Administracinė byla Nr. I-4240-561/2017

Proceso Nr. 3-61-3-02152-2017-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1., 18.4., 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjui P. P.,

atsakovės atstovei E. N.-Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                               n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. P. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 1-SS-1138-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjui P. P. nuosavybės teisę į likusius 8 ha J. G. žemės.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo prosenelis A. G. (duomenys neskelbtini), turėjo 20 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo jo senelis J. G.. 1999 m. kovo 19 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 13-10562 pareiškėjui su seserimi V. T. E. buvo atkurta nuoavybės teisė į 12 ha prosenelio žemės, nors archyvinis pažymėjimas rodo, kad pareiškėjo senelis J. G. surašė vykdymui testamentą giminėms, nurodydamas žemės sklypą ne 12 ha, bet 20 ha, kokį ir turėjo paveldėjęs po savo tėvo mirties. Tokiu būdu, priklauso atkurti nuosavybę ne į 12 ha, o į 20 ha. 

Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo teisinio neraštingumo ir, galimai, tyčinio valdininkų klaidinimo nepavyksta atkurti nuosavybės teisių į visą senelio valdytą žemės sklypą. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į NŽT Kėdainių skyrių, klausdamas ir prašydamas atkurti jam ir seseriai visą senelio valdytą žemės plotą, bet jam nieko nepaaiškino. 2017 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į NŽT, iš kur gavo 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimą, kuriuo jo skundas buvo atmestas. NŽT Sprendime nepadėjo ištaisyti klaidos, o skundą atmetė tuo pagrindu, kad pareiškimas atkurti paduotas ne dėl 20 ha, o dėl 13 ha. Pareiškėjo sesuo, kuri padavė pareiškimą, gerai nežinojo, kiek tėvai turėjo žemės. Tėvui žuvus, šeima išsiblaškė, neturėjo ryšio, todėl V. T. E. į pretendentus įrašė ne tuos asmenis. Kada pareiškėjas padavė pareiškimą kaip pretendentas, jo nepriėmė, nes dėl tos žemės jau buvo paduotas sesers pareiškimas. Į pareiškėjo pretenzijas, kad sesuo nurodė klaidingą žemės plotą ir ne tuos pretendentus, žemėtvarkos darbuotojas įrašė savo ranka pareiškėjo pavardę į sesers pareiškimą, klaidingą žemės plotą, liepė pasirašyti ir siūlė imti žemę pagal paduotą klaidinantį pareiškimą, sakydami – imkite nes ir to galite negauti, o vėliau išsiaiškinsite dėl likusio ploto. Pareiškėjas patikėjo, kad geriau gauti dalį, negu nieko. Tai, kad buvo priverstas pasirašyti, rodo ne jo ranka užpildytas prašymas, o tik jo parašas. Prašyme surašyti daviniai ir objektyvios aplinkybės iš tiesų rodo galimą prievartavimą prieš jų valią sutikti su siūlomu 12 ha žemės plotu, kartu duodant pažadus, kad vėliau plotas bus patikslintas. Tačiau viskas liko tiktai pažadais, juos pamiršo ir veja pro duris – žemės nuosavybės atkūrimas baigtas.

Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT nepagrįstai reikalauja ieškoti naujų nuosavybės dokumentų, kai iš tiesų originalus ir neabejotinai įrodantis nuosavybės teisę į 20 ha žemės sklypą dokumentas yra pristatytas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl nurodytų priežasčių jis mano, kad NŽT Sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir todėl turėtų būti panaikintas. Kadangi NŽT vengia ir atsisako atkurti jam nuosavybės teises į 8 ha ploto žemės sklypą pagal esančius archyvinius dokumentus, NŽT yra įpareigotina tai padaryti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė NŽT paaiškino, kad P. P. kartu su V. T. E. 1991 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko (pareiškėjo senelio) G. J., s. (duomenys neskelbtini) 13 ha žemės plotą, buvusį, pagal dabartinį administracinį suskirstymą, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje nurodyti asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas yra miręs. Dėl to atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas.

NŽT nurodė, kad nuosavybės teisės atkūrimo byloje pateiktame mirties liudijime nurodyta, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo būti nusavinto turto savininku.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 13 punkte nurodyta, kad jeigu yra keli nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Byloje pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-02-25 pažymėjimas Nr. T-24-9, kuriame nurodyta, kad Kėdainių nuovados taikos teisėjo 1932-07-02 nutarimu teismas patvirtino vykdymui J. G. naminį testamentą, kuriuo jis užrašė savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir susidedantį iš 20 ha žemės su trobesiais, užrašo: 1/7 dalį žmonai K. G.-K., o likusią – savo vaikams (duomenys neskelbtini). Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) skirstymo vienkiemiais byloje, žemės tvarkymo projekte ir jo pareiškimo 1938-10-20 protokole, skiltyje „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „(duomenys neskelbtini) ginčijama su (duomenys neskelbtini)“, ginčijamo žemės sklypo Nr. 26 plotas 12 ha 25 a (12 ha 10 a naudojamos ir 15 a. nenaudojamos). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) valdytą 12,25 ha žemę buvo pradėta vykdyti dviems pretendentams, t. y. P. P. ir V. T. E., kurie pagal pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra S. G. ((duomenys neskelbtini)) vaikai. Susitarimu, patvirtintu 1995-06-29 Kėdainių rajono notarų biuro notarės G. S., pretendentai susitarė atstatyti nuosavybės teises į buv. sav. (duomenys neskelbtini) valdytą 12,25 ha žemės plotą natūra: P. P. – 6,00 ha ir V. T. E. – 6,25 ha. Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13-10562 P. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,00 ha žemės sklypą natūra, esantį (duomenys neskelbtini).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, NŽT prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės NŽT atstovė patvirtino atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. P. 2017 m. kovo 21 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas priimti sprendimą atkurti jam nuosavybės teises į proseneliui K. G. ir seneliui J. G. tarpukariu priklausiusio 20 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), likusią dalį – 8 ha žemės sklypą, grąžinant jį natūra arba išperkant jį valstybei (b. l. 10–11).

NŽT 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimu pareiškėjo P. P. 2017 m. kovo 21 d. skundo netenkino, nurodydama, kad pareiškėjo nurodytos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra baigtos, žemė pareiškėjui yra grąžinta natūra bei paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į dar didesnį žemės plotą, turėtų pateikti NŽT tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 4–5).

Byloje ginčas kilęs dėl NŽT veiksmų, siekiant atkurti pareiškėjui P. P. nuosavybės teises į J. G. priklausiusį 8 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei Atkūrimo tvarka.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. turto savininkas; asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktinis bei vaikai; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; piliečiai, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas P. P. kartu su savo seserimi V. T. E. 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Kėdainių skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. J., s. (duomenys neskelbtini) (jų senelio) 13 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), o ne į 20 ha žemės plotą, todėl teismas daro išvadą, kad NŽT pagrįstai vykdė nuosavybės teisių į tokį žemės ploto atkūrimą, koks buvo nurodytas pareiškėjo ir jo sesers prašyme, skirtame NŽT Kėdainių skyriui.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas yra miręs. Todėl, atkuriant nuosavybės teises į žemę, būtina nustatyti, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas. Teismas daro išvadą, kad nuosavybės teisės atkūrimo byloje pateiktas mirties liudijimas (b. l. 45) patvirtina, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl J. G. negalėjo būti nusavinto turto savininku.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Atkūrimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Teismas daro išvadą, kad byloje pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-02-25 pažymėjimas Nr. T-24-9, kuriame nurodyta, kad Kėdainių nuovados taikos teisėjo 1932-07-02 nutarimu teismas patvirtino vykdymui J. G. naminį testamentą, kuriuo jis savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir susidedantį iš 20 ha žemės su trobesiais, užrašo: 1/7 dalį žmonai K. G.-K., o likusią – savo vaikams (duomenys neskelbtini). Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienkiemiais byloje, žemės tvarkymo projekte ir jo pareiškimo 1938-10-20 protokole, skiltyje „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „(duomenys neskelbtini) ginčijama su (duomenys neskelbtini)“, ginčijamo žemės sklypo Nr. 26 plotas 12 ha 25 a (12 ha 10 a naudojamos ir 15 a. nenaudojamos) (b. l. 8) ir tai patvirtina, kad NŽT tinkamai sprendė būtent dėl 12,25 ha žemės nuosavybės atkūrimo.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti bei ištirti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai aiškiai nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) valdytą 12,25 ha žemę pagrįstai buvo pradėta vykdyti dviems pretendentams, t. y. P. P. ir V. T. E..

Teismas daro išvadą, kad susitarimu, patvirtintu 1995-06-29 Kėdainių rajono notarų biuro notarės G. S., pretendentams susitarus atstatyti nuosavybės teises į buv. sav. (duomenys neskelbtini) valdytą 12,25 ha žemės plotą natūra: P. P. – 6,00 ha ir V. T. E. – 6,25 ha (b. l. 41–42), o Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13-10562 P. P., (duomenys neskelbtini) atkurus nuosavybės teises į 6,00 ha žemės sklypą natūra, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–59), nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėjo P. P. atžvilgiu pagal 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Kėdainių skyriui pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. J., s. (duomenys neskelbtini) (jo senelio) 13 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), yra baigtos.

Pareiškėjo argumentus, nurodytus skunde teismui, kad pareiškėjas neraštingas, kad žemėtvarkos darbuotojai jį ir seserį suklaidino ir vėliau klaidos neištaisė, teismas vertina kritiškai, kadangi minėti argumentai yra pagrįsti tik prielaidomis, spėjimais bei subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepagrįsta objektyviais įrodymais, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė NŽT objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai vadovavosi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.  

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjui P. P. nuosavybės teisę į likusius 8 ha J. G. žemės yra išvestinis reikalavimas iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Sprendimą. Teismui konstatavus, kad NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjui P. P. nuosavybės teisę į likusius 8 ha J. G. žemės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo P. P. skundą atmesti.

Sprendimas  per vieną mėnesį  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.  

Teisėjai                                                                Arūnas Kaminskas

                                                                        Mefodija Povilaitienė

                                                                        Milda Vainienė