Administracinė byla Nr. eA-2047-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00727-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.10.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-131 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, panaikinimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 85-TE-131); 2) panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-132 „Dėl M. P. atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir Įsakymas Nr. 85-TE-132); 3) grąžinti pareiškėją į Tauragės AVPK eitas pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) įpareigoti atsakovą į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Tauragės AVPK 2018 m. sausio 2 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-1 dėl Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Žvalgybos skyriaus pareigūnų M. P., T. J. ir D. P. veiksmų (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteryje ir dvejose elektroninėse laikmenose buvo saugomi tarnybinę paslaptį sudarantys dokumentai, pareiškėjo rengtų dokumentų projektai, nors minėtos laikmenos nebuvo registruotos kaip skirtos įslaptintai informacijai administruoti. Išvados pagrindu Tauragės AVPK viršininko 2018 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 85-TE-12 pareiškėjui skirta tarnybinės nuobauda – pastaba.
3. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2018 m. vasario 28 d. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo pareigūnams pavesta pradėti leidimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pakartotinio patikrinimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu. Tauragės AVPK imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2018 m. balandžio 16 d. teikimu Nr. 85-IL-2628 pasiūlė Tauragės AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Tauragės AVPK Specialioji ekspertų komisija 2018 m. balandžio 25 d. protokolu Nr. 85-P1-208 nusprendė Tauragės AVPK viršininkui siūlyti panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kadangi buvo nustatytos neigiamos asmeninės dalykinės savybės. Tauragės VPK viršininkas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 panaikino 2008 m. vasario 29 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, o įsakymu Nr. 85-TE-132 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (šio įsakymo panaikinimą pareiškėjas vertino kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo). Pareiškėjas teigė, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti, nes buvo priimti pažeidus materialiosios teisės normas ir nukrypus nuo teismų suformuotos praktikos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad nors abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau tiek Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 16 d. teikime Nr. 85-IL-2628, tiek Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. balandžio 25 d. protokole Nr. 85-P1-208 remtasi aplinkybėmis dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pareiškėjas vertino, kad administracinė byla dėl naminės gamybos alkoholio laikymo, vadovaujantis teismų praktika, neturi esminės reikšmės. Pažymėjo, kad pareiškėjo psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą nebuvo atliekamas, nors pareiškėjas sutikimą atlikti tokį tyrimą davė 2018 m. kovo 16 d. raštu.
5. Pareiškėjas teigė, kad Specialiosios ekspertų komisijos išvada apie pareiškėjo ryšius su teistu asmeniu L. K. ir pareiškėjo pareigą tai deklaruoti yra nepagrįsta, nes su minėtu asmeniu dalyvavo rungtynėse vieną kartą, jo asmeniškai nepažįsta ir nepalaiko jokių kitų santykių, neturi jokių kitokių ryšių. Todėl vienintelis epizodas – pareiškėjo dalyvavimas vienose rungtynėse nesudaro pagrindo pripažinti esant Lietuvos Respublikos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus pagrindus. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas pareiškėjo darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas negalėjo būti panaudotas vertinant pareiškėją Paslapčių įstatymo 17 str. 2 d. 20 punkto požiūriu, kadangi darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas, kaip pagrindas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra reglamentuotas atskirame Paslapčių įstatymo straipsnyje (20 straipsnyje) su kvalifikuojančia sąlyga. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Tauragės AVPK viršininkas 2018 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 85-TE-120, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra apskųstas teismui. Pripažinus, kad 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 iš pareiškėjo atimta specialioji teisė nepagrįstai ir neteisėtai, o pareiškėjas atleistas iš tarnybos nesant įstatyme nustatytų pagrindų.
6. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamų veikų požymių. Pažymi, kad prokuroras minėtame nutarime nurodė, jog pareiškėjo veiksmuose yra galimo tarnybinio nusižengimo požymių. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas palaiko ryšius su teistu ir žinomai toliau užsiimančiu neteisėta veikla L. K., t. y. su krepšinio komanda „Dorokis” dalyvauja varžybose. Akcentavo, kad pareiškėjui 2017 m. kovo 14 d. buvo perduota pažyma, kurioje Tauragės apskrityje veikiančios organizuotos nusikalstamos grupuotės ir joms priklausantys asmenys, o L. K. minimas kaip vienas iš organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderių. Atsakovas pažymėjo, kad nors su šia pažyma pareiškėjas susipažino 2017 m. kovo 16 d., tačiau neatskleidė savo ryšių su teistu asmeniu, nepapildė privačių interesų deklaracijos nurodydant minėtą asmenį ir informacijos nepateikė Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui. Be to, 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktos kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rasta 5 litrų talpos plastikinis butelis stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo.
8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui Tauragės AVPK viršininko pavedimu 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kuris 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo sustabdytas, o 2018 m. kovo 5 d. tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atnaujinta ir Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, šis įsakymas nebuvo apskųstas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad administracinio nusižengimo byla dėl naminės gamybos alkoholio laikymo neturi reikšmės. Pažymėjo, kad paskirta administracinė nuobauda yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė, pareiškėjas yra davęs vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, pareiškėjas privalo laikytis nepriekaištingo elgesio standartų. Pareiškėjas privalėjo suvokti, jog visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro vidaus tarnybos atstovas (pareigūnas), tai kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Taigi toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais. Atsakovas vertino, kad tyrimo poligrafu neatlikimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų įsakymų. Atsakovas teigė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi būti sprendžiama, per konkrečias faktines situacijas (konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes asmuo yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Specialioji ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 19 d. posėdyje (2018 m. balandžio 25 d. protokolas Nr. 86-P1-108), vadovaudamasi Paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, suteikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punktu, nutarė siūlyti Tauragės AVPK viršininkui priimti sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, kadangi nustatytos neigiamos asmeninės ir dalykinės savybės, numatytos Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir Tvarkos aprašo 8.7 punkte. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Tvarkos aprašo 8.7 punktu ir Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolu Nr. 85-P1-108, 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 panaikino pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, o 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-132, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-131, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. vasario 29 d. buvo išduotas pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”.
11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogine sąsaja su atitinkamos specialiosios teisės praradimu), konstatavo, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra panaikinti Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 85-TE-131, o visi kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai.
12. Teismas nurodė, kad tiek Komisija, tiek atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 85-TE-131, vadovavosi specialiu Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, kuriame nustatyta, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. posėdžio protokole Nr. 86-P1-108 pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, panaikinimo pagrindais iš esmės nurodytos šios aplinkybės: 1) neteisėtas informacijos apie privačius asmenis rinkimas ir registrų duomenų naudojimas ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo; 2) pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger” šaudmenų; 3) kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose rastas 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu; 4) įvairių dokumentų, kuriuose užfiksuota įslaptinta informacija rengimas, laikymas ir kt. laikmenoje, kuri nebuvo registruota kaip skirta įslaptintai informacijai administruoti; 5) nedeklaruoti pareiškėjo ryšiai su L. K., kuriam taikytos prevencinės poveikio priemonės – oficialus perspėjimas ir teismo įpareigojimai.
13. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad buvo surinkti įrodymai apie tai, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas ir turėdamas teisę ir galimybę dėl savo užimamų pareigų susipažinti su policijos duomenų bazėse esančiais asmenų asmens duomenimis, ne kartą nuo 2016 m. gruodžio 8 d. kaip susipažinimo ir patikrinimo pagrindus įvesdavo klaidingus duomenis ir susipažino su savo ir kitų asmenų asmens, turto ir kitais duomenimis, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-116 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 12.1 ir 12.5 punktuose numatytus reikalavimus. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą tikrinti minėtus asmenų asmeninius duomenis, o pats pareiškėjas neteikė duomenų tikrinimo aplinkybių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu tik abstrakčiai teigė, kad galėjo tikrinti šiuos duomenis tik tuo atveju, jeigu vykdė policijos užduotis, tačiau iš esmės nepaaiškino ir nepagrindė, kokias konkrečias užduotis vykdydamas tikrino 2018 m. vasario 14 d. nutarime nurodytų asmenų duomenis. Teismas vertino, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė policijoje nustatytos darbo su registrais ir informacinėmis sistemomis tvarkos ir neturėdamas pagrindo tikrino savo ir kitų asmenų asmeninius duomenis. Tokiais veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimus, kad registrų naudotojui griežtai draudžiančius naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti. Toks pareiškėjo elgesys tiek Komisijos posėdžio protokole, tiek ginčijamame įsakyme pagrįstai vertintas kaip apibūdinantis tam tikrus neigiamus pareiškėjo veiksmus, jo asmenines, dalykines savybes.
14. Teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, kad jo gyvenamojoje vietoje kratų metu buvo rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger” šaudmenų bei 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu, padarė išvadą, jog pareiškėjas toleruoja neteisėtą elgesį ir yra linkęs nesilaikyti teisės aktų, nors pagal eitas Kriminalinės policijos Žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas turėjo būti atsakingas už nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimą, ištyrimą, ir pan. Atsižvelgdamas į Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisariato 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (neteko galio 2018 m. rugpjūčio 3 d.) 14.1 ir 14.3 punktus, teismas vertino, kad nurodytas pareiškėjo elgesys nėra tinkamas tokias pareigas užimančiam asmeniui, todėl tai pareiškėją charakterizuoja neigiamai.
15. Teismas iš Tauragės AVPK 2018 m. sausio 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-1 nustatė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo darbo vietoje buvo atlikta krata, kurios metu rastas ir paimtas pareiškėjui skirtas stacionarus kompiuteris ir 5 vnt. elektroninių laikmenų (USB jungčių). Kompiuteryje ir 2 laikmenose buvo saugoti tarnybos paslaptį sudarantys dokumentai. Pareiškėjui skirtu stacionariu kompiuteriu, kuris nebuvo prijungtas prie kriminalinės žvalgybos telekomunikacinio tinklo, ir kuriame nebuvo įdiegta nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlio sistema ar kita įslaptintos informacijos ir ryšių informacinė sistema, ir kuris nebuvo registruotas kaip įslaptintai informacijai administruoti skirta laikmena, nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas rengė įvairius dokumentus, kuriuose užfiksuota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis. Dalis dokumentų yra su registracijos numeriais; šių dokumentų projektus, skaitmenines kopija ir elektroninių dokumentų nuorašus pareiškėjas saugojimo kompiuteryje, kuris buvo pajungtas į policijos vietinį kompiuterių tinklą, turintį prieigą prie interneto, ir kuriame draudžiama rengti dokumentus, kuriuose užfiksuota įslaptinta informacija. Padaryta išvada, kad tokie pareiškėjo veiksmai pažeidė norminių aktų reikalavimus ir Tauragės AVPK viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V(ĮS)-2(RN) patvirtinto Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo nuostatas, todėl skundžiamu 2018 m. sausio 22 d. Įsakymu Nr. 85-TE-12 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šią nuobaudą yra apskundęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Tauragės AVPK 2018 m. sausio 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-1 nustatytas neatsargus pareiškėjo elgesys, už kurį pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Komisijos pagrįstai įvertintas kaip keliantis realią grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
16. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2018 m. rugsėjo 18 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie L. K., padarė išvadą, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nedeklaravo ryšių su nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus darančiu bei teistu asmeniu, rodo, kad jis nėra patikimas ir sąžiningas pareigūnas. Nors pareiškėjas neigia ryšius su L. K., tačiau, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog su L. K. žaidžia vienoje komandoje, yra girdėjęs apie šio asmens nusikalstamas veikas, bet ryšių nedeklaravimo teisės aktais nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir pareiškėjo eitas pareigas Tauragės AVPK, teismas vertino, jog pareiškėjas turėjo būti apdairus, siekdamas būti patikimas ir lojalus, galėjo ir turėjo padaryti išvadą (susidaryti nuomonę) dėl ryšių su L. K. deklaravimo būtinumo pagal minėtą įstatymą ar kitu nustatytu būdu informuoti vadovą, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, jog ir kiti komisariato pareigūnai sporto klube „Eola” sveikinasi bei bendrauja su nusikalstamo pasaulio atstovais jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais).
17. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo teismo (toliau – ir LVAT) praktika, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog vertinant jo tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija negalėjo būti naudojama ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįsti.
18. Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo atliktas psichofiziologinis tyrimas poligrafu, teismas pažymėjo, jog pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Teismas padarė išvadą, kad tyrimo poligrafu neatlikimas vertintinas kaip neturintis lemiamos reikšmės ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes tokia išvada yra tik papildoma faktinėms asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančioms aplinkybėms.
19. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei ir aptartomis faktinėmis situacijomis išaiškėjusios pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Be to, pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelios skirtingos aplinkybės. Todėl teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-131 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
20. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą formaliai atkartodamas atsakovo poziciją, visiškai nenagrinėdamas pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (ABTĮ 146, 147 str.) bei nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pareiškėjas, remdamasis LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2120-14, teigia, kad faktinė situacija, kai teismo sprendimo motyvuojamoji dalis sutampa su atsakovo atsiliepimų į skundą argumentacija administracinėje jurisprudencijoje nėra toleruojama bei suponuoja išvadą apie nevisapusišką bei neobjektyvų bylos išnagrinėjimą, atitinkamais atvejais sąlygojantį ir teismo sprendimo naikinimą.
22. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog pagal teismų praktiką Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, nepatenkančius į Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1–19 punktuose nurodytą sąrašą. Taigi tariami pareiškėjo ryšiai su L. K. apskritai negalėjo būti panaudoti vertinant Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytų pagrindų egzistavimą. Vienintelis epizodas, t. y. pareiškėjo dalyvavimas vienose rungtynėse, nesudaro pagrindo pripažinti esant Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus pagrindus, tačiau atsakovas šį epizodą panaudojo leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimui pagal abstraktų Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą.
23. Pareiškėjas pažymi, kad atvejis, kai „asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“, numatytas atskirame Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir yra savarankiškas pagrindas neišduoti (arba panaikinti pagal Paslapčių įstatymo 20 str. 1 d. 4 p.) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, atsakovas negalėjo panaudoti informaciją apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus pareiškėjo darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimus, t. y. negalėjo būti panaudota vertinant pareiškėją Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto aspektu, kadangi darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas, kaip savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra reglamentuotas atskirame Paslapčių įstatymo 20 straipsnyje. Be to, prieš tai už tuos pačius veiksmus atsakovas pareiškėjui jau skyrė papeikimą.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl informacijos gavimo iš asmenų, kurio pagrindu kaip tik ir rinko bei tikrino informaciją apie kitus asmenis ir tai darė būtent tarnybiniais tikslais ir esant teisėtam pagrindui.
25. Pareiškėjas pažymi, kad abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti (t. y. vienas – konstatavus, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų surinkęs ir perdavęs jo dėl tarnybos sužinotus duomenis ar kitą informaciją, pareiškėjo veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip dokumentų klastojimo, todėl nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą Tauragės AVPK, antras – nustačius, kad seife laikomi 18 vnt. šovinių buvo įgyti teisėtai, taigi tokiuose jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių).
26. Pareiškėjas vertina, kad administracinė byla dėl naminės gamybos alkoholio laikymo (anksčiau buvo nubausta pareiškėjo sutuoktinė, o pareiškėjas vėliau – vien dėl to, kadangi alkoholis buvo rastas bendrose gyvenamosiose patalpose), vadovaujantis teismų praktika, pagal byloje taikytiną teisinį reglamentavimą neturi esminės reikšmės. Prieš pareiškėją panaudotos aplinkybės dėl 2,85 l naminės gamybos alkoholio jo gyvenamosiose patalpose ar kad jis namų seife laikė 18 vnt. teisėtai įgytų šovinių, neturi pakankamo priežastinio ryšio su prielaida, kad tai kelia grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, todėl Komisijos vertinimas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir neatsakingas, t. y. turintis polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principų, negali būti laikomas objektyviu.
27. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas teigia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismo sprendime motyvuotai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktas tinkamas jų teisinis kvalifikavimas, be to, remtasi nagrinėtam atvejui aktualia teismų praktika, o teismų praktikos ar įstatymų straipsnių citavimas bei sutikimas su atsakovo argumentais nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą.
29. Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėjas būtų norėjęs, kad jo veiksmai būtų buvę kvalifikuoti pagal atskirus Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies punktus (kaip nurodo 2 ir 8 punktą), tačiau teismas, atsižvelgdamas į Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą, sprendė, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias pareiškėjo savybes, M. P. yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija ir detaliai sprendime pasisakė dėl kiekvienos aplinkybės, kuri buvo nurodyta Specialiosios ekspertų komisijos protokole. Pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą deklaruojantysis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti tik artimus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, tačiau šiai bylai aktuali kita sakinio dalis, t. y. ,,ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis“. Tiek atsakovas atsiliepime į skundą, tiek pirmosios instancijos teismas spendime teisingai ir detaliai, remdamasis naujausia teismų praktika, pasisakė dėl M. P. ryšių su L. K. nedeklaravimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos todėl, kad jam buvo atimta specialioji teisė, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Tiek Specialioji ekspertų komisija, tiek atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. 85-TE-131, vadovavosi specialiu Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Specialioji ekspertų komisija nenustatė ir protokole nenurodė, kad M. P. padarė šiurkščius darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimus, todėl jo veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymi, kad Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 85-TE-120 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. P.“ pareiškėjas yra apskundęs teismui, sprendimas byloje bus skelbiamas 2018 m. lapkričio 23 d. Paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas ir teismas neturėtų šio fakto net vertinti.
30. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas netyrė aplinkybės, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl informacijos gavimo iš asmenų, kurio pagrindu rinko bei tikrino informaciją apie kitus asmenis ir tai darė būtent tarnybiniais tikslais, atsakovas vertina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde reiškia naujus reikalavimus ir argumentus, kurie apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjami.
31. Atsakovas pažymi, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų požymių, tačiau tai nereiškia, jog M. P. veiksmai buvo teisėti, jis yra vertas valstybės pasitikėjimo ir įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovas nurodo, kad jis kategoriškai nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog administracinė byla dėl naminės gamybos alkoholio laikymo neturi esminės reikšmės, kadangi, atsakovo nuomone, paskirta administracinė nuobauda yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė, o statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Pareiškėjas, kaip vidaus tarnybos atstovas, privalėjo suvokti, jog visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro vidaus tarnybos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.
32. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog teismas iš esmės perrašė atsakovo poziciją, neatliko pareiškėjo argumentų analizės, nesivadovavo šiai bylai aktualia teismo praktika dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas vertina, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-04-26 įsakymą Nr. 85-TE-131 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, panaikinimo” (toliau – ginčijamas įsakymas). Kiti pareiškėjo reikalavimai – panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2018-04-26 įsakymą Nr. 85-TE-132 „Dėl M. P. atleidimo iš vidaus tarnybos”, grąžinti į tarnybą ir pan., yra išvestiniai iš pirminio.
34. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”. Šio įsakymo teisiniu pagrindu buvo nurodytas Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas, o faktiniu pagrindu nurodyti šie pareiškėjo veiksmai: neteisėtas informacijos apie privačius asmenis rinkimas ir registrų duomenų naudojimas ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo; pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger” šaudmenų; kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose rastas 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu; įvairių dokumentų, kuriuose užfiksuota įslaptinta informacija rengimas, laikymas ir kt. laikmenoje, kuri nebuvo registruota kaip skirta įslaptintai informacijai administruoti; nedeklaruoti pareiškėjo ryšiai su L. K., kuriam taikytos prevencinės poveikio priemonės – oficialus perspėjimas ir teismo įpareigojimai.
35. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu įsakymu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, ne visi jam inkriminuoti veiksmai yra įrodyti, o tie kurie yra įrodyti, neatitinka Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto dispozicijos sąlygų, dėl ko jo atžvilgiu neteisingai yra pritaikyta atsakomybė pagal šią teisės normą.
36. Aptariamoje teisės normoje įtvirtinta, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
37. Iš šios teisės normos matyti, kad jos dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
38. Šios teisės normos nuostatų aiškinimui bei taikymui aktuali yra tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.
39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.
40. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-3779/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1932/2012; 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017, 2018-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018 ir kt.).
41. Aptarti teisminės jurisprudencijos kriterijai šios kategorijos bylose apsprendžia ir aplinkybių, kurios yra bylos įrodinėjimo dalykas, apimtų ir pobūdį.
42. Kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismine praktika, suformuota šios kategorijos bylose, dėl ko vertino neturinčias teisinės reikšmės aplinkybes, arba aplinkybes, kurios nėra aktualios šio teisinio santykio kvalifikavimui.
43. Anksčiau aptarta teisminė praktika šiuo metu yra dominuojanti šios kategorijos bylose. Pareiškėjo apeliacinio skundo nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2248-756/2016, teigiant, kad teismas privalėjo ja vadovautis, yra neteisinga bei nepagrįsta, nes šia teismo nutartimi byla nebuvo išspręsta iš esmės. Joje buvo sprendžiami tik procesiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimai, nesprendžiant iš esmės materialinės teisės klausimų. Dėl ko ši nutartis nelaikytina formuojančia teisminę praktiką šios kategorijos bylose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja ir kitą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą 2017 m. lapkričio 24 d. administracinėje byloje Nr. A-5067-1062/2017. Šios nutarties turinys atitinka anksčiau minėtą teisminę praktiką ir jai neprieštarauja, tačiau pareiškėjas kai kuriuos šios nutarties motyvus interpretuoja savo naudai, vertindamas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tačiau neatsižvelgia į administracinės bylos Nr. A-5067-1062/2017 faktines aplinkybes.
44. Minėta, kad pareiškėjo veikai kvalifikuoti pagal Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą buvo inkriminuoti šie veiksmai: neteisėtas informacijos apie privačius asmenis rinkimas ir registrų duomenų naudojimas ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo; pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger” šaudmenų; kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose rastas 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu; įvairių dokumentų, kuriuose užfiksuota įslaptinta informacija rengimas, laikymas ir kt. laikmenoje, kuri nebuvo registruota kaip skirta įslaptintai informacijai administruoti; nedeklaruoti pareiškėjo ryšiai su L. K., kuriam taikytos prevencinės poveikio priemonės – oficialus perspėjimas ir teismo įpareigojimai.
45. Tai, kad pareiškėjas atliko veiksmus, susijusius su neteisėtu informacijos rinkimu ir registrų duomenų naudojimu ne tarnybos tikslais; įslaptintos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimais, bei nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnio 3 dalyje padarymu, yra įrodyta įsiteisėjusiais Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtais bylose Nr. I-4547-386/2018; II-20-760/2018 (ABTĮ 57 str.). Atitinkamos aplinkybės, susijusios su neteisėtu informacijos rinkimu ir jos naudojimu, yra konstatuotos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutarime, nutraukiant baudžiamąją bylą.
46. Šis pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdis - neteisėtas informacijos rinkimas, naudojimas ir įslaptintos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimai, patvirtina, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo susiję su kilimu grėsmės patikėtos jam įslaptintos informacijos saugumui.
47. Visa tai lemia, kad pareiškėjo atlikta veika atitiko Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto sudėties sąlygas, tuo sudarydama prielaidas atsakovui panaikinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
48. Savo ruožtu, tai reiškia, kad tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai yra atitinkantys šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto) reikalavimus, o tuo pačiu pagrįsti bei teisingi.
49. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
50. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
51. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
52. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Veslava Ruskan