Civilinė byla Nr. eB2-1589-221/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.4.4.9

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. P.,

nustatė :

Ieškovė UAB „Komotos sistemos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB IT HELPAS (toliau – ir atsakovė). Ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 9 296,59 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, yra gyvybingas ir nėra likviduojamas dėl bankroto. Ieškovės nuomone, yra visos šios sąlygos, taip pat yra galimybė, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovė parengs ir pateiks teismui tvirtinti atsakovės dalyviams ir kreditoriams priimtiną restruktūrizavimo planą. Ieškovė nurodo neprašanti teismo skirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kadangi, ieškovės nuomone, atsakovė yra nedidelė įmonė, kreditorių yra nedaug, todėl nebus sudėtinga atsakovės vadovui pačiam atlikti įstatyme nustatytas restruktūrizavimo administratoriaus funkcijas (JANĮ 103 straipsnio 3 dalis). Be to, neskiriant administratoriaus, bus sutaupyta dalis atsakovės pajamų.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas A. P. (toliau – ir trečiasis asmuo).

Atsiliepime į pareiškimą trečiasis asmuo prašo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei, nustačius, kad yra pagrindas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti ne atsakovės vadovą, o nešališką nemokumo administratorių. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis yra atsakovės akcininkas. Ieškovės ir atsakovės vadovas ir akcininkas, valdantis kontrolinį šių juridinių asmenų akcijų paketą, yra M. B. Ilgą laiką trys juridiniai asmenys (UAB „Komotos sistemos“, UAB IT HELPAS ir A. P. firma „Komota“) bendradarbiavo, tačiau, kilus konfliktui tarp akcininkų M. B. ir A. P., prasidėjo teisminiai ginčai. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 A. P. firmai „Komota“ iš atsakovės buvo priteista 23 264,38 Eur skola. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei, kurio pagrindu prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei, susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Skola tarp dviejų susijusių juridinių asmenų atsirado fiktyviai imituojant atitinkamus sandorius, kadangi atsakovė ir jos vadovas tikslingai tam ruošėsi, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tikslingai privedė atsakovę prie nemokumo būsenos, kad galėtų įmonei iškelti nemokumo bylą ir sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus. M. B. veiksmai, tikslingai privedant atsakovę prie nemokios įmonės būsenos, galbūt turi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, požymių. M. B. siekia išvengti kontrolės, kad nuslėptų galbūt neteisėtus savo veiksmus, todėl, iškėlus restruktūrizavimo bylą ir nepaskyrus atsakovei nemokumo administratoriaus, kuris patikrintų restruktūrizuojamos įmonės veiklą ir aktualiu laikotarpiu sudarytus sandorius, būtų iš esmės pažeisti visų įmonės kreditorių interesai.

Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB IT HELPAS. Atsakovė nurodo, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį nutraukus patalpų nuomos sutartį su A. P. firma „Komota“ ir optimizavus įmonės veiklos sąnaudas (veiklą perkėlus į kitas patalpas, kurių nuoma ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus apie 2,5 karto mažesni), per metus išlaidos patalpų nuomai sumažėjo apie 60 proc. arba 6 000 Eur be PVM. Šio optimizavimo rezultatai pasijautė jau 2019 metų antroje pusėje, kurį įmonė baigė pelningai. Trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių pelnas būtų buvęs didesnis, jei ne teisinės išlaidos bylinėjantis su A. P. firma „Komota“, siekusios apie 2 500 Eur. Dideli antrojo ketvirčio nuostoliai susidarė dėl dvigubos nuomos ir patalpų remonto išlaidų (remonto reikalavusios naujos patalpos buvo išsinuomotos dar balandžio mėnesį, tačiau kol vyko jų remontas, veikla buvo vykdoma senoje vietoje). 2020 metais toliau optimizuojama įmonės veikla, atsisakant mažai pelningos ir daug sąnaudų reikalaujančios kompiuterių serviso veiklos, siekiama išvystyti prioritetinę ir šiuo metu aktualią apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiūros sritį. Kadangi stengiamasi dirbti su didesniais užsakovais ir projektais, taupant įmonės lėšas, nuo 2020 metų vasario mėnesio iki 0,5 etato buvo sumažintas įmonės administratorės darbo krūvis, taip pat iškart po karantino panaikinimo 2020 metų birželio–liepos mėnesiais buvo sukurtos naujos 1,5 etato technikų darbo vietos. Neigiamas 2020 metų pirmojo ketvirčio rezultatas didžiąja dalimi buvo sąlygotas didelių teisinių išlaidų (apie 1 500 Eur). Nepaisant neigiamos karantino įtakos 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesiais, pasibaigus karantinui, įmonė dirba pelningai: per du pastaruosius mėnesius preliminariais duomenimis gauta 5 716 Eur pelno. Per šiuos metus buvo sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiūros sutarčių, nuolatiniai užsakymai gaunami iš pagrindinės įmonės akcininkės UAB „Komotos sistemos“, pasibaigus karantinui ir atsiradus pakankamai technikų darbo jėgos, atnaujinami pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Šiuo metu atsakovė neturi pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš visų kreditorių tik A. P. firma „Komota“ yra pradėjusi priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės, dėl to yra areštuotas įmonės turtas ir sąskaitos kredito įstaigose, apsunkinta atsakovės veikla. Kiti didieji kreditoriai laikosi nuomonės, kad atsakovei pavyko optimizuoti sąnaudas, nepaisant karantino ir antstolio veiksmais apsunkintos atsakovės veiklos, dirbama pelningai, todėl tikslinga tęsti atsakovės veiklą, kad iš jos gaunamo pelno ji galėtų grąžinti skolas visiems kreditoriams. Šiuo metu atsakovės sąskaitose kredito įstaigose yra beveik 9 000 Eur, tai sudaro apie 36 proc. A. P. firmai „Komota“ priteistos sumos, atsakovei debitoriai taip pat skolingi nemažas sumas. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 5 838,81 Eur, 2020 m. gegužės 1 d. – 8 223,58 Eur. A. P. yra tiesiogiai su atsakove konkuruojančios įmonės – firmos „Komota“ savininkas ir vadovas, siekiantis įvairiais būdais gauti komercinę M. B. valdomos įmonės informaciją. Akcininkas A. P. yra ne kartą įvairiais būdais reikalavęs atsakovės komercinės informacijos, kurios jis neturi teisės gauti pagal atsakovės įstatus. Skola A. P. firmai „Komota“ didžiąja dalimi susidarė dėl ankstesnio atsakovės vadovo, sutarties sudarymo metu kartu buvusio ir A. P. firmos „Komota“ direktoriumi, sudarytos ydingos patalpų nuomos sutarties, pagal kurią atsakovė, nuomodama 50 kv. m plotą, kuris sudaro 23,82 proc. nuo 209,83 kv. m viso pastato ploto, įsipareigojo padengti 50 proc. viso pastato, kuriame taip pat veiklą vykdė firma „Komota“, kiti nuomininkai, išlaidų. Finansinė įmonės situacija A. P. buvo visą laiką žinoma, jo prašymai pateikti metines ar tarpines įmonės finansines ataskaitas visuomet buvo vykdomi, todėl jo teiginiai, kad atsakovė nemoki tapo tik 2020 metų pradžioje, neturi pagrindo. Nei A. P., nei jo atstovas jau 2 metus nedalyvauja eiliniuose akcininkų susirinkimuose, neeiliniuose akcininkų susirinkimuose, svarstant įmonės nemokumo sprendimo klausimus, balsuoja prieš įmonės mokumo atstatymo sprendimus.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkintinas.

Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Juridiniams asmenims, išskyrus numatytus JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

Taigi įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Siekiant iškelti UAB IT HELPAS restruktūrizavimo bylą, turi būti nustatyta, kad įmonė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: 1) juridinis asmuo yra nemokus arba 2) yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių; antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Analizuojant UAB IT HELPAS būseną pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, nustatyta, kad atsakovė pateikė preliminarų balansą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., iš kurio matyti, kad nurodytu laiku atsakovė turėjo turto už 30 834 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 61 829 Eur. Taigi UAB IT HELPAS laikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai du kartus viršija jos turto vertę, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad UAB IT HELPAS turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad UAB IT HELPAS nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų nemokumo proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB IT HELPAS tęsia savo vykdomą ūkinę komercinę veiklą, todėl teismo pareiga yra įvertinti, ar ši vykdoma veikla leis atsakovei įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ateityje.

Teismo vertinimu, atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš VĮ Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB IT HELPAS įregistruota 2015 m. gruodžio 2 d. Iš atsakovės balanso, pateikto už 2015 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 6 251 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 4 205 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus duomenimis, nurodytu laikotarpiu atsakovės nuostoliai sudarė 454 Eur. Iš atsakovės balanso, pateikto už 2016 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 3 021 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 11 344 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus duomenimis, nurodytu laikotarpiu atsakovės nuostoliai sudarė 10 369 Eur. Iš atsakovės balanso, pateikto už 2017 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 11 738 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 19 645 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus duomenimis, nurodytu laikotarpiu atsakovė gavo 416 Eur pelno. Iš atsakovės balanso, pateikto už 2018 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 13 176 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 31 736 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 metus duomenimis, nurodytu laikotarpiu atsakovės nuostoliai sudarė 10 653 Eur. Iš atsakovės balanso, pateikto už 2019 metus, nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 14 856 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 45 501 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 metus duomenimis, nurodytu laikotarpiu atsakovės nuostoliai sudarė 12 085 Eur. Atsakovės į civilinę bylą pateikto balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. duomenimis, atsakovė turėjo turto už 19 349 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 53 058 Eur. Iš nurodyto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 064 Eur nuostolius. Kaip minėta, atsakovė pateikė ir preliminarų balansą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., kuriame nurodyta, kad atsakovė turėjo turto už 30 834 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 61 829 Eur. Preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos už nurodytą laikotarpį duomenimis, atsakovės nuostoliai sudarė 350 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų nuo jos įsteigimo dienos, ji beveik visą laiką dirba nuostolingai (išskyrus 2017 metus, kai buvo gautas 416 Eur pelnas). Atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėja. Nors iš pateiktų balansų matyti, kad didėja ir atsakovės turimas turtas, tačiau šis didėjimas didžiąja dalimi nulemtas augančių debitorinių skolų, o tai rodo, kad dalis atsakovės klientų vengia su ja atsiskaityti, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad deda pastangas atgauti šias skolas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad UAB IT HELPAS laikotarpiu nuo 2016 metų iki dabar tik kartą, t. y. 2020 m. liepos 24 d., kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš A. P. firmos „Komota“. Dėl to atsakovės argumentas, jog debitoriai atsakovei skolingi nemažas sumas, neįrodo jos galimybių sėkmingai tęsti vykdomą veiklą, leisiančią vykdyti prievoles ateityje. 

Atsakovė taip pat yra nurodžiusi, kad per šiuos metus buvo sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiūros sutarčių, nuolatiniai užsakymai gaunami iš pagrindinės įmonės akcininkės UAB „Komotos sistemos“, pasibaigus karantinui ir atsiradus pakankamai technikų darbo jėgos, atnaujinami pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Teismas, norėdamas įvertinti šiuos atsakovės teiginius, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovės sudarytas/vykdomas sutartis, projektus, išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, atsakovės generuojamas/planuojamas generuoti ateityje pajamas, veiklos sąnaudas, atsakovės vykdomą veiklą ir jos perspektyvas, nepateikė duomenų, kokių ekonominių, techninių, organizacinių ir kitų priemonių bus imamasi, siekiant įveikti įmonės finansinius sunkumus, išsaugoti jos gyvybingumą ir išvengti bankroto (pvz., nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, darbo organizavimo tobulinimas, naujų prekių/paslaugų gamyba/teikimas, numatomas įsigyti/parduoti turtas, numatomi gauti kreditai ir pan.), patvirtinančių, jog atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla leis jai vykdyti savo prievoles ateityje, ir įpareigodamas atsakovę pateikti teismui nutartyje paminėtus įrodymus (duomenis), pagrindžiančius JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, t. y. kad atsakovė yra gyvybinga – vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje. Vykdydama šį teismo įpareigojimą, atsakovė pateikė teismui negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, PVM sąskaitas faktūras pagal nurodytas nuomos sutartis, sąskaitas už teisines paslaugas, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, išrašomų sąskaitų faktūrų registro duomenis, duomenis apie įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvimo, banko sąskaitų išrašus. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovės sudarytas/vykdomas sutartis, projektus, nors buvo įpareigota tai padaryti, todėl teismas negali laikyti pagrįstu atsakovės teiginio, jog per šiuos metus buvo sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiūros sutarčių, pasibaigus karantinui ir atsiradus pakankamai technikų darbo jėgos, atnaujinami pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovė planuoja pelną gauti iš tos pačios veiklos, kurią vykdant jos finansinė padėtis tapo itin sunki, ji praktiškai visą laiką nuo įmonės įregistravimo veikė nuostolingai (išskyrus 2017 metus). Atsakovė nurodo siekianti vystyti prioritetinę apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiūros sritį, tačiau šie jos teiginiai, kaip ir teiginiai apie naujas sutartis, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, nepateikti duomenys apie atsakovės generuojamas/planuojamas generuoti ateityje pajamas, veiklos sąnaudas, kiti skaičiavimai, leidžiantys spręsti apie atsakovės vykdomos veiklos perspektyvumą. Atsakovė nenurodo, kad atliks esminius struktūrinius pertvarkymus (atsakovė nurodė tik puse etato sumažinusi įmonės administratorės darbo krūvį ir sukūrė naują 1,5 etato technikų darbo vietą). Kaip minėta, atsakovė nurodo turinti nemažai debitorinių įsiskolinimų, tačiau ši priemonė vertintina kritiškai, nes nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė ėmėsi konkrečių priemonių, kad skolos būtų atgautos, duomenų, jog pradėtos derybos ar teisminiai procesai su debitoriais dėl skolų atgavimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad daug lėšų sutaupyti padės sudaryta nauja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tačiau, teismo vertinimu, vien ši priemonė nėra pakankama veiklai atstatyti, stabilizuoti ir ateityje įvykdyti savo prievoles. Iš atsakovės pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog jos nurodomos priemonės sudarys pakankamas sąlygas atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalią veiklą. Teismo vertinimu, vien veiklos tęsimas, prielaidos ateityje uždirbti pelną iš šios veiklos, kuri beveik visą įmonės gyvavimo laiką buvo nuostolinga, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės gyvybingumą.

Nurodytų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad įmonė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir iškelti jai restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS (juridinio asmens kodas 304146354).

Nutarčiai įsiteisėjus, atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės IT HELPAS turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja        Virginija Lozoraitytė