, kurios yra specialiosios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo teisės normų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 yra akcentuota, kad privatizavimo įstatymo normos pagal teisės normų konkurencijos taisykles yra specialiosios, joms teikiama pirmenybė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių savivaldybės (valstybės) turto privatizavimo santykius, požiūriu. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nuomos metu privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą.   

41.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškus reikalavimus, atsakovės pusėje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad šalių nuomos sutartyje nėra numatyta nuomotojos Šiaulių miesto savivaldybės pareigos atlyginti nuomininkei turto pagerinimo išlaidas. 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkte, 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 4 punkte ir 2015 m. lapkričio 4 d. nuomos sutarties 11.6 papunktyje yra įtvirtinti draudimai atlyginti nuomininkui savivaldybei priklausančio išnuomoto turto pagerinimo išlaidas, todėl šios nuomos sutarčių sąlygos neprieštarauja galiojusioms (galiojančioms) imperatyvioms įstatymo nuostatoms. 

42.       Taip pat 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkte nustatyta nuomininko teisė iš konkurso laimėtojo atsiimti visas išnuomoto turto pagerinimo ar rekonstrukcijos išlaidas. 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkte įtvirtinta nuomininko teisė dalyvauti privatizuojant išnuomotą turtą, į pastato kainą įskaičiuojant nuomininko turėtas turto pagerinimo išlaidas, kurias sumoka konkursą laimėjęs pirkėjas. Kaip minėta, tokia teisė (dalyvauti privatizuojant išnuomotą turtą, į pastato kainą įskaičiuojant nuomininko turėtas turto pagerinimo išlaidas) buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (redakcijų, galiojusių nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 13 dalyje (privatizavimo objekto pagerinimo padarytas išlaidas pagal CK nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą). Nagrinėjamu atveju pagerintas turtas nebuvo privatizuotas ir nėra pirkėjo, kuris pagal nuomos sutarčių 5 ir 8 dalių sąlygas turėtų sumokėti apeliantei turto pagerinimo išlaidas (į turto kainą įskaičiuoti nuomininko turėtas turto pagerinimo išlaidas).

43.       Atsižvelgiant į virš nurodytą, teisėjų kolegija šalina Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančių 2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties 5 punkto ir 2007 m. liepos 11 d. nuomos sutarties 8 punkto sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo 

44.       CK

45.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

46.       Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikomas, kadangi tarp Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Litsoft“ ir vėliau teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Agrokvantas“ susiklostė nuomos teisiniai santykiai, reguliuojami byloje aptartų viešosios teisės normų, be to UAB „Litsoft“ savo valia privatizavimo procesą pagal galiojusį įstatymą sustabdė ir dėl to prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Apeliantei neužkertamas kelias iš savivaldybės nuomojamą turtą įsigyti pagal šiuo metu galiojančius  įstatymus. 

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies    1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmestus, bylinėjimosi išlaidos apeliantei UAB „Agrokvantas“ nepriteisiamos. Atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos, nes nėra pateikti įrodymai apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo 38 punkte nurodytus motyvus, jog „2005 m. lapkričio 3 d. nuomos sutarties Nr. 10-22 5 punkto ir 2007-07-11 nuomos sutarties Nr. 10-32 8 punkto sąlygos pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)“.

Teisėjai                 Marius Bajoras

                Antanas Rudzinskas

                Egidija Tamošiūnienė