Civ. b. Nr. e2A-276-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42995-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. G. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl sutarties ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. R.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2016-06-21 „Sutartį dėl kompensacijos sumokėjimo“, 2016-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-240/2017, kuri buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, ieškovė buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrai grupėje su Z. U., V. P. ir V. R., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 580 000 Lt (167 979,61 Eur) vertės UAB Medicinos banko turtą, tokiu būdu padarydama UAB Medicinos bankui 580 000 Lt dydžio žalą. Ieškovė yra ūkininkė, o po jai pareikštų kaltinimų buvo ne tik areštuotas visas jos turtas, bet ir visoms Lietuvos Respublikos finansų įstaigoms išsiuntinėtas pranešimas, kad UAB Medicinos bankas pareiškė 1 428 108,25 Eur civilinį ieškinį. Esant tokiai situacijai, kai kitoms finansų institucijoms buvo išsiuntinėtas raštas, kad įsiskolinimas UAB Medicinos bankui siekia 1 428 108,25 Eur, tokiu būdu atimant galimybę skolintis kitur, vienintelė išeitis buvo bet kokiu būdu susitarti su UAB Medicinos banku dėl turto arešto panaikinimo, kad galėtų ūkininkauti ir turėtų iš ko pragyventi. Apie tokią situaciją žinojo UAB Medicinos banko atstovai, kurių iniciatyva ir buvo areštuotas turtas bei pateikė pasiūlymą atsisakyti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, dėl ko būtų nuimtas areštas turtui, tačiau ieškovė privalėjo pasirašyti rašytinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo padengti bankui 30 000 Eur dydžio kito asmens V. R. skolą. Neturėdama kitos išeities, ieškovė sutiko prisiimti kito asmens prievolę bankui, o UAB Medicinos banko darbuotojai, žinodami bei suprasdami, kad tik nuo jų valios priklauso, ar bus panaikintas areštas turtui, privertė pasirašyti nenaudingą sandorį, iš kurio ieškovė negavo jokios naudos, o įsipareigojo padengti 30 000 Eur dydžio kito asmens įsiskolinimą tam pačiam bankui, įkeisdama 82 200 Eur vertės savo turtą ir dar išrašydama vekselį bankui tai pačiai 30 000 Eur sumai. Esant normalioms sąlygoms, tai yra be banko darbuotojų manipuliavimo turto areštu, niekada nebūtų tokio sandorio sudariusi.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pasirašė su atsakovu jai naudingą sutartį, išvengė atsakovo pretenzijų dėl 392 303,89 Eur žalos atlyginimo, kai atsakovui šiuo metu yra įsipareigojusi nuo 2016-06-25 iki 2019-06-25 sumokėti tik 30 000 Eur su 2 procentų metinėmis palūkanomis. Ieškovės elgesys prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams: sąžiningumo, teisingumo bei sutarties privalomumo. Ieškovė nepasirašė sutarties skubiai, o jos ketinimas tai padaryti formavosi ilgą laiką, t. y. ieškovė pateikė 2016-04-20 prašymą siūlydama sutarties sąlygas, banko atstovas 2016-06-13 el. laišku išsiuntė būsimo susitarimo projektą, po žodinio aptarimo su ieškove banko atstovas 2016-06-15 el. laišku jai nusiuntė pakoreguotą susitarimo projektą, bankas 2016-06-15 el. laišku gavo ieškovės persiųstas jos atstovo, advokato vykusioje baudžiamojoje byloje V. S., pastabas dėl susitarimo, banko atstovas 2016-06-20 el. laišku dar sykį nusiuntė ieškovei susitarimo projektą. Sutarties užtikrinimo priemonės: 2016-06-21 vekselis, 2016-06-21 susitarimas dėl žemės ūkio technikos įkeitimo buvo patvirtinti notaro. Ieškovė dėl sutarties sąlygų tarėsi su savo advokatu, turėjo ilgą laiką jas įvertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 4,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ginčijama sutartis neprieštarauja įstatymui, o iš sutarties turinio darytina išvada, jog jos tikslas buvo išvengti galimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje bei šio ieškinio užtikrinimui taikyti atitinkamus ribojimus (areštą). Nėra pateikta duomenų apie tai, esą raštas apie ieškovės įsiskolinimus buvo išsiuntinėtas visoms finansų institucijoms. Ribojimai ieškovei V. R. G. baudžiamojoje byloje buvo pritaikyti teisėsaugos institucijų sprendimais, o UAB Medicinos bankas naudojosi teisės aktais nustatyta teise prašyti taikyti atitinkamas priemones civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje užtikrinimui. Pateikti įrodymai patvirtina tai, jog pati ieškovė iniciavo procesą dėl ginčijamos sutarties sudarymo. Sutarties sąlygos buvo derinamos ir su ieškovės V. R. G. atstovu – advokatu tuo metu baudžiamojoje byloje. Iš ginčijamos sutarties nuostatų matyti, kad ieškovė V. R. G. ir neturėjo gauti jokių sumų. Sudarydama ginčijamą sutartį, ieškovė V. R. G., baudžiamojoje byloje būdama viena iš solidarių atsakovių pagal civilinį ieškinį, iš esmės išvengė galimų didesnių sumų priteisimo, jeigu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje būtų patenkintas. Byloje nenustačius akivaizdžių sandorio šaliai (V. R. G.) nenaudingų ekonominių sąlygų, esančių pagal įstatymą kaip būtinas reikalavimas siekiant įrodyti sandorio sudarymą dėl ekonominio spaudimo, toks sandoris negali būti laikomas sudarytu dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčijamas vekselis sudarytas aiškiai nenaudingomis sąlygomis, kai kita sandorio šalis UAB Medicinos bankas žinojo apie tokias aplinkybes ir savanaudiškai jomis pasinaudojo. Ginčijamu vekseliu buvo užtikrintas tik 2016-06-21 „Sutarties dėl kompensacijos sumokėjimo“ tinkamas įvykdymas, todėl V. R. G. pagal ginčijamą vekselį nebuvo išmokėta jokių sumų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad teismas ginčijamą sprendimą priėmė neatmetęs ieškovės įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių. Teismas tendencingai (išskirtinai atsakovo naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, tai yra iš esmės pažeisdamas CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas, o tai turėjo įtakos nepagristo ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Teismas taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas: CK 1.91str, 6.983 str.
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė pati iniciavo derybas su atsakovu, dėl Sutarties sąlygų tarėsi su savo advokatu, turėjo ilgą laiko tarpą jas įvertinti. Sutartis buvo sudaryta 2016-06-21, o jos užtikrinimo priemonės buvo patvirtintos notaro. Ieškovė į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2017-11-29, t.y. po beveik 1,5 m. Ilgą laiką ieškovei Sutartis, jos sąlygos tiko, tačiau jai jau gavus naudą iš Sutarties ir atsakovui pradėjus pagal ją priverstinį skolos išieškojimą ji nebenori vykdyti savo dalies įsipareigojimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Ieškovė jos ir atsakovo pasirašytą 2016-06-21 sutartį (toliau - Sutartis), šios Sutarties pagrindu išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma yra 30 000 Eur (vekselio pateikimo vizuoti terminas pratęstas iki 2019-12-31), ginčijo CK 1.91 str. nustatytu pagrindu (sandoris sudarytas dėl ekonominio spaudimo).
12. Apeliantė nurodo, kad sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog ieškovė iniciavo Sutarties sudarymą.
13. Pažymėtina, jog byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų reikalavęs V. R. G. pasirašyti Sutartį. Atsakovas savo iniciatyva nebuvo kreipęsis į ieškovę ar kitus kaltinamuosius baudžiamojoje byloje ir neteikė jiems pasiūlymų sudaryti taikos sutartį ar kt. Visas susirašinėjimas ir derybos dėl taikaus susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo tik tuomet, kai ji pati savo iniciatyva kreipėsi į atsakovą su gana konkrečiu siūlymu.
14. Derybos dėl Sutarties pasirašymo tarp šalių prasidėjo būtent tada, kai atsakovas gavo V. R. G. 2016-04-30 prašymą. Iš prašymo matyti, jog jis buvo teikiamas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsiėmimo. Pati ieškovė nurodė siūlomą atsakovui sumokėti pinigų sumą, mokėjimų grafiką bei užtikrinimo priemones. Jokių įrodymų, kad 2016-04-30 prašymo pagrindu tarp šalių būtų vykusios derybos dėl kredito suteikimo, ieškovė nepateikė.
15. Iš bylos matyti, kad tik po 2016-04-20 prašymo gavimo tarp šalių prasidėjo diskusijos dėl Sutarties sąlygų. Atsakovo atstovas 2016-06-13 el. laišku išsiuntė būsimo susitarimo projektą. Atsakovas 2016-06-15 el. laišku gavo ieškovės persiųstas jos atstovo, advokato baudžiamojoje byloje V. S., pastabas dėl susitarimo.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepasirašė Sutarties skubiai, o jos ketinimas tai padaryti formavosi ilgą laiką. Be to, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Taigi, jis galėjo pakonsultuoti ieškovę dėl Sutarties sukeliamų pasekmių. Nei ieškovė, nei jos atstovas V. S. nekoregavo pagrindinių Sutarties sąlygų, susijusių su mokėtina suma, įmokų grafiku. Sutarties sudarymo metu visos jos sąlygos V. R. G. tiko ir ji nebuvo nurodžiusi, kad šios jai būtų per sunkios, neįvykdomos ar kt.
17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas kitoms kredito įstaigoms buvo siuntęs pranešimą apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą bei šioje byloje V. R. G. pareikštą civilinį ieškinį ar būtų žinojęs apie trečiųjų asmenų atliktus minėtus veiksmus. Šis ieškovės teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jos nurodomo pranešimo, taip pat nepaaiškino, kodėl ji mano, kad atsakovas kam nors būtų teikęs minėto turinio informaciją.
18. BPK 116 str. numato, jog proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
19. Taigi, atsakovas sąžiningai ir pagrįstai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei neatliko ieškovės atžvilgiu neteisėtų veiksmų. Atsakovas, manydamas, jog nukentėjo nuo trečiųjų asmenų padarytų nusikalstamų veiksmų, 2011-04-18 kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, pranešdamas, jog jo atžvilgiu buvo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pagal šį atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigtas 2015-11-26 kaltinamojo akto surašymu. Atsakovas, naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems pareiškė ieškinį dėl 392 303,89 Eur žalos atlyginimo, 14,19 proc. metinių palūkanų bei prašė imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamiesiems priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Taigi, nurodyti atsakovo veiksmai buvo teisėti, atlikti remiantis jam BPK suteiktomis teisėmis bei patvirtinti Kauno apygardos prokuratūros, o vėliau ir baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo. Ieškovės (tuo metu kaltinamosios) atžvilgiu Kauno apylinkės teismo taikytas laikinas nuosavybės apribojimas buvo teisėtas ir pagrįstas, teismo nutartys šiuo klausimu niekada nebuvo naikintos.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog Sutartis ieškovei visiškai nenaudinga ir šią ji pasirašė tik dėl sunkios ekonominės situacijos.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Sutarties tikslas buvo išvengti galimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje bei šio ieškinio užtikrinimui taikyti atitinkamus ribojimus. Byloje nenustačius akivaizdžių V. R. G. nenaudingų ekonominių sąlygų, esančių pagal įstatymą kaip būtinas reikalavimas siekiant įrodyti sandorio sudarymą dėl ekonominio spaudimo, toks sandoris negali būti laikomas sudarytu dėl ekonominio spaudimo.
23. Taigi, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai patvirtina, kad jis įvertino Sutarties sudarymo aplinkybes ir nenustatė, kad Sutartis ieškovei būtų nenaudinga.
24. Baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas atsakovo pareikštas civilinis ieškinys dėl 392 303,89 Eur žalos atlyginimo, 14,19 proc. metinių palūkanų priteisimo solidariai iš visų kaltinamųjų (viena jų buvo V. R. G.). Ieškovei pasirašius Sutartį, šalys susitarė dėl 30 000 Eur su 2 proc. metinėmis palūkanomis sumokėjimo per laikotarpį nuo 2016-06-25 iki 2019-06-25. Tuo pačiu atsakovas atsisakė bet kokių turtinių pretenzijų ieškovei tiek vykstančioje baudžiamojoje byloje, tiek ir galimybės jas reikšti ateityje, t. y. atsakovas prarado galimybę reikalauti 392 303,89 Eur žalos atlyginimo (10 kartų didesnės sumos nei šiuo metu yra įsipareigojusi sumokėti ieškovė).
25. Kauno apygardos teismas 2017-11-03 nuosprendyje, išnagrinėjęs atsakovo ir prokuroro apeliacinius skundus, be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dieną yra suėjęs minėtų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta. Minėtame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad bendrais veiksmais Z. U., V. R. ir V. R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 580 000 Lt (167 9 79,61 Eur) ir tuo UAB „Medicinos bankui“ padarė 580 000 Lt (167979,61 Eur) turtinę žalą“.
26. Pagal Kauno apylinkės teismo 2017-03- 31 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2017-11-03 nuosprendį civilinis ieškinys buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtu. Jei atsakovas civilinio ieškinio V. R. G. atžvilgiu baudžiamojoje byloje nebūtų atsisakęs, tai šiuo metu atsakovas galėtų jį pareikšti CPK nustatyta tvarka, t.y. reikalauti 392 303,89 Eur žalos atlyginimo.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartimi atsakovas ir V. R. G. išsprendė tarpusavio ginčą dėl pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Civilinis ieškinys buvo pareikštas, nes atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog V. R. G. jam nusikalstama veika padarė žalą. Tiek civilinis ieškinys, tiek ir baudžiamojoje byloje V. R. G. atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo teisėtas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas V. R. G. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kuriais vertė ją pasirašyti Sutartį.
28. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas todėl pagrįstai nepanaikino ginčijamų sandorių CK 1.91 str. nustatytu pagrindu, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Ona Gasiulytė
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė