Baudžiamoji byla Nr. 1-477-914/2014

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01754-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 

1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, Jolantai Steponavičiūtei

kaltinamiesiems E. G., M. V., R. Š.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) indv. įmonėje žvėrelių augintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-08-12 Panevėžio apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio l dalį, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

M.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)  žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

R.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)", UAB apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

E. G., M. V. ir R. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jie 2013-09-18, apie 6.05 val., E. G. galimai pagrobiant iš miesto maršrutinio autobuso Nr. 4 informacines lenteles Nr. 6 ir Nr. 29 bei siekiant jas išsaugoti, autobusų sustojime ties Panevėžio g. 12D, Šiauliuose, nukentėjusiajam - autobuso vairuotojui E. V. mėginant sulaikyti E. G., matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, grumtynių tarp E. G. ir nukentėjusiojo E. V. metu pribėgę M. V. ir R. Š. spyrė pirmus smūgius E. V. į įvairias kūno vietas bei prisijungus E. G., bendrai spirdami kojomis nukentėjusiajam E. V. ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarė jam kraujosruvas krūtinės kairiame šone ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su R. Š. ir M. V. kaltinime nurodytą dieną važiavo autobusu. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis autobuse paėmė lentelę ir išlipęs pradėjo bėgti. Kam ta lentelė jam buvo reikalinga, pasakyti negali. Tuomet autobuso vairuotojas puolė jį vytis. Kadangi jis buvo sužalota koja, todėl negalėjo greitai bėgti ir pasivijęs vairuotojas jį pargriovė. Neigia, kad jis spardė vairuotoją, tvirtina, kad jie sudavė jam smūgius, tačiau kuris sudavė, negalėjo nurodyti, įvykio gerai neprisimena. Jis galėjo suduoti tris ir daugiau smūgių nukentėjusiajam. Smūgius sudavė kartu su M. V.. R. Š. galėjo matyti įvykį, tačiau jis prie muštynių neprisidėjo.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad su draugais važiavo autobusu Nr. 4 Birutės gatve. Jam buvo lūžusi koja, tačiau gipsas buvo nuimtas. Pamena, kad paėmė dvi autobuse prie stiklo užkištas lenteles su numeriu ir maršrutu. Kodėl jis jas paėmė nežino, nepamena ir negali paaiškinti. Autobusui sustojus stotelėje, jie išlipo ir jis pradėjo bėgti. Jį prisivijo autobuso vairuotojas ir jie abu pargriuvo ant žemės. Jis atsikėlė nuo žemės ir spyrė jam gal du tris kartus į šonus. Kur buvojo draugai, jis nežino, nematė (57 b. l.). Papildomos apklausos metu E. G. parodė, kad įvykio metu su juo buvo M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su juo nuomojasi kambarį. Kito draugo pavardė Š.. Buvo tikrai girtas ir jis ne viską atsimena. Jis nežino kodėl, bet, greičiausiai, juokaudamas sugalvojo pavogti autobuse buvusias lenteles. Grumtynių metu jis sudavė jam kelis kartus, tačiau iš rankos, ne iš kojų. Dabar tiksliai gali pasakyti, kad iš kojų jo niekas nespardė, tik iš rankų. Dėl girtumo nepamena, ką darė jo draugai (62 b.1.). Kitos apklausos metu patvirtino, kad autobuse jie visi trys juokavo, kvailiojo. Jis paėmė autobuso maršruto lenteles, tačiau kokiu tikslu, negali paaiškinti, mano, kad pajuokaudamas. Išlipęs iš autobuso jis pradėjo bėgti. Grumtynių metu jis vairuotoją parbloškė, sudavė jam kelis kartus į šonus. Iš įvykio vietos jis pabėgo, nes šaukė kažkokia moteris, kad kviečia policiją (67 b. l.).

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su E. G. važiavo autobusu. Į tą patį autobusą vėliau įlipo R. Š.. E. G. buvo labai girtas ir sumanė paimti autobuso maršruto lenteles, autobusui sustojus pradėjo bėgti. Autobuso vairuojas jį pavijo ir jie susigrūmė. Tada jis, norėdamas išskirti, sudavė nukentėjusiajam 1 smūgį, tačiau nespyrė. Teigia, kad galėjo suduoti 1-2 smūgius. R. Š. taip pat buvo šalia, bandė išskirti. Teigia, kad geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, girdėjo, kaip šaukė moteris, kuri galėjo išsigąsti.

M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis su draugais E. G. ir jo draugu, vardu S., važiavo iš miesto į namus, į Medelyno rajoną. Visi buvo girti. E. G. buvo lūžusi koja, bet tuomet jau buvo be gipso. Įlipo į 4 maršruto autobusą. E. G. pradėjo krapštytis prie informacinių lentelių, kurios buvo užkištos prie stiklo. Kodėl jis ėmė tas lentelės, nesakė. Sustojus autobusui Klaipėdos gatvėje, E. G. šoko iš jo ir pradėjo bėgti. Vairuotojas pradėjo jį vytis. Prisivijo E. G. ir pargriovė ant žemės. Jie abu ritosi ant žemės, o jis su S. iš galo prie jų pribėgo. Vairuotojas buvo ant E. G., jis jam sudavė gal du kartus rankos kumščiu, o S. irgi rankomis kelis kartus sudavė. Vairuotojo kojomis niekas nespardė, nebent E. G. galėjo įspirti, bet to nematė. Kadangi pradėjo moteris šaukti, jie išsigando ir pradėjo bėgti. Dėl savo elgesio gailisi, nori taikytis ir atsiprašyti (72-73 b.l.). Papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad nepripažįsta spardymo kojomis - sudavė tik rankų kumščiais. Patvirtino, kad jis su draugais E. G. ir jo pažįstamu, pravarde "S.", sumušė autobuso vairuotoją (77 b.l.).

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino, parodė, kad įsėdo į tą patį autobusą, kuriame sėdėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo E. G.. E. G. autobuse paėmė lenteles ir išlipo. Matė, kaip grūmėsi E. G., tačiau jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, policijos nekvietė. Kaltas yra tik dėl to, kad matė įvykį, bet nekvietė policijos.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. ir M. V. jis nepažįsta ir tokias pavardes girdi pirmą kartą. Rugsėjo 18 d., jis buvo blaivus, nes turėjo dirbti. Jis alkoholio nevartoja ir su jokiais asmenimis nebuvo Panevėžio gatvėje. Nežino, kur yra tokia gatvė, visuomeniniu transportu nevažinėja ir nesupranta, kodėl yra byloje įtariamasis (98 b. l.). Papildomos apklausos metu parodė, kad akistatos metu su E. G. jis nurodė, kad kartu su juo ir kitu vaikinu, vardu M., važiavo autobusu iš centro į Medelyno rajoną. Autobusui sustojus kažkurioje stotelėje, E. G. išlipo. Jis irgi ruošėsi lipti laukan, nes įlipo ne į tą autobusą. Kad E. G. paėmė iš autobuso maršrutines lenteles, jis nematė ir į jį nežiūrėjo. Matė, kad autobuso vairuotojas pradėjo vytis E. G., tačiau jis nesuprato dėl ko. Matė, kad pastarasis su E. G. susikibo. Tačiau jis, nenorėdamas veltis į konfliktą, nuėjo, tačiau nei juos skyrė, nei sudavė smūgius vairuotojui. Kur dingo M., nepastebėjo (113 b.1.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamųjų E. G. ir R. Š. metu E. G. patvirtino, kad R. Š. jis pažįsta, jo pravardė S.. Tuo tarpu R. Š. pakeitė savo parodymus, patvirtindamas, kad buvo įvykio metu, matė, kaip E. G. mušėsi su vairuotoju, tačiau jis vairuotojo nemušė, artyn nebuvo priėjęs (108-109 b. l.).

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2013-09-18, apie 6 val. vairavo 4-ojo maršruto autobusą. Į autobusą įlipo 3 jaunuoliai. Važiuojant jie garsiai keikėsi, triukšmavo. Vienu metu girdėjo garsą, panašų į bulvių traškučių pakelio susprogdinimą, tačiau kas tai buvo jis nematė. Panevėžio g. stotelėje jaunuoliai išlipo, jis matė, kaip E. G. su lentelėmis nubėgo, o kiti ėjo normaliai. Jis nusivijo E. G., kad atiduotų lenteles, ir pagavęs susigrūmė bei užvirto ant E. G.. Tada kiti jaunuoliai ėmė jį spardyti. Jie bendrai sudavė smūgius, mažiausiai 5 smūgiai buvo. E. G. sudavė paskutinis, kai atsistojo. Įvykio metu kitoje gatvės pusėje buvo moteris, kuri šaukė. Įvykio metu jis buvo sužalotas - buvo mėlynas šonas, nubrozdinti keliai, savaitę gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas šeimos gydytoją, skaudėjo koją, kelią, šiuo metu, keičiantis orams, maudžia koją. Dėl to įvykio buvo nedarbingas daugiau kaip mėnesį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. V. atpažino M. V. ir R. Š. (11-16 b. 1.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Panevėžio gatvėje, prie autobusų sustojimo „Klaipėdos“; paimtos dvi plastikinės lentelės (4-7 b. 1.).

Specialisto išvadoje Nr.l365/13(04) nurodyta, kad E. V. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos krūtinės kairiame šone ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga kritiminei ar griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (22 b.1.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis E. G. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad smūgiai buvo rankomis, o ne iš kojų. Jis taip pat teigė, kad smūgių R. Š. nesudavė, muštynėse nedalyvavo. Tačiau kartu nurodė, kad jis gerai įvykio neatsimena dėl girtumo. M. V. prisipažino ir patvirtino, kad jis pats galėjo suduoti 1-2 smūgius nukentėjusiajam, tačiau ikiteisminio tyyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Jis patvirtino ir tą aplinkybę, kad R. Š. buvo grumtynių vietoje. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu M. V. patvirtino, kad R. Š., pravarde S., taip pat sudavė kelis kartus rankomis nukentėjusiajam. Tuo tarpu R. Š. kategoriškai neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, taip pat neigė, kad jis buvo grumtynių vietoje. Priešingai, jis nurodė, kad matė muštynes, tačiau nesikišo ir nuėjo iš įvykio vietos. Tačiau teismas tokius jo parodymus laiko nenuosekliais ir vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. R. Š., paklaustas dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, savo kaltę pripažino, tačiau kaltu jaučiasi tik dėl to, kad matė muštynes ir dėl to neiškvietė policijos. Be to, jis bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Visgi viso proceso metu jo parodymai nebuvo nuoširdūs. Jis neigė pažinojęs kitus kaltinamuosius, akistatos metu prisipažino, kad davė neteisingus parodymus, nes, duodamas pirminius parodymus, nematė jokio reikalo pasakoti apie įvykį. Kad jo parodymai nėra teisingi, patvirtina ne tik nukentėjusiojo E. V. parodymai, bet ir M. V., E. G. parodymai. E. G. patvirtino, kad autobuse jie visi trys juokavo, kvailiojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. patvirtino, kad R. Š. buvo įvykio vietoje ir jie visi trys mušė autobuso vairuotoją. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kur jis parodė, kad važiuojant autobuse visi trys kaltinamieji triukšmavo, o E. G. dar paėmė minėtas lenteles ir su jomis išlipo iš autobuso. Iš autobuso išlipo ir kiti kaltinamieji. Jis vijosi E. G., su kuriuo pagavęs susigrūmė. Tuo tarpu grumtynių metu smūgius sudavė jam visi kaltinamieji. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais jo parodymais, nes jie atitinka ir M. V., iš dalies ir E. G. parodymus. Esant tokiems nenuosekliems R. Š. parodymams, teismas jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atitinkamai vertintini ir E. G. bei M. V. parodymai, nes abu patvirtino, kad buvo neblaivūs, gerai visų aplinkybių neprisimena. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. G. patvirtino ir tą aplinkybę, kad jis, atsikėlęs po grumtynių, spyrė nukentėjusiajam į šonus 2-3 kartus (57 b. l.). Tokiu būdu ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad smurtinius veiksmus prieš E. V. atliko visi kaltinamieji.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-242/2009).

Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Grasinimas – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.). Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.). Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2010, 2K-429/2012).

Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju kaltinamųjų triukšmavimas autobuse, o po to sekęs niekuo nepaaiškinamas E. G. noras paimti viešąjį transportą žyminčias lenteles ir bėgimas su jomis išlipus iš autobuso, atitinkamai jo draugų prisidėjimas, aktyviai panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ne siekiant užkirsti E. G. veiksmams, o priešingai, t.y. nepaisant elementarių moralės bei elgesio normų pateisinant E. G. neteisėtus veiksmus, teismo vertintini kaip įžūlūs. Kadangi kaltinamieji viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežymiai sužalotas E. V., todėl jų padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų E. G., M. V. ir R. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamųjų E. G., M. V. atsakomybę lengvinančiomis teismas laiko tai, kad jie pripažino veikai kvalifikuoti svarbias faktines aplinkybes, t.y. sudavę smūgius nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi, dėjo pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Todėl teismas tai laiko jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas tyčiniams nesunkiems nusikaltimams.

E. G. laikomas neteistu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 (2 paros) (BK 66 str.) (53, 63 b. l.).

M. V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).

R. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat mokosi, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).

Nukentėjusysis E. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (19 b. l.), kurį teisiamojo posėdžio metu padidino iki 12000 Lt.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio metu jis buvo sužalotas - buvo kraujosruvos, nubrozdinti keliai. Jis savaitę gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas šeimos gydytoją, skaudėjo koją, kelią, šiuo metu keičiantis orams maudžia koją. Dėl to įvykio buvo nedarbingas daugiau kaip mėnesį. Specialisto išvada patvirtina, kad E. V. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos krūtinės kairiame šone ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, dėl to jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Sveikata jam buvo sutrikdyta dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų. Įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jo reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją, smurtinius veiksmus padariusių asmenų skaičių, nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma mažintina iki 1500 Lt, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų.

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2701,65 Lt atlyginimo (42-43 b. l.). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį E. V. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškiniai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistini po lygiai iš kaltinamųjų.

Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamiesiems E. G., M. V. ir R. Š., pradėjus bausmių vykdymus, panaikintinos (BPK 139 str. 3 d.).

Dvi maršrutinės rodyklės, grąžintos saugoti UAB Busturas (b. l. 33), paliktinos savininko nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimis, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 – 2 paras.

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones E. G., M. V. ir R. Š., pradėjus bausmių vykdymus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. V. iš E. G., M. V. ir R. Š. solidariai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš E. G., M. V. ir R. Š. po 900,55 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: maršrutines rodykles, grąžintas saugoti UAB Busturas, palikti savininko nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                          Marius Steponaitis