Civilinė byla Nr. 2-3154-217/2015

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02810-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1.; 3.5.1.11.

(S)

JONAVOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 11 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „Moment Credit“ ir palikimą priėmusiam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, VĮ Turto bankas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja antstolė R. M. prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00244, mirus skolininkui R. Z., pakeisti jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. 

Pareiškėja nurodė, kad jos kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/12/00244 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Z. išieškotojos UAB „Moment Credit“ naudai. Skolininkas 2011-10-23 mirė. 2013-08-05 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM raštu Nr. S-7506 buvo informuota apie skolininko R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirtį ir užklausta dėl palikimo priėmimo. Pagal 2013-08-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-33576, po R. Z., mirusio 2011-10-23, mirties, jo turtą paveldėjo 2014-04-23 Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. 

2015-11-25 teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiliepimas, kuriame prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad 2015-08-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu R. Z., mirusio 2011-10-23, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. VMI 2015-08-13 raštu informavo,  kad nekilnojamasis turtas į Mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas, o perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui - VĮ Turto bankas. Šiuo raštu VMI prie FM perdavė VĮ Turto bankui   palikimo   perėjimo  valstybei   liudijimą,   kuriuo   paveldimas  turtas   po  R. Z. mirties paveldėjimo teise perėjo valstybei bei prašė VĮ Turto bankas nustatyta tvarka apskaityti nekilnojamąjį turtą ir administruoti patikėjo skolas bei turtą. Šiuo raštu informavo pareiškėją antstolę R. M., kad apskaitymui, palikėjo skolų administravimui perduotas VĮ Turto bankui R. Z. vardu registruotas butas, kuris paveldėjimo teise perėjo valstybei. VMI mano, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl valstybės, kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinių teisių perėmėjos, pareiga atlikti visus tolimesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėto registruoto turto, taip pat ir atstovauti valstybei teisme bei vykdymo procese, tenka VĮ Turto bankas.

2015-12-08 teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepimas, kuriame prašo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti antstolį A. Š. bei B. S.,  pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad antstolės R. M. kontoroje buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko R. Z. išieškotojo UAB „Moment Credit“ naudai. 2013-08-06 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Skolininkas mirė 2011-10-23, po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl, CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomą išieškojimą. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2012-01-23. Turto arešto išviešinimas buvo atliktas nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui, tačiau pareiškėja neprašo pratęsti praleisto CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, todėl mano, kad kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Moment Credit“ atsiliepimo į pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą nepateikė. 

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje esančiais dokumentais ir pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad antstolės Ramunės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00244 vykdomas išieškojimas pagal 2011-11-29 teismo įsakymą Nr. L2-3422-813/2011, išduotą 2011-11-29 dėl 555,73 Eur skolos 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. Z., išieškotojos UAB „Moment Credit“ naudai. Civilinės bylos Nr. L2-3422-813/2011 duomenimis, teismo įsakymas įteiktas skolininko dukrai E. Z. 2011-12-07,  t.y. skolininkui jau mirus.

Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2012-02-09 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimą (vykd. b. l. 1-3). 2012-04-10 užklausus VSDFV, žinių apie skolininko mirtį dar nebuvo (vykd. b.l. 8). Antstolė 2012-05-21 patvarkymu (vykd. b.l. 27) vykdomąją bylą  sustabdė, paaiškėjus, kad skolininkas 2011-10-23 mirė, kol po jo mirties atsiras jo teisių perėmėjas. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis (vykd. b. l. 28) nustatyta, kad R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-10-23. 2013-08-05 atlikus užklausą (vykd. b.l. 29), Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų pagal R. Z. asmens kodą. Antstolė 2013-08-05 raštu (vykd. b. l. 35) informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų ir prašė informuoti, kai valstybė priims palikimą po R. Z. mirties. 2013-08-27 raštu VMI informavo antstolę (vykd. b. l. 43), kad kreipsis į Jonavos rajono 3-ąjį notarų  biurą dėl R. Z. turto paveldėjimo. 2015-08-13 raštu VMI informavo antstolę (vykd. b. l. 45), kad LR Vyriausybės 2015-03-13 priimtu nutarimu Nr. 259 buvo pakeisto Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto <...> taisyklės, apskaitymui palikėjo skolų administravimui perduotas Turto bankui R. Z. vardu registruotas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris paveldėjimo teise perėjo valstybei. Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro 2015-10-30 užklausos išrašu (vykd. b. l. 47) nustatyta, kad  duomenų apie galiojančias šio asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Centrinės hipotekos įstaigos Sutarčių registro 2015-10-30 užklausos išrašas (vykd. b. l. 48) patvirtina, kad asmuo neįrašytas lizingo gavėju ar pirkėju nė vienoje sutartyje, įregistruotoje Sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše nurodyta nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų, 2014-04-23 įregistruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (vykd. b. l. 56).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taip, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga yra ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimas pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, pasisakęs, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl, nors valstybei priimant R. Z. palikimą jau buvo išviešintas turto arešto aktas ir buvo žinoma apie skolos išieškojimą, tačiau pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ši aplinkybė esant praleistam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorių tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjo turto (Kauno apygardos teismo 2015-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2511-555/2015).

Nustatyta, kad skolininkas R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-10-23, tačiau informaciją apie jo mirtį antstolė sužinojo vėliau, nes tik 2012-05-21 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą paaiškėjus, kad skolininkas mirė. Kaip matyti, net registruose nebuvo duomenų apie skolininko mirtį, tai patvirtina VSDFV užklausa (vykd. b.l. 8). Be to, šioje byloje vykdomas 2011-11-29 priimtas teismo įsakymas įteiktas dukrai E. Z. 2011-12-07, t.y. skolininkui jau mirus, tačiau teismo šeimos nariai apie skolininko mirtį neinformavo. 

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo įtraukti suinteresuotais asmenimis antstolį A. Š. ir B. S.. Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2555-598/2015, kurioje pareiškėjas antstolis A. Š., suinteresuotas asmuo B. S., skolininkas R. Z. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju  - Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nustačius, kad antstolis A. Š. 2012 m. sausio 23 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui R. Z. priklausantį turtą – 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre 2012-01-24, apie įkeisto ir areštuoto turto pardavimą varžytynėse buvo skelbta Antstolių informacinėje sistemoje (AIS). Taigi arešto akto išviešinimas minėtoje byloje buvo atliktas tik viena diena praleidus trijų mėnesių, bet nepraleidus naikinamojo trejų metų termino. Teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla yra nesusijusi su antstolio A. Š. ir suinteresuoto asmens B. S. teisėmis ir pareigomis (LR CPK 443 str. 3 d.), todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis, netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje antstolė R. M. 2013-08-06 turto arešto aktu areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkas mirė 2011-10-23, po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomą išieškojimą. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendžia, kad turto arešto akto išviešinimas viešame registre turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2012-01-23.

Kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre tik tada, kai buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas sprendžia, kad ginčo atveju  turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei VĮ Turto bankas, apie esančius skolininko R. Z. kreditorius, nes nesilaikyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Turto arešto akto išviešinimas buvo 2013-08-06,  antstolei areštavus skolininko butą (vykd. b.l. 38-41), t.y. atliktas praėjus CK 5.63 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui (iki 2012-01-23), bet nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui, tačiau pareiškėja antstolė R. M. neprašo pratęsti praleisto CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir nenurodo jokių minėto termino praleidimo priežasčių. Teismas konstatuoja, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos antstolės pareiškimas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.63 str., CPK 596 str., teismas

n u t a r i a :

Antstolės R. M. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0064/12/00244 grąžinti antstolei R. M..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                              Romaldas Šuliokas