Civilinė byla Nr. 2-2307-559/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01341-2019-4                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.11; 3.1.7.6; 3.2.6.5

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Jonava

Kauno

sekretoriaujant Astai Zujevienei, Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovui E. G., ieškovo įstatyminei atstovei J. G., atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

atsakovui I. B., atsakovo I. B. įstatyminei atstovei G. G., jos atstovei advokatei Z. R.,

atsakovės Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriui A. J. ir atstovei advokatei Eglei Dargvainei,

nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. G., patikslintą ieškinį atsakovui I. B., atstovaujamam jo įstatyminės atstovės G. G., ir atsakovei Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas nepilnametis E. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. G., patikslintu ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos ir I. B., o nustačius, kad nepilnamečiui atsakovui I. B. neturint turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo įstatyminei atstovei motinai G. G., priteisti 2 687,84 Eur dydžio kompensaciją turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2019 m. kovo 4 d. Progimnazijos moksleivis E. G. buvo sumuštas tos pačios mokyklos moksleivio I. B., kuris mokyklos rūbinėje trenkė E. G. į nosį, dėl ko medikai vaikui konstatavo nosikaulių lūžį (diagnozė S02.2) bei kitus sužalojimus. Ieškovas po patirto sužalojimo apie 14.10 val. paskambino mamai J. G. ir jie kartu skubiai kreipėsi į VšĮ „Jonavos ligoninė“. Be nosies kaulų lūžio medikai nustatė: veido odos nubrozdinimus, skausmo intensyvumas (5 balai), nosis sutinusi, deformuota, poodinė hematoma, nubrozdinimas, kraujo šnervėse pėdsakai (Ligos istorijos Nr. 2019/2173 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas 2019-03-04 15:00 pridedamas). Buvo taikytas medikamentinis gydymas: analgetikai, šaltis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 0639/2019(02) vyresnysis teismo ekspertas 2019 m. kovo 6 d. pateikė išvadą, konstatavęs E. G. poodinės kraujosruvas nosies ir abiejų akių vokų srityse, odos nubrozdinimus nosies ir dešinės akies viršutinio voko srityse, nosies kaulų lūžį. Tiek medicininiai dokumentai, tiek ir eksperto išvada patvirtino E. G. nosies kaulų lūžį. Nukentėjusio vaiko mama kreipėsi dėl įvykusio įvykio tyrimo į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnus, tačiau ikiteisminis tyrimas tyrimo medžiagoje Nr. M-l-01-15538-19 buvo nutrauktas nustačius, kad I. B. veiksmuose yra nusikaltimo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte požymių, tačiau veikos padarymo metu jis neturėjo 16 metų amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl ikiteisminis tyrimas atsisakytinas. Ieškovas buvo gydomas iki ieškinio pateikimo dienos, tačiau pats gydymas nėra baigtas. Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ medikas 2019 m. kovo 20 d. apžiūrėjęs vaiką nustatė, kad nosis yra deformuota, ištinusi, skausminga, stebimos lūžimo žymės, pasunkėjęs kvėpavimas, stebimas nosies nugarėlės sutinimas per nosies lūžimo pertvarą. Apie nosies deformaciją, susijusią su lūžimu bus galima spręsti po to, kai lūžis sugis ir išnyks sutinimas. Kaip matyti iš šios informacijos, net praėjus daugiau kaip dviem savaitėm po įvykio vaiko sveikatos būklė buvo sunki. Be to vaikas 2019 m. kovo 4 d. buvo apžiūrėtas okulistės, kuri įtarė, kad vaiko dešinė akiduobė gali būti įskilusi. 2019 m. balandžio 15 d. okulistė pateikė diagnozę: akių ir aplink akį vokų srities sumušimas. 2019 m. gegužės 13 d. medikai vaikui nustatė, kad tiek skausmas, tiek ir patinimas nepraėjo. Tik 2019 m. birželio 18 d. užfiksuota, kad skausmas praėjo, tačiau operuoti nosį gydytojai rekomendavo vaikui sulaukus pilnametystės. Dėl to negalima teigti, kad aprimus skausmui (praėjo daugiau kaip 3 mėn. nuo sužalojimo) gydymas buvo baigtas. Be jau šiuo metu turėtų išlaidų: vaistai – 46,87 Eur, konsultacijos – 70,00 Eur, ekspertizė – 24,17 Eur, kelionės išlaidos – 44,80 Eur (viso išlaidų – 187,84 Eur) dar numatomos operacijos išlaidos 2 300 Eur, būsimos transporto išlaidas, vaistų įsigijimo išlaidas, kurias neabejotinai patirs ir kurias vertina 200 Eur suma. Viso turtinė žala sieks 2 687,84 Eur.

Be turtinės žalos turi būti kompensuota ir neturtinė žala. Įstatymuose ir pačios mokyklos norminiuose aktuose numatyta, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, pedagogai privalo laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, įpareigoja sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Rūbinė, kurioje įvyko incidentas, yra rūsyje. Čia vienu metu susiburia daug mokinių. Būtent mokyklos personalo neveikimas ir sudarė prielaidas nelaimei. Priežastinis ryšis tarp mokyklos neveikimo ir pasekmių akivaizdus. Pateikti byloje dokumentai patvirtina ilgai besitęsiantį ir skausmingą gijimą. Vaikas praleido pamokas, o mama turėjo keisti darbo laiką tam, kad jį prižiūrėti, dalyvauti gydyme. Vaiko patirtas fizinis skausmas buvo stiprus ir ilgalaikis, intensyvus. Dar ilgą laiką kvėpavimas bus apsunkintas, vis dar liko kosmetiniai liekamieji reiškiniai. Pateikiamos po sužalojimo darytos vaiko fotonuotraukos, iš kurių matoma vaiko tuometinė būsena. Dėl patirto sužalojimo jis sulaukė patyčių. Panaudojus fizinį smurtą, buvo sužalota asmens sveikata, tai yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė. Ieškovas patyrė didelį tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Turtinė žala padaryta pakankamai didelė. Nustatant neturtinės žalos dydį ieškovas atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Neabejotinai vaikas buvo sužalotas tyčiniu neteisėtu veiksmu, jį sužalojo nepilnametis asmuo, jis ir šiuo metu yra nepilnametis ir galimai neturi turto nei pajamų, atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą padarė nepilnametis asmuo neturtinės žalos dydį, kuris galėtų būti priteistas padarius panašaus pobūdžio sveikatos sužalojimą, mažinamas, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į E. G. patirtas ir ateityje būsimas kančias ir nepatogumus bei praradimus (patirtas skausmas šokas, pažeminimas, laukia operacija, iki tol vaiko kvėpavimas yra apsunkintas, estetinis vaiko veidas pasikeitęs), pablogėjusius (dėl pergyvenimo ir kančių) mokslo rezultatus, neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovų teismo prašoma priteisti 5 000 Eur kompensaciją. Neteisėti veiksmai, lėmę atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimą (neteisėtas neveikimas, o kalbant apie I. B. tiesioginė jo kaltė), šios veikos tiesiogiai įtakojo žalos padarymo faktą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jų kaltės prezumpciją. Mokykla, kaip ir nepilnamečio, smurtavusio vaiko motina nesugebėjo užtikrinti ir sudaryti sąlygas, kad nebūtų kėsintasi į E. G. vertingiausią turtą - sveikatą. Žala buvo padaryta mokykloje, rūbinėje, dėl šio manoma, kad dėl įvykio yra kalta tiek mokykla, tiek ir tėvai, kurie neatliko tinkamai savo pareigos. Atsakovų kaltės dydį sunku individualizuoti dėl šio prašoma tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą priteisti solidariai.

Teismo posėdyje E. G. paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 d. po pamokų jis nubėgo į rūbinę, o paskui jį ėjo I. B. ir A. Č.. Jis greitai atidarė pačios rūbinės duris, norėdamas pasiimti striukę, ir tuo metu į jį atsitrenkė I. B.. Po šio įvykio jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tada jis nuėjo prie kolonos, esančios fojė, kur buvo jo kuprinė, jis pasilenkė norėdamas pasiimti kuprinę ir I. B. jam pasilenkusiam su kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį. Po smūgio jis nukrito, o I. B. išėjo iš mokyklos. Nuo smūgio jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Po to jis atsistojo ir parėjo namo, paskambino mamai ir tėčiui. Po šio smūgio jam ištino nosis, veidas, buvo nubrozdintas veidas. Po šio įvykio jis mokyklos nelankė dvi savaites, jis lankėsi ir dabartiniu metu lankosi pas gydytojus. Dabartiniu metu jam dažnai skauda nosies dešinę pusę, nosis lyg pasvirus į dešinę pusę, jam sunku kvėpuoti naktį. Iki šio įvykio jis neturėjo konfliktų su I. B.. Po šio įvykio suprastėjo jo pažymiai, jam sunku mokytis, nes skauda nosį. Mokyklos rūbinės fojė kamerų nėra, jam atrodo, kad tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis, fojė prie paskutinės kolonos sėdėjo budintys ir įvykį matė. Daugiau suaugusiųjų toje vietoje nebuvo.

Teismo posėdyje ieškovo įstatyminė atstovė J. G. paaiškino, kad sūnus E. G. 2019 m. kovo 4 d. jai pranešė telefonu, kad jam mokykloje sumušė nosį. Į namus ji sugrįžo po valandos ir sūnus jai pasakė, kad I. B. ir A. Č. pirmi nuėjo į rūbinę, o po jų nuėjo jos sūnus. I. B. atsitrenkė į E. G. pilvą, jie apsižodžiavo. E. G. ėjo prie kuprinės, kuri buvo palikta prie kolonos, o priėjęs I. B. kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį E. G.. Ji su sūnumi kreipėsi pas gydytojus Jonavoje, po to reikėjo važiuoti konsultacijai į Kauną pas ekspertą, į Kauno klinikas pas okulistus, loristus. Sūnui E. G. yra lūžęs nosikaulis, iškrypusi pertvara, todėl jam būtina operacija, nes sūnui sunku kvėpuoti ypač naktį, todėl naudoja harmoninį preparatą. Dabartiniu metu jos sūnui operacijos atlikti negali, nes turi būti susiformavę nosies kaulai ir todėl operaciją bus galima atlikti tik sūnui sulaukus 18 metų, operaciją reikės daryti būtinai ir operacija bus daroma „Grožio pasaulio“ klinikoje. Sūnui veidas buvo sutinęs iki birželio mėnesio. Tiek ji, tiek jos sūnus patyrė moralinę žalą, nes sūnus jautėsi pažemintas, atsirado baimė mokykloje, jai pačiai reikėjo psichologo pagalbos. Dabartiniu metu sūnus pas psichologus nesilanko, ji pati kreipėsi pas mokyklos socialinę darbuotoją dėl šio įvykio. Materialinę žalą sudaro būsimos operacijos išlaidos 2 300 Eur, būsimos transporto ir vaistų išlaidos dėl būsimos operacijos – 200 Eur, pirktų vaistų išlaidos - 46,87 Eur, konsultacijos - 70,00 Eur, ekspertizės išlaidos - 24,17 Eur, kelionės išlaidos - 44,80 Eur. Taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes buvo sužalotas vaikas, ji viena rūpinasi vaiku, vaikas patyrė psichologinę traumą, vaikas jautėsi pažemintas, atsirado baimė lankyti mokyklą.

Atsakovė Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazija (toliau – Progimnazija) su ieškiniu savo atžvilgiu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimuose nurodė, kad Progimnazijos kaltės dėl ieškinyje nurodyto įvykio kilimo nėra. Ji yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Ieškovas E. G. pradėjo mokytis Progimnazijoje 2015 m. rugsėjo 1 d., o atsakovas I. B. mokėsi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Abu mokiniai buvo supažindinti tiek su Mokinių elgesio taisyklėmis, tiek ir su taisyklėmis rūbinėje. O mokinių tėvai, pasirašydami Vaikų iki 14 m. priėmimo į mokyklą sutartį, įsipareigojo ugdyti pagarbą bendraamžiams, vyresniems bei kitiems mokyklos bendruomenės nariams (Sutarties 2.3 p.). Tiek mokiniams, tiek ir jų tėvams yra pabrėžiama, jog pasibaigus pamokoms, mokiniai turi išeiti ne tik iš gimnazijos pastato, bet ir iš gimnazijos teritorijos, nebent jų popamokinės veiklos vyksta Progimnazijoje ar jos teritorijoje. Kadangi Progimnazijos rūbinė yra atskiroje patalpoje, kuria naudojasi daug mokinių, todėl mokiniai yra supažindinami su trumpomis ir aiškiomis elgesio rūbinėje taisyklėmis. Ieškinyje nurodytas įvykis įvyko 2019 m. kovo 4 d. apie 14 val. Ieškovui E. G. tą dieną pagal tvarkaraštį buvo šešios pamokos, kurios baigėsi 13.45 val. Dėl kokių priežasčių E. G. ir I. B. ne iš karto po pamokų išėjo iš Progimnazijos, nėra žinoma, tačiau įvykio metu jau buvo prasidėjusi septintoji pamoka, kurios pradžia 13.55 val., todėl mokytojų ir kitų mokinių rūbinėje nebuvo. Po incidento ieškovas E. G. į Progimnazijoje dirbančią sveikatos priežiūros specialistę, klasės vadovę, Progimnazijos administraciją nesikreipė. Atsakovei nėra žinomos detalios aplinkybės dėl įvykio, kadangi į ją nebuvo kreiptasi dėl šio incidento ištyrimo, todėl atsakovė savarankiško išsamaus tyrimo dėl šio incidento tarp 2 Progimnazijos mokinių neatliko. Kadangi mokykloje visiškai netoleruojamos net menkiausios smurto apraiškos, todėl ši situacija buvo analizuojama pagal turimus duomenis, kuriuos pateikė incidentą matę kiti mokiniai. Būtent klasės vadovė I. P., kuri tą dieną vedė 7-ą pamoką, kartu su pas ją į pamoką atėjusiais mokiniais nuskubėjo į rūbinę, tačiau jiems atėjus į rūbinę nei E. G., nei I. B., nei A. Č. patalpose nebuvo. Klasės vadovė I. P. grįžo į pamoką, o mokinių paprašė apie incidentą pranešti socialinei pedagogei I. G., kuri šiuo metu Progimnazijoje nebedirba. Socialinė pedagogė I. G. savo kompetencijos ribose aiškinosi dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos, bendravo su abiejų mokinių tėvais. I. B. mama apsisprendė savo sūnų pervesti į kitą mokyklą ir jis Progimnazijoje nesimoko, tokiu būdu buvo eliminuotas bet koks incidentas ateityje tarp šių mokinių Progimnazijos teritorijoje. Šis įvykis su Progimnazijoje dirbančiais pedagogais ir darbuotojais buvo aptariamas ir bendru aspektu, papildomai akcentuojant mokinių saugumą pertraukų metu ir mokiniams esant Progimnazijos teritorijoje. Taip pat po šio incidento mokiniams dar kartą buvo primintos tiek bendrosios mokinių elgesio taisyklės, tiek elgesys rūbinėje, pabrėžiant, kad rūbinėje negalima būriuotis, žaisti, išdykauti ir pan. Konfliktavę mokiniai E. G. ir I. B., įvykio metu buvo trylikamečiai septintokai, todėl jiems buvo puikiai žinomos tiek bendrosios mokinio elgesio taisyklės, tiek ir apskritai bendrosios žmogiškosios taisyklės. Atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių konfliktavo abu berniukai, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu tai, jog abu rūbinėje buvę berniukai sukonfliktavo tarpusavyje ir I. B. tyčiniais veiksmais sužalojo E. G.. Tokiu atveju atsakomybė už šio nepilnamečio asmens veiksmus visų pirma kyla jo tėvams/globėjams. 7b klasės saugaus elgesio ir kiti instruktažai patvirtina, kad abu moksleiviai 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo pasirašytinai supažindinti su Mokinio elgesio taisyklėmis. Jų klasės vadovė ne vieną kartą yra akcentavusi ir žodžiu kaip reikia elgtis pamokų, pertraukų metu bei mokyklos erdvėse. Pažymėtina, kad visur ir visada elgtis taip, kad nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams, privalo ugdyti ar mokyti ne tik švietimo įstaigos, bet ir vaikų tėvai, auklėdami savo vaikus, kurie lanko šias įstaigas. Šiuo atveju akivaizdu yra tai, jog abiejų berniukų tėvai, turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnūs lankydami mokyklą ir būdami joje, laikytųsi mokinio elgesio taisyklių ir būtų drausmingi, gerbtų mokytojus ir jų klausytų, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaikų elgesio taip, kad šie elgtųsi tinkamai, todėl atsakovė Progimnazija laiko, kad ieškovo atstovė neįrodė, jog šiuo atveju nėra ir jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Tai, jog ieškovas buvo sužalotas Progimnazijos patalpose, neįrodo Progimnazijos kaltės dėl šio įvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių bei žalos. Progimnazija savo pareigą prižiūrėti mokinius atliko tinkamai ir vaikų ugdymo bei priežiūros taisyklų nepažeidė. Progimnazija mokinių priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Progimnazijoje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Taigi, pasibaigus pamokoms, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo I. B. atžvilgiu progimnazijos priežiūra pasibaigė. Tai, jog berniukai sukonfliktavo tarpusavyje, ko pasėkoje buvo sužalotas ieškovas, jau yra ne mokymosi įstaigos kaltė, o būtina pripažinti, kad tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas tėvų auklėjimas turėjo įtakos konfliktui įvykti bei tuo pačiu, turėjo įtakos ir civilinei atsakomybei atsirasti. Progimnazijos kaltės šiuo konkrečiu atveju nėra, kaip ir nėra netinkamo neveikimo bei priežastinio ryšio tarp šio neveikimo ir ieškovui padarytos žalos. Negalima reikalauti, kad Progimnazija garantuotų absoliučią asmens apsaugą nuo bet kokių kitų asmenų neteisėtų spontaniškų veiksmų, juo labiau, kad ir pats asmuo, patyręs neigiamas pasekmes, galimai pasielgė neprotingai, neatidžiai ar neatsakingai. Atsakovė yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarti su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, kuris pagal draudimo sutartį turės pareigą atlyginti žalą, jeigu teismas visgi tokią priteistų. Iš byloje pateiktų dokumentų dėl prašomo priteisti turtinės žalos dydžio yra akivaizdu tai, jog prašomas prileisti turtinės žalos dydis yra neįrodytas. Dėl neturtinės 5 000 Eur žalos, atsakovė laiko, jog prašomas priteisti žalos dydis neatitinka patirtų sužalojimų laipsnio, prieštarauja pakankamai nuosekliai suformuotai teisminei praktikai, kadangi yra akivaizdžiai per didelis.

Teismo posėdyje atsakovės direktorius A. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad jis apie 2019 m. kovo 4 d. įvykį mokykloje sužinojo iš socialinės pedagogės kitą darbo dieną. Socialinė pedagogė jį informavo, kad ji atlieka tyrimą, aiškinasi situaciją ir bus atliekamas policijos tyrimas. Progimnazija daro viską, kad užtikrinti tvarką. Progimnazijoje mokiniai renkasi mokytis savo noru, todėl jie sutinka su taisyklėmis, su jais pasirašoma sutartis, mokiniai yra instruktuoti, kaip turi elgtis, supažindinti su taisyklėmis, kaip turi elgtis ir rūbinėje. Progimnazija nėra perauklėjimo įstaiga, o yra ugdymo įstaiga ir neturi galimybės ir pajėgumų stovėti prie kiekvieno vaiko. Vaikinai yra pakankamai dideli ir suvokė savo veiksmus. Mokykloje patalpos stebimos vaizdo kameromis, kurių yra keturiolika. Kameros filmuoja viešas erdves, o kiekviename kampe pastatyti kamerų negali, nes tai draudžia duomenų apsaugos reglamentas ir jie neturi fizinės galimybės. Mokinys po įvykio galėjo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistę, socialinę pedagogę, į jį, tačiau niekur nesikreipė. Rūbinės yra mokyklos rūsyje, kur yra ilga apie 40 metrų patalpa ir yra 20 atskirų rūbinių, o plačiame koridoriuje yra kolonos. Rūbininko pareigybės mokykloje nėra, o yra budintis, į kurio pareigas įeina rūbinių atrakinimas. Jie atrakina ir užrakina klasių rūbines, bet į jų pareigas neįeina kabinti rūbus, vaikai tai daro patys. Prašymo iš tėvų nė vienos pusės negavo ir tyrimą vykdė savo kompetencijos ribose socialinė pedagogė, po tyrimo aktas surašytas nebuvo. Tyrimas baigėsi aptarimu klasėse. Jis prisiima kaltę, kad tuo momentu nebuvo ten ir vaikų neišskyrė. I. B. mokėsi Progimnazijoje ir su juo buvo elgesio, mokymosi, drausmės problemų. Po įvykio jis pasirinko kitą ugdymo įstaigą. Pagal situaciją vaikai išėjo ne su bendru srautu. Mokytojai budi pertraukų metu, toks yra susitarimas. Rūbinėje filmavimo kameros nėra, rūsyje, kur yra klasių rūbinė, budinčių darbuotojų ir jų grafiko nėra.

Atsakovo nepilnamečio I. B. įstatyminė atstovė G. G. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinyje išdėstyti argumentai ir prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai parodo tai, jog atsakovo I. B. įstatyminės atstovės - motinos kaltės dėl nurodyto įvykio nėra, konflikto metu jos sūnus buvo Progimnazijos žinioje ir G. G. negalėjo įtakoti sūnaus elgesio ir tiesiogiai realizuoti tėvų valdžios. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog atsakovei Progimnazijai neužtikrinus saugių ugdymo sąlygų ieškovės nepilnametis sūnus mokyklos patalpose – rūbinėje, pasibaigus pamokoms buvo sumuštas G. G. nepilnamečio sūnaus I. B.. Ieškovas ieškinyje nurodo ir teisės normas, kurių pagrindu Progimnazijai kyla civilinė atsakomybė dėl atsiradusių pasekmių, tačiau ieškinyje teikia prašymą taikyti solidarią atsakomybę, nedetalizavus teigiant, jog civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos, priežastinio ryšio, elementų buvimas yra argumentuotai pagrįstas ir įrodytas, o ketvirtoji sąlyga - atsakovų kaltė -preziumuojama. Tokie argumentai nepagrįsti ir nelogiški. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2019 m. kovo 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog I. B. tėvai tuo metu, kai jų vaikas buvo mokymo įstaigoje, neturėjo galimybių tiesiogiai realizuoti tėvų valdžios, vykdyti pareigos dorai auklėti, mokyti ir prižiūrėti savo vaiką, todėl net nesprendė administracinės atsakomybės klausimo dėl tėvų valdžios nepanaudojimo. Pagal byloje pateiktus paaiškinimus, Progimnazijos rūbinė yra pagrindinio pastato priestate, po pamokų apie 13.50 val. atėjus vaikams į rūbinę, tarp E. G. ir I. B. užsimezgė konfliktas, kuris išaugo į E. G. sužalojimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šiame pastate būtų buvusi budinti mokytoja – jai mokyklos patalpose stebint ir kontroliuojant vaikų elgesį ir veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – sveikatos sužalojimu, būtų buvę galima išvengti esamų pasekmių. Progimnazijos atsiliepime nurodytas argumentas, kad konfliktas įvyko pasibaigus pamokoms ir moksleiviai tuo metu jau yra ne mokymo įstaigos žinioje, yra tik gynybinė atsakovės pozicija ir vertintinas kritiškai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog konfliktas įvyko mokyklos patalpose ir tuoj po paskutinės pamokos – apie 13.50 val., kai paskutinė pamoka baigėsi 13.45 val., ir mokyklos atsakomybė yra užtikrinti, kad jų moksleiviai, pasibaigus pamokoms, saugiai paliktų mokyklos patalpas ir teritoriją. Nors abu mokiniai buvo supažindinti tiek su Mokinių elgesių taisyklėmis, tiek ir su taisyklėmis rūbinėje, būtent Progimnazija pažeidė savo priimtus ir patvirtintus nuostatus - užtikrinti sveiką ir saugią mokymosi aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto ir prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams (23.4 punktas). Neabejotina, jog konflikto metu sūnus nebuvo G. G. žinioje. Ieškovas prašo priteisti 2 687,84 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Šioje byloje neturėtų būti spręstinos galimai būsimos operacijos ir su ja susijusios išlaidos. Ieškovas jas nurodė preliminarias, todėl numanomos sumos negali būti tenkinamos. Akivaizdu, jog gydymas dar nėra baigtas, Jonavos ligoninė paskyrusi kontrolę dėl nosies formos įvertinimo praėjus tinimui, todėl nėra galimybės spręsti, kada ir kokios procedūros (operacijos) bus reikalingos ir ar iš viso bus reikalingos. Negalima nustatyti tikslaus žalos dydžio remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Ieškovo pateiktame dokumente aiškiai konstatuota, jog ieškovui rekomenduojama kreiptis dėl gydymo sulaukus pilnametystės, todėl net jeigu šiuo metu tam tikslui pinigai ir būtų išmokėti, neaišku, kam jie būtų panaudoti arba kiek jie nuvertėtų. Tai yra, pinigai šiam tikslui šiuo metu nereikalingi, o sulaukęs pilnametystės ieškovas pats galės spręsti tiek gydymo, tiek finansinius klausimus, teisės normos neužkelta kelio ieškovui kreiptis į teismą ir vėl. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui E. G. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo buvo iškilęs pavojus ieškovo gyvybei ar ieškovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Įvertinus ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, ieškovo amžių, patirtos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, ieškovo reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg padidintas, laikytinas aiškiai neproporcingu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsakovas I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2019 m. kovo 4 d. po skambučio, skelbiančio pamokos pabaigą, nuėjo į rūbinę, kur klasės rūbinėje buvo keletas mokinių, o kiti buvo fojė. Jis kalbėjo su A. Č. ir tuo metu E. G. jį iš nugaros pastūmė ir jam iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurį pakėlęs pamatė, kad jis sudužo. Tada jis atsisuko į E. G. ir jį stipriai pastūmė į krūtinę, kolona E. G. atžvilgiu buvo kažkurioje pusėje. Pastūmęs E. G., jis išėjo, bet smūgio kumščiu jam nesudavė. A. Č. pasiliko prie E. G.. Apie įvykį su A. Č. jis nekalbėjo. Kad E. G. sulūžo nosis, jis jaučiasi kaltas. Įvykis įvyko po šeštos ar septintos pamokos. Jis E. G. nesakė apie sudaužytą telefoną. Jis lankė apie mėnesį laiko kovų sporto klubą, tačiau po to jam skilo pirštas ir daugiau šio klubo nelankė. Jis Progimnazijoje buvo supažindintas su visomis taisyklėmis, kurių reikia laikytis. Jis nežino priežasties, dėl kurios taisyklių nesilaikė. Jis buvo svarstomas posėdžiuose, po kurių tapo truputį drausmingesnis. Šis įvykis įvyko tik dėl telefono sudaužymo, tačiau apie tai jis pranešė tik savo mamai.

Teismo posėdyje atsakovo įstatyminė atstovė G. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad apie 2019 m. kovo 4 d. įvykį ji sužinojo praėjus pusvalandžiui po jo. Jai paskambino socialinė pedagogė ir pasakė, kad E. G. sulūžo nosis, o E. G. su jos vaiku sukonfliktavo. Kai jos sūnus I. B. grįžo į namus, ji visko išklausinėjo ir sūnus jai pasakė, kad jis su E. G. susistumdė, sudužo I. B. telefonas ir tada I. B. pastūmė E. G., kuris atsitrenkė į koloną, o I. B. išėjo namo. Ji mano, kad E. G. atsitrenkė į koloną ir tuo metu lūžo nosis. Iki šios dienos I. B. neigia sudavęs smūgį E. G.. Sūnui besimokant Progimnazijoje, ji būdavo kviečiama atvykti dėl sūnaus elgesio, mokymosi, ji visada atvykdavo ir rūpinosi vaiku. Šioje mokykloje I. B. draugų neturėjo, Progimnazijoje jos sūnus buvo svarstomas dėl pažymių, dėl pabėgimo iš pamokų, dėl konflikto su mergaite. Po šio įvykio ji sūnų pervedė mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur pagerėjo sūnaus elgesys. Ji nesutinka atlyginti žalą ir nesutinka atsiprašyti, kada nuolat yra puolama. Kadangi įvykis nutiko mokykloje, todėl jos vaiku turėjo rūpintis mokykla, jos sūnus buvo mokyklos žinioje. Ji sūnų augina viena, jos dukra taip pa mokosi šioje Progimnazijoje. Šiuo metu ji turi draugą ir laukiasi trečio vaiko.

Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant,  o savo atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 10 d. sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD 031828 (laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.) yra apdraudęs draudėjo Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant nurodytą veiklą - ugdymo įstaigos patalpų valdymas, vaikų maitinimo paslaugos, pedagogų civilinė atsakomybė, vaikų priežiūra, švietimo paslaugų teikimas - mokymas, ugdymas, užklasinė veikla bei ekskursijų organizavimas. Vienam draudžiamajam įvykiui numatyta 30 000 Eur draudimo suma, kuriam taikoma 150 Eur išskaita (1 priedas). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, tai, jog ieškovas buvo sužalotas mokyklos patalpoje, neįrodo atsakovo progimnazijos kaltės dėl šio įvykio. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Trečiajam asmeniu nėra suprantama, kaip ir kokiais kriterijais remtasi vertinat, jog ieškovas dėl numatomos operacijos patyrė 2 300 Eur turtinę žalą ir patirs 200 Eur transporto išlaidų bei išlaidų vaistams įsigyti, toks ieškovo pateiktas skaičiavimas apskritai yra nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais bei gali būti laikomas tik subjektyviu Ieškovo vertinimu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai prašo atlyginti 70 Eur patirtos turtinės žalos už konsultacijas UAB „Grožio pasaulis", tačiau nėra pagrįstas šių mokamų konsultacijų būtinumas, nes su gydytojo siuntimu pacientai yra konsultuojami nemokamai. Atitinkamai prašomas priteisti turtinės žalos dydis turi būti mažintinas 2 570 Eur sumai. Pažymi, kad pagal pateiktus kelionės bilietus, apmokėjimą Valstybinei teismo medicinos tarnybai bei vaistų įsigijimo čekius prie ieškinio prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta tik 80,30 Eur sumai. Nėra aišku iš ko kildinamas iš reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Ieškovas savo ieškinio argumentų dėl patirtos žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, savaime negali būti vertinami kaip įrodymas patyrus turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai per didelis, prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Net ir pripažinus atsakovę Progimnaziją kalta, būtina atsižvelgti į tai, kad nei mokymo įstaiga, nei jos darbuotojai sąmoningai nesiekė padaryti žalos ieškovui. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti priimtas sprendimas ieškinį tenkinti progimnazijos atžvilgiu. Trečiojo asmens BTA nuomone, civilinės atsakomybės taikymo sąlygos neįrodytos, todėl ieškinys atmestinas.

Liudytojas A. Č. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis po pamokų kartu su V. Ž. atėjo į rūbinę, pasiėmė striukes ir pradėjo rengtis išėjęs už klasės rūbinės durų. Jis apsirengęs išgirdo trenkimą ir pirmiausia klasiokės, kurios neatsimena vardo ir pavardės, rėkimą, o po to E. G. rėkimą. Tarp trenksmo ir surėkimo buvo kokių 2 sekundžių tarpas. Jis, priėjęs prie koridoriuje esančios kolonos, pamatė tupintį E. G., kuris rankas laikė ant veido, ir pamatė, kad E. G. teka kraujas. Tuo metu netoli E. G. stovėjo I. B., kuris buvo supykęs ant E. G. ir tą jis suprato iš I. B. veido išraiškos. Ten stovėjo ir daugiau mokinių, kurie žiūrėjo, kas atsitiko. Tada pribėgo A. Č., kuris pradėjo kalbinti E. G. eiti pas seselę, bet E. G. atsisakė. Jis priėjo prie A. Č. ir pasakė, kad E. G. vestų pas seselę, o jis su V. Ž. nuėjo pas socialinę pedagogę. Tuo metu jis pamatė, kad I. B. išeina iš mokyklos. Jis paklausė V. Ž., ar matė, kas buvo ir V. Ž. pasakė, kad jis pilnai nematė, bet sakė, kad E. G. trenkė I. B.. Tačiau socialinės pedagogės jie iš karto nerado, surado gal po 40 minučių ir tada socialinė pedagogė jam ir V. Ž. liepė parašyti, ką jie matė, kas įvyko. Vėliau jis susitiko E. G. draugus, kurie jam pasakė, kad E. G. sulaužyta nosis. Klasės rūbinėje jis nei E. G., nei I. B. nematė ir negirdėjo jokio pokalbio apie telefoną. Mokyklos budėtoja būna pačiam koridoriaus gale ir jam atrodo, kad budėtoja iš tos vietos turėjo matyti šį konfliktą.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis įvykio dieną su A. Č. buvo klasės rūbinėje, o tuo metu koridoriuje netoli kolonos buvo E. G. su I. B., kurie šnekėjosi ar prasivardžiavo, tačiau jis negirdėjo, ką jie šnekėjo. Jie stovėjo vienas prieš kitą ir agresyviai žiūrėjo vienas į kitą. Jų konfliktas buvo neilgas, truko mažiau nei minutę. Jis nuo E. G. ir I. B. buvo 1-1,5 metro atstumu. Jis galvojo, kad E. G. su I. B. baigs kalbėtis ir tada pasakys E. G., kad jie eitų namo. Bet tada I. B. staigiu smūgiu su rankos dilbiu trenkė E. G. į nosį, tada E. G. susiėmė rankomis, atsiklaupė prie veidrodžių ir pradėjo rėkti. Tada prie E. G. priėjo A. Č.. Jis pamatė, kad I. B. nuėjo prie išėjimo durų. E. G. ir I. B. konfliktas buvo neilgas. A. Č. pasiūlė jam nueiti pasakyti direktoriaus pavaduotojai apie įvykį. Einant pas direktoriaus pavaduotoją, jis matė, kad A. Č. lydėjo E. G. iki mokyklos durų ir siūlė jam eiti pas seselę, tačiau E. G. atsisakė. Jie direktoriaus pavaduotojos nerado, tačiau mokyklos pirmame aukšte rado psichologę, kuri surado pavaduotoją ir atėjus pavaduotojai jie viską parašė ir išėjo namo. Tuo metu, kai buvo suduotas smūgis E. G., toje vietoje buvo daug mokinių, I. B. rankose jis nematė telefono. Po įvykio I. B. išėjo už mokyklos ribų. Įvykis įvyko po pamokų koridoriuje prie klasių rūbinių. Prieš šį įvykį dėl I. B. elgesio buvo susirinkimas, nes I. B. priekabiavo prie mergaičių. E. G. po šio įvykio praleido pamokas, o kai grįžo į mokyklą, jo nosis buvo patinusi.

Liudytojas A. Č. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną visa klasė atėjo į rūbinę po pamokų. Bendroje patalpoje vyko susistumdymas. Jis girdėjo, kaip E. G. pasakė kažką ant I. B. mamos ir I. B. susinervavo. Jis atsisukęs pamatė, kad I. B. leido ranką žemyn, o E. G. griūna. Tada jis priėjo prie E. G. ir jį pakėlė. E. G. buvo apsiverkęs, o I. B. išėjo namo.   

Liudytoja I. P. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo pamokų pabaiga, ji buvo savo kabinete trečiame mokyklos aukšte, kai atbėgo A. Č. ir V. Ž., kurie pasakė, kad rūbinėje įvykusio konflikto tarp I. B. ir E. G. metu I. B. sumušė E. G., kuriam bėga kraujas. Tada ji su vaikais labai greitai nuėjo į rūbinę, tačiau nieko ten nebuvo. Po to su vaikais ėjo ieškoti socialinės pedagogės I. G., kurią sutikus pirmame aukšte, I. G. pasakė, kad apie įvykį jau informuoti tėvai. Ji yra klasės, kurioje mokėsi I. B. ir mokosi E. G., auklėtoja. I. B. atėjo į šią mokyklą mokytis 7-oje klasėje iš kitos mokyklos. Jis buvo naujokas, buvo problemų dėl jo mokymosi ir elgesio. I. B. „nevaldo“ rankų ir kojų ir vaikams klasėje su juo būdavo nesaugu ir nemalonu. Dėl I. B. nemandagaus elgesio skųsdavosi klasės vaikai. Po šio įvykio I. B. į mokyklą neatėjo. Ignas B. P. buvo svarstomas ne kartą Vaiko gerovės komisijoje dėl to, kad spyrė ir trenkė vaikui į nugarą, jis vaikus kumščiuodavo, stumdydavosi, tėvų susirinkimo metu buvo sprendžiama klausimas dėl I. B. elgesio ir mokymosi, sprendė, kaip I. B. padėti. I. B. elgesys po svarstymo pagerėjo truputį, buvo problemiškas, bet netapo tinkamas. Rūbinėje ir prie rūbinės koridoriuje nėra įrengtų stebėjimo kamerų. E. G. nelankė mokyklos po įvykio nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 14 d.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje budėtoja rūbinėse. Mokykloje yra 30 rūbinių, kurios yra užrakinamos per pamokas ir po skambučio, o kai skelbiama pertrauka, rūbinės atrakinamos. Kai vyksta pamokos, ji prie rūbinių nebūna, tačiau kai suskamba skambutis į pertrauką, ji tada būna prie rūbinių ir jas atrakina. Rūbinės yra rūsyje ir kiekviena klasė turi savo rūbinę.

Liudytoja M. S. teismo posėdyje parodė, kad ji J. G. bendradarbė. J. G. rodė savo sumušto sūnaus nuotraukas, dėl sūnaus gydymo ji prašydavo ją išleisti iš darbo, nes reikėdavo berniuką vežti į Kauną pas gydytojus.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad jis yra E. G. tėvas. Jam paskambino verkdamas sūnus E. G. ir pasakė, kad jam sudavė smūgį į nosį. Tą pačią dieną jis atvažiavo pas sūnų ir matė, kad sūnui buvo sutinusi ir kruvina nosis. Jam sūnus sakė, kad jis nematė, kaip jam trenkė į veidą. Jo buvusi žmona vyko su sūnumi pas medikus, kurie pasakė, kad sūnui lūžusi nosis ir apie tai buvusi žmona informavo jį. Kai buvusi žmona paprašydavo, jis pabūdavo su sūnumi po jo patirtos traumos namuose. Sūnaus gydymu rūpinasi buvusi žmona, veža pas gydytojus, buvo Kauno klinikose 3 - 4 kartus, Jonavos ligoninėje, pas šeimos gydytoją. Pas gydytojus vežė ir jis, ir seneliai. Jam atrodo, kad sūnui nieko baisaus nenutiko. Jis tik pastebėjo, kad sūnus po šio įvykio pradėjo knarkti, ko anksčiau nebuvo. Sūnus skundžiasi, kad jam lyg vieną pusę nosies skauda. Jis savo patirtų išlaidų neskaičiavo, nes jos nebuvo didelės ir jų nurodyti negali.  

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis yra E. G. senelis. Jam E. G. pasakė, kad jis susiginčijo, po to jis norėjo eiti, pasilenkė pasiimti savo kuprinės, kuri buvo padėta ant žemės, jis  pasilenkė ir tada jam pasilenkusiam sudavė smūgį į veidą su ranka ir pabėgo. E. G. buvo sutinęs ir stipriai mėlynas veidas. Jis davė pinigų pirkti vaistus, tačiau anūko neslaugė. E. G. jis lankė ir matė, kad jam po traumos sunku kvėpuoti, skaudą nosį.

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad ji įvykio metu dirbo Progimnazijoje socialine pedagoge. Po pamokų pas ją atbėgo du klasės draugai, kurie pranešė apie sumuštą rūbinėje E. G.. Ji su vaikais ėjo į rūbinę, tačiau nieko ten nebuvo. Vaikai parodė vietą netoli kolonos rūbinių koridoriuje ir nurodė, kad E. G. buvo smūgiuota netoli kolonos ir nuo smūgio E. G. trenkėsi į koloną. Vaikai buvo išsigandę. Vaikai rašė paaiškinimus, kurie buvo pas ją. Neradus E. G., ji paskambino E. G. mamai ir sužinojo, kad E. G. vežamas apžiūrai dėl galimai nosies sumušimo. Po to ji paskambino I. B. mamai ir informavo apie situaciją ir pokalbio metu iškvietė ją atvykti į mokyklą. I. B. mama kitą rytą atvyko į mokyklą, jai buvo paaiškinta situacija. I. B. mama klausė E. G. telefono, norėdama padengti sveikatos išlaidas, pasiaiškinti dėl pagalbos, I. B. mama pripažino, kad jos sūnaus elgesys buvo netinkamas ir nederamas. Tada ji paskambino E. G. motinai ir paklausė, ar gali duoti telefono numerį I. B. mamai, o ji atsakė, kad su niekuo nenori kalbėti ir pagalbos iš tos šeimos nenori, vaikui galimai sulaužyta nosis ir galimai bus reikalinga operacija. Mokykloje dėl šio įvykio joks tyrimas atliekamas nebuvo, J. G. neprašė mokyklos pagalbos ir sakė, kad kreipsis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo. E. G. mokykloje buvo mandagus, tačiau turėjo bendravimo problemų su draugais, nerasdavo bendros kalbos su jais. I. B. reikėdavo individualių pokalbių dėl jo netinkamo elgesio, ji kalbėdavosi su jo mama dėl teigiamo poveikio sūnui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Šalių, jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d apie 13.50 val. Progimnazijoje, tuoj pat po šeštos pamokos pabaigos, 7b klasės mokiniams nuėjus į klasės rūbinę apsirengti, bendrose patalpose prie klasių rūbinių nepilnametis I. B. sužalojo E. G. nosį.

Byloje apklausti nepilnametis ieškovas E. G., nepilnametis atsakovas I. B., nepilnametis liudytojas A. Č. nurodo skirtingas E. G. sužalojimo aplinkybes: I. B. nurodo, kad jis tik pastūmė E. G., kuris atsitrenkė į koloną ir susižalojo nosį, o E. G. nurodo, kad jam pasilenkusiam kumščiu sudavė smūgį I. B., A. Č. nurodė, jog matė, kaip I. B. nuleido ranką, liudytoja I. G. nurodė, kad iš vaikų sužinojo, kad E. G. atsitrenkė į koloną. Įvykio aplinkybes įvykio vietoje buvę asmenys nurodo skirtingai.

Kauno

Specialisto išvada (1 t., b. l. 34) nustatoma, kad E. G. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų akių vokų srityse, odos nubrozdinimai nosies ir dešinės akies viršutinio voko srityse, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosies sritį, galimai tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2019 m. kovo 4 d. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Byloje suriktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. Progimnazijos rūbinės patalpose įvyko konfliktas tarp I. B. ir E. G.. Šio konflikto iniciatoriaus nustatyti nėra galimybės, tačiau nustatyta, kad nei I. B., nei E. G. nesiėmė priemonių šį konfliktą spręsti taikiai, o I. B. panaudojo E. G. atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko buvo sužalotas E. G.. Po įvykio E. G. grįžo į namus ir pranešė savo tėvams apie įvykį. E. G. jo motina J. G. nuvežė pas gydytojus, kur jam buvo konstatuotas nosies kaulų lūžis.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1, 2, 3 dalys nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

CK 6.275 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. O jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).

Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų bei mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams ar minėtai institucijai nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y., neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė.

Įvykio metu nepilnametis I. B., panaudojamas fizinį smurtą, Progimnazijos patalpose sužalojo E. G. ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo neatsargaus elgesio buvo sužalotas nepilnametis E. G., tarp I. B. veiksmų ir padaryto sužalojimo E. G. yra priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos I. B. atžvilgiu.

Tačiau žalos padarymo metu, t. y. 2019 m. kovo 4 d. I. B., gimusiam 2005 m. liepos 8 d., buvo tik 13 metų, todėl jis kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 straipsnis) negali būti civilinės atsakomybės subjektu.

Nukentėjusio vaiko įstatyminė atstovė, kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos sūnui atlyginimo, nurodydama, jog I. B. mokykloje po pamokų prie rūbinės sudavė jos sūnui vieną smūgį į nosį ir sužalojo jos sūnų ir už ieškovės sūnui padarytą žalą turi atsakyti solidariai tiek I. B. tėvai, tiek Progimnazija, kadangi tėvai netinkamai auklėjo vaiką namuose, o Progimnazija jo neprižiūrėjo ar netinkamai prižiūrėjo progimnazijoje. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Atsakovė Progimnazija savo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus motyvuoja tuo, kad mokykla nėra atsakinga už vaiko veiksmus, nes įvykis įvyko po pamokų, vaikas ir jo tėvai buvo supažindinti su elgesio mokykloje taisyklėmis, už vaiko auklėjimą yra atsakingi jo tėvai, o ieškovo atstovė neįrodė Progimnazijos kaltės dėl padarytos žalos. 

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. G. sveikata buvo sutrikdyta Progimnazijos patalpose, pasibaigus 7b klasės pamokoms, mokiniams po šešių pamokų atėjus apsirengti rūbus prieš išvykimą į namus. Tai, kad įvykis įvyko iš karto pasibaigus šešioms pamokoms ir esant rūbinės patalpose kitiems mokiniams, patvirtina byloje apklaustų liudytojų V. Ž., A. Č., A. Č. parodymai. Be to liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad A. Č. ir V. Ž. atėjus į jos kabinetą ir pasakius apie įvykį, ji tuoj pat nuėjo į įvykio vietą ir mokinių nerado, o ši aplinkybė ir patvirtina, kad E. G. betarpiškai buvo sužalotas tuoj po šeštos pamokos pabaigos, todėl atsakovės Progimnazijos argumentas, kad įvykio metu jau buvo prasidėjusi 7-oji pamoka, kurios pradžia 13.55 val., todėl mokytojų ir kitų mokinių rūbinėje nebuvo, I. B. ir E. G. pamokos jau buvo pasibaigusios ir jie iš Progimnazijos neišėjo dėl neaiškų priežasčių, yra nepagrįstas ir paneigtas, todėl Progimnazijos atsakomybės klausimas keliamas pagrįstai (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).

Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja ne tik CK 6.275 straipsnio 2 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 5 dalis, 2000 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtinti „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatai“. Remiantis minėtų normatyvinių aktų nuostatomis, mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių priežiūroje yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti darbuotojai, nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantys netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Laikytis pastarosios pareigos mokymo institucijos reikalauja švietimo įstaigos statutas ir joje dirbančių pedagogų profesija. Mokykla mokinių priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1012-254/2015).

Atsakovės Progimnazijos atstovai įrodinėdami, jog nėra Progimnazijos kaltės nurodė, kad mokiniai, tame tarpe I. B. ir E. G. pasirašytinai supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis, mokyklos reikalavimais bei mokinio taisyklėmis. Pertraukų metu progimnazijoje budi mokytojai, kurie prižiūri tvarką. Progimnazijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau įvykis įvyko progimnazijos bendro naudojimo patalpose prie klasių rūbinių ir šiose patalpose atsakovės paaiškinimu nebudi mokytojai, o klasių rūbines atrakina budėtoja. Progimnazijos atstovas nurodė, kad savo pareigą prižiūrėti mokinius atliko tinkamai ir vaikų ugdymo bei priežiūros taisyklų nepažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą mokytojo pareiga yra užtikrinti ugdomų mokinių saugumą.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1TS-168 patvirtintų Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos nuostatų 23.4 punkte nustatyta, kad progimnazija privalo užtikrinti sveiką ir saugią ugdymo (si) aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams.

Vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutarčių, sudarytų tarp atsakovės Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos ir ieškovės J. G., atsakovės G. G. (1 t., b. l. 74-75) 1.1. ir 1.2 punktuose yra numatyta, kad progimnazija įsipareigoja užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas; užtikrinti saugumą ugdymo procese.

Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtintų Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių (paskelbtų https://www.rsamuleviciaus.jonava.lm.lt/administracine-informacija/vidaus-travrkos-taisykles/) 2 punkte nurodyta, kad progimnazija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Progimnazijos nuostatais ir šiomis Taisyklėmis.

Šių Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 114, 115 punktai numato, kad tikslu užtikrinti mokinių saugumą pertraukų ir renginių metu, progimnazijoje organizuojamas mokytojų budėjimas, kurį organizuoja ir rengia grafikus pavaduotoja ugdymui.

Atsakovės atstovo direktoriaus A. J. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad Progimnazijos bendroje rūbinės patalpoje (fojė) mokytojų budėjimas nėra numatytas, o pertraukų metu šioje patalpoje būna budėtoja, kurios funkcijos apsiriboja klasių rūbinių atrakinimu ir užrakinimu. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai I. P., R. G., kuri ir dirbo įvykio dieną Progimnazijos budėtoja.

Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos budėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Jonavos (duomenys neskelbtini)progimnazijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-13 (2 t., b. l. 40) nustatoma, kad 10 punkte numatyta tik budėtojos pareiga prieš pamokas ir po pamokų atrakinti rūbines, prasidėjus pamokoms jas užrakinti. Budėtojai nepavesta jokių pareigų, susijusių su mokinių saugumo užtikrinimu pertraukų metu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas 2019 m. kovo 4 d. tarp E. G. ir I. B. įvyko iš karto pasibaigus paskutinei pamokai ir daugumai 7b klasės mokinių dar nespėjus išeiti iš progimnazijos patalpų į namus. Tai, kad įvykio metu bendroje rūbinės patalpoje buvo ir daugiau mokinių, kurie po įvykio greit pasišalino iš Progimnazijos patalpų, nurodė teismo posėdyje I. B., E. G., liudytojai A. Č., A. Č..

Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys.

Mokytojai atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų bei pertraukų tarp jų metu. Nagrinėjamu atveju Progimnazijos kaltė pasireiškė tuo, kad Progimnazija neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros pamokų pertraukos metu bei saugios aplinkos, kas nulėmė žalos padarymą, nes patalpoje prie klasių rūbinių budinčio mokytojo nebuvo, o rūbinės budėtojai pagal pareigas nepavesta prižiūrėti mokinius, todėl darytina išvada, kad žalos E. G. sveikatai būtų išvengta, jeigu įvykio metu ir jo vietoje (patalpose šalia rūbinių) būtų užtikrintas mokytojų budėjimas mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė Progimnazija neįrodė, jog pertraukos metu įvykio vietoje buvo tinkamai organizuotas budėjimas užtikrinant saugią ir sveiką aplinką moksleiviams, jog Progimnazija tinkamai įvykdė bendro pobūdžio pareigas elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. I. B. ir E. G. būnant atsakovės Progimnazijos žinioje, mokinio taisyklių laikymąsi turėjo užtikrinti pati atsakovė Progimnazija. Progimnazijos kaltė šiuo atveju pasireiškė neveikimu, t. y. tinkamai neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti ugdomų moksleivių saugumą.

Aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų visiška atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju tėvų valdžia I. B. atžvilgiu yra vykdoma vienos motinos G. G..

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad mokinys privalo sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, tėvų pareiga ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį.

7 b klasės saugaus elgesio ir kiti instruktažai (1 t., b. l. 77) patvirtina, kad tiek I. B., tiek E. G. 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo pasirašytinai supažindinti su Mokinio elgesio taisyklėmis, patvirtintomis Progimnazijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-72 (1 t., b. l. 71-72).

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. G. ir I. B. konfliktavo tarpusavyje, šią aplinkybę jie abu pripažino, tačiau kiekvienas iš jų neigė savo buvimą konflikto iniciatoriumi. Kuris pirmas iš jų pradėjo šį konfliktą, šios aplinkybės nepavyko nustatyti ir apklausus liudytojus A. Č. ir A. Č.. I. B. nurodė, kad E. G. jį pastūmė iš nugaros ir jam iškrito iš rankų mobilaus ryšio telefonas, todėl jis pastūmė E. G., kuris atsitrenkė į koloną ir susižalojo. Sudužusio I. B. telefono niekas nematė. E. G. nurodė, kad pirmiausia į jį atsitrenkė I. B., tada jie apsižodžiavo tarpusavyje, jis pasilenkė pasiimti kuprinės ir jam sudavė smūgį I. B.. Šiais paaiškinimais, bylos medžiaga akivaizdžiai nustatyta, kad nei I. B., nei E. G. nesistengė šio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir šį konfliktą tęsė pasakydami vienas kitam įžeidžiančius žodžius, ir šiuo atveju tiek I. B., tiek E. G. pažeidė Mokinio elgesio taisyklių 3.2 punkto reikalavimą, kuris numato, kad mokiniui draudžiama muštis, keiktis, stumdytis, tyčiotis, priekabiauti, naudoti žodinį ir fizinį smurtą. Tačiau akivaizdu, kad I. B. veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes E. G. nei E. G. veiksmai I. B., nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu buvo sudaužytas I. B. turėtas mobilaus ryšio telefonas.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nei I. B., nei E. G. nesistengė šio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir konfliktą tęsė pasakydami vienas kitam įžeidžiančius žodžius, ir šiuo atveju tiek I. B., tiek E. G. pažeidė Mokinio elgesio taisyklių 3.2 punkto reikalavimą. Šios aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nukentėjęs E. G. taip pat elgėsi neatsargiai ir vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo E. G. veiksmai – tęsti konfliktą, o ne jį spręsti taikiai, tačiau įvykio metu itin saugomai vertybei – E. G. fizinei sveikatai buvo padaryta žala, todėl CK 6.253 straipsnio 1 dalies bei 6.282 straipsnio 1 dalies normų taikymas atleidžiant atsakovus nuo atsakomybės ar šiuo pagrindu atmetant ieškovės reikalavimą atlyginti žalą prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Liudytojos I. P. parodymais, I. B. paaiškinimu, atsakovės G. G. paaiškinimu, Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos Vaiko gerovės komisijos posėdžių protokolais (2 t., b. l. 62-68), I. B. mėnesio pažangumo ataskaitomis (2 t., b. l. 83-93) nustatoma, kad Progimnazijoje I. B. pradėjo mokytis 2018 m. rugsėjo 1 d., o jau 2018 m. spalio 25 d. Vaiko gerovės komisijoje buvo svarstomas I. B. mokymasis ir elgesys ir nurodoma, kad pamokose jis nedirba, trukdo kitiems mokiniams, iš mažesnių atiminėja maistą, mušasi, nepagarbiai elgiasi su mokytojais. 2018 m. gruodžio 12 d. vėl svarstomas Vaiko gerovės komisijoje, kur nurodoma, kad teigiamo pokyčio moksle nėra, pastabų sumažėjo, elgesys po truputį gerėja, o mama apgailestauja, kad negali sukontroliuoti ir padėti sūnui ruošti namų darbus, nes ilgai dirba. 2019 m. sausio 16 d. Vaiko gerovės komisijos posėdyje nurodyta, kad mokymosi rezultatai negerėja, nepagarbiai elgiasi su mokytojais, pamokose nesimoko ir trukdo kitiems. 

Taigi, šiuo atveju matyti, kad I. B. motina, turėdama pareigą užtikrinti, kad jos sūnus, lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi Mokinio elgesio taisyklių ir būtų drausmingas, gerbtų mokytojus ir jų klausytų, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaiko elgesio taip, kad šis elgtųsi tinkamai, todėl pripažintina, kad ji neįrodė, jog šiuo atveju nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Priešingai, I. B. elgesys iki įvykio, jo charakteristika, suponuoja išvadą, kad ieškovo sveikatos sutrikdymas yra netinkamo atsakovo auklėjimo pasekmė. Liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad atsakovas ir iki įvykio dažnai „nevaldė“ rankų ir kitiems moksleiviams klasėje su juo buvo nesaugu.

Byloje nustatyta, kad E. G. buvo sužalotas Progimnazijoje I. B., kuris tuo metu turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kada motinos galimybės tiesiogiai realizuoti savo motinos valdžią sūnui yra minimalios, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog motinos valdžia taip pat nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovės G. G. sūnaus I. B. auklėjimas turėjo įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visetą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės, t. y., dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros ir konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės sūnui padarytos žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai), kurią atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 straipsnis). Tačiau konkrečiu žalos padarymo atveju įstatymas nenumato solidarios už žalą atsakingų asmenų atsakomybės taikymo, nes solidarioji skolininkų prievolė yra nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, bei kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovė G. G. įvykio metu augino du vaikus (3 t., b. l. 51), o 2020 m. gegužės 22 d. gimė sūnus H. S. (3 t., b. l. 50), su kurio tėvu ji gyvena, tačiau nėra susituokusi, ji neturi nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 3), šiuo metu augina kūdikį ir jos pajamos yra vaiko išlaikymo išmoka, motinystės išmoka (2 t., b. l. 6-10, 3 t., b. l. 52-53), be to žala buvo padaryta, kai vaikai buvo mokymo įstaigos žinioje, kai motinos galimybės tiesiogiai realizuoti savo motinos valdžią sūnaus atžvilgiu buvo minimalios, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą ieškovei ne lygiomis dalimis, t. y. 1/3 dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos turi atlyginti atsakovė G. G. kaip vaiko I. B. įstatyminė atstovė (motina), o 2/3 dalis – mokymo įstaiga – Progimnazija.

Dėl turtinės žalos dydžio

CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ieškovas nurodo, kad materialinę žalą sudaro būsimos operacijos išlaidos 2 300 Eur ir dėl būsimos operacijos bus patiriamos transporto ir vaistų pirkimo išlaidos – 200 Eur; dėl 2019 m. kovo 4 d. padaryto sužalojimo faktiškai patyrė šias išlaidas: už pirktus vaistus sumokėjo 46,87 Eur, už gydytojų konsultacijas sumokėjo 70 Eur, už ekspertizės atlikimą sumokėjo 24,17 Eur, kelionės išlaidos į Kauną pas gydytojus ir pas ekspertą - 44,80 Eur, iš viso 187,84 Eur. Ieškovė nurodo, kad jos sūnui E. G. dėl patirto nosies kaulų lūžio nosis deformuota, jam apsunkintas kvėpavimas, naktimis jis knarkia, todėl sulaukus pilnametystės jam bus atliekama operacija estetinės medicinos ir dermatologijos klinikoje „Grožio pasaulis“, šioje klinikoje ji su sūnumi lankėsi pas gydytojus konsultacijose. Dabartiniu metu negalima šios operacijos atlikti, nes sūnus turi sulaukti pilnametystės. Šią kliniką ji pasirinko todėl, kad jai patogu atvykti iš Jonavos, operacija bus būtinai atliekama, operacijos kaina 2 300 Eur, tai patvirtina šios klinikos pažyma, o kelionės ir vaistų pirkimo išlaidas dėl būsimos operacijos ji paskaičiavo preliminariai.

Ieškovas patirtos išlaidos už pirktus vaistus - 46,87 Eur, už gydytojų konsultacijas - 70 Eur, už ekspertizės atlikimą - 24,17 Eur, kelionės išlaidos į Kauną pas gydytojus ir pas ekspertą - 44,80 Eur, iš viso 187,84 Eur patvirtintos byloje pateiktais dokumentais (1 t., 16-22, 34-38). Preliminari operacijos kaina yra nurodyta medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b l. 40).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. birželio 18 d. medicinos dokumentų išrašu (1 t., b l. 39) nustatoma, kad E. G. diagnozuota J34.2 – Iškrypusi nosies pertvara, S20.2 – Nosies kaulų lūžis, M95.0 – Įgyta nosies deformacija, ir nurodoma kad šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas (nosikaulių repozicijos atliekamos po 2-3 savaičių po traumos), šiuo metu praėjo keli mėnesiai. Dėl rinoseptoplastikos kreiptis – sulaukus pilnametystės.

Uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ 2019 m. liepos 19 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (1 t., b. l. 40) nustatoma, kad E. G. 2019 m. kovo 20 d. buvo atvykęs į kliniką LOR konsultacijai, buvo stebimas nosies nugarėlės sutinimas, pertvaros lūžimo nestebima, Jonavos ligoninė diagnozavo nosikaulių lūžimą, paskirta LOR kontrolė praėjus patinimui dėl formos įvertinimo. 2019 m. liepos 19 d. konsultacijos metu mamos teigimu po nosies traumos vaikas sunkiai kvėpuoja pro nosį, pakitusi nosies forma; objektyviai nosies pertvara saikingai pakrypusi į abi puses, apatinės nosies kriauklės hipertrofuotos, kurios galimai labiau įtakoja nosies užgulimą. Išvada: sulaukus pilnametystės rekomenduojama kreiptis dėl chirurginio gydymo – Rinoseptoplastikos, operacijos kaina „G. P.“ klinikos kainyne – 2 300 Eur.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija (3 t., b. l. 31-33) nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, jeigu šios paslaugos teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims pagal medicinines indikacijas, turintiems gydytojo siuntimą ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartį dėl šių paslaugų apmokėjimo su teritorine ligonių kasa, t. y. nepriklausomai nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos nuosavybės formos ir pavaldumo (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1 punktas). Stacionarinis aktyviojo gydymo atvejis, kai atliekama rinoseptoplastika, pagal Lietuvoje naudojamą stacionarių aktyviojo gydymo paslaugų grupavimo metodą būtų priskirtas giminingų diagnozių grupei D10Z Nosies procedūros. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. Įsakymą Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo kainai, sąrašo tvirtinimo“ giminingų diagnozių grupės D10Z vidutinės trukmės atvejo gydymo kaina, kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis šiuo metu būtų 774,76 Eur. Kosmetinės chirurgijos operacijos (įskaitant potrauminę nosies deformacijos korekciją) yra įrašytos į mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“. Todėl, jei operacija būtų atliekama nesant medicininių indikacijų, PSDF biudžeto lėšomis nebūtų kompensuojama. UAB „Grožio pasaulis“ nėra sudariusi sutarties su teritorine ligonių Kasa dėl stacionarinių paslaugų apmokėjimo, todėl šioje įstaigoje suteiktos paslaugos PSDF lėšomis nėra kompensuojamos. 

Uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (3 t., b. l. 83-84) nustatoma, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. diagnozuota J34.2 – Iškrypusi nosies pertvara, J30.3 – Kitas alerginis rinitas. Būklės įvertinime objektyviai nurodoma, kad nosies pertvara saikingai pakrypusi į abi puses, kairėje pusėje šiuo metu apatinė nosies kriauklė paburkusi, liečiasi su pertvaros apatine dalimi, siaurina kvėpavimo taką kairėje, dešinėje – apatinė kriauklė nepaburkusi, dešinėje šiuo metu kvėpavimo takas laisvas. Nosiaryklėje – adenoidinio audinio likučiai. Kadangi, mamos žodžiais, kvėpavimas pro nosį nakties metu nepakankamas, yra knarkimas tikslinga tęsti Nasonex pagal poreikį. Dėl nosies kvėpavimo funkcijos įvertinimo tikslinga atlikti Rinomamometrijos tyrimą (LSMUL arba VULSK LOR klinikoje). Esant po nosies traumos dėl nosies estetinio vaizdo ir kvėpavimo funkcijų įvertinimo būtina sulaukti pilnametystės, kuomet nosies augimas pasibaigs ir tuomet kreiptis į LOR gydytoją dėl indikacijų chirurginiam gydymui.

Atsakovai neginčija ieškovo realiai patirtų išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, tačiau nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti būsimomis išlaidomis, kurias ieškovas nurodo patirsiantis tuomet, kai jos sūnus sulauks pilnametystės. Ieškovas byloje pateikė dokumentus, įrodančius, kad sūnų E. G. vežė konsultacijoms pas gydytojus į Kauno miestą, pateikė medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, pateikė specialisto išvadą, pateikė kelionės išlaidas patvirtinančius kvitus, vaistų pirkimą patvirtinančius kvitus (1 t., b. l. 16-22, 34-41), todėl teismas laiko įrodyta, kad šias išlaidas 187,84 Eur sumai ieškovė patyrė, jos įrodytos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš Progimnazijos – 125,23 Eur, iš G. G. – 62,61 Eur.

Ieškovė prašo priteisti 2 300 Eur būsimos operacijos išlaidų ir 200 Eur dėl vaistų pirkimo ir transporto išlaidų, kurias galimai patirs ateityje, kai bus atliekama operacija.

Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Šios normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi minėtomis išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias nukentėjęs asmuo patyrė siekdamas grąžinti sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e 3K-3-164-1075/2019).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju įgyja teisę pareikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui dėl iš šio sveikatos draudimo fondo neapmokėtų nukentėjusio asmens turėtų būtinų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo.

CK 6.249 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

Ieškovės paaiškinimais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. birželio 18 d. medicinos dokumentų išrašu (1 t., b l. 39), Uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (3 t., b. l. 83-84) nustatoma, kad E. G. šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, dar E. G. būtina įvertinti nosies kvėpavimo funkciją, o tam tikslinga atlikti Rinomamometrijos tyrimą (LSMUL arba VULSK LOR klinikoje). Esant po nosies traumos dėl nosies estetinio vaizdo ir kvėpavimo funkcijų įvertinimo būtina sulaukti pilnametystės, kuomet nosies augimas pasibaigs ir tuomet kreiptis į LOR gydytoją dėl indikacijų chirurginiam gydymui.

Atsižvelgiant į šiuos byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dabartiniu metu spręsti dėl operacijos reikalingumo nėra pagrindo ir tai bus galima padaryti tik po 2023 m. liepos 28 d., t. y. kai E. G. taps pilnametis ir šį klausimą turės spręsti pats E. G., kuris jau bus pilnametis. Per šį laikotarpį, kuris yra ilgesnis nei 2 metai 6 mėnesiai, gali objektyviai pasikeisti tiek gydymo metodai (sveikatos sutrikimai pašalinti be operacijos ar pan.), tiek ir gydymo kainos. Ieškovė neįrodė, kad tokia operacija, kurios kainą prašo priteisti iš atsakovų, yra būtina šiuo momentu ir, kad ji negali būti atlikta kitoje įstaigoje, apmokant jos išlaidas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nes tokiu atveju ji nepasinaudoja sveikatos draudimu ir sąmoningai blogina kitų asmenų turtinę padėtį, siekdama naudos.

Konkrečiu atveju E. G., sulaukęs pilnametystės ir patyręs realias išlaidas dėl atliktos operacijos, galės kreiptis į teismą dėl papildomos žalos priteisimo iš kaltų asmenų.

Atsižvelgiant į šiuos byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad dabartiniu metu ieškovės prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 283 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje ieškinys dėl 2 300 Eur būsimos operacijos išlaidų ir 200 Eur dėl vaistų pirkimo ir transporto išlaidų, susijusių su būsima operacija, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Atsakovė Progimnazija turi užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad jie tinkamai būtų prižiūrimi ir kontroliuojami ne tik pamokų metu, bet ir pertraukos metu. Progimnazijos atstovas pripažino, kad mokytojai pertraukų tarp pamokų metu nebudi bendrose rūbinės patalpose, o budėtoja neturi pareigos užtikrinti mokinių saugumo, todėl Progimnazija netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti mokinių saugumą.

Neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo smurtas E. G. atžvilgiu ir netinkamas atsakovo Progimnazijos pareigos atlikimas užtikrinant mokinių saugumą ir atsakovės G. G., kaip motinos, pareigų atlikimas. Taip pat E. G. neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad pats tinkami nesilaikė Mokinio elgesio taisyklių, todėl yra pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

E. G. dėl patirto sužalojimo Progimnazijoje patyrė nesaugumo jausmą, mokymosi proceso sutrukdymą ir emocinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su Progimnazijoje įvykusiu įvykiu jo atžvilgiu, aplinkos pokyčius bei draugų reakcija, taip skausmą, susijusį su patirtu sužalojimu visą gijimo laikotarpį, taip pat nepatogumus, susijusius su apsunkintu kvėpavimu po traumos. E. G. nurodė, kad po patirto sužalojimo jo mokymosi rezultatai ir mokymosi motyvacija pablogėjo, tai yra nurodoma ir jo charakteristikoje (1 t., b. l. 23), tačiau kartu nurodoma, kad jo mokymosi motyvacija nėra aukšta, neturi pakankamai savarankiškumo darbo įgūdžių, trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, dažnai trūksta susikaupimo, įsigilinimo į skiriamas užduotis, dažnai gauna pastabas iš įvairių dalykų mokytojų apie neatliktus namų darbus. E. G. Progimnazijos nelankė tik nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 14 d., o charakteristika tik patvirtina, kad E. G. mokymosi motyvacija ir pasiekimai iki traumos taip pat nebuvo aukšti. Be to liudytojos I. G. parodymais nustatyta, kad E. G. taip pat turėjo bendravimo problemų su kitais mokiniais, nerasdavo su klasiokais bendros kalbos.  

Šiuo atveju neigiamas poveikis buvo padarytas nepilnamečio vaiko fizinei sveikatai. I. B. kaltė sietina su tyčiniais veiksmais, atsakovės Progimnazijos kaltė siejama su saugios aplinkos mokiniams neužtikrinimu, o atsakovės G. G. kaltė siejama su netinkamu motinos pareigų atlikimu. E. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio ir dėl to E. G. juto skausmą, patyrė diskomfortą ir nepatogumus gana ilgą laiką ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai.

Teismas įvertina ir tai, kad vienas iš atsakovų yra pelno nesiekianti švietimo įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, o atsakovė G. G. fizinis asmuo, auginanti tris nepilnamečius vaikus, kurių turtinė padėtis nėra itin gera: ji neturi nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 3), šiuo metu augina tris vaikus (3 t., b. l. 50-51), ji neturi nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 3), augina kūdikį, nedirba, jos pajamos yra vaiko išlaikymo išmoka, motinystės išmoka (2 t., b. l. 6-10, 3 t., b. l. 52-53). Be to, kaip jau minėta, žalos nustatymui didelę reikšmę turi ir paties E. G. elgesys, nes jis taip pat pažeidė Mokinio elgesio taisyklių 3.2 punkto reikalavimą, kuris numato, kad mokiniui draudžiama muštis, keiktis, stumdytis, tyčiotis, priekabiauti, naudoti žodinį ir fizinį smurtą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius E. G. patirtą sužalojimą, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jo pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, paties E. G. elgesį kilusio konflikto metu, taip pat atsakovų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog vaiko fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 1500 Eur, todėl atsižvelgiant į aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovai turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą ieškovei ne lygiomis dalimis, t.y. 1/3 dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos turi atlyginti atsakovė G. G. kaip vaiko I. B. motina, o 2/3 dalis – mokymo įstaiga – Progimnazija, iš Progimnazijos priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš G. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo nepilnamečio I. B., o nustačius, kad nepilnamečiui atsakovui I. B. neturint turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo įstatyminei atstovei motinai G. G.. Toks reikalavimas reiškiamas atsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu atsakovui jau buvo sukakę 14 metų, t. y. ieškovo nuomone, žala turi būti atlyginama subsidiariai CK 6.276 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, nustatyta tvarka. Tačiau konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala buvo padaryta, kai abejoms šalims dar nebuvo sukakę keturiolika metų, t. y. žalą padarė vaikas iki 14 metų ir tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.275 straipsnio nuostatas, nes šios normos taikymui esminės reikšmės turi laikas, kada padaryta žala. Nustačius, kad žala buvo padaryta asmens iki 14 metų amžiaus, atsakomybė išlieka jo tėvams ir mokymo įstaigai, o subsidiari atsakomybė, numatyta CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju netaikoma, todėl žala priteisiama ne iš nepilnamečio asmens, o iš jo tėvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovui E. G. ir atsakovo I. B. įstatyminei atstovei G. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)19-T-2515-8844 ir 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)19-T-5431-19166), todėl šių šalių bylinėjimosi išlaidos viena kitos atžvilgiu yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsakovės Progimnazijos turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 1 300 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 432,80 Eur (3 t., b. l. 40; 2020 m. liepos 9 d. pažyma Nr. (12.33)PT-2560). 

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės Progimnazijos priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (30,90 proc.) – 66,87 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (atsižvelgiant į tai, kad reikalavimais buvo pareikšti dviem atsakovams; CPK 96 ir 99 straipsniai), o iš ieškovo įstatyminės atstovės atsakovei Progimnazijai priteistina proporcingai atmestų reikalavimų šios atsakovės atžvilgiu daliai (69,10 proc.) – 898,30 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės Progimnazijos priteistina valstybei 14,91 Eur teismo turėtų išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis), o iš kitų šalių, kurios yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, šios išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas byloje yra pateikęs pinigų priėmimo kvitus (1 t., b. l. 7-10) bendrai 100 Eur sumai, kuri buvo sumokėta advokatei Albinai Cirulienei už dokumento surašymą, patarimą, tačiau šios išlaidos negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nes ieškinį teismui rengė advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius, kurio paslaugios apmokėtos iš antrinei teisinei pagalbai skirtų lėšų. Šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir nesusijusiomis su nagrinėjama byla, todėl paliekamos nepaskirstytos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovui nepilnamečiui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės (motinos) J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 125,23 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 23 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo nepilnamečio I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (motinos) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepilnamečiui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės (motinos) J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,61 Eur (šešiasdešimt du eurus 61 centą) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti atsakovei Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijai, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. G. įstatyminės atstovės (motinos) J. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 898,30 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Jonavos (duomenys neskelbtini)progimnazijos, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), 14,91 Eur (keturiolika eurų 91 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės Jonavos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), 66,87 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 87 centus) ieškovui E. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                   Jūratė Ramanauskienė