Civilinė byla Nr. e2-1184-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00421-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GTV“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „GTV“ iškelta bankroto byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „GTV“. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 142 503,54 Eur. Paaiškino, kad bendrovė nėra sumokėjusi gyventojų pajamų mokesčių ir nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, kurių bendra suma sudaro 6,72 Eur, taip pat bendrovė yra skolinga 131 375,80 Eur pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. birželio mėnesio, apskaičiuoti 11 121,02 Eur dydžio delspinigiai. Be to, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui sudaro 2 550,36 Eur. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. sausio 11 d. ir kt., tačiau nurodymuose nurodytų mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „GTV“.
3. Teismas, įvertinęs 2021 m. balanso duomenis, nustatė, kad UAB „GTV“ turėjo 1 212 745 Eur vertės turtą, iš kurio ilgalaikio turto vertė yra 850 423 Eur, trumpalaikio turto – 362 322 Eur, atsakovės UAB „GTV“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 234 690 Eur. Iš atsakovės vadovo pateikto UAB „GTV“ kreditorių sąrašo, sudaryto 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad atsakovės UAB „GTV“ skolos kreditoriams sąrašo sudarymo metu siekė 2 363 300,79 Eur. Duomenų, kad atsakovė UAB „GTV“ šiuo metu turi daugiau turto, nei nurodyta 2021 m. gruodžio 31 d. balanse, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie turto sudėtį byloje nėra pateikta, todėl teismas negali vertinti jo pakankamumo turimoms turtinėms prievolėms įvykdyti. Nors atsakovės vadovas nurodo, kad iki 2022 m. spalio 17 d. bus gautas 23 952 328 Eur avansinis mokėjimas už parduotą intelektinę nuosavybę, tačiau šiuo metu toks mokėjimas nėra gautas, o aplinkybė, kad dar 2022 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautame rašte atsakovės vadovas buvo nurodęs, kad šią sumą jis gaus iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., sudaro pagrindą abejoti šio turto realumu.
4. Teismas iš viešų VSDFV duomenų nustatė, kad UAB „GTV“ nėra apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų, o tai reiškia, jog atsakovė UAB „GTV“ nebevykdo veiklos, o, nevykdant veiklos, pajamų gavimas nevertintinas kaip realus. Teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
5. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės UAB „GTV“ ne tik ieškovei, bet ir VSDFV Kauno skyriui (išieškoma suma – 2 503,29 Eur), L. V. A. (išieškoma suma – 25 777,78 Eur), UAB „SB lizingas“ (išieškoma suma – 1 542 608,4 Eur), Kauno technologijos universitetui (išieškoma suma – 12 521 Eur), UAB „Juris LT“ (išieškoma suma – 2 406,51 Eur), P. M. (išieškoma suma – 10 827,82 Eur) ir kt. Iš viso antstoliai vykdo skolų išieškojimus iš atsakovės iš viso 1 949 676,66 Eur sumai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriems kreditoriams (Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“, Ž. A. Ž., UAB „Antra kryptis“, UAB „Maridana“, UAB „Visagino linija“) skolų išieškojimai iš atsakovės UAB „GTV“ vykdomi nuo 2016 ir 2017 metų, o ši aplinkybė leidžia spręsti apie ilgalaikes atsakovės UAB „GTV“ finansines problemas.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „GTV“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė UAB „GTV“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės UAB „GTV“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. atsakovės UAB „GTV“ negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė UAB „GTV“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos UAB „GTV“ iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas, vertindamas įmonės mokumą, nepakankamai įsigilino į prašymuose pateiktą informaciją, netinkamai įvertino numatomų investicijų mastą bei vykdomo projekto svarbą nei tik UAB „GTV“, bet ir Lietuvos Respublikai. Vystomo projekto įgyvendinimas ne tik sukurs daug darbo vietų, tačiau bus sukurta ekologiška, gamtą tausojanti padėklų gamyba, bus mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetą.
7.2. Šiuo metu avansinis mokėjimas nėra gautas dėl sudėtingo intelektinės nuosavybės pardavimo proceso, didelės lėšų sumos pervedimo ir lėšų kilmės patikrinimo procedūrų. Gautas investicinio projekto užsakovo patvirtinimas, kad avansinis daugiau nei 23 mln. Eur mokėjimas bus atliktas iki 2022 m. lapkričio 7 d. iš Stambule esančio banko.
7.3. UAB „GTV“ yra moki ir taip patvirtina su atskiruoju skundu teikiamo balanso, sudaryto 2022 m. rugsėjo 29 d., duomenys: turto vertė yra 24 460 590 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 235 314 Eur. Taigi įmonė yra moki ir artimiausiu metu galės atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo, bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo priimti atsakovės teikiami nauji įrodymai (DOK-5136).
9. Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį, pateikė papildomus įrodymus – raštą dėl avansinio mokėjimo, intelektinės nuosavybės perdavimo–priėmimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pridedamų dokumentų turinį, nutaria atsakovės prašymą tenkinti ir nustatyti, kad 2022 m. gruodžio 27 d. rašto (DOK-5288) priedai yra nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria UAB „GTV“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės mokumo vertinimu, taip pat teigia, kad teismas tinkamai neįvertino bendrovės veiklos masto ir pobūdžio.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
13. Bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus, 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
14. Pažymėtina, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad UAB „GTV“ yra nemoki. Iš 2021 m. balanso duomenų matyti (1 t., b. l. 14), kad bendrovės įsipareigojimai (2 234 690 Eur) ženkliai viršija bendrovės turtą (1 212 745 Eur), taigi juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę ir bendrovės turimo turto nepakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję (balanso testas) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1187-407/2022 9 punktą). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie turto sudėtį, atsakovė šios informacijos nepateikė ir bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, todėl neįmanoma įvertinti turto realumo ir jo pakankamumo turimoms prievolėms įvykdyti.
17. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė tarpinį 2022 m. rugsėjo 29 d. balansą, kuriame deklaravo turinti turto bendrai 24 460 590 Eur sumai. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovė į per vienerius metus gautinas sumas įskaitė planuojamą gauti 23 mln. dydžio avansą pagal tarp UAB „ANDRONA“ ir UAB „GTV“ sudarytą investicinio projekto sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šis avansas negali būti laikomas realiu bendrovės turtu.
18. Finansinės ataskaitos turi suteikti tikrą ir teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiama iškraipyti turto, pajamų, sąnaudų ar kitokius duomenis. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Pateikta informacija neturi paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų, kad jie priimtų nepagrįstai palankius įmonei sprendimus, ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato. Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius didžiausias dėmesys skiriamas jų turiniui ir ekonominei prasmei, ne tik formaliems pateikimo reikalavimams (1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-12 (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VAS-26 redakcija), 25, 27, 44, 45 punktai).
19. Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41, 29 punktas). Finansinis turtas balanse gali būti apskaitomas tik tuomet, kai egzistuoja sutartinė įmonės teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, apsikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais, kuri finansinėse ataskaitose parodoma kaip už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos, iš anksto sumokėtos sumos už finansinį turtą ir kitos pagal sutartis užregistruotos finansinės skolos įmonei (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, 4.3 papunktis). Finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, 24 punktas).
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perleidusi intelektines nuosavybės teises UAB „ANDRONA“ ar kitam asmeniui, nėra duomenų, kad būtų pradėjusi vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį. Priešingai, iš atsakovės pridedamos 2020 m. birželio 29 d. sutarties su O. S. (O. S.) matyti, kad O. S. yra tik intelektinės nuosavybės perpardavinėtojas (sutarties 1.4, 4.1, 4.3 ir kt. papunkčiai). Iš atsakovės pridedamų dokumentų turinio finansinės atskaitomybės sudarymo kontekste matyti, kad iš esmės vyksta tik derybos dėl intelektinės nuosavybės perdavimo (pardavimo), todėl 23 mln. dydžio avansas nepagrįstai tarpiniame balanse apskaitytas kaip realus bendrovės turtas, per vienerius metus gautinos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad avansas buvo planuojamas gauti dar 2022 m. rugpjūčio 29 d., bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo atidėtas du kartus, tačiau avansinis mokėjimas gautas nebuvo. Be to, remiantis 2020 m. birželio 29 d. sutarties 4.4 papunkčiu, intelektinės nuosavybės gavėjas–pardavėjas įsipareigojo intelektinės nuosavybės savininką ne rečiau kaip du kartus per mėnesį informuoti apie intelektinės nuosavybės pardavimo procesą. Nors atsakovė į bylą teikė ne vieną O. S. raštą apie įsipareigojimą sumokėti avansą iki tam tikros datos, tačiau tikrosios avanso nesumokėjimo priežastys teismui liko neatskleistos, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl neatlikto avansinio mokėjimo – nepagrįsti įrodymais.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „GTV“ finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai. Iš Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. teismo vykdomąjį raštą nuo 2016 m. gegužės 23 d. vis dar išieškoma 144 442,91 Eur dydžio skola Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „NORVELITA“ naudai (1 t., b. l. 83), pagal 2016 m. balandžio 25 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą nuo 2016 m. birželio 22 d. vis dar išieškoma 70 499,32 Eur dydžio skola Ž. A. Ž. naudai (1 t., b. l. 181) ir kt.
22. Apeliacinės instancijos teismas laiko reikšminga ir tai, kad atsakovė turi mokestinių nepriemokų bei 124 634,71 Eur dydžio įsiskolinimą darbuotojams nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 144). Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad mokestinius įsipareigojimus ar darbo užmokesčio skolą dengia bent iš dalies. Priešingai, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad skola VSDFV biudžetui nepakito. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pavyzdžiui, išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022 ir kt.).
23. Nors atsakovė akcentuoja savo vykdomos veiklos specifiškumą, teikia įrodymus apie investuotojų paiešką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės vykdomos veiklos vertinti kaip gyvybingos ir leisiančios stabilizuoti bendrovės padėtį ateityje. Pažymėtina, kad užsakovas UAB „ANDRONA“ ir atsakovė UAB „GTV“ dar 2020 m. birželio 29 d. sudarė susitarimą dėl projekto vystymo, tačiau per daugiau nei dvejus metus rezultatai pasiekti nebuvo. 2022 m. gegužės 16 d. buvo sudarytas susitarimas su Vokietijos bendrove „TRIUMPH INVEST GmbH“, tačiau atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ir šis susitarimas dar nėra pradėtas vykdyti dėl karo veiksmų Ukrainoje. Atsakovė nepateikė duomenų, kad padėtis yra realiai pasikeitusi ir galima pagrįstai tikėtis šios sutarties vykdymo 2023 m. sausio mėnesį. Atsakovė yra pateikusi ir daugiau susitarimų, produkto ir investicijų pristatymą bendrovėms Lietuvoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių susitarimų vertinti kaip realių. Priešingai, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie gautas (gaunamas) pajamas iš savo veiklos. Matyti, kad bendrovės veikla iš esmės priklauso nuo investuotojo, kuris nėra surastas. Taigi tolesnis nuostolingos veiklos vykdymas gali tik didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus ir daryti žalą tiek kreditoriams, tiek pačiai skolininkei.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir iškėlus bankroto bylą, bendrovė turi galimybę ją nutraukti JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, mokestinių prievolių, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis