Civiline byla Nr. 2-314-569/2019m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00294-2018-4

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovo atstovui advokatui A. K.,

atsakovams D. S., V. S.,

atsakovų atstovei advokatei I. K.,

trečiajam asmeniui I. T.,

trečiojo asmens atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų ieškinį atsakovams D. S., V. S. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 panaikinimo bei atsakovų D. S., V. S. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 pakeitimo dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai  ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimą Nr.56-131, su atsakovų priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.       Ieškovės atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad atsakovai 2018-06-07 pareiškimu prašė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priteisti iš ieškovo 3 307,88 Eur turtinės žalos lygiomis dalimis ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos asmeniškai atsakovei D. S. bei 20 000,00 Eur neturtinės žalos asmeniškai atsakovui V. S.. Išnagrinėjusi atsakovų pareiškimą, komisija priėmė sprendimą, kuriuo pareikštas pretenzijas patenkino iš dalies, t.y. įpareigojo ieškovą atlyginti atsakovei D. S. 13 000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos, o atsakovui V. S. – 3 000,00 Eur neturtinės žalos.

3.       Ieškovas nesutinka su komisijos priimtu sprendimu. Išvada, kuria komisija argumentavo atsakovų pareiškimo dalinį pagrįstumą, yra nepagrįsta visapusišku ginčo medžiagos tyrimu, prieštarauja byloje esančioms specialistų išvadoms, ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadoms, teismų procesiniams sprendimams ir prieštaringa savo turinio prasme. Sprendimas neteisėtas vien dėl to, kad jame absoliučiai nekalbama apie tai, dėl kokių faktinių bei teisinių argumentų atsakovų pareikštos turtinės pretenzijos buvo patenkintos tik iš dalies, kokiomis dalimis jos buvo patenkintos.

4.       Komisijos priimtame sprendime nurodoma, jog pacientei I. S. sveikatos priežiūros paslaugos kūdikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimą iškviesti medicininę pagalbą), rūpestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sąlygoti mirtį. Tokia komisijos išvada grindžiama pareiškimo tyrimo metu nustatyta faktine aplinkybe, jog greitoji medicininė pagalba iškviesta ne iš karto, pradėjus gaivinti pacientę, bet tik po 48 minučių. Tačiau toks komisijos vertinimas nepagrįstas.

5.       Vieninteliu pareiškimo dalinio pagrįstumo argumentu tapo komisijos išvada apie tai, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta ne nedelsiant, bet tik praėjus 48 minutėms po vaiko gaivinimo proceso pradžios. Tačiau ieškovas su tuo nesutinka, nes visapusiškas ir objektyvus bylos medžiagos tyrimas ne tik nepatvirtina tokio ilgo delsimo kviesti medikus fakto, bet leidžia spręsti apie esmingai priešingas aplinkybes. 

6.       Šiuo atveju komisija išvadą dėl „48 minučių delsimo“ grindė vien pažodiniu Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-08-26 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-68557-15 citavimu, su tam tikromis prokuroro išvadų aiškinimo loginėmis klaidomis. Nutarimo 16 puslapio 4 pastraipoje prokuroras iš tiesų parašė, jog pagal ištirtas aplinkybes vertintina, kad, pastebėjus I. S. negalavimą (dėl atpilto maisto) 2015-12-14 apie 16-17 val., buvo nedelsiant kviečiamos kitos bendradarbės (slaugytojos) suteikti vaikui neatidėliotiną ir skubią pagalbą. R. Š., pastebėjusi mergaitę, galimai atpylusią maistą, tuojau pat kvietė I. T., o ši, jai nurodžiusi kviesti kitas darbuotojas, pati nurodė, kad I. S. gaivino, toliau gaivinimą tęsė L. P. ir D. P.. 17.48 val., iškvietus greitąją medicinos pagalbą, kūdikį dar apie pusę valandos gaivino medicinos darbuotojos ir, atsiradus ant I. S. kūno lavondėmėms, 18.20 val. konstatavo jos biologinę mirtį.

7.       Tačiau tai buvo tik apytikslis faktų apibendrinimas, neturint tikslo nustatyti laikotarpį tarp medikų iškvietimo ir vaiko užspringimo. Siekiant nustatyti tikslų laiko tarpą, komisija turėjo vertinti kiekvieno iš liudytojų duotus parodymus ir juos apibendrinti, iš kurių  tikrai negalima nustatyti, jog tarp vaiko užspringimo ir medikų iškvietimo praėjo net 48 minutės. Tam pakako to paties nutarimo aprašomosios dalies turinio.

8.       Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. P. parodė, kad 2015-12-14, būnant poste, ji išgirdo triukšmą ir, išėjusi į koridorių, pamatė, kad D. P. bėga į 1-ąją grupę, kur buvo šaukiama, kad vaikui blogai. Liudytojai įbėgus į maitinimo-žaidimo kambarį, ji pamatė, kad D. P. rankose yra kūdikis, kurio lūpytės jau pamėlusios. Tada iš jos paėmė kūdikį ir nubėgo į vonios kambarį, kūdikį pasidėjo ant vystymo stalo. Gaivino ant kieto pagrindo, ji ir D. P. pradėjo sakyti, kad reikia skambinti į greitąją. Tada I. T. paskambino greitajai ir padavė telefoną D. P. (nutarimo 2 psl. 4 pastraipa).

9.       Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. P. parodė, kad 2015-12-14 ji buvo savo grupėje ir išgirdo šaukiant pagalbos R. Š., kartu su ja nubėgo į l-osios grupės matinimo-žaidimo kambarį. Tik įbėgus į tą kambarį, pamatė I. T., kuri ant rankų laikė kūdikį ir jį padavė D. P., sakydama, kad kažkas atsitiko, ar tai užspringo. Į grupė atbėgo posto slaugytoja L. P. ir iš jos paėmė kūdikį. L. P. kūdikį nusinešė į vonios kambarį, o ji pasakė, kad reikia greičiau skambinti į greitąją. I. T. surinko numerį ir padavė jai telefoną, nes buvo labai pasimetusi ir susijaudinusi. D. P. kalbėjo telefonu, o L. P. darė dirbtinį kvėpavimą (nutarimo 3 psl. 4 pastraipa).

10.       R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, nurodė, kad šioje grupėje anksčiau nedirbo, nežinojo, kada reikia maitinti vaikus, nes visose grupėse tai vyksta skirtingu metu. Maždaug apie 17 val. I. T. jai pasakė, kad reikia nueiti į virtuvę ir parnešti maistą, ji taip ir padarė. Tada I. T. suruošė visiems maistą ir jai pasakė, kurį vaiką maitinti, padavė buteliuką. Ji nuėjo j 2-ą miegamąjį ir atsinešė vaiką, kurį tiksliai - neatsimena, ir pradėjo maitinti. I. T. taip pat maitino vaikus. Ji pamaitino kelis vaikus, kuriuos atsinešė iš 2-o miegamojo, pamaitinusi pasodindavo juos i kėdutes. Kai baigė maitinti, ji I. T. paklausė, ar visi pavalgė. Tada I. T. pasakė, kad visi, jos dar perklausė „o mažoji I.“, ji atsakė, kad ji dar nevalgė. Tada ji nuėjo paimti I. S. į 2-ą miegamąjį, ji turėjo miegoti, bet jos nerado. Tada I. T. pasiteiravo, kur ji yra, ši pasakė, kad l-ame miegamajame. Ji labai išsigando ir pradėjo šaukti I. T., šaukė kelis kartus. I. T. atėjo ir pamačiusi pasakė „o jėtau“, paėmė mergaitę iš lovytės, laikydama rankose kaip ir atlaisvino vystyklą ir pradėjo ją judinti į šonus ir šaukė „oro, oro, bėk kviesti D.“. Tada su vaiku rankose ji nubėgo per 2-ą miegamąjį į žaidimo-maitinimų kambarį, ten ją matė paskutinį kartą ir išbėgo kviesti D. P.. Kai kartu su D. P. ir L. P. grįžo atgal į žaidimių-maitinimo kambarį, pamatė, kad I. T. išeina iš rūbinėlės su vaiku rankose ir rūbinėje yra pradarytas langas. Tada I. T. vaiką perdavė L. P., mergaitė buvo su rūbeliais, vystyklo nebuvo. L. P. su D. P. jau žaidimų-maitinimo kambaryje pradėjo išrenginėti mergaitę ir bėgo į vonios kambarį. Vonioje baigė nurengti, bandė ją judinti, palenkusi prausė burnytę. Tada pasidėjo ant stalo ir pradėjo gaivinti, kažkuri liepė kviesti greitąją. I. T. surinko numerį, bet ji nebegalėjo kalbėti, todėl telefoną perdavė D. P. ir toliau su greitąja kalbėjo ji. Kai atvyko greitoji, perėmė mergaitės gaivinimą ir po kiek laiko konstatavo mirtį (nutarimo 9 psl. 2 ir 3 pastraipos).

11.       Aukščiau cituoti nelaimingame įvykyje dalyvavusių liudytojų paaiškinimai leidžia teigti, jog tarp mergaitės suradimo ir greitosios medicinos pagalbos specialistų iškvietimo telefonu praėjo palyginus trumpas laiko tarpas, o nepateisinamą delsimą įrodančios faktinės aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog medikai buvo iškviesti už minutės ar dviejų, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina ir komisijos padarytos išvados, jos pagalba iškviesta tik po 48 minučių. Be to, komisija neatkreipė dėmesio į R. Š. paaiškinimus apie tai, jog ji nežinojo, kada reikia maitinti vaikus šioje grupėje, todėl apie 17 val. I. T. jai pasakė, kad reikia nueiti į virtuvę ir parnešti maistą, ji taip ir padarė. Tada jos su I. T. maitino vaikus ir tik baigus juos maitinti nuėjo atsinešti I. S.. Šios aplinkybės rodo, kad mergaitė buvo rasta užspringusi jau praėjus kuriam laikui po 17 valandos.

12.       Komisija netinkamai interpretuoja prokuroro priimto nutarimo turinį. Nutarimo 16 lapo 4 pastraipoje nurodytas įvykio laikas yra 2015-12-14 apie 16-17 val., o ne laikotarpiu nuo 16 iki 17 valandos, kas reiškia, jog mergaitė galėjo būti rasta ir po 17 valandos. Įvykio metu buvo skambinta bendrojo pagalbos centro numeriu, kas vėlgi užėmė šiek tiek laiko. Todėl komisijos išvada prieštarauja ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, bet ir prokuratūros nutarime išdėstytoms ikiteisminio tyrimo pareigūno išvadoms.

13.       Tiriant vaiko mirties aplinkybes, jų kompetencijai priskirtas išvadas pateikė net dvi specialistų grupės. Pirmą kartą Šiaulių apygardos teismo 2017-12-18 nutarties pagrindu Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės skyrius, jo 2018-03-20 ataskaitoje Nr. Dl 1-644/2017 rašoma, jog 2015-11-10 - 2015-12-14 pacientei I. S. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Antrą kartą išvadas teikė pačios komisijos iniciatyva paskirti specialistai. VULSK 2018-09-20 rašte Nr.SR-5685 išdėstytose gydytojų specialistų išvadose nurodoma, jog kūdikių namuose pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, priežiūra organizuota tinkamai. Todėl byloje nėra pagrindo spręsti, jog vaikui sveikatos priežiūros paslaugas užspringus ir/ar jį gaivinant ieškovo darbuotojai būtų teikę nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, jog ieškovas neįvykdė neteisėtos kaltos veikos, kaip kad tai yra apibrėžta LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatose.

14.       Jeigu komisija laikytųsi pozicijos, jog ieškovo teisinė atsakomybė šiuo atveju kyla ne dėl teisės aktuose apibrėžtų teisinių pareigų neįvykdymo, bet dėl visų protingai įmanomų galimybių išgelbėti žmogaus gyvybę neišnaudojimo, vis tiek nebūtų galima teisiniu požiūriu pagrįstai patenkinti atsakovų pareiškimo, nes vaiko mirties priežastis neturi priežastinio ryšio su ieškovo personalo veikimu ir/ar jo neveikimu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagal BK 132 str. dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, kur kaltininko kaltės forma apima ne tik jo neteisėtus veiksmus, bet ir neteisėtą neveikimą, turėjusį įtakos žmogaus mirčiai. Atlikę visapusišką ir objektyvų byloje surinktų įrodymų tyrimą, ikiteisminio turimo pareigūnai konstatavo, jog vaikas mirė  įvykus nelaimingam atsitikimui. 2016-10-13 nutartyje Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir 2016-11-03 nutartyje Šiaulių apygardos teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas ryšys tarp ieškovo darbuotojų elgesio ir vaiko mirties.

15.       Komisija išvadoje nurodė, kad pacientei I. S. sveikatos priežiūros paslaugos kūdikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimą iškviesti greitąją pagalbą), rūpestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sąlygoti pacientės mirtį. Tai reiškia, kad pati komisija nenustatė, jog ieškovas kaltas dėl vaiko mirties. Todėl komisijos išvada yra net tik prieštaringa, bet netgi kliūtis patenkinti atsakovų pareikšto pareiškimo reikalavimus, nes nėra nustatytas ieškovo personalo veikimo/neveikimo ryšys su vaiko mirtimi. 

16.       Komisijos sprendimo negalima laikyti teisėtu dėl to, kad jis nėra argumentuotas toje dalyje, kurioje turėtų būti kalbama apie ginčo esmę. Atsakovai prašė komisijos priteisti jiems lygiomis dalimis turtinę žalą ir atitinkamas neturtinės žalos sumas asmeniškai. Tuo tarpu komisija pareiškimą tenkino iš dalies - neaiškias turtinės ir neturtinės žalos sumas priteisė atsakovei, o atsakovo prašytą priteisti neturtinę žalą sumažino. Ginčijamame sprendime nepateiktas nei vienas net ir sutrumpintas komisijas motyvas dėl to, kodėl nuspręsta priteisti būtent sprendime nurodyto dydžio neturtines žalas, kodėl reikalavimai sumažinti iki sprendime nurodytų sumų.  Šie komisijos priimto procesinio sprendimo turinio trūkumai realiai varžo ieškovo teisę ginčyti komisijos išvadų pagrįstumą aiškiai ir argumentuotai formuojant šio ieškinio motyvus.

17.       Atsakovų priešieškinis yra atmestinas visų pirma todėl, kad jį atsakovai pateikė pažeisdami LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustatytą 30 dienų terminą, kurio neprašo atnaujinti. Todėl priešieškinis turėtų būti atmestas, nes ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį.

18.       Pareikštame priešieškinyje ieškovo civilinę teisinę atsakomybę dėl vaiko mirties atsakovai grindžia CK 6.246 str. numatytos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovai tvirtina, jog ieškovas neatliko veiksmų, kuriuos adekvačiai reaguojantis subjektas turėjo atlikti, tačiau jų nenurodo, nepateikia argumentų, remiantis kuriais būtų galima spręsti apie ieškovo neteisėtą veikimą ir/ar neveikimą.

19.       Ieškovas sutinka su atsakovų pozicija, jog, nustačius neteisėtus veiksmus, kaltės sąlyga preziumuojama. Tačiau pretenzijas reiškiančiam subjektui išlieka procesinė pareiga įrodyti priežastinį ryšį, kurios atsakovai nevykdo. Atsakovai neįrodė, kas nulėmė vaiko mirtį - ar tai buvo užspringimas, ar pavėluotas specialiosios pagalbos iškvietimas, ar pavėluotas gaivinimas, ar nekokybiškas gaivinimas ir kt.

20.       Atsakovai nepagrįstai ignoruoja Įstatymo 2 str. 2 d. nuostatų ir ikiteisminio tyrimo metu teismų padarytų išvadų nesuderinamumą. Minimoje teisės normoje nurodyta, jog atlyginama žala padaryta „neteisėtu kaltu veikimu“. Tuo tarpu įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-13 nutartyje konstatuota, jog šiuo atveju pavojingos pasekmės kilo nekaltai, kas reiškia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ne tik „kaltės“, bet ir „neteisėto neveikimo“ ar „neteisėto veikimo“ faktas.

21.       Atsakovai savo priešieškinyje nenurodo absoliučiai jokių argumentų, kodėl jie patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Be to, analizuojamajame procesiniame dokumente yra kalbama apie psichinės būsenos pakitimus, apie dvasinius negalavimus, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių įrodymų.

22.       Atsakovai D. S. ir V. S. priešieškiniu prašo pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio, priteisti D. S. 1153, 94 Eur turtinės žalos ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. S. 1153, 94 Eur turtinės žalos ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sutrikusio vystymosi kūdikių namų.

23.       Atsakovai D. S. ir V. S., jų atstovė advokatė I. K. nurodė, kad priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su ieškiniu nesutinka.

24.       Ieškovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovai, žinodami apie 2018-10-19 priimtą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, o taip pat žinodami, kad Šiaulių apygardos teisme yra priimtas ieškinys ir iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, laiku - per mėnesį - nepateikė ieškinio. Tačiau ieškinio dėl žalos atlyginimo senatis yra 3 metai. Ieškinio senatis nėra tapati procesiniams ar procedūriniams terminams. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta (subjektinė procesinė teisė baigiasi), tuo tarpu suėjus ieškinio senačiai asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą neišnyksta. 

25.       Atsakovai laikosi pozicijos, kad visiškai sveika atsakovų dukra, kuriai laikotarpiu 2015-11-10 - 2015-12-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu (2015-11-11 įsakymas Nr. A-1370) buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, mirė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nuo mechaninės asfikcijos, užspringusi skrandžio turiniu  dėl įstaigos darbuotojų kaltės. Sveikatos priežiūros paslaugos I. S. nebuvo teiktos, dedant maksimalias pastangas, nebuvo imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, pažeidžiant higienos normos HN 124:2014 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2014-12-01) 28.5 punkto ir medicininės normos MN 91:2007 (galiojusi įvykio metu, nebegaliojanti) 14.3, 14.4, 17 punkto reikalavimus.

26.       Ieškovas kvestionuoja ieškovo kaltės buvimą, nesant neteisėtų veiksmų – teigia, kad atsakovai nekonkretizavo, kokie konkrečiai ieškovo veiksmai ar neveikimas laikytinas neatitinkančiu atidumo bei rūpestingumo reikalavimų. Neteisėti veiksmai, kaip objektyvusis nesąžiningumas - tai asmens elgesio neatitikimas teisės aktų reikalavimų. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąvoka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesąžiningumas - asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje būti reikiamai rūpestingam, apdairiam ir atidžiam.

27.       Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-08-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-68557-15 slaugytojai I. T. nepadarius nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti LR BK 132 str. 1 d., susisteminti ir į jį perkelti bei įvertinti liudytojų parodymai, o visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovo prašymu prijungta prie šios bylos. Vertinant vien tik liudytojų parodymus kompleksiškai, akivaizdu ir aišku, kad ieškovo įstaigoje 2015-12-14 dieną, kai mirė atsakovų kūdikis, darbas buvo organizuotas ir vyko, pažeidžiant higienos ir medicininę normas, nebuvo imtasi visų būtinų priemonių gaivinimo veiksmams atlikti.

28.       Ieškovas grindžia savo poziciją suinteresuotų asmenų - slaugytojos padėjėjos R. Š. ir slaugytojos I. T. pasakymais, kad mergaitė buvo tinkamai pamaitinta, atrauginta ir paguldyta, t.y. yra neobjektyviais įrodymais. Tačiau liudytoja slaugytoja D. P., kuri neturi jokio suinteresuotumo išvengti atsakomybės šioje situacijoje, taip pat nurodė, kad tą vakarą direktorė pasikvietė visas ir jos kalbėjo apie tai, kas nutiko. Pasak liudytojos D. P., R. Š. pasakė, kad ji nemeluos ir viską papasakos, kaip buvo, o į tai I. T. atsakė, kad R. Š. neprisigalvotų, nes pati buvo paėmusi mergaitę į rankas. Pasak D. P., R. Š. atsakiusi, kad neėmė jos į rankas, o rado paguldytą kitoje lovytėje ir kitame kambaryje, pokalbio metu R. Š. verkė, I. T. pradėjo pulti, gintis, jos elgesys labai pasikeitė.

29.       Liudytoja apklausta įstaigos gydytoja D. K. parodė (nutarimo 7 lapas), kad kiekvienam vaikui yra paskirtos lovytės, skirti miegamieji, šios taisyklės yra patvirtintos pagal higienos reikalavimus, nes kiekvienas vaikas turi savo individualius reikmenis ir negali būti nešiojamas iš vieno miegamojo į kitą ar guldomas į svetimas lovytes. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad pastaruoju metu rekomenduojama kūdikių į vystyklus nevynioti.

30.       Liudytoja slaugytojos padėjėja R. Š. parodė  (nutarimo 9 lapas), kad maždaug apie 17 val. ji atsinešė iš virtuvės mišinuką ir nuėjo į 2-ą miegamąjį paimti I. S., nes ten ji turėjo miegoti, bet jos kažkodėl ten nerado, I. T. pasakė, kad vaikas yra l-ame miegamajame. Liudytoja R. Š. nurodė, kad l-ame miegamajame pamatė, jog ant vienos lovytės yra lygiau užtiesta antklodė, atklojusi pastebėjo, kad prie I. S. burnytės ir užklotuko yra atpilta daug mišinėlio, ties lūpytėm buvo pamėlę ir jos akytės įdomiai mirksėjo (nei atsimerkus, nei užsimerkus), galvytė buvo pasukta į šoną. R. Š. teigimu, ji buvo suvystyta į vystyklą, suvystytos ir rankytės, matėsi tik galva, ji buvo ,,labai įdomiai susukta". 

31.       Higienos normos 124:2014 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2014-12-01, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-914) 28.5. punkte yra įsakmiai parašyta, kad miegamajame kiekvienam vaikui turi būti skirta atskira kieto pagrindo lova, atitinkanti vaiko ūgį. Įstaigos vadovė 2019-09-30 posėdžio metu nurodė, kad niekur neparašyta, jog būtent tame miegamajame ir būtent toje lovoje vaikas turi gulėti. Tai reikštų, kad slaugytojos gali savo nuožiūra guldyti vaikus, kur sugalvojo. Kaip matyti iš įvykių sekos šitoje byloje, slaugytojos padėjėja R. Š. kūdikio ieškojo, kol rado, nuėjo į 2-ą miegamąjį, kuriame kūdikis turėjo būti paguldytas - ten nerado, tada klausė I. T., kur kūdikis, ši pasakė, kad pirmame miegamajame, rado jį ten. Jau vien kūdikio radimas užtruko, o gaivinant užspringusį kūdikį tik greitas ir tikslus gaivinimas gali būti laikomas kvalifikuotu ir išgelbėti gyvybę.

32.       R. Š. radus kūdikį, ji pradėjo šaukti I. T.. I. T. paėmė vaiką iš lovos, atlaisvino vystyklą, pradėjo vaiką judinti į šonus bei šaukti „oro, oro, bėk kviesk D.". Po to su vaiku rankose I. T. bėgo per 2-ą miegamąjį į maitinimo - žaidimų kambarį. Tuo tarpu R. Š. pakvietė į maitinimo - žaidimų kambarį dvi slaugytojas D. P. ir L. P. ir pamatė I. T., išeinančią iš rūbinėlės su vaiku rankose. Liudytojai L. P. atrodė, kad I. T. reakcija į visą situaciją buvo keista, perdavusi kūdikį D. P. į rankas atrodė, kad ji tarytum juo ir atsikratė. Liudytojai keista, kad I. T. nedarė dirbtinio kvėpavimo, o laukė, kol kas ateis.

33.       D. P. ir L. P. jau maitinimo - žaidimų kambaryje pradėjo išrenginėti vaiką, bėgo į vonios kambarį, ten baigė vaiką nurengti, bandė judinti, prausė burnytę. Po to pasidėjo ant stalo ir pradėjo gaivinti, kažkuri liepė kviesti greitąją. Pagal įrašus Šiaulių greitosios pagalbos stoties kvietimo kortelėje greitoji pagalba į kūdikių namus iškviesta 17 val. 48 min. Tuo tarpu vaikui užspringus, GPM reikia kviesti nedelsiant ir visada, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės. Abejonės dėl vaiko būklės ir mirties priežasties buvo pašalintos, tik gavus specialisto išvadą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. T. apeliavo į staigią kūdikių mirtį ir kūdikio širdelės sustojimą. Akivaizdu, kad pagrindinė slaugytoja I. T. vaiko gaivinime nedalyvavo, nors būtent ji ir turėjo pradėti gaivinimo veiksmus. Liudytoja L. P. parodė, kad gaivinant kūdikį į vonios kambarį buvo įėjusi I. T., įdėjo į skalbinių dėžę nešvarią patalynę ir išėjo, jai pasirodė keista, kad slaugytoja keičia patalynę, nors tai padėjėjos pareiga, o ne dalyvauja gaivinime. Liudytoja parodė, kad I. T. nedarė dirbtinio kvėpavimo, o laukė, kol kas ateis, nors visos apmokytos.

34.       Byloje nustatyta, kad R. Š. apie 17 val. ėjo į virtuvę atnešti maisto, kūdikio nerado, surado kitame miegamajame, o greitoji pagalba buvo iškviesta 17. 48 val. – po 48 minučių. Slaugytojos nenustatė vaiko gyvybei pavojingos būklės priežasties, bylos medžiagoje nėra net slaugytojų prielaidos, kad kūdikis galėjo būti užspringęs. Slaugytojos sutriko, pasimetė, I. T. gaivinimo veiksmų nepradėjo. Liudytoja apklausta R. S., dirbanti VŠĮ Šiaulių greitosios med. Pagalbos stotyje slaugos specialiste (nutarimo 1 lapas), parodė, kad bandant gaivinti kūdikį kažkas iš kūdikių namų darbuotojų pasakė, jog bandė gaivinti purtydamos. Tuo tarpu užspringusį kūdikį reikia skubiai apversti ant pilvo ir paguldyti ant savo šlaunies išilgai galva žemyn, 5 kartus stuktelėti kauline delno dalimi tarp menčių, tada apversti vaiką ant nugaros galva žemyn ir 5 kartus spustelėti pirštais krūtinkaulį - ne purtyti ir prausti burnytę. Slaugytoja I. T. pasimetė, nebuvo pasirengusi ir parengta psichologiškai atlikti savo, kaip slaugytojos pareigų, numatytų MN 91:2001 17 punkte - išmanyti vaikų gyvybei pavojingas būkles, gebėti teikti skubią pagalbą, nebuvo panaudotas elektrinis gleivių atsiurbėjas.  

35.       Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-291/2017 Šiaulių apylinkės teismas, apklausęs liudytojus bei įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad R. Š. 2015-12-14 apie 16 val. 15-20 min. buvo pasišalinusi iš grupės, tuo metu I. T. maudė vaiką vonioje, o  kiti vaikai buvo palikti be priežiūros. Kaip byloje apklausta gydytoja D. K. paaiškino, užspringęs vaikas pradeda kosėti, o kadangi miegamosiose patalpose nebuvo nei slaugytojos, nei jos padėjėjos, to niekas negirdėjo ir negalėjo girdėti. Be to, laiku nepastebėtas vaiko užspringimas gali baigtis vaiko mirtimi, tam pakanka 4-10 min. Jeigu užspringta pilnai, kūdikis nekosėja, o dūsta, ir tuo atveju ypatingai svarbu imtis aktyvių ir tikslių gaivinimo veiksmų, kas nebuvo padaryta. Gaivinimas įvyko pavėluotai, 17. 48 val. iškviesti greitosios medicinos darbuotojai į kūdikių namus atvyko ir nustatė, kad vaiko gyvybės ženklų nebėra, širdies veiklos nėra, tačiau vis dar bandė gaivinti. Apvertę vaiką pamatė aiškias lavondėmes, kurios pradeda formuotis po 30-60 min. nuo mirties.

36.       Dėl išvardintų priežasčių vaikas mirė, todėl yra faktinis ir teisinis ryšys tarp žalos (vaiko mirtis) ir ieškovo neveikimo - neteisėtų veiksmų. Jeigu asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis laikomas kaltu (6.248 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (2015 m. liepos 15 d. redakcija) apibrėžiamas bendrosios, išplėstinės ir (ar) specialiosios slaugos turinys bei nustatytos slaugytojų funkcijos bei įgaliojimai. Taip pat inicijuojam ginčui taikytina tuo metu galiojusiu Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 (2001 m. gruodžio 15 d. redakcija), kuri detalizuoja vaikų slaugytojo, dirbančio visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (1, 6 punktai). Šios normos kontekste slaugos procesas yra apibrėžiamas kaip sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos porekius. Nurodytą slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.10 punktas). Slaugytojas privalo pagal 14.3. punktą techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; pagal 14.4. punktą stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei, teikti pirmąją medicinos pagalbą.

37.       Ieškovas remiasi 2018 m. kovo 20 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D-ll-644/2017 ataskaitos išvada, kad 2015-11-10 - 2015-12-14 pacientei I. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovo įstaigoje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pirma, ataskaitos išvada yra vienas iš rašytinių bylos įrodymų, kuris vertinamas visų kitų bylos įrodymų kontekste; antra, ataskaitos išvada pateikta 2018 m. kovo 20 d. - neturint ir neįvertinus VULSK 2018 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. SR-5685 ir LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo 2018 m. spalio 18 d. Nr. 56-131; trečia, akreditavimo tarnyba vertino kūdikių namų pateiktas įstaigos vadovo įsakymu patvirtintas formas, vaiko asmens bylos įrašus, pareigybių aprašymą, kurie įstaigoje pildomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

38.       Akreditavimo tarnyba vis dėlto pažymėjo, kad negali pasakyti, ar slaugytoja I. T. deramai įvertino pacientės kritinę būklę ar pradėjo gaivinimo veiksmus, taip pat negali pasakyti, ar kūdikių namų slaugytojų pradėtas pradinis gaivinimas buvo atliktas tinkamai, nes medicininėj dokumentacijoj nėra tikslių duomenų, kada pacientei buvo nustatyta kritinė būklė, kada pradėtas gaivinimas.  Akreditavimo tarnyba nurodė įstaigos medicininio audito grupei įvertinti slaugos darbuotojų gebas kvalifikuotai įvertinti kritines organizmo būkles ir teikti būtinąją medicinos pagalbą bei, esant poreikiui, organizuoti būtinosios pagalbos mokymus.

39.       Atsakovai yra pareiškę reikalavimą priteisti 2307,87 Eur turtinę žalą. Turtinę žalą sudaro: 40,00 Eur už šarvojimo salės papuošimą, 75,00 Eur už duobės iškasimą, 242,87 Eur už UAB ,,Šiaulių gedulo namai‘‘ paslaugas, 1900,00 Eur už paminklą UAB ,,Akrolita‘‘, 50,00 Eur auka bažnyčiai už gedulingas apeigas. Kiekvienam iš ieškovų iš atsakovo prašo priteisti po 1153, 94 Eur turtinės žalos.

40.       Atsakovė yra silpna psichoemociškai, lengvai pažeidžiama ir giliai išgyvenanti savo dukros netektį, gydosi iki šiol, gydymas tęsiamas ir jo nutraukti nenumatoma. Skaudūs išgyvenimai jai neabejotinai sukelia didžiulį stresą, turintį išliekamųjų pasekmių, neigiamai veikiančių tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Atsakovė turi neįgalumą, bet ji vairuoja transporto priemonę, dirba. Remiantis Neįgaliųjų teisių konvencija, jos dalinis neįgalumas turėtų būti vertinamas jos naudai neturtinės žalos atlyginimo prasme. Jai reikalingas stabilumas, ne stresinė aplinka, o vaiko mirtis neišvengiamai sukėlė didelį stresą. Tuo laikotarpiu, kai vaikas buvo patalpintas į kūdikių namus, atsakovė su šeima gyveno jos tėvų namuose, kuriuose buvo slaugomas ligonis - atsakovės tėvas - ir ligota motina.

41.       Atsakovas  2018-11-10 buvo išėjęs pas draugą ir vartojo alkoholį - namų aplinka kėlė įtampą. Tačiau tai nereiškia, kad tėvas mirusios dukters nemylėjo. Atsakovas nepasiėmė vaiko iš kūdikių namų, o laukė žmonos sugrįžtant iš ligoninės, tačiau ši aplinkybė neatima iš jo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovui vienam būtų buvę sunku slaugyti sergančius uošvius ir prižiūrėti kūdikį, bet vaiką jis lankė. Atsakovas, būdamas psichologiškai stipresnis už sutuoktinę, Psichikos sveikatos centre šiuo metu nesigydo, tačiau visiškai sveiko vaiko mirtis sukėlė ir sukelia jam daug neigiamų išgyvenimų, stresą ir nusivylimą, pereinantį į nemigą, depresinę būseną, amžiną kaltės jausmą ir savęs gailestį.

42.       Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsakingo asmens elgesį po įvykio bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės netekimo atvejais, esminę reikšmę turi tėvų, šiuo atveju, ir mirusio vaiko santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.

43.       Trečiasis asmuo I. T., jos atstovas advokatas V. P. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodė, šioje byloje ginčijamas komisijos sprendimas yra naikintinas, kadangi nemotyvuotas – iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo. Be to, komisija, nagrinėdama skundą, privalėjo įvertinti, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-883/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie reikšmingi įrodinėjimui dėl civilinės deliktinės atsakomybės kilimui reikalingų sąlygų.

44.       Trečiasis asmuo I. T. paaiškino, kad  2015 12-14 dieną dirbo slaugytoja Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tą dieną kartu dirbo slaugytojos padėjėja R. Š.. Kadangi I. S. maitinimo metu suvalgydavo mažiau, ji buvo maitinama dažniau nei kiti vaikai – kas 3 val. I. S. buvo pamaitinta 13 val. ir paguldyta. Apie 16 val. I. S. maitino R. Š., ji liepė jai vaiką atrūginti ir paguldyti, pati nuėjo dirbti kitus darbus. Apie 17 val. turėjo būti maitinami vaikai, tačiau I. S. buvo pamaitinta, jos maitinimo laikas buvo skirtingas, todėl maitino kitus vaikus. Po 17 val. ji paprašė R. Š., kad atneštų pamaitinti I., bet kalbėjo apie kitą vaiką, nes I. S. buvo pamaitinta apie 16val. R. Š., nuėjusi į miegamąjį, pradėjo ją šaukti, sakė, kad vaikui blogai. Jai pribėgus prie I. S., R. Š. laikė ją ant rankų. Vaikui iš burnos buvo atpilta skysčio, ji buvo pusiau sąmoninga, akys mirksėjo, tačiau mergaitė tikrai buvo gyva. Ji paėmė vaiką, R. Š. liepė greitai kviesti kitas slaugytojas, nusinešė vaiką į grupę ir pradėjo gaivinti, darydama įpūtimus ir paspaudimus. Tada atbėgo kitos slaugytojos, kadangi ji buvo streso būsenoje, vaiko gaivinimą perdavė joms. Ji (I. T.) tada kvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi tęsė vaiko gaivinimą, tačiau vaikas mirė.   

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. 2015-09-13 pagimdė dukrą I. S.. Dukra kartu su mama po 3 dienų iš Moters ir vaiko klinikų buvo išleista į namus. Epikrizėje iš ligos istorijos Nr. XV-55134 įrašyta, kad gimdymas pirmas, vaikas gimė natūraliais gimdymo takais, vaisiaus vandenys skaidrūs, pagal naujagimio būklės po gimimo vertinimo testą (Apgar skalė) vaikas įvertintas aukščiausiais balais 10/10, vaiko svoris 3425 g, vaiko ūgis 51 cm (I t. b.l. 68). 2015-09-17 gimimo įraše Nr.335 I. S., gim. 2015-09-13, tėvais nurodyti atsakovai D. S. ir V. S. (I t. b.l. 59). D. S. susirgus ir paguldžius ją į Psichiatrijos kliniką, vaikas buvo išvežtas į ligoninę, o 2015-11-10 pateko į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, jam 2015-11-11 įsakymu Nr. A-1370 paskirta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

46.       D. S. iš Psichiatrijos klinikos išėjo 2015 m. gruodžio 9 d., abu tėvai apsilankė pas dukrą, tačiau vaikas nebuvo grąžintas, nes nebuvo panaikinta laikinoji globa. D. ir V. S. lankė vaiką, buvo su juo ir 2015 m. gruodžio 14 d. 10 val. ryte. 2015 m. gruodžio 14 d. vakare apie 17 valandą vaikas mirė pagal 2015-12-15 specialisto išvadą Nr. M 670/15(04) nuo mechaninės asfikcijos užspringus skrandžio turiniu (I t. b.l.59, 60-63).

47.       D. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namas, prašydami priteisti dėl vaiko mirties jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nes mirties momentu vaikas buvo prižiūrimas kūdikių namuose, kuriems suteikta licencija teikti socialinės globos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas (prijungta civilinė byla Nr. e2-148-291/2017). Šiaulių apylinkės teismas 2017m. liepos 27d. sprendimu minėtoje byloje atsakovų ieškinį tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą, nes sprendė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, todėl atsakovai privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl padarytos žalos į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13d. nutartimi apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistą.

48.       Atsakovai D. ir V. S. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 56-131 nusprendė: 1) žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei I. S. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, buvo padaryta; 2) pareiškėjų D. S. ir V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies, įpareigojant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus atlyginti pareiškėjai D. S. 13000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, atlyginti pareiškėjui V. S. 3000 Eur neturtinės žalos (2.1p., 2.2p.) ( I t. b.l. 10-13). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti komisijos sprendimą, atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami pakeisti jo dalį dėl žalos atlyginimo dydžio.   

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 56-131  

49.       Prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-291/2017 pagal D. ir V. S. ieškinį Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams kasacinis teismas nurodė, kad I. S. 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370 buvo paskirta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų veikla siejama su antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, socialinės globos ir ugdymo paslaugų organizavimu ir teikimu Šiaulių apskrities ir kitų apskričių, kuriose nėra tokių įstaigų, vaikams iki 4 metų amžiaus imtinai, o vaikams su negalia – iki 6 metų amžiaus (Nuostatų 15 punktas). Pagal savo veiklos pobūdį Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros savivaldybės biudžetinė įstaiga, jai nuo 2014 m. spalio 21 d. suteikta asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1241, kuria suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas (vaikų neurologijos, vaikų ligų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas), slaugos paslaugas (bendrosios praktikos slaugos, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos, vaikų slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas). Atsižvelgiant į nurodytos įstaigos statusą, jos veiklos pobūdį, atsakovo įstaigos teikiamos paslaugos gali būti vertinamos kaip kompleksinės bei diferencijuojamos pagal atliekamas funkcijas.

50.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos pasižymi plačia įvairove, jos apima ne tik gydymo paslaugas, bet ir slaugos procedūras. Šias procedūras reglamentuojančiame specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (2015 m. liepos 15 d. redakcija) – apibrėžiamas bendrosios, išplėstinės ir (ar) specialiosios slaugos turinys bei nustatyti slaugytojų funkcijos bei įgaliojimai. Inicijuojam ginčui taikytina Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 (2001 m. gruodžio 15 d. redakcija) detalizuoja vaikų slaugytojo, dirbančio visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (1, 6 punktai). Šios normos kontekste slauga yra suprantama kaip asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.1 punktas), o slaugos procesas yra apibrėžiamas kaip sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Nurodytą slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.10 punktas).

51.       Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 10 punktas nustato, jog vaikų slaugytojas organizuoja ir įgyvendina vaikų slaugą bei priežiūrą, nustato vaiko slaugos poreikius, padeda juos patenkinti. Įgyvendindamas nurodytas funkcijas vaikų slaugytojas privalo slaugyti įvairaus amžiaus vaikus, padėti tenkinti jų poreikius, teikti prevencines medicinos paslaugas, bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugas pirminės sveikatos priežiūros bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ikimokyklinėse švietimo įstaigose, mokyklose, globos namuose; planuoti slaugymą, įvertinant vaiko gyvybines veiklas; techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti savo ir vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicinos pagalbą (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 14 punktas). Teisinis reguliavimas reikalauja, kad vaikų slaugytojas gebėtų vertinti naujagimių, kūdikių, vaikų sveikatos būklę ir poreikius pagal gyvybines veiklas bei mokėtų paaiškinti tėvams, kaip juos prižiūrėti, skatintų tėvus rūpintis vaiko sveikata; išmanytų vaikų gyvybei pavojingas būkles, gebėtų teikti skubią pagalbą; žinotų vaikų mitybos principus bei suteiktų žinių šeimai; ligos atveju mokėtų slaugyti sergantį vaiką ir mokėtų patarti, kaip tai atlikti (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 17 punktas). Toks  slaugytojo funkcijų pobūdis lemia, kad jis, be kita ko, bendrai rūpinasi paciento priežiūra (rūpinasi jo maitinimu, padeda įgyvendinti kitus poreikius ir pan.). Tokia veikla pagal minėtą teisinį reguliavimą priskirtina prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

52.       Ieškovas visų pirma nesutinka su ginčijamu komisijos sprendimu todėl, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvusios ieškovo darbuotojos I. T. atžvilgiu, pradėtas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, buvo nutrauktas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atlikę visapusišką ir objektyvų byloje surinktų įrodymų tyrimą, ikiteisminio turimo pareigūnai konstatavo, jog vaikas mirė įvykus nelaimingam atsitikimui, 2016-10-13 nutartyje Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir 2016-11-03 nutartyje Šiaulių apygardos teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas ryšys tarp ieškovo darbuotojų elgesio ir vaiko mirties.

53.       CPK 182 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimą nuo įrodinėjimo, 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmiau nurodyti faktai yra prejudiciniai. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus, todėl pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios taisyklės taikymas neturi būti išplėstas.

54.       Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti (baudžiamoji byla Nr. 01-1-68557-15), kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-08-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-68557-15 slaugytojai I. T. buvo nutrauktas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtas nutarimas bei teismų nutartys, kuriomis buvo paliktas galioti nutarimas, yra priimti ne civilinėje ar administracinėje byloje, ir jau vien dėl to joje konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė.

55.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau, ne kiekvienas prokuratūros išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Viena iš prokuratūros funkcijų – ikiteisminio tyrimo atlikimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

57.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2013 m. gruodžio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-89-701/2018).

58.        Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

59.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas slaugytojos I. T. atžvilgiu yra nutrauktas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama, ar egzistuoja ieškovo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, civilinė atsakomybė, o ne vertinami trečiojo asmens veiksmai baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo trečiojo asmens atžvilgiu pagrindas, nagrinėjant šią bylą, prejudicinės galios šioje byloje neturi, yra vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.   

60.        Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

61.        Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

62.       Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

63.       Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir slaugytojos I. T. buvo sudaryta darbo sutartis, I. S. mirė I. T. einant darbo pareigas. Ieškovas ginčija komisijos sprendimą, nes jis priimtas komisijai nenustačius ieškovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių – vaiko mirties.

64.       LR CPK 6.246 straipsnio  1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 56-131 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei I. S. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, buvo padaryta. Iš sprendimo turinio matyti, kad komisija tokią išvadą padarė todėl, jog pagal įrašus Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje greitoji pagalba į kūdikių namus iškviesta 17.48 val. Komisijos narių nuomone, greitoji medicinos pagalba turėjo būti iškviesta iš karto, pradėjus gaivinti pacientę, o ne po 48 min. Todėl komisija laikė, kad I. S. sveikatos priežiūros paslaugos kūdikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimą iškviesti greitąją medicinos pagalbą), rūpestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sąlygoti pacientės mirtį. Ieškovas ginčijo tokias išvadas ir nurodė, kad komisijos išvada, jog greitoji pagalba buvo iškviesta po 48 min., kai buvo pastebėta sunki vaiko būklė, yra nepagrįsta, nes nėra įrodymų, kurie patvirtintų būtent tokį faktą. Ieškovas teigia, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus yra aišku, jog vaikas buvo pastebėtas sunkios būklės jau po 17 val., o tada buvo pradėtas gaivinti.

65.       Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-644/2017 ataskaitos 2018m. kovo 20d. matyti (prijungta civilinė byla Nr. e2-148-291/2017, II t. b.l. 176-183), kad pacientė I. S. 2015-12-14 buvo maitinta 6.00 val., 9.30 val., 13.00 val. 16.30 val., įrašai patvirtinti parašais. 6 val. maitino slaugytoja I. T., kiti laiku – slaugytojos padėjėja R. Š.. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-08-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-68557-15 yra susisteminti ir perkelti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, nutarimo turinys yra rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios. Iš nutarime perkeltų liudytojos R. Š. parodymų matyti, kad ji I. S. rado sunkios būklės po 17 val., kai vaikai buvo pamaitinti ir ji nuėjo atnešti ją maitinimui. Tačiau šioje dalyje jos parodymais vadovautis nėra pagrindo, nes I. S. buvo pamaitinta apie 16 val., tą pripažino ir pati R. Š. bei I. T.. Todėl tikėtina, kad R. Š. I. S. sunkios būklės pamatė atsitiktinai. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nei R. Š., nei I. T. negalėjo įvardinti tikslaus laiko, kada pamatė mergaitę, tiksliai to nurodyti I. T. negalėjo ir duodama paaiškinimus teismui. Pagal abiejų liudytojų parodymus, tai buvo po 17 val.

66.       Minėtame nutarime yra perkelti ir liudytojų R. S. ir J. S. parodymai, kurios VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje 2015-12-14 dieną dirbo ir su skirtingais ekipažais buvo iškviestos į kūdikių namus gaivinti I. S.. Nors iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad tikslaus mergaitės mirties laiko nustatyti nebuvo galimybės, abi liudytojos parodė, kad, joms atvykus į kūdikių namus 17. 54 val., mergaitė jau buvo be gyvybės ženklų, pavertus ją ant šono, matė besiformuojančios lavondėmes. Liudytojų teigimu, lavondėmės pradeda formuotis apie 30 minučių po žmogaus mirties, tokias išvadas padarė ir nutarimą nutraukti priėmęs prokuroras. Todėl, įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad mergaitę mirtis galėjo ištikti apie 17.30 val. Liudytojos R. Š. ir I. T. tvirtino, kad, pamačius I. S. po 17 val., ji dar buvo gyva. Todėl iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad sunkios būklės I. S. R. Š. ir I. T. pamatė nuo 17 val. iki 17.30 val.

67.       Sutiktina su ieškovu, kad komisijos išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta būtent po 48 min., pastebėjus sunkią mergaitės būklę. Tačiau darbuotojos I. T. ir R. Š. mergaitę vėliausiai galėjo pastebėti iki 17.30 val. Jos abi pripažino, kad iš mergaitės burnos buvo ištekėję skysčio, todėl galėjo suprasti, jog mergaitė gali būti užspringusi. Tuo tarp slaugytoja I. T. liepė R. Š. kviesti kitas slaugytojas, nurodymo kviesti greitąją medicinos pagalbą nedavė. Apklausiama posėdyje I. T. teigė nežinojusi, ar vaikas užspringo, ar jam sustojo širdis, pripažino, kad gleivių atsiurbėjo, suteikiant pirmą pagalbą, nenaudojo, kas pagal komisijos išvadas vaikui užspringus pirmiausia turėjo būti padaryta. Nors I. T. teismo posėdyje nurodė, kad pasiėmusi vaiką ji nusinešė į kitą patalpą ir pradėjo jį gaivinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų matę, jog I. T. tai darė. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų L. P. ir L. P. parodymų matyti, kad, joms atbėgus pas I. T., ji jokių gaivinimo veiksmų neatliko, perdavė vaiką joms. Pati I. T. pripažino, kad radus mergaitę sunkios būklės ji patyrė šoką, negalėjo atlikti vaiko gaivinimo veiksmų ir jį perdavė gaivinti kitoms slaugytojoms, dėl streso negalėjo kalbėti su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais.  

68.       Iš prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 17.48 val., abu ekipažai atvyko beveik tuo pačiu laiku – 17.54 val. – per 6 minutes. Jei greitoji medicinos pagalba būtų iškviesta iki 17.30 val., mergaitė galimai būtų buvusi atgaivinta. Kaip jau uvo minėta, kad mergaitė gali būti užspringusi, slaugytoja I. T. galėjo spręsti pamačiusi iš jos burnos išbėgusį skystį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydymo įstaigų darbuotojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Todėl ieškovo argumentai, jog nėra galimybės nustatyti, ar mergaitę būtų pavykę atgaivinti ir iškvietus greitąją medicinos pagalbą anksčiau, nėra teisiškai reikšmingi.

69.       Aukščiau paminėtas slaugytojos darbo teisinis reguliavimas reikalauja, kad ji išmanytų vaikų gyvybei pavojingas būkles, gebėtų teikti skubią pagalbą. Iš Vaikų slaugytojos pareigybės aprašymo, kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi vaikų namų direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-229, matyti, kad 4.18 punkte numatyta slaugytojos pareiga imtis skubių, neatidėliotinų, teisiškai pagrįstų sprendimų bei priemonių, esant grėsmei vaikų sveikatai ir saugumui (baudžiamoji byla Nr. 01-1-68557-15, II t. b.l. 113,114). Todėl slaugytoja I. T., kuri buvo atsakinga kūdikių namuose už I. S. priežiūrą jos mirties dieną, pamačiusi, jog mergaitė yra leisgyvė, iš burnos išbėgęs skystis, turėjo įvertinti galimo vaiko užspringimo galimybę, duoti pavedimą padėjėjai skubiai iškviesti greitąją pagalbą ir pradėti mergaitės gaivinimą, naudojant gleivių atsiurbėją, tačiau dėl patirto streso šių veiksmų neatliko. Teismas daro išvadą, kad toks ieškovo darbuotojo neveikimas galėjo sąlygoti pacientės mirtį, todėl komisija pagrįstai padarė išvadas, jog I. S. kūdikių namuose sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas.

70.       Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-644/2017 atskaitos 2018m. kovo 20d. matyti, kad tarnyba padarė išvadas, jog 2015-11-10 – 2015-12-14 pacientei I. S. Šiaulių miesto sutrukusio vystymosi kūdikių namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau tarnyba pateikė ieškovui rekomendacijas, kuriose siūloma įstaigos vidaus medicininio audito grupei įvertinti slaugos darbuotojų gebas kvalifikuotai įvertinti kritines organizmo būkles ir teikti būtinąją medicinos pagalbą. Be to, iš ataskaitos turinio matyti, kad tarnyba negalėjo pasisakyti, ar slaugytoja I. T. deramai įvertino pacientės kritinę būklę ir ar pradėjo gaivinimo veiksmus, ar pradėtas pirminis gaivinimas buvo atliktas tinkamai, nes įstaigos dokumentuose neužfiksuota, kada pacientei nustatyta kritinė būklė.

71.       Taip pat teismas pažymi, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, taip pat prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).

72.       Akreditavimo tarnybos parengti dokumentai neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o turi būti vertinami visų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste. Akreditavimo tarnyba tikrina, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimų. Taigi ši tarnyba tikrina medicininę dokumentaciją, vertina, kaip laikomasi dokumentų pildymo tvarkos, tačiau ji nenustatinėja priežastinio ryšio tarp gydymo įstaigos darbuotojų atliktų veiksmų ir pacientui galimai atsiradusios žalos, ji negali konstatuoti, kad gydymo įstaiga netinkamai teikė paslaugas. Todėl kiekvienu atveju, vertinant Akreditavimo tarnybos dokumentus, būtina atsižvelgti į šios tarnybos kompetenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2018). Todėl teismas daro išvadą, kad akreditavimo tarnybos atskaitoje užfiksuoti duomenys nepaneigia ieškovo darbuotojų neteisėto neveikimo. 

73.       LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Teismo nustatytas ieškovo darbuotojų neveikimas galėjo sąlygoti I. S. mirtį, todėl teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo darbuotojų neteisėto neveikimo ir atsiradusių pasekmių – jos mirties, yra priežastinis ryšys.

74.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra nustatytos visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl naikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimą Nr.56-131 nėra pagrindo.

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 56-131 dalį dėl žalos atlyginimo 

75.       Ieškovas nesutinka su atsakovų reikalavimais pakeisti komisijos sprendimo dalį dėl žalos jiems atlyginimo visų pirma todėl, kad atsakovai, pateikdami priešieškinį teismui, praleido ieškinio senaties terminą, o ieškovas prašo jį taikyti. Ieškovas nurodė, kad atsakovai pateikė priešieškinį pažeisdami LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustatytą 30 dienų terminą, kurio neprašo atnaujinti, todėl priešieškinis turėtų būti atmestas, nes ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ginčijamas sprendimas yra priimtas 2018m. spalio 10d., pagal bylos duomenis atsakovų advokatei išsiųstas 2018 m. spalio 18 d. (I t. b.l. 9). Priešieškinis pateiktas 2018m. gruodžio 3d. (I t. b.l. 34). Pagal LITEKO programą matyti, kad priešieškinis buvo patektas 2018-11-30, o teisme užregistruotas 2018-12-03.

76.       CK 1.125 str. 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau teismas daro išvadą, kad nors atsakovai praleido 30 dienų terminą skųsti teismui komisijos sprendimą, 3 metų ieškinio senaties terminio dėl žalos atlyginimo kreiptis į komisiją jie nepažeidė. Teismas pažymi, jog 30 dienų terminas skųsti teismui komisijos sprendimą teismų praktikoje vertinamas ne kaip ieškinio senaties, o kaip procesinis terminas. Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. gruodžio 28d. nutartyje Nr. 2A-911-464/2016.

77.       Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

78.       Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas analogiją, vadovavosi išplėstine teisėjų kolegijos nutartimi, kurioje kasacinis teismas, aiškindamas DK 296 straipsnį, konstatavo, kad šioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

79.       Todėl Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad 30 dienų terminas skųsti komisijos sprendimą yra procesinis terminas, kurį teismas, esant pagrindui, savo iniciatyva gali atnaujinti. Teismas atsižvelgia į tai, jog ginčas tarp šalių kilęs dėl asmens mirtimi padarytos žalos, terminas skųsti komisijos sprendimą praleistas nežymiai, atsakovai nuo pat dukters mirties visose instancijose aktyviai gynė savo teises, todėl daro išvadą, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesinį terminą atsakovams priešieškiniui pateikti.

80.       Atsakovai prašo pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimo Nr.56-131 dalį dėl žalos atlyginimo. Iš komisijos sprendimo matyti, kad atsakovui V. S. teisė į turtinės žalos atlyginimą nebuvo pripažinta, o atsakovei D. S. – nediferencijuota turtinė ir neturtinė žala.

81.       Atsakovai prašo priteisti lygiomis dalimis 2307,88 Eur patirtą žalą, kuri susijusi su dukters laidotuvėmis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir atstovė žalos dydį detalizavo ir nurodė, kad žalą sudaro: 40,00 Eur už šarvojimo salės papuošimą, 75,00 Eur už duobės iškasimą, 242,87 Eur už UAB ,,Šiaulių gedulo namai‘‘ paslaugas, 1900,00 Eur už paminklą UAB ,,Akrolita‘‘, 50,00 Eur auka bažnyčiai už gedulingas apeigas. Šios išlaidos įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (I t. b.l. 64-67). Akivaizdu, kad atsakovai neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl aukos bažnyčiai dydžio, tačiau ši suma yra protinga, palyginti nedidelė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pateikė įrodymus dėl jiems išmokėtos laidojimo pašalpos – 304 Eur (I t. b.l. 60), tačiau nurodė, kad neprašo iš ieškovo priteisti 300 Eur išlaidų už gedulingus pietus. Atsakovai taip pat neprašo priteisti iš ieškovo išlaidų už laidojimo salės nuomą, nes ją kompensavo ieškovas. Kadangi atsakovai nurodė, kad laidotuvių ir kitas su jomis susijusias išlaidas patyrė bendrai, prašo priteisti turtinę žalą lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovų reikalavimas dėl turtinės žalos yra pagrįstas, iš ieškovo atsakovams priteistina po 1153, 94 Eur turtinės žalos.  

82.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo tokią neturtinę žalą: atsakovė D. S. - 50 000,00   Eur, atsakovas V. S. – 20 000,00 Eur. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

83.        Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas ( inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

84.        Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

85.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

86.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

87.       Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

88.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatuoja, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas.

89.       Nagrinėjamu atveju kūdikio sveikatos būklė buvo iš esmės gera – atsakovų dukra, patekusi į kūdikių namus, neturėjo ryškių sveikatos sutrikimų. Kūdikis turėjo būti prižiūrimas tol, kol jo mama atsakovė D. S. bus paleista iš ligoninės ir galės pati prižiūrėti vaiką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. S. pripažino, jai buvo nustatyta neįgalumas dėl psichinės negalios, tačiau, laukdamasi vaiko, ji nenaudojo jokių psichotropinių medikamentų, kad nepakenktų vaiko sveikatai, kas galimai lėmė pačios atsakovės psichinės sveikatos pablogėjimą po vaiko gimimo. Priverstinai hospitalizuota atsakovė pati pranešė vaiko teisių apsaugos įstaigoms, kad nėra kam pasirūpinti dukra, kol ji bus gydoma ligoninėje. Ieškovas neginčija, kad būdama ligoninėje atsakovė dažnai skambino ir teiravosi apie dukters sveikatą, tik išleidus ją iš ligoninės atvyko jos aplankyti, lankė mergaitę ir ėmėsi priemonių, kad vaikas kuo skubiau būtų jai grąžintas. Tai, kad vaiko pasiėmimo iš kūdikių namų išvakarėse vaikas mirė – atsakovams buvo netikėta. Šios aplinkybės rodo, kad nors po kūdikio gimimo pati atsakovė vaiko ilgą laiką pati neprižiūrėjo, tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė planavo ir siekė kuo greičiau dukrą pasiimti į namus ir pati auginti, kūdikis jai buvo pirmas ir laukiamas.

90.       Nors ieškovė kitos šalies prašymu neteikė duomenų apie savo sveikatos būklę, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumas dėl psichinės negalios, ką patvirtina į bylą pateiktas pažymėjimas (I t. b.l. 55). Iš į bylą pateikto medicininio dokumento išrašo, pažymėjimų matyti (I t. b.l. 51,100, II t. b.l. 15), kad po dukters mirties ji skubia tvarka buvo konsultuota psichiatro, ambulatoriškai gydosi iki šiol. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė dėl psichinių sutrikimų gydėsi ir anksčiau, teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog patirta stresine būsena tokių sveikatos sutrikimų turinčiam asmeniui sukelia didesnes neigiamas pasekmes. Taip pat teismas pažymi, jog žala yra padaryta dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės D. S. ryšį su vaiku, patirtus dvasinius išgyvenimus ir jų galimas pasekmes ateityje, komisijos sprendimu jai nustatyta neturtinė žala didinama iki 35 000,00 Eur.

91.       Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai. Atsakovui V. S. komisija pripažino teisę į 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas V. S. pateikė į bylą medicininį pažymėjimą, išduotą 2019-01-15, kuriame nurodyta medikų išvada – potrauminis streso sutrikimas, pastoviai naudojami migdomieji. Iš 2019m. rugsėjo 9 d. matyti, kad tokia būsena tęsiasi po dukters mirties (II t. b.l. 15).  Tačiau atsakovas nepateikė teismui išsamesnės informacijos apie tai, kokia jo sveikatos būklė buvo iki dukters mirties, kaip dukters mirtis paveikė jo dvasinę būseną. Medicininės pažymos nėra informatyvios, todėl teismas negali daryti išvadų, ar medikamentų vartojimas yra susijęs tik su dukters mirtimi, kuri įvyko prieš 4 metus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertina ir atsakovo V. S. veiksmus, dukrai patekus į ligoninę, o vėliau į kūdikių namus. Atsakovas neginčija, kad tą dieną, kai duktė buvo paimta jo sutuoktinei patekus į ligoninę, jis pas draugą vartojo alkoholį. Atsakovas taip pat nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad, dukrai patekus į kūdikių namus, jis buvo kelis kartus atėjęs jos aplankyti neblaivus.

92.       Šios aplinkybės rodo, kad po dukters gimimo atsakovas V. S. nesirūpino dukra ir nedėjo pastangų, kad vaikas būtų grąžintas jo priežiūrai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp jo ir dukters buvo užsimezgęs emocinis ryšys. Tačiau teismas vis dėl to įvertina tai, kad dukrai mirus atsakovas apskritai prarado galimybę tokius ryšius užmegzti, dėl to šiuo metu pergyvena ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovui komisijos pripažinta teisė į 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra įvertinta tinkamai ir didinti šios žalos nėra pagrindo.

93.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovų priešieškinys tenkintinas iš dalies, keičiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimo Nr.56-131 dalį dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

94.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl iš ieškovo lygiomis dalimis jos priteistinos atsakovams.

95.       Atsakovai byloje patyrė 1500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Įvertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtis, bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių kiekį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimi - po 750,00 Eur.  

96.       Byloje patirtos 24,84 Eur pašto išlaidos. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų ieškinį atsakovams D. S., V. S. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 panaikinimo atmesti.

Atsakovų D. S., V. S. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 pakeitimo dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų, juridinio asmens kodas 190522935, 1153, 94 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris eurus 94 ct) turtinės žalos ir 35000,00 (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų, juridinio asmens kodas 190522935, 1153, 94 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris eurus 94 ct) turtinės žalos ir 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.  

Priteisti atsakovams D. S. ir V. S. iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų po 750,00 Eur (po septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų 24,84 Eur (dvidešimt keturis eurus 84 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė