Civilinė byla Nr. 2S-1450-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26406-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5.;3.5.1.;3.5.21.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei G. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš jo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), o antstolės patvarkymu iš jo yra išieškomos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Dėl tokių neteisėtų antstolės veiksmų jis patyrė 450 Eur neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.
2. Antstolė G. A. 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomas Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 1-5-03/2004-03-02 dėl 43,50 Eur išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos valstybės naudai. Vykdant priverstinį išieškojimą, į Alytaus pataisos namus, kuriuose skolininkas atlieka bausmę, buvo išsiųstas 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau vykdomojoje byloje pateikta Alytaus pataisos namų pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nei iš darbo santykių, nei iš trečiųjų asmenų jokių lėšų negauna, gauna tik išmokas iš Socialinės paramos fondo, lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios priklauso skolininkui, nėra areštuotos ir jomis skolininkas gali laisvai disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2016 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuos išsiuntė į Alytaus pataisos namus. Piniginių lėšų į antstolės sąskaitą pervesta nebuvo. 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu antstolė jau yra tenkinusi A. G. skundą ir priėmusi patvarkymą, kuriuo patvarkė neriboti skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kuris antstolės jau yra išspręstas pareiškėjo naudai.
5. Vertindamas pareiškėjo iki teismo posėdžio dienos pateiktą 2017 m. kovo 20 d. prašymą bei Alytaus pataisos namų pažymą, kad į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. vasario 23 d. pervesta 1,50 Eur, teismas pažymėjo, kad iš nurodytos pažymos nėra aišku, ar pervesta suma iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos yra nuskaičiuota nuo pareiškėjo gautų lėšų dalies mažesnės nei vienas MMA, ar nuo dalies viršijančios vieną MMA. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų.
6. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią jis patyrė negalėdamas laisvai disponuoti lėšomis, skirtomis būtinųjų poreikių patenkinimui, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, lėšų nei iš darbo santykių, nei iš trečiųjų asmenų negavo. Visas jo gaunamas pajamas sudarė tik lėšos iš Socialinės paramos fondo. Išieškojimas iš nurodytų lėšų nėra galimas ir antstolė iš šių lėšų išieškojimo nevykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjas A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis šališka, priimta neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, nesilaikant suformuotos teismų praktikos, pagal kurią išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laivės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Be to, CPK 668 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
2. Pirmosios instancijos teismui apeliantas patvirtino, kad jo sąskaita įkalinimo įstaigoje yra areštuota 100 proc., nors pati antstolė tai neigia, teigdama, kad patenkino pareiškėjo ankstesnį skundą. Iš tiesų antstolė jo skundo netenkino, o tik leido pirkti maistą iš lėšų, kurias apeliantas gauna iš socialinės rūpybos skyriaus, t. y. pašalpos, nors jokie ribojimai šioms lėšoms ir taip negali būti taikomi. Antstolė areštavo artimųjų ir trečiųjų asmenų persiunčiamas apeliantui  lėšas ir 2017 m. vasario 23 d. jos buvo nurašytos į antstolės sąskaitą. Taigi, akivaizdu, jog areštas nėra panaikintas, apelianto artimieji negali jo paremti, dėl ko jis patiria įvairius sunkumus.
3. Vykdomajai bylai daugiau nei dešimt metų, todėl turėtų būti taikomas senaties terminas.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Alytaus pataisos namų 2017 m. kovo 30 d. pažymą Nr. 363-472 bei Nuteistų pinigų apskaitos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (b. l. 62, 63). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš atskirojo skundo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokių įrodymų pateikimu pasirūpinti sprendžiant aktualų apeliantui klausimą pirmosios instancijos teisme. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas jais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacines instancijos teisme, todėl pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus priima ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, nenustačius vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
12. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
13. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-5-03/2004 dėl 43,50 Eur (150,20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Lietuvos Respublikos valstybės naudai (b. l. 34-35). 2016 m. vasario 11 d. patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, antstolė nustatė, kad skolininkas yra bausmę vykdančioje institucijoje – Alytaus pataisos namuose (b. l. 30). 2016 m. balandžio 4 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 1-5-03 S-53751 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, taip pat 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. 1-5-03 S-53754 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo ir nurodė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkui A. G. priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, bendroje sumoje su vykdymo išlaidomis - 133,36 Eur pagal vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 27-28). Antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo A. G. skundas, kuriame jis prašė panaikinti areštą lėšoms, esančioms skolininko disponuojamoje sąskaitoje Alytaus pataisos namuose, mažesnėms nei viena MMA. Antstolė G. A. 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu S-61692 pareiškėjo skundą tenkino ir šiuo patvarkymu nutarė neriboti skolininko teisės įsigyti maisto produktų bei būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (b. l. 17-18). Pareiškėjas (skolininkas) A. G. antstolei pateikė skundą dėl šio patvarkymo ir neturtinės žalos atlyginimo, jame nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, nes areštas šiai sąskaitai iki šiol nepanaikintas. Antstolė skolininko skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui.
14. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, nenustatęs vykdymo proceso metu antstolės padarytų pažeidimų išieškant iš skolininko turto, nes pareiškėjas lėšų nei iš trečiųjų asmenų, nei iš darbo santykių negauna, piniginių lėšų į antstolės sąskaitą pervesta nebuvo. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tiek antstolės 2016 m. spalio 20 d. patvarkyme nurodomomis aplinkybėmis, tiek vykdomojoje byloje Alytaus pataisos namų pateikta 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 8-10151 apie gautas pajamas (b. l. 16), kurioje nurodoma, jog nuteistasis A. G. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. nedirbo ir darbo pajamų negavo, šiuo laikotarpiu jis gavo tik piniginę išmoką iš Socialinės paramos fondo lėšų.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes antstolei net ir priėmus 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą, yra vykdomas išieškojimas iš jo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, t. y. 2017 m. vasario 23 d. į antstolės sąskaitą buvo nurašyta 1,50 Eur suma. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Alytaus pataisos namų išduotą nuteistojo A. G. pinigų apskaitos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
17. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
18. LR CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
19. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas Alytaus pataisos namų išduotas A. G. piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitose, apskaitos žiniaraštis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. patvirtina, jog apeliantas aptariamuoju laikotarpiu, be piniginių išmokų iš Socialinės paramos fondo lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas (CPK 739 straipsnio 6 punktas), taip pat gavo ir darbo užmokestį. 2017 m. vasario 23 d. į antstolės sąskaitą buvo nurašyta 1,50 Eur suma. Tačiau antstolė G. A. Alytaus pataisos namams nusiųstame 2016 m. balandžio 4 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 1-5-03 S-53751, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto darbo užmokestį, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš apelianto neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
20. Pažymėtina, kad apelianto minimos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos apelianto minimos artimųjų pervestos jam lėšos, taip pat ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo atvejų, nesilaikant įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų tokios rūšies turto, nenustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo CPK 668 straipsnio 1 dalies normos taikymo.
21. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad antstolės vykdomam išieškojimui turėtų būti taikomas senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto apelianto argumento nepasisako, kadangi dėl senaties termino taikymo pareiškėjas nebuvo pasisakęs antstolei pateiktame skunde ir šio reikalavimo antstolė nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Spręstina, kad pareiškėjas, reikšdamas nurodytą prašymą, nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolės veiksmų išsprendimo tvarkos (LR CPK 510 straipsnis).
22. Taip pat pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės G. A. veiksmų teisėtumo vykdymo procese, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti jam neturtinę žalą, kuris nagrinėtinas tik ginčo teisenos tvarka (CK 6.246 - 6.249 str., CPK 135 str.).
23. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nežymiai neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                    Arvydas Žibas