Civilinė byla Nr. 2-871/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01949-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 109; 129.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, netenkinant atsakovo prašymo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo UAB „Kamesta“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė (b.l. 9-12).

Ieškovas UAB „Kamesta“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nevykdoma Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis (b.l. 38).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto nuostatas tokiu būdu:

   „4. šalys susitaria, kad atsakovas 3 punkte nurodytą įsiskolinimą ieškovui sumokės pervedant pinigines lėšas pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras į ieškovo atsikaitomąją sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini) šia tvarka:

    4.1. Iki 2012 m. gruodžio 28 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 000 000 Lt (vieną milijoną litų) skolos;

   4.2. Iki 2013 m. kovo 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638, 30 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 30 ct) skolos;

    4.3. Iki 2013 m. balandžio 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638, 30 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 30 ct) skolos;

    4.4. Iki 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638, 30 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 30 ct) skolos;

    4.5. Iki 2013 m. birželio 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638, 30 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 30 ct) skolos;

     4.6. Iki 2013 m. liepos 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638, 30 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 30 ct) skolos;

     4.7. Iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas ieškovui sumoka 921 638, 28 Lt (devynis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 28 ct) skolos“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                            Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 415 733,87 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos UAB „Kamesta“ naudai. Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką teismas netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties.  Sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama taikos sutartį, atsižvelgė į turimas ir disponuojamas pinigines lėšas vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko su ieškove ir sudarė taikos sutartį sutartomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos nutartis sustabdyti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, nėra kliūtis išduoti vykdomąjį raštą, kadangi 2013 m. birželio 13 d. nutartis yra įsiteisėjusi, tik vykdomasis raštas negalės būti pateiktas vykdymui. Teismas netenkino prašymo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, nes atsakovo skola ieškovui yra apie 11 mln. litų, kurios net dalies nėra sumokėta, o tai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą- UAB „Kamesta“ prašymą atmesti ir tenkinti apelianto prašymą (b.l. 87-88).  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad esant sustabdytam 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 vykdymui, teismas net negalėjo spręsti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

2. Teismas nepagrįstai iškėlė privataus asmens komercinį interesą aukščiau visuomenės interesų, tuo pažeisdamas viešą interesą, nes asignavimai Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai vykdyti savivaldybės 2012 metų biudžete nenumatyti. Todėl dalies visuomenei svarbių sričių, išdavus vykdomąjį raštą, tinkama veikla bus paralyžuota, kadangi šios sritys praras Kauno miesto savivaldybės finansavimą, būtiną užtikrinti tinkamą jų veiklos vykdymą.

3. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siekdama apsaugoti miesto visuomenės interesus prašė pakeisti tik taikos sutarties atsiskaitymo grafiką, nepažeidžiant nei taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nei jos sąlygų.

4. Apeliantas iš UAB „Kamesta“ kartu su lydraščiu gavo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, kurioje nurodoma, kad 1 415 733,87 Lt sumai išieškoti išduodamas vykdomasis raštas. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija gavo tą pačią nutartį, kurioje nurodyta vykdomasis raštas išduodamas 2 415 733,87 Lt sumai. Rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos turi būti taisomos nutartimi, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija tokios nutarties nėra gavusi.

5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų rašytinių įrodymų dėl 494 095,57 Lt sumos reikalavimo, būtent šios sumos Kauno miesto savivaldybės administracija gera valia nemokėjo dėl nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas nemotyvavo, kodėl ši suma priteistina, ar atitinka koncesijos sutarties sąlygas, ar jos skaičiavimai pagrįsti įrodymais.

Ieškovas UAB „Kamesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b.l. 100-104). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliantas neįrodė įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis gali būti atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas nereiškia jo pateikimo vykdyti.

2. Taikos sutarties sąlygos ilgą laiką buvo derinamos tarp šalių. 2012 m. kovo 28d. jas svarstė Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija, taip pat Kauno miesto savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į apelianto pageidavimus mokėjimai buvo nukelti į metų galą, todėl ji privalėjo atitinkamai formuoti ir savo biudžetą. Lėšos savivaldybės biudžete, skirtos atsiskaityti pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį Nr. 1717, kuri buvo sudaryta tarp ieškovo ir apelianto, privalėjo būti apskaičiuotos ir atitinkamai skirstomos būtent koncesijos sutarties vykdymui dar nuo 2008 metų. Tuo tarpu turtinės prievolės nevykdymas, siekiant visuomenei naudingų tikslų, negali būti pateisinamas, nes už turto netekimą ieškovui ne tik atlyginama, bet ir atlyginama teisingai.

3. Nurodo, kad vykdoma turi būti teismo rezoliucinė dalis, kurioje jokios klaidos nėra. Jeigu apeliantui nėra aišku kaip vykdyti teismo nutartį, jis gali kreiptis į nutartį priėmusį teismą ir prašyti išaiškinti nutartį arba prašyti ištaisyti klaidas, padarytas motyvuojamoje dalyje. Mano, kad apeliantas piktybiškai vengia vykdyti teismo nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas ir kuria atsisakyta pakeisti taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (b. l. 9-12). Nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2012 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą (b.l. 41-42). Apeliantas pateikė teismui prašymą dėl minėtos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo (b.l. 30-31). Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 415 733,87 Lt sumos išieškojimo, o apelianto prašymo dėl šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino (b.l. 38-40). Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Atskirasis skundas netenkintinas.

              CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

              Nepagrįsta apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto dėl to, kad nagrinėjant apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdyti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Vykdytino dokumento buvimas per se dar nereiškia, kad jis savaime yra vykdomas, nes CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. Taigi, vykdomojo rašto išdavimą negalima tapatintinti su vykdymo veiksmų atlikimu, jų pradžia, nes vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, galiojanti. Todėl ši teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis), kurio pagrindu galėjo būti ir šio ginčo atveju buvo išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis sustabdyti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, nėra kliūtis išduoti vykdomąjį raštą.

              Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Apeliantas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išduodamas vykdomąjį raštą nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo.

              Kaip matyti iš apelianto teismui pateikto prašymo turinio dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, prašoma pakeisti taikos sutarties atsiskaitymo grafiką, kurio pakeitimas, apelianto manymu, iš esmės nekeičia taikos sutarties sąlygų bei nepažeidžia šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Visgi teismo sprendimo vykdymo tvarkos negalima sutapatinti su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas, kurių pagrindas ir esmė ir buvo apelianto atsiskaitymai už atliktus darbus sutartyje nurodytu grafiku, įvertinus mokėtinų sumų dydį, teigti, kad atsiskaitymo grafiko pakeitimas nekeičia taikos sutarties esmės, būtų neteisinga. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Be to, skirtingai nei teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką paprastai sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 straipsniai). Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, paslepia ar sunaikina teismo sprendimu priteistus pagal individualius požymius apibūdinamus daiktus, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir pan.. Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo. Be to, pažymėtina, kad apeliantas prašė pakeisti ne tik mokėjimų grafiką, bet iš dalies dar ir mokėtinų sumų dydžius. Akivaizdu, kad išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, nes tai reikštų sutarties esminių taikos sutarties sąlygų pakeitimą. Tokiu atveju šalys gali pakeisti sudarytą taikos sutartį tik apibusiu susitarimu arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, privataus asmens komercinį interesą iškėlė aukščiau visuomenės interesų, nes asignavimai Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai vykdyti savivaldybės 2012 metų biudžete nenumatyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas pats savo valia prisiėmė taikos sutartimi nustatytas subjektines teises ir pareigas, Akivaizdu, kad apeliantas turėjo būti įvertinęs savo galimybes vykdyti šalių valią suderintą kompromiso būdu, t.y. prisiimdamas ir įformindamas savo valią atitinkamai sutartyje nustatytomis sąlygomis vykdyti savo įsipareigojimus, apeliantas turėjo būti paskaičiavęs savo galimybes. Tuo tarpu prašymas pakeisti taikos sutarties sąlygas  praėjus vos penkiems mėnesiams nuo šios sutarties sudarymo gali būti vertinamas kaip vengimas bei vilkinimas vykdyti savo įsipareigojimus. Juolab, kad ir priverstinio vykdymo būtinybė iškilo praėjus vos keliems mėnesiams po taikos sutarties sudarymo, o apeliantas naujų, po taikos sutarties sudarymo atsiradusių esminių aplinkybių, lemiančio tokio prašymo teikimo būtinumą, ir nenurodo. Nagrinėjamu atveju apelianto akcentuojamas viešasis interesas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali pateisinti galiojančios teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo ir nusverti teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 str.), nes jis taipogi yra viešo intereso dalis. Pažymėtina, kad nei viešas, nei privatus interesas nėra absoliutus – taip, kaip apelianto akcentuojamas privataus asmens komercinis interesas negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės interesų, taip ir bet kokie teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja valstybines (savivaldos) funkcijas vykdančios institucijos negali sumenkinti ir nuvertinti bendrųjų teisinių principų - šiuo atveju teismo sprendimo vykdytinumo. Juolab, kad nagrinėjamu atveju apelianto įsipareigojimai, kurie turėtų būti įvykdyti taikos sutartimi sulygtomis sąlygomis, privačiam juridiniam asmeniui yra labai dideli (apie 11 mln.), todėl jų savalaikis nevykdymas gali nulemti juridinio asmens nemokumą, tai sukeltų teisinį nestabilumą ir kitiems rinkos dalyviams, nepagerinant jų finansinės padėties.

Remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. Nagrinėjamu atveju vykdytinos teismo nutarties rezoliucinė dalis sutampa su skundžiamoje teismo nutartyje nurodomu vykdomuoju raštu (b.l. 9-12, 38-40). Todėl apelianto argumentai dėl rašymo apsirikimo klaidų skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje neturi įtakos sprendžiamam ginčui.

Apeliantas atskiruoju skundu taipogi ginčija taikos sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumą 415 733,87 Lt sumai. Pažymėtina, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją. Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas taikos sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas, ginčija taikos sutarties sąlygas, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad šalys taikos sutarties 6 punktu aptarė klausimą dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo, jo mokėjimo tvarkos ir nesutarimų dėl to sprendimo būdų. Šiame punkte numatyta, kad iki galutinio susitarimo, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas koncesijos sutartyje Nr. 1717 nustatyta tvarka (b.l. 11).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, netenkindamas apelianto prašymo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 646 str. 3 d.). Kadangi pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.), apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas UAB „Kamesta“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus