LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. lapkričio 21 d. paduotu atsakovo S. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas S. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš S. P. ieškovei UAB „Rekovera“ priteista 64 192,45 Eur negrąžinto kredito, 4996,50 Eur netesybų, 16 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų, 199,15 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir procesinės palūkanos. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
CPK 341 straipsnyje nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai netinkamai taikė CK 6.37 straipsnio 3 dalį, 6.210 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei dvigubas kompensuojamąsias palūkanas (sutartines ir procesines); 2) teismai netinkamai taikė CK 6.261 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei tiek kompensuojamąsias sutartines palūkanas, tiek netesybas, kurios pagal aktualią kasacinio teismo praktiką turėjo būti įskaitytos į palūkanų sumą; 3) teismai netinkamai taikė CK 6.886 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepagrįstai nekvalifikavo kredito sutarties vartojimo sutartimi, o tai lėmė netinkamą civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymą, netinkamą įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir tai, kad byloje nebuvo atliktas laidavimo sutarties kvalifikavimas, kuri, atsakovo vertinimu, yra vartojimo sutartis, todėl jo teisės turėjo būti ginamos taikant vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas; 4) teismai netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į banko veiksmus išduodant kreditą, kuris suteikė kredito gavėjui net 7 kartus viršijančią maksimaliai leistiną kredito sumą, o tai lėmė, kad nepagrįstai buvo padidinta atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį. Bankui tinkamai įvykdžius kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir nustačius tikrąją turto rinkos vertę, tokio dydžio kreditas nebūtų suteiktas. Bankas netinkamai įvykdė savo pareigas, o tai lėmė žalos atsakovui atsiradimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti S. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 1267 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 16 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 120.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas