Baudžiamoji byla Nr. 1S-370-478/2018
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00387-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 93-139 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- R. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus galutine 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
- Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 11d.
- 2018 m. kovo 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-139 nutarta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
- Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad R. P. padarytas labai sunkus nusikaltimas rodo jo pavojingumą visuomenei, be to, nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau iš nustatytų 27 balų pagal OASys metodiką net 25 yra dinaminiai, t. y. galintys kisti, kas patvirtina, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. P. prašo netvirtinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
- Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo sprendimu nesutinka. Teismas įvertino, kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį ši aplinkybė neturi būti vertinama. Nuteistojo supratimu, apylinkės teismas konstatavo, kad BVK jo atveju negalioja, nes vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. tam tikrų suvaržymų ir kitų neigiamų pasekmių patyrimas.
- R. P. pažymi, kad bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerą elgesį du kartus paskatintas, iki įkalinimo jis buvo baigęs 10 klasių specialioje pagalbinėje mokykloje ir įgijęs staliaus profesiją. Jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis dėl vaikystėje patirtos galvos traumos, todėl jam reikalinga speciali nuolatinė priežiūra. Dirbti jis negali dėl sveikatos problemų (epilepsijos priepuolių). Tačiau net ir būdamas tokios sveikatos, jis lankė relaksacijos užsiėmimus, meno terapijos grupę, Carito organizuotus Alfa kursus, socialinių įgūdžių ugdymo programą. Be to, jis nuolat palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, paleistas iš pataisos namų, gyventų su mama, kuri juo rūpintųsi, padėtų.
- Nuteistasis teigia, kad nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholis jo nusikalstamai veikai įtakos neturėjo. Diskriminacinių nuostatų nepalaiko, stengiasi remti ir vertinti visuomenės vertybes, dėl ko kitų nuteistųjų jis yra psichologiškai, fiziškai gniuždomas. Jis gavo skaudžią pamoką už padarytą vienintelį nusikaltimą, dėl kurio nuolat apgailestauja, graužia save bei koplyčioje melsdamasis prašo supratimo ir atleidimo. Bausmės atlikimo metu jis kenčia pažeminimus dėl neįgalumo, vertybių. Dėl patirtos galvos traumos jis turi mąstymo, kalbėjimo problemų, todėl nepagrįstai teismas nurodo, kad savo veiksmus dėl nusikalstamos veikos padarymo jis aiškina paviršutiniškai, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes ir pan. Jis nuolat galvoja apie padarytą nusikaltimą, jo tėvai palaiko ryšius su nukentėjusiu vaiku, padeda. Po galimo lygtinio paleidimo jis pagal turimas galimybes padėtų mamai, iš gaunamos neįgalumo išmokos dengtų priteistus civilinius ieškinius.
- R. P. nesutinka, kad jam išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – turimi dideli finansiniai ieškiniai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nes Komisijos nutarime nurodyta priešingai nei skundžiamoje nutartyje. Ieškinius jis dengė, kai gavo neįgalumo išmoką, tačiau, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, išmoka nemokama, todėl jis neturi galimybės mažinti finansinių įsipareigojimų, o išėjęs į laisvę, vėl galėtų dengti ieškinius iš neįgalumo išmokos. Nuteistasis teigia nežinantis, kaip jam dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Jis stengiasi dalyvauti visuomeninėje veikloje, nedalyvauja jokiose subkultūrose, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Tai rodo, kad jo elgesys yra pozityvus ir jis vertas teismo pasitikėjimo.
- Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.
- BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
- R. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą (materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas).
- Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą veiką, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti tinkamai nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog buvo padarytas tyčinis, smurtinis, sunkias pasekmes sukėlęs nusikaltimas mažamečio atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į R. P. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas bei emocinę gerovę.
- Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad smurtinis nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo įvykdytas bejėgiškos būklės mažamečiui asmeniui (sugyventinės sūnui) kankinant ar kitaip itin žiauriai. Nors nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau savo veiksmų paaiškinti negali. Kaip pats nurodė teisminio nagrinėjimo metu, jį tiesiog erzino vaiko verksmas. Nusikaltimas nepadarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau smurto naudojimą sąlygojo visiškai menkavertė priežastis, kas patvirtina, jog nuteistasis negeba kontroliuoti savo pykčio protrūkių. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. bausmės atlikimo metu neskyrė pakankamai dėmesio smurtinio elgesio kontrolei bei prevencijai. Programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, jis nedalyvavo. Atlikus pakartotinio smurto rizikos vertinimą, nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei. Taigi, vien relaksacijos užsiėmimai, meno terapijos ar socialinių įgūdžių ugdymo programos lankymas neleidžia spręsti apie turimų elgesio problemų koregavimą pozityvia linkme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. Be to, ir Psichologinės tarnybos specialistė yra pažymėjusi, kad nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, jo nusikalstamos veikos analizė yra paviršutiniška. Pažymėtina, jog, darydama šias išvadas, Psichologinės tarnybos specialistė neabejotinai įvertino tai, kad nuteistasis dėl neįgalumo turi sunkumų bendraujant bei prisitaikant konkrečioje situacijoje. Todėl sureikšminti R. P. vaikystėje patirtą galvos traumą nėra pagrindo. Nuteistasis yra pripažintas pakaltinamu, vadinasi, geba suprasti savo veiksmus bei juos kontroliuoti.
- Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, turi ribotą darbingumą (tik 15 procentų), todėl pataisos namuose negali dirbti bei dengti priteistų civilinių ieškinių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam ribotas darbingumo lygis buvo nustatytas dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tai reiškia, jog silpna sveikata R. P. nesukliudė sunkiai sutrikdyti sugyventinės mažamečio sūnaus sveikatos, todėl ši aplinkybė neturėtų būti reikšminga ir lygtinio paleidimo taikymui. Duomenų, kad nuteistojo sveikata bausmės atlikimo metu būtų ženkliai suprastėjusi ir dėl to tolimesnis bausmės atlikimas jam būtų per sunkus, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse numatyta, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir ją atitikti, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, lankytis pas psichologą, individualiai konsultuojantis dėl emocinės gerovės, nuteistasis gali ir pataisos namuose.
- Tai, kad R. P. tėvai kontaktuoja su nukentėjusio vaiko motina, stengiasi jiems padėti, nėra besąlyginis pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Už padarytą nusikaltimą yra atsakingas tik nuteistasis, todėl jo artimųjų teikiama pagalba nukentėjusiajam gali būti vertinama tik moraliniu aspektu, bet ne teisiniu. Drausminių nuobaudų neturėjimas bei kelių paskatinimų už gerą elgesį gavimas tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, t. y. laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Pažymėtina, jog R. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jo elgesys, pataisos įstaigos administracijos vertinimu, nėra toks pavyzdingas, kad jį būtų galima perkelti tęsti bausmės atlikimą lengvojoje nuteistųjų grupėje.
- Nors nuteistasis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais – turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, teigdamas, kad jie nebėra aktualūs, tačiau teisėjų kolegija tokiam R. P. vertinimui pritarti neturi pagrindo. Nors ieškinio padengimas yra mažai tikėtinas (ieškiniai dideli, o nuteistasis laisvėje gaudavo ir planuoja toliau gauti tik invalidumo išmoką), tačiau pozityvaus užimtumo ieškojimas bei suradimas padėtų nuteistajam sėkmingiau integruotis į visuomenę, realizuoti save, jaustis reikalingam bei vertinamam. Vis dėlto, nuteistasis neplanuoja siekti pozityvaus užimtumo, ugdyti, plėsti savo mąstymo bei suvokimo, jis tiesiog grįžtų gyventi pas motiną, kuri jam padėtų buityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. P. dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 27 balų tik 2 yra statiniai, t. y. visi likę balai gali būti koreguojami – didinami ar mažinami, atsižvelgiant į nuteistojo dedamas pastangas vykdyti jam nustatytas rekomendacijas, reabilitacijos planą ir kt.
- Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas, jei yra padaromos priešingos išvados.
- Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BVK, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Algirdas Remeika
Gytis Večerskas