Baudžiamoji byla Nr. 1-1715-1015/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01870-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, 

kaltinamajam V. M.,

nukentėjusiajam S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, išsiskyręs, išsilavinimas - aukštesnysis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė : 

V. M. 2020 m. sausio 12 d. laikotarpiu nuo 19.04 val. iki 19.44 val., Vilniaus miesto nakvynės namų patalpose, esančiose T. Kosciuškos g. 8, Vilniuje, kambaryje Nr. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1.59 promilių etilo alkoholio), konflikto metu, tyčia spyrė S. R. vieną kartą į sėdmenis ir vienuolika kartų sudavė rankomis bei kumščiais į veidą ir galvą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veido srityje, ūmų kraujavimą po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. R. sveikatą.

Nurodytais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Parodė, kad sesuo iškvietė policiją į namus, nes jis buvo išgėręs - gėrė alų, su sese konfliktuoja dėl turto, nes tėvas jam savo turto dalį užrašė, policija jį išvežė į „Salą“, kur galvojo pamiegoti, nes pastoviai buvo nemiegojęs dėl tėvo, kuriam senatvinė demencija - laksto naktimis, triukšmauja. Kambaryje buvo nukentėjusysis, dar vienas žmogus – miegojo ar buvo labai girtas. Kai jis (kaltinamasis) įėjo į kambarį, atsigulė, buvo gal užmigęs, nukentėjęs, kuris buvo išgėręs, pradėjo rėkauti; jis (kaltinamasis) atsisėdo, prašė, kad nukentėjusysis patylėtų, atsigulė – bet jis toliau triukšmavo. Kadangi jis norėjo miego, pastoviai strese dėl tėvo, sudavė delnu porą kartų nukentėjusiajam per veidą, atsigulė, bet praėjo 5-10 minučių, ir vėl riksmai, toliau jis šūkavo. Todėl kaltinamasis vėl paprašė užsičiaupti, po to vėl delnu sudavė, po kurio laiko vėl tas pats, norėjo nukentėjusįjį apraminti. Nuėjo prie durų, kur kamera, prašė atidaryti duris, arba jį arba nukentėjusįjį išleistų, bet niekas nereagavo. Vėl atsigulė, kartojosi taip gal 3 kartus, paskui iš pykčio dar į užpakalį spyrė. Po to atlėkė budintys, kad jis žmogų primušė, išvedė į kitą kamerą, ir jis (kaltinamasis) ten užmigo. Paaiškino, kad jis trenkė nukentėjusiajam ranka į veido sritį, kai pradėdavo vėl rėkauti – vėl analogiškai, nuo tų smūgių jis nenukrito, tik vieną kartą, kai pliaukštelėjo, kadangi nukentėjusysis sėdėjo – tai atsimušė pakaušiu į sieną, o kai jis sėdėjo – tai vieną kartą spyrė į užpakalio šoną. Parodė, kad kaltinime suskaičiuota 11 sudavimų, jam (kaltinamajam) atrodė, kad gal mažiau buvo. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įtakos veiksmams gal daugiau stresas dėl tėvo turėjo, bet jei ne alkoholis, tai nebūtų to buvę. Konfliktas galėjo vykti tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte, nes viskas vis kartodavo, vis nueidavo atsigulti, kiek laiko praeidavo – ir vėl riksmai. Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl civilinių ieškinių nurodė, kad pripažįsta juos, gal per daug nukentėjusysis prašo. Teisiamojo posėdžio dieną atsiprašė nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad palaiko jį, suskaldė jam galvą, blogai dabar jam, kasdien reikia gerti receptinius vaistus, negali pakelti rankų, nors anksčiau viskas buvo gerai. Po įvykio pagulėjo reanimacijoje, po to perkėlė į palatą, jis paprašė išleidžiamas namo, siūlus po operacijos ištraukė poliklinikoje, dabar lankosi pastoviai pas gydytojus, kad išrašytų vaistus nuo galvos skausmo – skauda toje pusėje, kurioje buvo sumuštas. Nurodė, kad jis buvo prieš tai susitrenkęs galvą, bet ją susitrenkė kitoje vietoje, kakta į durų staktą. Kaltinamasis prieš posėdį jo atsiprašė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę  pripažino, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, V. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad jokiose įskaitose narkologo, psichologo neregistruotas. Vakar, 2020 m. sausio 12 d. (parodymuose, akivaizdu, padarytas rašymo apsirikimas, nurodant metus – „2019“), jis namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Tame pačiame name gyvena ir jo sesuo, pirmame aukšte, o jis su tėvu antrame. Su seserimi jie nesutaria dėl namo valdos, todėl jo sesuo dažnai kviečia policijos pareigūnus, kai jis būna išgėręs. Taip buvo tada. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai buvo vakare, tikslios valandos jis pasakyti negali, bet lauke jau buvo tamsu, atvažiavo uniformuoti policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė iš namų į T. Kosčiuškos g. 8, į nakvynės namus. Atvažiavus jam nurodė, į kurį kambarį jis turi eiti, bet kambario numerio jis neįsidėmėjo, todėl numerio pasakyti negali. Kadangi buvo išgėręs, galvojo pailsės, atsigulė ir norėjo jau miegoti, bet kambaryje buvęs kitas jam nepažįstamas vyras, kurį matė pirmą kartą, nežino nei jo vardo, nei pavardės, jis nedavė jam ramybės, keikėsi, šūkavo ir rėkavo ant viso kambario, o jis norėjo užmigti. Jis kelis kartus padarė jam pastabą, tačiau į jo pastabas šis nereagavo, kadangi buvo išgėręs ir toliau garsiai šūkavo, rėkavo. Jis neištvėrė, atsikėlė ir sudavė keletą kartų tam jam nepažįstamam vyrui, kuris buvo 60 metų, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, praplikęs, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kiek kartų smogė, pasakyti negali, galimai 1 ar 2 smūgius į smakrą. Po ko atėjo darbuotojas, kuris jį išvedė į kitą kambarį - Nr. 1, kur atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė iš nakvynės namų „Sala“. Dėl to, kad smogė nepažįstamam vyrui, jis labai gailisi, nori jo atsiprašysi ir susitaikyti (t. 1, b.l. 85-87).

Apklaustas pareiškus galutinį įtarimą, V. M. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Papildė, kad toje apklaustoje jis nurodė, kad sudavė 1 ar 2 smūgius, bet jų iš tikrųjų galėjo būti ir daugiau, tiesiog dėl girtumo gal visų neatsimena. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl smūgių sudavimo S. R. Suduodamas smūgius nenorėjo sunkiai sutrikdyti S. R. sveikatą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2020 m sausį, datos pasakyti negali, vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, išgėrė vieną butelį, ėjo namo, vakare. Eidamas susvyravo ir nukrito nuo bordiūro ir susižeidė galvą, jam skaudėjo. Pamena, kad buvo atvažiavę medikai, kurie jį apžiūrėjo ir jis policijos pareigūnų buvo išvežtas į nakvynės namus „Sala“. Šiuose nakvynės namuose jo jokie gydytojai neapžiūrėjo, jis jokiais skausmais nesiskundė. Buvo patalpintas į kambarį, į kokį pasakyti negali, kambaryje buvo vienas vyras, kuris miegojo. Kadangi jis buvo daug išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių pasakyti negali. Bet būnant minėtame kambaryje, jį pastūmė ir jis galva atsitrenkė į sieną. Dėl ko jis taip padarė, jis pasakyti negali, tarp jų jokio konflikto nebuvo, arba jis tiesiog neprisimena. Minėto vyro jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą, nežino jokių jo duomenų, kas buvo toliau jis nieko nepamena. Daugiau dėl šio įvykio jis nieko pridurti negali. Nežino, dėl kokių būtent sužalojimų jam buvo atlikta operacija (t. 11, b.l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2020 m. sausio 12 d. nuo ryto buvo savo namuose, vienas. Kažkur nuo 11.00 val. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę, per dieną išgėrė apie 0.7 l degtinės. Begerdamas alkoholį, jis apgirto, pradėjo šiek tiek triukšmauti. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, tai kažkuriuo momentu eidamas bute, susvyravo ir veidu atsitrenkė į durų staktą bei susižeidė. Nuo šio atsitrenkimo jam po kaire akimi atsirado mėlynė, bet daugiau jokių kitų sužalojimų nebuvo. Kažkuriuo momentu, kelintą valandą tiksliai neatsimena, namo atėjo žmona E. R. Pamačiusi, kad jis girtas, triukšmauja ir nenori nusiraminti, ji iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė jį į nakvynės namus „Sala“. Kaip buvo pristatytas į nakvynės namus atsimena miglotai, nes buvo stipriai apgirtęs. Atsigavo jis tik ligoninėje, net negali pasakyti datos - ar sekančią dieną, ar po kelių dienų. Ligoninėje sužinojo, kad jis yra po operacijos, kad jam buvo traumuota galva, kad patyrė sunkų sužalojimą. Kokiomis aplinkybėmis jis patyrė tą galvos sužalojimą jis šiuo metu neatsimena, paskutinį, ką atsimena, tai kad buvo pristatytas į nakvynės namus „Sala“. Jam gulint ligoninėje pas jį buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jį apklausinėjo. Tos apklausos metu jis klaidingai nurodė, kad akį susižalojo lauke ir kad jį iš ten pristatė į nakvynės namus. Toks panašus įvykis - kai griuvo gatvėje ir susitrenkė veidą buvo, bet tai buvo 2017 metais, tiesiog gal kai jį apklausinėjo 2020 m. sausio 14 d. po operacijos, dar ne visiškai buvo atsigavęs ir susipainiojo. Šį kartą jis susižalojo veidą namuose, atsitrenkdamas į staktą ir iš namų buvo pristatytas į „Salą“. Tos apklausos ligoninėje metu jis nurodė, kad šiek tiek atsimena, kas buvo nakvynės namuose, kad jį kažkas pastūmė ir galva atsitrenkė į sieną. Gal tuo metu jis taip ir atsiminė, o dabar nieko neatsimena, kas jam nutiko, kol buvo nakvynės namuose, todėl nieko nei detalizuoti, nei patikslinti negali. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalą ir pageidauja pareikšti civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad jis dirba socialinio darbuotojo padėjėju nakvynės namuose SALA, esančiuose T. Kosciuškos 8, Vilnius, 2020 m. sausio 12 d., 08:00 val., jis pradėjo darbą. 17:20 val., vyriausiasis patrulis E. A. pristatė iš (duomenys neskelbtini), S. R., kuriam po kaire akim buvo kraujosruva. S. R. jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė į 6 kambarį. Šiame kambaryje gulėjo neblaivus A. N.. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. paguldė S. R. ant gultų, nes jis pats eiti negalėjo, buvo neblaivus. S. R. ir kitas pristatytas S. N. visą laiką miegojo. Po to 18:15 val. į nakvynės namus SALA vyriausiasis patrulis M. S. iš (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivų V. M., kuriam buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė jį į 6 kambarį ir paguldė taip pat ant gultų. Apie 19:40 val. jis buvo nakvynės namų SALA priėmimo patalpoje ir vaizdo monitoriuje, į kurį yra perduodamas vaizdas iš kambariuose įrengtų vaizdo kamerų, pamatė, kaip V. M. atsikėlė, priėjo prie miegančio S. R. ir kažkuria ranka kelis kartus smogė jam į galvą. Jis neprisimena, kuria ranka buvo smūgiuota, kiek buvo suduota smūgių, buvo smūgiuota delnu ar kumščiu. Jis nuėjo į 6 kambarį. V. M. buvo vėl atsigulęs ant gultų, o S. gulėjo ant gultų ir jam iš burnos bėgo kraujas ir jo veidas buvo ištinęs. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė V. M. į 1 kambarį, o S. pasiliko gulėti kartu su A. N. 6 kambaryje. Jis pasakė bendros praktikos slaugytojai J. S. iškviesti medikus. Atvažiavo medicinos darbuotojai, apžiūrėjo S. R. ir nusprendė vežti jį į ligoninę. S. R. buvo išvežtas į ligoninę, o V. M. pasiliko 1 kambaryje (t. 1, b.l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. G 185/2020 (01) nurodyta, kad S. R. nustatyta poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veido srityje, ūmus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi orientacijos ir koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze. Atlikta galvos operacija. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti iki suteikiant medicininę pagalbą 2020 m. sausio 12 d., sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais). (t. 1, b.l. 40-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas dr. S. L. 2020 m. vasario 6 d. davė papildomus paaiškinimus, kad nustatyti sužalojimai, išvardinti specialisto išvados G 185/2020 (01) 1-ame punkte, padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais į veido sritį. Remiantis nustatytų sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, tikėtina, kad sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. Įvertinus sužalojimų makromorfologinius požymius, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajam smūgius į veido sritį, kas sukėlė staigią galvos rotaciją (pasisukimą), ir ko pasekoje nuo pertempimo plyšo galvos smegenis su kietuoju galvos smegenų dangalu jungiančios kraujagyslės ir išsivystė kraujavimas po kietuoju dangalu suspaudęs galvos smegenis. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokštumą. Įvertinus nustatytų sužalojimų lokalizaciją kūne, jų makromorfologinį vaizdą, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kaip užfiksuota apklausos metu ekspertui parodytame vaizdo įraše (t. 1, b.l. 43-46).

Apžiūrėjus įvykio vietą - Vilniaus mieto nakvynės namų, esančių T.Kosciuškos g. 8, Vilniuje, patalpas – 6 kambarį, 2020 m. sausio 13 d. surašytas apžiūros protokolas, taip pat įvykio vieta apžiūrėta ir papildomai 2020 m. sausio 13 d., atitinkamas aplinkybes užfiksuojant nuotraukose (b.l. 11-13, 14-19).

2020 m. vasario 19 d. surašytas vaizdo įrašo apžiūros protokolas, apžiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus Vilniaus mieto nakvynės namų. Nurodyta, kad apžiūrėtas DVD su vaizdo kamerų įrašais, esančiais byloje pavadinimu „2020-01-12 R.“: Camera6_sala_sala_ 20200112190000_20200112190150_2572965, Camera6_sala_sala_20200112190151_2020011 2201840_2576059, Camera6_sala_sala_20200112201841_20200112203159 _2676192. Apžiūrint failą pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112190000_ 20200112190150_2572965, kurio trukmė yra 1 min. 50 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Įrašo pradžios laikas yra 19:00:00. Kambaryje palei sienas stovi 3 lovos. ant dviejų lovų guli du vyrai, ant trečios - vyras (kaip nustatyta tyrimo metu - S. R.) sėdi. Vienu momentu, vienas iš gulinčių vyrų (kaip nustatyta tyrimo metu – V. M.) atsikelia nuo lovos, nueina iki kambario durų, po to vėl nueina prie lovos ir atsigula. Apžiūrint failą pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112190151_ 20200112201840_2576059, kurio trukmė yra 1 val. 16 min. 50 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Įrašo pradžios laikas yra 19:01:51. Įrašo pradžioje matoma, kad vienas vyras guli ant lovos, o S. R. ir V. M. sėdi ant savo lovų. Paskui matosi kaip V. M. atsigula, o S. R. sėdėdamas ant lovos mosikuoja rankomis. 19:03:40 V. M. atsikelia ir prieina prie durų. 19:04:13 V. M. pasisuka link S. R., sėdinčio ant lovos ir suduoda jam dešinės rankos delnu į kairę veido pusę. Iš karto po smūgio S. R. bando stotis ir tada V. M. suduoda S. R. du kartus dešine ranka, kumščiu į kairę veido- galvos pusę. Nuo smūgio S. R. griūva ant lovos ir galva atsitrenkia į sieną. Po to V. M. dar pasilenkia prie S. R. gulinčio ant lovos, po ko 19:05:30 nueina ir atsigula į savo lovą. 19:06:08 S. R. atsikelia ir atsisėda ant savo lovos. 19::06:12 V. M. pašoko nuo savo lovos, prišoko prie S. R., jie abu energingai gestikuliuoja. 19:06:18 V. M. dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį S. R. į kairę veido- galvos pusę. Šis krenta ant lovos, vėl galva atsitrenkia į sieną. 19:06:35 V. M. atsigulė, S. R. taip ir liko gulėti po smūgio. 19:15:00 S. R. atsisėdo ant lovos, purto galvą. 19:18:48 V. M. atsikelia, nueina prie sėdinčio ant lovos S. R., pasilenkia prie jo, vėl gestikuliuoja. 19:18:55 V. M. dešine ranka suduoda S. R. į kairę galvos pusę. Nuo smūgio S. R. griūna ant lovos, po ko 19:19:03 V. M. dešine koja suduoda 1 smūgį S. R. į sėdmenis. Po šių smūgių V. M. nueina ir atsigula į savo lovą. S. R. atsikelia, atsisėda, vėl atsigula, vartosi ant lovos. 19:31:47 V. M. staigiai atsikelia nuo lovos, prieina prie S. R., gulinčio ant lovos. S. R. tuo metu guli ant dešinio šono. V. M. jį apverčia ant nugaros, 4 kartus dešinės rankos kumščiu suduoda į kairę veido pusę, po ko dar ant galvos užmeta antklodę, o pats nueina ir atsigula. 19:32:20 į kambarį užeina du vyrai (darbuotojai). Sustoja tarpduryje, po to prieina prie S. R., nukelia antklodę nuo galvos, paguldo ir išeina. 19:44:08 V. M. vėl atsikelia, prieina prie S. R., patraukia antklodę nuo galvos, dešine ranka suduoda du smūgius į kairę galvos pusę, vėl užmeta antklodę ant galvos ir nueina atsigula ant savo lovos. 19:44:37 į kambarį užeina vienas vyras (darbuotojas), stovi tarpduryje. 19:44:45 prieina dar vienas. Jie abu prieina prie S. R., nuima antklodę nuo galvos, pasilenkia prie jo, po to atsitraukia. Tada V. M. atsikelia nuo lovos, pasiima striukę ir kartu su tais vyrais išeina. 19:48:58 į kambarį užeina du darbuotojai. Prieina prie S. R., dar prieina ir trečias darbuotojas. Vienas iš darbuotojų judina S. R. už rankos, kitas šviečia žibintuvėliu, po ko jie visi išeina. 20:11:55 atsidaro durys ir užeina darbuotojai bei medikų brigada. Medikai prieina prie S. R., pasilenkia, pajudina, pradeda teikti pagalbą. Apžiūrint failą pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112201841_20200112203159_2676192, kurio trukmė yra 13 min. 188 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Įrašo pradžios laikas yra 20:18:41. Kambaryje ant vienos lovos guli vyras. Ant kitos lovos guli S. R., prie jo yra greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios medikai teikia S. R. pagalbą. 20:29:19 atneša neštuvus, S. R. paguldo ir išveža (t. 1, b.l. 26-27).

Patikrinus V. M. blaivumą alkoholio matuokliu, 2020 m. sausio 13 d. 01:34 val. jam nustatytas 1.59 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 108).

Pagal pateiktus Vilniaus meisto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugų gavėjo priėmimo ir išleidimo aktus (Nr. 190 ir 193) (t. 1, b. l. 71, 72), S. R. į šią įstaigą buvo priimtas 2020 m, sausio 12 d., 17.20 val., nurodyta, be kita ko, kad matyti kairio paakio žaizda, nepajėgus atlikti patikrą dėl (ne) blaivumo; 2020 m., sausio 12 d., 18.15 val. priimtas V. M., nustatytas girtumas – 2.86 promilių.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Baudžiamojoje byloje V. M. kaltinamas tuo, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo – S. R. sveikatą (jį suluošino). 

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu bei kitus byloje surinktus duomenis, ištirtus teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: V. M. 2020 m. sausio 12 d. nuo 19.04 val. iki 19.44 val., Vilniaus miesto nakvynės namų patalpose, kambaryje Nr. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vėliau – 2020 m. sausio 13 d., 01.34 val. nustatyta 1.59 promilių etilo alkoholio) spyrė S. R. vieną kartą į sėdmenis ir vienuolika kartų sudavė rankomis bei kumščiais į veidą ir galvą, padarydamas nukentėjusiajam atitinkamus sužalojimus. Šios aplinkybės nustatytos įvertinus kaltinamojo parodymus – tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, juos sugretinus su įrodymais – liudytojo S. S. parodymais bei nukentėjusiojo S. R. parodymais, ypač įvertinus šiuos įrodymus visumoje su vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas konkretus nagrinėjamas įvykis, esančia informacija. Būtent šiame įrodyme – vaizdo įraše, detaliai matyti visi kaltinamojo įvykdyti smurtiniai veiksmai, be kita ko – ir tai, jog būtent šie veiksmai akivaizdu ir lėmė nukentėjusiojo patirtus sužalojimus. Konkretūs nukentėjusiojo sužalojimai - poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veido srityje, ūmus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze – nustatyti tiek iš medicininių duomenų, tiek ir iš specialisto išvados, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad minėti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimas pastebėtina, jog kaltinamasis, duodamas parodymus, tam tikru aspektu savo veiksmų pavojingumą bei jų sukeltas pasekmes buvo linkęs švelninti – kaip matyti, jis kėlė tam tikras abejones ir klausimus, ar tokie, jo požiūriu – ne tokie pavojingi veiksmai kaip sudavimas delnu galėjo lemti tokius padarinius (visgi iš esmės neginčydamas savo kaltės, jog jis įvykdė nurodytus veiksmus). Visgi tokie jo paaiškinimai, kaip minėta, vertinti tik kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę, pateisinti savo veiksmus ir pan. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų specialisto paaiškinimų – labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajam smūgius į veido sritį, kas sukėlė staigią galvos rotaciją (pasisukimą) ir dėl ko nuo pertempimo plyšo galvos smegenis po kietuoju dangalu suspaudęs galvos smegenis; mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokštumą; be to, nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent kaip užfiksuota ekspertui parodytame vaizdo įraše. Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, iš tikrųjų nors vizualiai konkretūs smūgiai (nevertinant jų intensyvumo) ir negali būti pripažinti kaip itin stiprūs ir pan., visgi akivaizdžiai matyti, jog dėl tokių smūgių nukentėjusiojo galva itin staigiai pasisukdavo.

Taigi teismas, įvertinęs visus šiuos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nustatyti visi objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai – o būtent, kaltinamasis mušdamas (suduodamas įvardytus smūgius) sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl subjektyviosios pusės teismas pažymi, jog šiuo atveju yra pagrindo pripažinti kaltinamojo veikoje buvus tiesioginę (neapibrėžtą) tyčią – kaip matyti, kaltinamojo didžioji dalis smurtinių veiksmų buvo nukreipti būtent nukentėjusiajam į galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno dalį, ir akivaizdu, jog smūgiai (pasikartojantys ir gausūs) į galvą yra pavojingi ir jais galimos sukelti sunkios pasekmės; nors kaltinamasis nurodė, kad jis tenorėjo išsimiegoti, o nukentėjusysis jam trukdė – tai leidžia visgi pripažinti, jog kaltinamasis siekė sukelti padarinius žmogaus sveikatai, norėjo jų (kad ir tikslas buvo – pailsėti, nutildžius nukentėjusįjį). Taigi šiuo aspektu teismas vertina, kad jis nurodytus veiksmus įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi V. M. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BKJ 135 straipsnio 1 dalyje, nes nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai jo veikoje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta, pareikšti civiliniai ieškiniai, žala (ar jos dalis) neatlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veikė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastebėtina, kad nors, kaip išplaukia iš kaltinamojo parodymų, atitinkamus jo smurtinius veiksmus iššaukė tai, kad jis buvo pavargęs, norėjo miego, o nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, jam trukdė – šūkavo ir nenurimo, nors kaltinamasis to prašė, visgi šios aplinkybės šiuo atveju teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotos informacijos (vaizdo įrašas be garso), nors iš tikrųjų matosi iš nukentėjusiojo elgesio – gestikuliavimo, nekoordinuotų judesių ir pan., kad jis galimai trukdė kaltinamajam ilsėtis, visgi kaltinamojo reakcija į tokį elgesį akivaizdžiai neadekvati, įvertinus, be kita ko – kad užfiksuoti ir jo smurtiniai veiksmai tuo momentu, kai nukentėjusysis tiesiog guli nejudėdamas. Taigi pats smurto, panaudoto prieš nukentėjusįjį intensyvumas, tai, kad nukentėjusysis, kaip matyti – jokios grėsmės kaltinamajam nekėlė ir pan., neleidžia vertinti, kad nukentėjusiojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 118), daug kartų baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį, be kita ko, ir dėl nusižengimų, padarytų jam esant neblaiviam (t. 1, b. l. 119-150). Pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu dėl nusižengimų, numatytų ANK 488 str. 2 d., nurodė, kad jie buvo nustatyti irgi dėl to, kad konfliktuojanti su juo dėl turto sesuo pastoviai kviečia policiją, visgi įvertinus, kad nutarimai, priimti tose administracinių nusižengimų bylose, įsiteisėję, teismas jų ignoruoti negali. Nurodė, kad nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, nėra.

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelės rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, tiek apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, tiek ir konkrečią nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, visgi konkrečiu atveju, kaip minėta, už kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą numatyta vienintelės rūšies bausmė – būtent laisvės atėmimas, atitinkamai nukrypti nuo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (t. y. skirti švelnesnės rūšies nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė) teismas gali tik esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nenustatyta sąlygų skirti švelnesnę bausmę, numatytų BK 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalis taip pat numato galimybę teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visgi šiuo atveju teismas vertina, kad tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sankcijos, numatytos už kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą, nenustatyta. Kaip minėta, nors kaltinamasis neteistas, visgi byloje surinkti duomenys jo elgesio neapibūdina kaip nepriekaištingo – kaip minėta, jis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už administracinius nusižengimus, padarytus jam esant neblaiviam. Taigi jo elgesys, nesilaikant atitinkamų visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, nepripažintinas atsitiktiniu. Be to, teismas akcentuoja ir konkrečios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamojo veiksmai sukėlė iš tikrųjų sunkius padarinius nukentėjusiojo sveikatai, kaip matyti – padariniai jaučiami ir iki šiol, be to, atkreiptinas dėmesys ir į jau minėtą aplinkybę apie pakankamai gausų smūgių, suduotų nukentėjusiajam, skaičių, intensyvumą ir pan. Be to, teismo vertinimu, reikšminga ir aplinkybė, jog po atitinkamų smūgių, taip pat – ir po paskutinių smūgių, po kurių nukentėjusysis liko gulėti lovoje, kaltinamasis tiesiog atsigulė, norėdamas, kaip paaiškino, pamiegoti, t. y. jis buvo visiškai abejingas pasekmėms, kurias galimai sukėlė nukentėjusiajam (jo sveikatai), nors, kaip matyti iš liudytojo S. S. parodymų, atėję į kambarį jie rado nukentėjusįjį gulintį ištinusiu veidu bei jam bėgo kraujas iš nosies.

Visgi nustatant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į jau minėtų bausmės individualizavimui aplinkybių visumą, ypač akcentuojant nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, nėra teistas ir pan. Be to, nors nukentėjusiojo elgesys šiuo atveju nebuvo pripažintas atitinkančiu atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., t. y. kaip provokuojantis ar rizikingas, visgi skiriant konkretų bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis irgi buvo neblaivus. Dėl ko skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliai sankcijos ribai, o būtent – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XVIII skyriuje (t. y. tokia galimybė numatyta tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, išskyrus nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, tarp jų – šio kodekso XVIII skyriuje (t. y. skyriuje, numatančiame nusikaltimus žmogaus sveikatai).

V. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 13 d., 01.00 val., paleistas 2020 m. sausio 13 d. (tikslus paleidimo laikas – valanda nenurodytas) (t. 1, b. l. 73-75, 90). Šis laikinojo sulaikymo laikas – 1 para, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 941) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

S. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad jis buvo sumuštas, jam buvo padaryta sunki galvos trauma, dėl kurios buvo operuotas, patyrė fizinę ir moralinę žalą, kurią vertina 2000 eurais (t. 1, b. l. 34).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 2 726,83 eurų turtinę žalą, padarytą PSDF biudžetui , dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo, ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55-57).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. M. priteistina 2 726,83 eurų turtinė žala bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo daryta operacija, gulėjo reanimacijoje, vėliau, nors siūlė jam reabilitaciją – atsisakė, nemėgsta ligoninių, po įvykio negali pakelti rankų, pastoviai skauda galvą, gerai receptinius vaistus, kuriuos išrašo gydytojai.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, būtina įvertinti ir teismų praktikoje priteisiamus panašiais atvejais neturtinės žalos dydžius.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad nusikaltimu, dėl kurio, kaip minėta, pripažintinas kaltu V. M., padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas ūmus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas; nukentėjusysis buvo operuotas ir teismui iš tikrųjų, įvertinus tiek medicininius duomenis, tiek ir nukentėjusiojo paaiškinimus, nekyla abejonių dėl to, kad padariniai sveikatai vis dar išlikę, jam padaryta neabejotina žala, susijusi tiek su fiziniu skausmu, nepatogumais ir pan., be kita ko - ir atitinkamais padariniais bei pakitimais sveikatai. Todėl įvertinęs šiuos argumentus, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikoje priteisiamus už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis – 2000 eurų yra protingas ir proporcingas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręstini vadovaujantis BKPK 94 straipsnio nuostatomis:

- antklodė pakuotėje ir vokas, kuriame V. M. rankų nuoplova, saugojami Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (2020 m. kovo 3 d. nutarimas, 2020 m. kovo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004723 (t. 1, b. l. 20-22) – sunaikintini;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais - paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinojo sulaikymo laiką 2020 m. sausio 13 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 726,83 eurus (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 83 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

S. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti S. R. naudai iš V. M. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su kompaktine laikmena – palikti saugoti byloje;

2) pakuotę ir voką su nuoplova, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (2020 m. kovo 3 d. nutarimas, 2020 m kovo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004723) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė