Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-870/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00005-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.9.3; 1.2.14.6.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,
nuteistajam Ž. G. ir jo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir Ž. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1–3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš Ž. G. priteista 2 145,78 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai ir 78 centai) turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Ž. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tarybos nario pareigas, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, būdamas atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo tarybos nario veiklą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. sausio 1 d. taikoma 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas 1), patvirtinto 2015 m. birželio 25 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-0170 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), 10 punkto pagrindu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas 2), patvirtinto 2019 m. rugsėjo 19 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-170 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), 2.14 punkto pagrindu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas 3), patvirtinto 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30, 2.14 punkto pagrindu turėdamas teisę kaip Tarybos narys gauti ir faktiškai jas gaudamas tik su tarybos nario veikla susijusių kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidų, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gauti avansu 4 bazinio mėnesinio atlyginimo (BMA) dydžio išmoką (Reglamentas 1), o nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. – 0,75 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išmoką (Reglamentas 2, Reglamentas 3) ir jas faktiškai gaudamas, kurios turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais,
1.1. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1–3 punktus, numatančius asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, pagal kurias privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingo elgesio, nesavanaudiškumo standartų; pažeisdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) nuostatą, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, gali būti kas mėnesį skiriama išmoka; taip pat grubiai pažeisdamas Reglamento 1 10.1, 10.2 punktų, Reglamento 2 ir Reglamento 3 2.14.1, 2.14.2 punktų nuostatą, numatančią analogišką kaip įstatyme įtvirtintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir žinodamas, kad už išmokų panaudojimą privalu atsiskaityti pateikiant avanso apyskaitą kartu su realiai patirtų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, susijusiais su tarybos nario veikla, atitinkančiais Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams,
1.2. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos ir turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skirtas lėšas, sistemingai klastojo tikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio (tiksliau nenustatytu laiku), suklastojo tikrus dokumentus – 55 vnt. „Tarybos nario Ž. G. išmokų avanso apyskaitų“ (toliau – ir išmokų avanso apyskaitos), juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, telefono, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, juos teikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai, turėdamas tikslą pagrįsti avansu gautą išmoką, skirtą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti avansu minėtas išmokas, ir pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai – nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, taip pat padarė ir 10 532,70 Eur turtinę žalą tam pačiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai šiomis aplinkybėmis:
1.2.1. 2019 metais, ne vėliau kaip iki gegužės 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. balandžio mėnesį, 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 56,42 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. balandžio 23 d. UAB „Apsaga“ degalinės kasos kvitą Nr. 292/1701, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 46,28 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. balandžio 26 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 1077/1526, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.2. 2019 metais, ne vėliau kaip iki birželio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. gegužės mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 44,88 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 236238/189, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 18,87 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 566/1087, kuris apmokėtas Š. M. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 9,99 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 25 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 139/1079, kuris apmokėtas Š. M. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 19,80 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 4 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 898/1019, kuris apmokėtas Š. M. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.3. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. gegužės mėnesį 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,51 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 342/6108, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 14 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 41,08 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 11 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 269/3682, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.4. Į trečiosios išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. gegužės mėnesį 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 42,92 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. balandžio 16 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 511/1038, kuris apmokėtas Š. M. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.5. 2019 metais, ne vėliau kaip iki liepos 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. birželio mėnesį, 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 57,89 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 5 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 41435/24, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 34,93 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 6 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 33607/299, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 69,25 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 7 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 513070/337, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 62,80 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 9 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/1097, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 38,59 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 16 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 142432/49, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.6. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. birželio mėnesį 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 52,72 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 29 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 550/1119, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 29 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 44112/6, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,38 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 29 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 44115/7, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 59,15 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 21 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 42343/21, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.7. 2019 metais, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. liepos mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 67,90 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. liepos 27 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 5/1149, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 51,71 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. liepos 14 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 119/1086, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.8. 2019 metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, 13 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10,63 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 517058/91, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 70,65 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 193/1164, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,96 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 263299/165, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.9. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. rugpjūčio mėnesį 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 57,90 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 46306/24, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 70,79 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 368/1169, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,84 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 11837/308, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.10. 2019 metais, ne vėliau kaip iki spalio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. rugsėjo mėnesį, 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 8 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 76265/4, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 34,19 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 96/3659, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 14 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,56 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 86/6324, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 17 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 54,73 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 14 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 279/1155, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 18 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 58,18 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 21 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 47263/18, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.11. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. rugsėjo mėnesį 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,99 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 29 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1044242/534, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 48927/13, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.12. 2019 metais, ne vėliau kaip iki lapkričio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. spalio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,06 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 7 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 365/1697, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 19 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 1/1134, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 23,70 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 10 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 312/6379, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,28 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 22 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 50298/15, kuris apmokėtas UAB „Circle K Lietuva“ Routex LT verslo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB „E.“;
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 56,48 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 22 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 50299/16, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 54,88 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 8 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 42832/22, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 57,47 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. spalio 15 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 45293/24, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.13. 2019 metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. lapkričio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 29,40 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 2 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 15148/101, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 29,18 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 9 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 13297/32, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,38 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 50518/5, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 63,24 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 2 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 688735/231, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 11,09 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 2 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 229/1258, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. lapkričio 2 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 51152/10, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.14. 2020 metais, ne vėliau kaip iki sausio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2019 m. gruodžio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 27,90 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 274/2889, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,66 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 558/2889, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 11,15 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gruodžio 5 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1118813/181, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 61,91 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 52870/16, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 65,26 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 52735/31, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.15. 2020 metais, ne vėliau kaip iki vasario 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už sausio mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,86 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 2 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 354/2945, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,04 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 6 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 567121/353, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,30 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 27 d., 16:55:05 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 397/5009, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 66,24 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 27 d., 16:55:37 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 398/5009, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 22 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 42348/122, kuris apmokėtas M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 62,54 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 13 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 50402/25, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 61,33 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 23 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 86658/26, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.16. 2020 metais, ne vėliau kaip iki kovo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už vasario mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 11,22 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. vasario 29 d., 11.55 val., UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 485728/214, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 58,18 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. vasario 29 d., 13.51 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 214/5082, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.17. 2020 metais, ne vėliau kaip iki balandžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už kovo mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 52,50 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. kovo 7 d. UAB „EMSI“ degalinės kasos kvitą Nr. 203/782, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 11,38 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už vasario mėnesį, į kurią įtraukė 4,92 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ ir 1,70 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0043686263;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.18. 2020 m. ne vėliau kaip iki gegužės 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku) į išmokų avanso apyskaitos, už balandžio mėnesį, 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 34,44 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Baltic Petroleum“, degalinės kasos kvitą Nr. 2/531, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 45,93 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 167/5209, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė bendrą 20,30 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už kovo mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0043975713;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.19. 2020 metais, ne vėliau kaip iki birželio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos už 2020 m. gegužės mėnesį 2 punktą įrašė bendrą 20,30 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už balandžio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0044283235;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.20. 2020 metais, ne vėliau kaip iki liepos 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už birželio mėnesį, 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 36,01 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 21 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 456/5316, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 36,87 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 24 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 131/826, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 28,53 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms gegužės mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 7,88 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0044658260;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.21. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2020 metais, ne vėliau kaip iki liepos 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už birželio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 54,13 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 6 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 297/5284, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 37,03 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 21 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 165/5316, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.22. 2020 metais, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už liepos mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,33 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 15 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 529/5366, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 23 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 62313/23, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 34,39 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 17 d. UAB „Eniris“ degalinės kasos kvitą Nr. 394/171, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 33,50 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 3 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 279504/140, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 34,87 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 6 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 461869/156, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 15 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 11 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 37697/4, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 14,96 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 16 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 18/6955, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 28,77 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 25 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 33/1492, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,67 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 28 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 149/2060, kuris apmokėtas E. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 38,95 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms birželio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 18,30 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0044998181;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.23. 2020 metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugpjūčio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 59,05 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 599000/329, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 62020/2, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10,90 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 900649/423, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 43,08 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „EMSI“ degalinės kasos kvitą Nr. 306/3118, kuris apmokėtas E. G. vardu išduota AS Luminor Bank banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,45 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1422572/685, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 21,27 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 201/43, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 13 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 56192/22, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 32,69 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms liepos mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 12,18 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0045355099;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.24. 2020 metais, ne vėliau kaip iki spalio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugsėjo mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,94 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 486/1586, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 19,60 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 2 d. UAB „EMSI“ degalinės kasos kvitą Nr. 130/962, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 25 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 305551/25, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 25 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 5 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 8523/11, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 5 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 6 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 316/72, kuris apmokėtas E. G. vardu išduota AS „Luminor Bank“ mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 59,31 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 449/3455, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 57,67 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „EMSI“ degalinės kasos kvitą Nr. 97/969, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 36,81 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 338/228, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 27,74 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už rugpjūčio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 6,28 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0045684244;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.25. 2020 metais, ne vėliau kaip iki lapkričio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už spalio mėnesį, 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 42,21 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. spalio 16 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 949493/384, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 57,40 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. spalio 17 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 33/107, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 29,63 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms rugsėjo mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 7,50 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0045977176;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.26. 2020 m. ne vėliau kaip iki gruodžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku) į išmokų avanso apyskaitos už lapkričio mėnesį 1 punktą įrašė bendrą 37,37 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms spalio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 14,50 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0046375714;
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 484,20 Eur patirtas išlaidas ne jam priklausiusios transporto priemonės remontui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų apyskaitos pridėdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 5 d. Defektacijos lapą, Serija SAD Nr. 0107885, kuriame nurodyta, jog parduotos prekės ir suteiktos paslaugos įsigytos automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas K. B. vardu;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.27. 2021 m. ne vėliau kaip iki sausio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku) į išmokų avanso apyskaitos už 2020 m. gruodžio mėnesį 2 punktą įrašė bendrą 28,19 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms lapkričio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 2,52 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0056692802;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.28. 2021 metais, ne vėliau kaip iki vasario 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už sausio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 62,31 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. sausio 2 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 41/3692, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.29. 2021 metais, ne vėliau kaip iki kovo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už sausio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 58,46 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 3 d. UAB „EMSI“ degalinės kasos kvitą Nr. 228/1117, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,72 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 12 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 442499/32, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 21,75 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms sausio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0047496600;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.30. 2021 metais, ne vėliau kaip iki balandžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už kovo mėnesį, 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,39 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. kovo 19 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 421/601, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė bendrą 21,75 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms vasario mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0047729005;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.31. 2021 metais, ne vėliau kaip iki gegužės 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už balandžio mėnesį, 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,84 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. balandžio 6 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 461/1766, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė bendrą 22,53 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms kovo mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0048091200;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.32. 2021 metais, ne vėliau kaip iki birželio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už gegužės mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,42 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 16 d. UAB „Saurida“ degalinės kasos kvitą Nr. 246/2142, kuris apmokėtas E. G. vardu išduota AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.33. 2021 metais, ne vėliau kaip iki liepos 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už birželio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,89 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 4 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 350/2937, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 68,66 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 18 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 289/656, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.34. 2021 metais, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už liepos mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 72,78 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 2 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 182/685, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,77 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 3 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 108/1859, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 27,24 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 4 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 326/1916, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,15 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 7 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 470/1919, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,11 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 10 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 391/2409, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 48,59 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 11 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 326/1923, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 23,78 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 15 d. UAB „Kvistija“ degalinės kasos kvitą Nr. 325/2700, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 59,62 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 17 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 492/6153, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 65,14 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 25 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 413/1937, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.35. 2021 metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugpjūčio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 15,59 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 5/790, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 31,77 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 534/799, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 18,92 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 407/1949, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 67,96 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 360/4262, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,42 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 52/3071, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 12,68 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 332/758, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 19,48 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 555/1903, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 39,14 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 29 d., 17:30:35 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 281/1975, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,27 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 29 d., 17:28:22 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 279/1975, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė bendrą 21,84 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms liepos mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0049679648;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.36. 2021 metais, ne vėliau kaip iki spalio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugsėjo mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 31,23 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Kvistija“ degalinės kasos kvitą Nr. 139/2750, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 69,01 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 3 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 150/814, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,48 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 28 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 469/2479, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 42,51 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 19 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 413/1997, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 43,12 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 12 d., 22:22:32 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 485/1990, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 56,52 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugsėjo 12 d., 19:26:54 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 423/1990, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė bendrą 21,84 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms rugpjūčio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0049991668;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.37. 2021 metais, ne vėliau kaip iki lapkričio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už spalio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 19 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 3/7374, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 19,53 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 17 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 497199/71, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 12,81 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 7 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1889013/620, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 33,22 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 23 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/2033, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 56,82 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 24 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/2033, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.38. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2021 m. spalio mėnesį 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 65,27 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 10 d., 08:34:40 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/2033, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 25,18 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 10 d., 01:38:35 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/2033, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 13,67 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. spalio 6 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 489/2016, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė bendrą 30,60 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms rugsėjo mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0050501270;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.39. 2021 metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už lapkričio mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 19,67 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 18 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 524/4348, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 6,52 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 22 d., 14.04 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 333/1116, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 26 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 22 d., 14.00 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 330/1116, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 7,75 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 3 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 354/939, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,33 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 1 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 340/2045, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 65,88 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 416/2046, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 67,80 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 14 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 223/2058, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 63,77 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 21 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 360/2065, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,64 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 28 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 402/2073, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,36 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1929998/547, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 13 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 48,27 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 396/3302, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 14 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,03 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1937081/586, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 15 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 39,58 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. lapkričio 7 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1920848/473, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė bendrą 21,75 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms spalio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0050850442;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.40. 2022 metais, ne vėliau kaip iki sausio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už 2021 m. gruodžio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 36,88 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gruodžio 5 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 369/2081, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 75,60 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gruodžio 15 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 1954350/82, kuris apmokėtas K. B. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 83,26 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gruodžio 18 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 129/2096, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 25,60 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms lapkričio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2021-12-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0051192123;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.41. 2022 metais, ne vėliau kaip iki vasario 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už sausio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 68 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 2 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 242/2112, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,12 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 9 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 372/2119, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,07 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 16 d., 17:10:38 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 285/2126, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 85,66 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 30 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 351/2141, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 32,63 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 16 d., 09.46 val., UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 52/1092, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,93 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. sausio 23 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 271/2133, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 50,37 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms 2021 m. gruodžio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0051548919;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.42. 2022 metais, ne vėliau kaip iki kovo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už vasario mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 41,10 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. vasario 6 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 321/2149, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 28,68 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. vasario 13 d., 20.30 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 437/2156, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,94 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. vasario 20 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 389/20163, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,89 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. vasario 13 d., 19.48 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 138/1960, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 43,39 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 415/2110, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 38,10 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms sausio mėnesį, į kurią įtraukė 8,40 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac(SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir pervestas 10 Eur paramos lėšas, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0051957166;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.43. 2022 metais, ne vėliau kaip iki balandžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už kovo mėnesį, 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 81,44 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 1 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kasos kvitą Nr. 229/4566, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 80,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 7 d., 18.07 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 118074/50, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 7 d., 18.06 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 136238/57, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.44. Į antrosios išmokų avanso apyskaitos už 2022 m. kovo mėnesį 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 19 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 59440/95, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 24 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 123981/97, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 42,24 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 24 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 98921/89, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V. S.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 15 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. kovo 29 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 99580/88, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 25,82 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms vasario mėnesį, į kurią įtraukė 3,60 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ ir 2,90 Eur įmoką už šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimo išlaidas ir 7,30 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0052353239;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.45. 2022 metais, ne vėliau kaip iki gegužės 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už balandžio mėnesį, 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,03 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 5 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 218515/122, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 7 d., 18.10 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 62649/49, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 7 d., 18.11 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 62650/95, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 12 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 127041/61, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 56,11 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 16 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 127892/125, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 13 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 94,36 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. balandžio 19 d. UAB „Circle K Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 65984/6, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 96,28 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms kovo mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas, 14,84 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą ir 59,00 Eur pervestas paramos lėšas, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0052703641;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.46. 2022 metais, ne vėliau kaip iki birželio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už gegužės mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. gegužės 1 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 66542/11, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. gegužės 10 d., 16.15 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 105722/64, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 102,65 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. gegužės 10 d., 08.44 val., UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 142/2721, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 108,63 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. gegužės 27 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 101/2740, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 51,50 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms balandžio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas, 22,94 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0053127917;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.47. 2022 metais, ne vėliau kaip iki liepos 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už birželio mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,04 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. birželio 6 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 137296/149, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 90 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. birželio 11 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 111214/60, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 117,23 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. birželio 12 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 342/2757, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 40,46 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms gegužės mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas, 8,96 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą ir 10 Eur pervestas paramos lėšas, kurioms pagrįsti pateikė 2022-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0053471004;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.48. 2022 metais, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už liepos mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 144,16 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. liepos 1 d. 18.13 val. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 126647/130, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „K. D.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. liepos 1 d. 18.17 val. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 126648/131, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. liepos 5 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 115406/112, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 39,51 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms birželio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas ir 22,62 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0053854192;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.49. 2022 metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugpjūčio mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 87,57 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 150573/120, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „N. F. L.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 150 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 152475/173, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia MB „F.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 28,61 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms liepos mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas ir 13,40 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0054175455;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.50. 2022 metais, ne vėliau kaip iki spalio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už rugsėjo mėnesį, 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 202 m. rugsėjo 16 d., 17.22 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 353078/136, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. rugsėjo 16 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 353079/137, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia J. A., vykdančiam individualią veiklą (ind. veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 51,54 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms rugpjūčio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas ir 23,60 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0054605104;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.51. 2022 metais, ne vėliau kaip iki lapkričio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už spalio mėnesį, 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 96,49 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. spalio 19 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 490/2894, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 12 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. spalio 26 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 165025/57, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 41,76 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms rugsėjo mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas ir 24,40 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0055011873;
į šios išmokų avanso apyskaitos 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 74 Eur patirtas išlaidas ne jam priklausiusios galimai ketinamos įsigyti transporto priemonės kompiuterinei diagnostikai, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų apyskaitos pridėdamas UAB „M.“ 2022 m. spalio 1 d. paraišką remontuoti automobilį ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. VLN20221001-023, kuriame, nurodytas automobilis VW Touran II, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. J. vardu;
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 74 Eur patirtas išlaidas ne jam priklausiusios galimai ketinamos įsigyti transporto priemonės kompiuterinei diagnostikai, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų apyskaitos pridėdamas UAB „M.“ 2022 m. spalio 4 d. Paraišką remontuoti automobilį ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. VLN20221001-049, kuriame, nurodytas automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. G. vardu;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.52. 2022 metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už lapkričio mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 93,35 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. lapkričio 10 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 106/2919, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,53 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „Viada LT“ degalinės kasos kvitą Nr. 478/2940, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 22,60 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms spalio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F) draudimo išlaidas ir 8,08 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2022 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0055400608;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.53. 2023 metais, ne vėliau kaip iki vasario 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už sausio mėnesį, 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 64,24 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. sausio 27 d., 16.34 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 147820/91, kuris apmokėtas UAB „Neste Lietuva“ verslo klientui išduota „Neste LT“ įmonės mokėjimo kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) priklausančia UAB „M. B.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini));
į šios išmokų avanso apyskaitos 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 33,96 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. sausio 27 d., 16.36 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 147820/91, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 13 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. sausio 31 d., 21.43 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 180956/111, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 14 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. sausio 31 d., 21.43 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 148435/104, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 42,12 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už 2022 m. gruodžio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas ir 16,32 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą, kurioms pagrįsti pateikė 2023 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0056224847;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.54. 2023 metais, ne vėliau kaip iki kovo 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku), į išmokų avanso apyskaitos, už vasario mėnesį, 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 70 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. vasario 8 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 108084/86, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. vasario 14 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 385432/123, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 29,08 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. vasario 24 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 151609/80, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 46,50 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už sausio mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas, 11,88 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą ir 5 Eur už pervestas paramos lėšas, kurioms pagrįsti pateikė 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0056570959;
šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.55. 2023 m. ne vėliau kaip iki gegužės 3 d. (tiksliau nenustatytu laiku) į išmokų avanso apyskaitos, už kovo mėnesį, 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. kovo 4 d., 13.04 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 109517/50, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 54 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. kovo 4 d., 13.03 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 140566/52, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 78,78 Eur patirtas išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. kovo 4 d., 13.02 val., UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 140565/51, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. kovo 14 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 435896/147, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 14 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50 Eur patirtas išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2023 m. kovo 21 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės kasos kvitą Nr. 392501/99, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini);
į šios išmokų avanso apyskaitos 1 punktą įrašė bendrą 99,97 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms už vasario mėnesį, į kurią įtraukė 2,90 Eur mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ draudimo išlaidas, 19,72 Eur išlaidas už transporto priemonių parkavimą ir 46 Eur už pervestas paramos lėšas, kurioms pagrįsti pateikė 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TA Nr. 0056932128.
Šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai ir taip šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.
1.2.56. Tokiu būdu, piktnaudžiaujant tarybos nario tarnybine padėtimi, klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, pasisavino jam patikėtą svetimą – juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą – pinigus, iš viso 10 532,70 Eur.
1.2.57. Dėl tokių laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio trukusių Ž. G. veiksmų, kuomet jis, būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tarybos nario teise gauti išmokas su jo, kaip tarybos nario, susijusios veiklos išlaidoms padengti, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudojęs tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, tyčiniais veiksmais darydamas tęstines BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatas bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. sausio 1 d. taikoma 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) nuostatą, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, gali būti kas mėnesį skiriama išmoka, taip pat grubiai pažeisdamas Reglamento 1 10 punktą ir Reglamento 2 bei Reglamento 3 2.14 punktus, numatančius analogišką kaip įstatyme įtvirtintą išlaidų apmokėjimo tvarką, sulaužė (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario duotą priesaiką ir siekdamas turtinės naudos sau anksčiau nurodytais veiksmais, ketverius metus veikė priešingai savivaldybės interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasisavindamas jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą, sumenkino juridinio asmens autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, taip pat tam pačiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarė 10 532,70 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį, kuriuo Ž. G. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija); 2) pakeisti teismo nuosprendį ir tenkinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinį ieškinį 713 Eur sumai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nežinojo ir negalėjo suprasti, jog jo veiksmai yra neteisėti. Vadovaujantis pagrindiniais teisės principais, ne kiekvienas klaidos padarymas yra laikomas tyčine nusikalstama veika. Pavyzdžiui, jei asmuo dėl nežinojimo ar klaidingo reglamento interpretavimo pateikia neteisingus duomenis, tai negali būti laikoma tyčine veika. Ypač svarbu tai, kad byloje aptariami veiksmai buvo ilgą laiką nusistovėjusi savivaldybės praktika, trukusi daugiau nei 17 metų, ir nei viena atsakinga institucija, įskaitant Kontrolės ir audito tarnybą ar nacionalinio lygmens priežiūros ir (ar) kontrolės institucijas, per šį laikotarpį nepateikė jokių neigiamų vertinimų ar indikacijų, kad tokia praktika yra neteisėta. Dėl šių priežasčių objektyviai nebuvo galima suprasti, kad tokiais veiksmais atliekama nusikalstama veika, ir nebuvo pagrindo manyti, kad jis sąmoningai veikė prieš įstatymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nežinojimas apie teisės normų pažeidimą, ypač kai nėra aiškaus įspėjimo ar reguliavimo pasikeitimo, gali būti pagrindas ginčyti nusikalstamos veikos atlikimą, o šiuo atveju tokia ilgalaikė praktika, susiklosčiusi dėl savivaldybės administracijos veiksmų ir su ja susijusių taisyklių taikymo bei niekada nebuvusių neigiamų audito ar kitų patikrinimų išvadų, sudarė pagrindą objektyviai manyti, kad jo elgesys buvo teisėtas. Nors apygardos teismas vertino, kad jis, kaip aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, turėjo gerai suprasti Reglamentą, todėl suvokė savo veiksmus ir daromą nusikalstamą veiką, vis tik jo elgesys buvo sąlygotas daug metų vykusios praktikos, todėl jis teikė dokumentus nuoširdžiai manydamas, kad veikia pagal įstatymą ir tuo metu galiojusius reglamentus, nieko nepažeidė ir todėl kaip asmuo neturėjo tyčinio siekio padaryti neteisėtą veiką. Asmens veiksmai, atlikti remiantis teisėtu tikėjimu jų teisėtumu, nėra traktuojami kaip tyčinė nusikalstama veika. Kadangi jo veikla buvo paremta savivaldybės vidaus taisyklėmis ir nei viena atsakinga institucija nenurodė, jog ši praktika yra neteisėta, veikė vadovaudamasis geranorišku ir teisėtu tikėjimu, kad jo pateikti dokumentai yra teisėti. Apelianto manymu, apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, nes būdamas savivaldybės tarybos nariu ir pagrįsdamas avansu gautas išmokas veikė pagal jam tuo metu suprantamas ir išaiškintas taisykles, neturėdamas sąmoningo tikslo atlikti nusikalstamą veiką, todėl nesąmoningas pažeidimas neturėtų būti laikomas lygiaverčiu tyčiniam veiksmui.
2.2. Viešojoje erdvėje pasirodžius kitokiam savivaldybės tarybos nariams skiriamos išmokos panaudojimo vertinimui, grąžino dalį lėšų, kurias pats apskaičiavo kaip galimai nepagrįstas. Teismas šį grąžinimą įvertino tik kaip lengvinančią aplinkybę, tačiau, apelianto nuomone, šis faktas rodo, jog jo veiksmų nesąmoningumas ir sąžiningos pastangos ištaisyti padarytas klaidas buvo pagrįstos tikru supratimu ir noru ištaisyti situaciją. Tai, kad jis savo iniciatyva grąžino galimai nepagrįstai gautas lėšas, kai tik paaiškėjo, kad situacija galimai prieštaravo teisės normoms bei etiniams standartams, rodo jo geranorišką požiūrį ir atsakomybę. Teisminė praktika nurodo, kad tokie veiksmai turėtų būti laikomi svarbiu argumentu, įrodančiu, jog asmuo neturėjo tyčios nusikalsti ir siekė kuo greičiau ištaisyti galimus nusižengimus.
2.3. Baudžiamosios teisės kontekste tyčia apibrėžiama kaip sąmoningas veikimas, suvokiant jo neteisėtumą ir siekiant neteisėtų tikslų. Nuteistojo Ž. G. atveju, tokio sąmoningo ketinimo nebuvo, kadangi veiksmai buvo atliekami pagal tuo metu laikytas teisėtas procedūras. Ši procedūra buvo plačiai taikoma savivaldybės tarybos veikloje, šios procedūros teisėtumas niekada nebuvo kvestionuojamas. Dėl šios priežasties veikimas pagal tokią nusistovėjusią praktiką buvo laikomas savaime suprantamas. Kadangi jis veikė pagal tuo metu nusistovėjusią procedūrą, kurios laikėsi ir kiti savivaldybės tarybos nariai, todėl neturėjo pagrindo abejoti veiksmų teisėtumu, nors ir vertino tokį savivaldybės tarybos nario išmokos pagrindimą absurdišku.
2.4. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pasisavinimo, visiškai ignoravo jo argumentus, kurie parodo, kad jam, kaip savivaldybės tarybos nariui, nebuvo suteikti teisiškai apibrėžti įgaliojimai savarankiškai disponuoti išmoka. Turto pasisavinimas pagal BK apima svetimo turto neteisėtą užvaldymą, kai kaltinamasis turi specialius įgaliojimus tą turtą valdyti. Patikėtas turtas arba turtinė teisė reiškia, kad asmuo turėjo aiškų teisinį pagrindą, pavyzdžiui, per sutartį, pavedimą ar įstatymu apibrėžtą pareigą valdyti turtą. Apelianto atveju, savivaldybės tarybos nario išmoka, nors ir buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą, buvo išmokama avansu tam tikroms išlaidoms kompensuoti, tačiau jo pareiga nebuvo susijusi su galutinio sprendimo priėmimu dėl lėšų užskaitymo ar jų paskirstymo. Sprendimą dėl išmokų teisėtumo ir užskaitymo priima savivaldybės administracijos paskirtas atsakingas tarnautojas. Todėl jis, kaip savivaldybės tarybos narys, buvo atsakingas tik už išlaidų deklaravimą, bet neturėjo tiesioginių įgaliojimų disponuoti savivaldybės lėšomis taip, kaip reikalauja kaltinimas turto pasisavinimu. Turto pasisavinimui svarbu, kad turtas būtų patikėtas kaltinamajam pagal teisėtą susitarimą, pavedimą ar pareigas, suteikiančias specialius įgaliojimus valdyti turtą. Tuo tarpu jo pareigos apsiribojo išlaidų ataskaitų pateikimu, kurias peržiūri savivaldybės administracija, turinti galutinį sprendimo priėmimo įgaliojimą. Kadangi jis neturėjo galios nepriklausomai tvarkyti šio turto ar priimti sprendimus dėl jo paskirstymo, negalėjo būti laikomas asmeniu, turinčiu teisiškai apibrėžtus įgaliojimus valdyti šį turtą. Įstatymas reikalauja įrodyti, kad kaltinamasis turėjo teisę laisvai disponuoti turtu kaip savo nuosavybe, o ne tik jį laikyti ar deklaruoti išlaidas, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl apygardos teismas visiškai neįvertino šio argumento, priimdamas galutinį sprendimą dėl turto pasisavinimo.
2.5. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl dokumentų klastojimo, pernelyg siaurai įvertino jo padarytus veiksmus ir neatsižvelgė į tai, kad netikslių duomenų įtraukimas į išmokų avanso apyskaitas buvo atliekamas pagal ilgametę savivaldybėje įprastą praktiką, ir kad jis savo veiksmais nesiekė kažko apgauti ar iš tokių veiksmų pasipelnyti. Pagal teismų praktiką, vien netikslumai ar klaidos dokumentuose be aiškios tyčios nėra pakankami dokumentų klastojimo įrodymai. Dokumentų klastojimo nusikaltimo sudėtis apima ne tik netikslumų ar klaidų dokumentuose pateikimą, bet ir sąmoningą esminių duomenų iškreipimą, kuris turėtų aiškų neteisėtą tikslą. Net jei tam tikros išlaidos buvo netiksliai deklaruotos, šie duomenys nebuvo esminiai ir nekeitė dokumentų teisinės reikšmės, o jei išlaidos buvo pildomos remiantis neaiškiomis ar dviprasmiškomis taisyklėmis, tai negali būti laikoma sąmoningu dokumentų klastojimu. Pagal teismų praktiką, dokumento klastojimu laikomas sąmoningas esminių duomenų iškraipymas, kuris keičia dokumento teisinę reikšmę. Tačiau duomenys buvo pateikti be sąmoningo siekio suklaidinti, nes jie buvo teikti remiantis vidine savivaldybės administracijoje susiformavusia praktika. Dėl pateiktuose dokumentuose esančių klaidų yra gauta pastabų ir tos klaidos savivaldybės administracijos yra taisytos – tai matosi ir ant avanso apyskaitų kitu raštu padarytuose pataisymuose, tačiau dėl bylos medžiagoje aptariamų kaip nepagrįstų išlaidų niekada nebuvo gauta jokių pastabų. Apeliantas, suvokęs savo klaidas, dar gerokai iki teisminio proceso pradžios savo iniciatyva nusprendė ištaisyti padarytas klaidas ir grąžino galimai neteisingai įgytas lėšas, o tai tik įrodo, kad jo veiksmai nebuvo sąmoningai nukreipti į neteisėtą turtinį pasipelnymą. Kadangi didžioji dalis lėšų buvo grąžinta, o apygardos teismas nepakankamai tiksliai įvertino prokuroro pateiktus įrodymus, kad nuteistasis galimai siekė pasipelnyti iš neteisėto veikimo, bausmė dėl dokumentų klastojimo turėtų būti laikoma per griežta, nes yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
2.6. Apygardos teismas, remdamasis tuo, kad jis, kaip savivaldybės tarybos narys, kurio statusas prilyginamas valstybės tarnautojui, padarė tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neįvertino teismų praktikos, kurioje įtvirtinta, kad ne bet koks valstybės tarnautojo padarytas vykdomų pareigų pažeidimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltinamasis turi atlikti veiksmus, kurių teisėtumas priklauso nuo jo tarnybinės padėties. Šiuo atveju, apygardos teismas byloje skirtingai vertindamas atskiras aplinkybes, neįvertino faktinės situacijos, kad Ž. G. atliktų veiksmų teisėtumas nepriklausė nuo jo tarnybinės padėties, o tik nurodė, kad jo veiksmai laikomi piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nes dėl buvimo savivaldybės tarybos nariu jam buvo galima skirti išmoką. Tačiau nuteistasis Ž. G. nesprendė dėl lėšų paskirstymo ir neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus ar dėl savo tarnybinės padėties daryti jiems įtakos – dėl lėšų skirstymo visi įgaliojimai buvo suteikti savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nuteistojo Ž. G. pateikti dokumentai buvo tik dalis administracinės procedūros. Jis neturėjo įgaliojimų galutinai patvirtinti ar spręsti dėl teiktų avanso išmokomis grindžiamų lėšų pagrįstumo. Veiksmai buvo tik techninis procesas, grindžiamas ilgamete praktika, o atsakinga institucija buvo savivaldybės administracija, kuri priėmė sprendimus dėl lėšų galutinio paskirstymo. Be ryšio su tiesioginiais įgaliojimais ir valdymo galios, jo veiksmų negalima traktuoti kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
2.7. Teismų praktikoje nurodoma, kad būtina įrodyti tiesioginį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir sąmoningo tarnybinės padėties naudojimo neteisėtais tikslais. Tuo tarpu Ž. G. veiksmai buvo atlikti per procedūras, kuriomis savivaldybės tarybos nariai savivaldybės administracijai gautas avansu išmokas grindė daugelį metų, ir nėra įrodymų, kad jis kaip nors išskirtinai ir sąmoningai siekė pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, siekiant pasisavinti svetimą turtą. Nors buvo padarytos klaidos, jos atsirado dėl klaidingo reglamentų interpretavimo, nusistovėjusios ydingos praktikos, pagal kurią buvo veikiama ir pagal kurią buvo nurodyta veikti, o ne dėl tyčinio veiksmo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Visa tai rodo, kad Ž. G., kaip pirmą kartą į savivaldybės tarybą išrinktas asmuo, negalėjo suprasti, jog jo veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais, nes veikė pagal daugelį metų veikusią sistemą, kuriai nebuvo pareikšta priekaištų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis buvo išrinktas į savivaldybės tarybą pirmą kartą, todėl veikė pagal tuometinius įpročius bei praktiką, nes veikimo kontekstas yra svarbus vertinant, ar jis galėjo suprasti, jog jo veiksmai yra neteisėti. Teismų praktikoje dažnai atsižvelgiama į tai, kad valstybės tarnautojai ar pareigūnai gali veikti pagal nusistovėjusią praktiką, kuri vėliau gali būti pripažinta netinkama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad klaidinga veikla dėl netinkamai organizuotų ar ilgametėmis tradicijomis grįstų veiksmų nereiškia, kad asmuo sąmoningai pažeidė įstatymus. Piktnaudžiavimas turi būti tiesiogiai susijęs su tyčiniu ir aiškiu įgaliojimų viršijimu, tuo tarpu jo veiksmai susiję su ilgą laiką veikusia ir atsakingų institucijų nekvestionuota tvarka, kuri nesukėlė abejonių dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams.
2.8. Teismas, prilygindamas apelianto veiksmus valstybės tarnautojo padarytam piktnaudžiavimui, neatsižvelgė į tai, kad jis neturėjo nei tiesioginių įgaliojimų, nei galimybės savarankiškai disponuoti lėšomis ar priimti sprendimus dėl jų paskirstymo. Sprendimai buvo priimami savivaldybės administracijos, o jo veiksmai buvo atlikti pagal tuo metu egzistavusią praktiką. Piktnaudžiavimas turi būti tiesiogiai susijęs su konkrečiais sprendimais, kuriuos asmuo priėmė dėl savo tarnybinės padėties. Tad jei veiksmai atlikti remiantis ilgamete praktika, o atsakomybė už sprendimus priklausė kitoms institucijoms, nėra pagrindo laikyti tokius veiksmus piktnaudžiavimu. Apygardos teismas klaidingai įvertino jo gebėjimus žinoti ir suprasti, kad padarytais veiksmais jis pažeidė tuometinį reglamentavimą ir atliko nusikalstamą veiką, nes remiamasi tik tuo, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat vadovavosi šiandieniniu žinojimu apie situacijos interpretavimą, bet nevertino praeities, kurioje buvo veikiama. Reglamento dėl savivaldybės tarybos narių išmokų tvarkos neaiškumai ir skirtingos interpretacijos, kurios nebuvo aiškiai reglamentuotos ar paaiškintos ilgą laiką, lėmė jo klaidingą supratimą apie taisyklių taikymą, ypač kad tokie veiksmai nebuvo išskirtiniai – taip avansu gautos lėšos savivaldybės tarybos narių buvo grindžiamos ir iki tol, ir tuo metu. Todėl nebuvo įmanoma suprasti, kad tokia veika galėtų būti neteisėta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei taisyklės ar reglamentai, ar nusistovėjusi praktika, pagal ką asmuo veikia, yra neaiškūs arba skirtingai interpretuojami, sunku kaltinamajam priskirti tyčinę veiką. Esant dviprasmiškoms taisyklėms, kaltinamasis gali veikti pagal klaidingą, bet pagrįstą supratimą apie teisėtumą. Šis neteisingas tuometinis supratimas apie savivaldybės tarybos nariams skirtas su jų veikla susijusias išmokas lėmė padarytas klaidas, bet ne tyčinį siekį nusikalsti ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei suklastojus dokumentus pasisavinti svetimą turtą.
2.9. Galima švelninti atsakomybę arba visai nuo jos atleisti, kai kaltinamasis savanoriškai taiso padarytas klaidas ir bendradarbiauja su institucijomis. Jei asmuo, nesupratęs taisyklių, grąžino lėšas ir ištaisė klaidas, tai dažnai rodo, kad nebuvo tyčios ar sąmoningo siekio pasipelnyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nuspręsta, kad kaltinamasis, savanoriškai taisęs klaidas ir bendradarbiavęs su institucijomis, galėjo būti atleistas nuo griežtesnės atsakomybės. Todėl apelianto manymu, šioje byloje apygardos teismas nepakankamai įvertino jo geranorišką elgesį, lėšų grąžinimą, aplinkybių paaiškinimą ir nuolatinį bendravimą su visuomene, visąlaik atvirą ir atsakingą bendradarbiavimą su institucijomis. Tai įrodo, jog jis nenorėjo sąmoningai piktnaudžiauti savo padėtimi ar sukelti žalą, todėl stengiasi padaryti viską, kas reikalinga, kad būtų ištaisytos per nežinojimą, nesupratimą ir situacijos neįvertinimą padarytos klaidos. Toks jo elgesys turėjo būti įvertintas kaip svarbus faktorius, paneigiantis piktnaudžiavimo požymius.
2.10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu. Apygardos teismas nurodė, kad šiuo metu tarybos nariai vis dar gali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, pasisavinti savivaldybės turtą ar klastoti teikiamus dokumentus, todėl laiko, kad Ž. G. padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei nėra išnykęs. Tačiau, anot apelianto, apygardos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog pasikeitęs įstatymas ne tik panaikino galimybę ateityje atsirasti tokioms situacijoms, bet ir eliminuoja jo veiksmų pavojingumą dabartinėje teisinėje realybėje. Ž. G. veiksmai neteko pavojingumo po to, kai buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, visiškai panaikinęs savivaldybės tarybos nariams skiriamas išmokas ir įtvirtinęs aiškią darbo užmokesčio sistemą. Naujoji sistema užtikrina, kad visos tarybos narių pajamos būtų skaidrios ir pagrįstos, panaikinant bet kokias galimybes piktnaudžiauti išmokomis. Dėl aiškių taisyklių ir nustatytos darbo užmokesčio sistemos nebelieka sąlygų, kurios leistų manipuliuoti finansiniais ištekliais, todėl jo veiksmų pavojingumas yra išnykęs. Pagal BK 36 straipsnį, tokios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, proporcingumo principas reikalauja, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas būtų adekvatus veikos padarymo metu egzistuojančioms sąlygoms. Kadangi naujas įstatymas iš esmės keičia tarybos narių atsiskaitymo už išmokas sistemą, jo veiksmai praranda visuomeninį pavojingumą, ir baudžiamoji atsakomybė dėl to tampa neproporcinga. Apelianto manymu, teismo sprendimas turėtų būti peržiūrėtas, nes dabartinis įstatymo pakeitimas sudaro pagrindą jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.11. Patenkinant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinį ieškinį pagal prokuroro pateiktus duomenis apie nustatytą žalą, apygardos teismas atmestinai ir (ar) selektyviai įvertino jo pateiktus paaiškinimus dėl kai kurių išlaidų įtraukimo į avanso apyskaitas. Apygardos teismas neargumentavo, kodėl mobiliojo aparato draudimo išlaidos negali būti laikomos paslaugomis, susijusiomis su savivaldybės tarybos nario veikla. Tokių išlaidų kompensavimas buvo galimas, o mobiliojo ryšio aparatas buvo naudojamas vykdant tarybos nario veiklą, todėl tokios išlaidos neturėtų būti įtrauktos prie žalos civiliniame ieškinyje.
2.12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio, priklausiusio jo tuometinei sugyventinei K. B., remonto paslaugų įsigijimo, selektyviai pasirinko kvestionuoti šias išlaidas, nes defektacijos lapo pirkėjo grafoje nurodyta „smulkus pirkėjas per EKA“. Baudžiamasis procesas Lietuvoje grindžiamas nekaltumo prezumpcija, todėl kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta, o bet kokios abejonės dėl kaltės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju apygardos teismas neįrodinėjo, kad šių paslaugų įsigijimo išlaidų nepatyrė, o priėmė sprendimą remdamasis tuo, kad „negalima teigti, kad automobilio remonto paslaugas pirko kaltinamasis Ž. G.“. Tačiau tokiai išvadai daryti nėra pateiktų jokių įrodymų.
2.13. Apygardos teismas, argumentuodamas dėl VW „Touran“ ir VW „Tiguan“ kompiuterinės diagnostikos išlaidų įtraukimo į avanso apyskaitas, nepakankamai tiksliai įvertino faktines susidariusios situacijos aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, transporto išlaidų kompensavimas turi būti susijęs su tarybos nario veikla, tačiau šis reikalavimas neturi apibrėžto momento, kada ir kaip transporto priemonė turėtų būti faktiškai naudojama. Jo ketinimai įsigyti automobilį buvo susiję su pasiruošimu jį naudoti ir tarybos nario veikloje ateityje, o automobilio įsigijimo planavimas ir jo paruošimas naudojimui šiai veiklai yra neatsiejama nuo tarybos nario pareigų vykdymo, kadangi kompiuterinė diagnostika buvo būtina, siekiant užtikrinti transporto priemonių efektyvų ir ekonomišką naudojimą būsimai tarybos nario veiklai. Visa tai negali būti laikoma netinkamomis lėšomis, todėl jos neturėtų būti laikomos nepagrįstomis.
2.14. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dalis jo patirtų kuro įsigijimo išlaidų iki 2020 m. sausio mėn. buvo apmokėtos tėvo banko kortele, kadangi iki tol jis (Ž. G.) neturėjo savo nuosavo automobilio ir naudojosi tėvų transporto priemone, esant reikalui vykdyti tarybos nario veiklą. Todėl kurą į šią transporto priemonę kartais pildavo jis (Ž. G.), o kartais – tėvas, tai darydavo tas, kas tuo metu su tuo automobiliu buvo išvykęs.
2.15. Bendrai ginčytina civilinio ieškinio suma – 1 432,78 Eur, iš jų apygardos teismo nuosprendžio I dalyje („Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės“) nurodyti: 1 punktas, 56,42 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 5 punktas, 104,18 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 8 punktas, 10,63 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 9 punktas, 70,79 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 12 punktas, 50 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 13 punktas, 74,33 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 14 punktas, 75,81 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 17 punktas, 1,70 Eur už mobilaus telefono draudimą; 18 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 19 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 20 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 7,88 Eur už parkavimą; 22 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 18,30 Eur už parkavimą; 23 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 12,18 Eur už parkavimą; 24 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 6,28 Eur už parkavimą; 25 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 7,50 Eur už parkavimą; 26 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 14,50 Eur už parkavimą; 27 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 2,52 Eur už parkavimą, 484,20 Eur už sugyventinės K. B. vardu registruoto automobilio remontą; 29 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 30 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 31 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 35 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 36 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 38 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 39 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 40 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 41 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 42 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą; 44 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 7,30 Eur už parkavimą; 45 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 14,84 Eur už parkavimą; 46 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 22,94 Eur už parkavimą; 47 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 8,96 Eur už parkavimą; 48 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 22,62 Eur už parkavimą; 49 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 13,40 Eur už parkavimą; 50 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 23,60 Eur už parkavimą; 51 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 24,40 Eur už parkavimą, 148,00 Eur už ketintų Įsigyti automobilių kompiuterines diagnostikas; 52 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 8,08 Eur už parkavimą; 53 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 16,32 Eur už parkavimą; 54 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 11,88 Eur už parkavimą; 55 punktas, 2,90 Eur už mobilaus telefono draudimą ir 19,72 Eur už parkavimą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi Ž. G., galimą laiduotoją E. G.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį Ž. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir neteisingai paskirtos bausmės (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktai). Atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.
Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje buvusios ydingos praktikos ir precedento
5. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių, tačiau nesutinka su subjektyviuoju nusikalstamų veikų požymiu – tyčia, teigdamas, kad jis nežinojo ir negalėjo suprasti, kad jo veiksmai yra neteisėti. Apeliantas teigia, kad byloje aptariami veiksmai buvo ilgą laiką nusistovėjusi, daugiau nei 17 metų trukusi savivaldybės praktika. Nei viena atsakinga institucija, įskaitant savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą ar nacionalinio lygmens priežiūros ir (ar) kontrolės institucijas, per šį laikotarpį nepateikė jokių neigiamų vertinimų ar indikacijų, kad tokia praktika dėl tarybos nario išlaidų kompensavimo yra neteisėta. Kadangi jis veikė pagal tuo metu nusistovėjusią procedūrą, kurios laikėsi ir kiti savivaldybės tarybos nariai, jis neturėjo pagrindo abejoti savo veiksmų teisėtumu, nors ir vertino tokį savivaldybės tarybos nario išmokos pagrindimą kaip absurdišką. Dėl šių priežasčių objektyviai nebuvo galima suprasti, kad tokiais veiksmais atliekama nusikalstama veika, ir jam nebuvo pagrindo manyti, kad jis sąmoningai veikė prieš įstatymus.
6. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo padarytuose veiksmuose nėra nusikalstamų veikų subjektyviųjų požymių. 2019 metais, vos tik pradėjęs eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, jis buvo supažindintas su tuo, kad kiekvieno mėnesio pradžioje į jo nurodytą banko sąskaitą bus pervestos piniginės lėšos, skirtos įvairioms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, kurios tuometiniame Vietos savivaldos įstatyme buvo nurodytos gan abstrakčiai, o pasibaigus mėnesiui reikės pateikti išmokų avanso apyskaitą su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pirmą mėnesį jis iš savivaldybės administracijos buhalterijos gavo pastabą, kad trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų tiek, jog būtų pagrįsta visa jam į banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų suma. Jis informavo buhalteriją, kad neturi trūkstamų dokumentų, kurie pagrįstų jo patirtas išlaidas, todėl jam buvo pasakyta, kad galima pateikti kitų žmonių kuro čekius ar kitus dokumentus, kuriuose būtų įstatyme nurodytos su tarybos nario veikla susijusios išlaidos. Iš pradžių tai jam sukėlė nuostabą, visa tai atrodė absurdiška. Tačiau sužinojęs, kad tai yra įprasta praktika, trukusi daug metų ir kadencijų, ir taip priimtina daryti, nes anksčiau taip darė visi tarybos nariai, galimai visa tai vyko apie 17 metų, „liko plaukti pasroviui“ su visais kolegomis politikais. Nuo 2002 metų Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta ir iki pernai galiojo kanceliarinių išmokų skyrimo tvarka. Jam toks alternatyvus darbo apmokėjimo modelis atrodė absurdiškai. Kadangi iš Kontrolės ir audito tarnybos ir kitų atsakingų institucijų nei karto nebuvo pateikta jokių neigiamų išvadų, priekaištų, pastebėjimų ar bent menkiausių indikacijų, jog tokie veiksmai, dėl kurių jis šiandien kaltinamas, yra neteisėti, jis priėmė tokią realybę ir teikė išmokų avanso apyskaitas su dokumentais apie išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, neįvertindamas, ar jis asmeniškai realiai jas patyrė, ar ne. Tą darė iš esmės dėl dviejų pagrindinių motyvų: pirma, nes visi taip darė, o antra – taip buvo galimybė turėti lėšų, kurias galima būtų panaudoti sveikinimams, gėlėms svarbių progų metu, paramai, pagalbai gyventojams, kurie tikisi tokių dalykų iš politikų. Nebuvo tinkamo kontrolės mechanizmo, išskyrus tai, kad buhalterė visada sutikrindavo pateiktus duomenis ir pranešdavo, jeigu buvo kokių nors neteisingų įrašų, pavyzdžiui, degalinės čekyje nurodytas ne tik kuras, bet ir kitas pirkinys (dešrainis, kava ar cigaretės). Tokiu atveju buhalterė pati pataisydavo nurodytas sumas ir viską sutvarkydavo. Tačiau jis niekada negavo priekaištų dėl kuro čekių ar mobiliojo ryšio sąskaitų, kurie yra nurodomi kaltinamajame akte. Tik tada, kai žurnalistas A. T. su akcijos „Skaidrinam“ tyrimu paviešino (duomenys neskelbtini) savivaldybės politikų teiktus dokumentus, jis realiai suprato susidariusią situaciją, todėl viešai pripažino, kad dalis čekių už kurą yra nesusiję su jo realiai patirtomis išlaidomis, jog tai yra kitų žmonių apmokėti čekiai. Jis peržiūrėjo per praėjusią kadenciją buhalterijai pateiktus čekius ir 2023 m. birželio 7 d. grąžino (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetui gautų išmokų sumą, kuri jam buvo pervesta už kuro čekius, nesusijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis, t. y. 8 237,10 Eur. Jis neturėjo tikslo šių pinigų pavogti ar pasisavinti. Iš pradžių jam viskas atrodė absurdiška, bet teisiškai tvarkinga, tad tik pradėjus aiškintis ir kelti klausimus dėl viešųjų pinigų panaudojimo, atėjo realus supratimas, kad faktiškai neturi būti taip, kaip vyksta realybėje pagal susiformavusią ydingą praktiką. Jis prisipažįsta, kad padarė klaidą, bet jis nesijaučia vagimi, nusikaltėliu, kuris pasinaudojo susidariusia situacija. Jis nesuvokė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Jis nesuvokė, kad daro nusižengimą, ir todėl neturėjo intencijos tyčia teikti svetimus čekius, siekdamas pasisavinti svetimą turtą. Jis kuro čekius rinko ne netyčia, jie neįskrido jam į ranką ar stebuklingai neatsirado prisegti prie išmokų avanso apyskaitų, tačiau tai buvo ydinga ilgametė sistema, kurioje nesuprato galimų grėsmių, nes nebuvo tam reikiamų indikacijų. Jis sutinka, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir jis jos nesikrato, tik mano, kad tai nėra baudžiamosios atsakomybės klausimas (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
7. Kiekvienu atveju sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą galioja pagrindinės nuostatos: asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio jos padarymo metu, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Teisinėje demokratinėje valstybėje preziumuojama, kad kiekvienas asmuo – tiek valdžios atstovas, tiek ir kitas asmuo – privalo laikytis pripažintų elgesio modelių ir prisiimti atsakomybę už netinkamus poelgius nepriklausomai nuo to žino jis ar ne gresiančios teisinės atsakomybės lygmenis. Savo ruožtu įstatymų leidėjas, reglamentuodamas atsakomybės pagrindus, rūšis ir formas, iš jų – ir uždrausdamas pavojingas veikas bei nustatydamas skirtinas valstybės prievartos priemones, iš esmės prevenciškai įspėja asmenis susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Remiantis šiomis nuostatomis, visuotinai priimtinais teisinės demokratinės valstybės standartais, konstitucinis principas „įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“ (Konstitucijos 7 dalis) įtvirtintas ir pagrindinėse baudžiamosios atsakomybės nuostatose (BK 2 straipsnio 2 dalis). Šis principas neatsiejamas ir nuo asmenų lygybės prieš įstatymą, teismo nešališkumo bei kitų principų, kurių laikymasis svarbus vykdant teisingumą.
8. Nuteistojo Ž. G. teiginiai, jog ne tik jis, bet ir visi kiti savivaldybės tarybos nariai laikėsi tokios ilgą laiką (apie 17 metų) nusistovėjusios savivaldybėje ydingos praktikos, t. y. pateikdavo kitų žmonių čekius ar kitus dokumentus, kuriuose būtų įstatyme nurodytos su tarybos nario veikla susijusios išlaidos, kurių realiai asmeniškai nepatyrė, bei teiginiai, kad Ž. G. tokį savivaldybės tarybos nario išmokos pagrindimą laikė absurdišku, rodo, kad jis suvokė savo netinkamo elgesio pobūdį, suprato savo veiksmų priešingumą teisei. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad tarybos narys Ž. G. sąmoningai, daugkartiniais veiksmais, prieštaraujančiais Vietos savivaldos įstatymui ir Reglamento reikalavimams, visą kadencijos laikotarpį (2019–2023 m.), ketverius metus, nuolat kiekvieną mėnesį grįsdamas avansu iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos į savo banko sąskaitą gautų išmokų panaudojimą tarybos nario veiklai, 55 vnt. išmokų avanso apyskaitose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, kurios nebuvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla ir negalėjo būti atlyginamos (kompensuojamos), teikė dokumentus, pagrindžiančius ne jo, bet kitų asmenų patirtas išlaidas, aiškiai žinodamas, kad pats realiai tokių išlaidų asmeniškai ir juo labiau tarybos nario veiklai nepatyrė, taigi suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl Ž. G. kaltės, visiškai pagrįstai atsižvelgė į jo kaip tarybos nario pareigas, taip pat išsilavinimą (aukštąjį) ir pan. Taigi, apelianto teiginiai, kad jis nesuprato (nesuvokė) atliekantis veiksmus, vertintinus kaip pavojingus ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, yra nepagrįsti.
9. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), kaip ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai bei jų įgyvendinimas siejami su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis ir konkrečiais jas padariusiais asmenimis. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos aiškiai reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o tokias ribas apibrėžia kaltinamojo akto turinys. Taigi, nagrinėjamu atveju tai, ar kiti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariai elgėsi panašiai kaip Ž. G., kokio pobūdžio pažeidimus jie padarė ar nepadarė, išeina už šios bylos nagrinėjimo teisme ribų, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nenagrinėjo, o ir neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su kitų savivaldybės tarybos narių veikla. Atkreipiamas dėmesys, kad klausimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu, kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, išnagrinėjus konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl tai, kad kokia nors nusikalstama veika liko neatskleista ar galimai ją padaręs koks nors asmuo liko nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nenubaustas nėra kriterijus, galintis paveikti išnagrinėtoje byloje daromas teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo bei asmens kaltumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018). Dėl to kaip teisiškai nepagrįsti taip pat atmestini ir apelianto argumentai, esą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas jo veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme, turėjęs atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) savivaldybėje egzistavusią ydingą praktiką (pateikinėti kitų žmonių čekius ar kitus dokumentus, kuriuose būtų įstatyme nurodytos su tarybos nario veikla susijusios išlaidos, kurių realiai jis asmeniškai nepatyrė). Šios nuteistojo Ž. G. nurodytos nuostatos nesuderinamos su BK įtvirtintais baudžiamosios atsakomybės pagrindais, BPK nustatytomis nagrinėjimo teisme ribomis. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad spręsdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, teismas privalo vadovautis įstatymu, o ne susiklosčiusia ydinga praktika ar teisei prieštaraujančiais precedentais (jei tokie egzistuoja) ir tai nereiškia asmenų (nepaisant, pvz., kokiai socialinei grupei jie priklauso) lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018; EŽTT sprendimas byloje Sacharukas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 39300/18).
10. Visuose aptariamų redakcijų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose (atitinkamai Reglamentų 10.3, 2.14.3, 2.14.3 papunkčiuose) buvo įtvirtinta, jog savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius kontroliuoja, ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja ne pagal paskirtį panaudotos išmokos dalį iš artimiausio mėnesio tarybos nariui mokėtinų išmokų. Taigi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamente buvo įtvirtinti tiek tarybos nario gautų išmokų naudojimo pagal paskirtį kontrolės mechanizmas, tiek tarybos nariams nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų išskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. audito ataskaitoje „2019–2023 metų kadencijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skirtų išmokų vertinimas“ buvo padaryta išvada, jog savivaldybės administracija neužtikrino finansų kontrolės, kuri atliekama priimant sprendimus dėl biudžeto lėšų panaudojimo, įsitikinus, kad ūkinės operacijos dokumentai yra tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta. Šioje audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad savivaldybės administracija, priimdama tarybos narių dokumentus, neskyrė tinkamo dėmesio jų išankstinei kontrolei. Taigi, minėtoje audito ataskaitoje buvo konstatuotas finansų kontrolės trūkumas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje (t. 2, b. l. 25). Tačiau nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje nustatytas finansų kontrolės trūkumas nesudaro pagrindo nekonstatuoti nusikalstamų veikų požymių Ž. G. veiksmuose ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
11. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas – baudžiamajame įstatyme, t. y. BK straipsniuose nurodytos pavojingų nusikalstamų veikų sudėtys ir apibrėžtos teisinės pasekmės, kilsiančios jas padariusiems asmenims. Todėl teismas, baudžiamajame procese pagal nustatytas taisykles spręsdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, privalo vadovautis tik įstatymu ir spręsti, ar kaltinamojo veiksmai atitinka konkrečios nusikalstamos veikos požymius, o ne vadovautis susiformavusia įprasta ydinga praktika ar vertinti, jog neteisėtų veiksmų kontrolės ar prevencijos trūkumas šalina asmenų baudžiamąją atsakomybę.
12. Nuteistojo Ž. G. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-47-648/2025 ((duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario M. S. byloje), kuria baudžiamoji byla nutraukta, yra precedentas šiai bylai.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors nagrinėjamoje byloje ir byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-47-648/2025, sprendžiamas (spręstas) klausimas dėl tarybos narių veiklos teisėtumo toje pačioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tuo pačiu laikotarpiu (2019–2023 metais), kaip pažeisti inkriminuoti tie patys vietos savivaldos ir kiti teisės aktai bei tie patys BK straipsniai, tačiau abiejose bylose skiriasi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydis – M. S. buvo inkriminuota 1 487,62 Eur turtinė žala, o šioje byloje Ž. G. inkriminuota beveik 7 kartus didesnė turtinė žala –10 532,70 Eur, kuri susidarė iš kitokio pobūdžio išlaidų nei buvo inkriminuota M. S. (pvz., jam nebuvo inkriminuotos išlaidos, susijusios su kuro įsigijimu, kurios grįstos kitiems asmenims išduotais kvitais). Abiejose bylose ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. birželio 5 d. (t. 1, b. l. 5–8), tačiau M. S. grąžino visas lėšas iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2023 m. gegužės 25 d.), o iš Ž. G. pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad jis dalį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos 8 237,10 Eur atlygino 2023 m. birželio 7 d. (t. 6, b. l. 57), o 149,82 Eur dar vėliau, t. y. tik po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nuteistasis Ž. G. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neatlygino visos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos. Taip pat skiriasi inkriminuotas suklastotų išmokų avanso apyskaitų kiekis – M. S. buvo inkriminuota 16 vnt., o Ž. G. – 55 vnt. Kaip minėta, vienas esminių aptariamų bylų faktinių aplinkybių skirtumų, kad bylose skiriasi asmenims inkriminuotų nekompensuotinų išlaidų pobūdis. Ž. G. daugiausiai inkriminuotos kuro (dyzelino, benzino) išlaidos, kurių jis asmeniškai realiai nepatyrė ir dėl kurių per visą 4 metų tarybos nario kadencijos laikotarpį nuolat kartu su beveik visomis išmokų avanso apyskaitomis pateikė kitiems asmenims išduotus kasos kvitus, apmokėtus 93 skirtingomis svetimomis banko mokėjimo kortelėmis (t. 2, b. l. 43–196; t. 4, b. l. 80–123). Taip pat Ž. G., priešingai nei M. S., inkriminuotos išlaidos, susijusios su transporto priemonių parkavimu, ne jam priklausiusios transporto priemonės remontu, dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių kompiuterinėmis diagnostikomis, pervestomis paramos lėšomis. M. S. buvo inkriminuotos tik šios išlaidos: mėnesinis mokestis už suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės ir savo asmeninėms reikmėms naudojamo abonento numerio išlaidomis, mėnesinis mokestis už internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinis mokestis už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos (televizorių) išlaidas. Pažymėtina, kad M. S. mėnesinį mokestį už internetinės televizijos paslaugas ir įrangos įsigijimo išlaidas (208,70 Eur) įtraukė tik už du mėnesius ir tik vienoje iš 16 išmokų avanso apyskaitų ir šias išlaidas iš karto grąžino, paaiškėjus šiam faktui (dar iki prasidedant baudžiamajam persekiojimui). Taigi, nuteistojo Ž. G. gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-47-648/2025 nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje, todėl teismas šios kasacinio teismo nutarties nelaiko precedentu ir ja nesivadovauja, spręsdamas Ž. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Dėl išlaidų, susijusių / nesusijusių su savivaldybės tarybos nario veikla
14. Šioje byloje nustatyta, kad Ž. G., eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, į išmokų avanso apyskaitas įrašė ir duomenis apie išlaidas, kurios negalėjo būti atlyginamos. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo tvarka yra įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija) buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) buvo papildomai įtvirtinta, kad reglamente nustatomas ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas. Nurodytos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl tarybos nario veiklos apmokėjimo tvarkos buvo atitinkamai įtvirtintos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1TS-0170, kurio 10 punkte buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 4 BMA dydžio išmoka atsiskaitytinai, ši išmoka pervedama avansu visiems tarybos nariams į jų nurodytas banko sąskaitas. Reglamento 10.1 papunktyje buvo nustatyta, kad tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikdamas išmokų avanso apyskaitą. Kartu su išmokų avanso apyskaita savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (t. 1, b. l. 79). Šį reglamentą pakeitusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1TS-170, 2.14 papunktyje buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,75 MMA dydžio išmoka atsiskaitytinai, už ją atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. 2.14.1 papunktyje buvo nustatyta, kad, kaip ir anksčiau, tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai (t. 1, b. l. 149). Šį reglamentą pakeitusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30, išliko tokia pati išmokų gavimo ir atsiskaitymo už jas tvarka. 2.14.5 papunktyje buvo nustatyta, kad šiuo reglamento priedu Nr. 4 patvirtintas su tarybos nario veikla susijusiomis kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas (toliau – ir Baigtinis sąrašas) (t. 1, b. l. 106–107, 149–150).
15. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1TS-170 ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30, 2.14.4 papunktyje buvo nustatyta, kad tarybos narys turi teisę atsisakyti šio reglamento 2.14 punkte nustatytos išmokos, pateikdamas merui laisvos formos rašytinį prašymą dėl atsisakymo gauti išmoką. Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šio reglamento 2.14 punkte nurodyta išmoka neskaičiuojama ir nemokama (t. 1, b. l. 106–107, 149–150).
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. neatsisakė kas mėnesį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos avansu į jo nurodytą banko sąskaitą pervedamų piniginių išmokų, skirtų su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Priešingai, Ž. G. naudojosi galimybe gauti šias pinigines išmokas ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. avansu iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gavo pinigines lėšas (iš viso 22 574,82 Eur) (t. 4, b. l. 133–199), skirtas jo, kaip tarybos nario, veiklai reikalingoms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, už kurias atsiskaitydamas savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai teikė išmokų avanso apyskaitas, jose nurodydamas, kokias išlaidas patyrė, detalizuodamas jų rūšį ir dydį, bei pridėdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus – išrašytas sąskaitas faktūras, bilietus, čekius. Toliau teisėjų kolegija aptars klausimą dėl dalies Ž. G. išmokų avanso apyskaitose nurodytų išlaidų pripažinimo (nepripažinimo) susijusiomis su jo, kaip tarybos nario, veiklos vykdymu ir pasisakys dėl Ž. G. teisės gauti šių išlaidų atlyginimą.
Dėl kuro išlaidų
17. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis jo iki 2020 m. sausio mėnesio patirtų kuro įsigijimo išlaidų buvo apmokėtos tėvo banko kortele, ne siekiant neteisėtai pasisavinti savivaldybės lėšas, bet todėl kad iki to laiko jis (Ž. G.) neturėjo savo nuosavo automobilio ir naudojosi tėvų transporto priemone, esant reikalui vykdyti tarybos nario veiklą. Dėl šios priežasties kurą į šią transporto priemonę kartais pildavo jis (Ž. G.), o kartais – tėvas, priklausomai nuo to kuris tuo metu buvo automobiliu išvykęs. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis prašo pripažinti kompensuotinomis išlaidomis ir tėvo banko mokėjimo kortele apmokėtą kurą iki 2020 m. sausio mėn., t. y. sumas nurodytas skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio I dalyje („Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės“): 1 punktas, 56,42 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 5 punktas, 104,18 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 8 punktas, 10,63 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 9 punktas, 70,79 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 12 punktas, 50 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 13 punktas, 74,33 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą; 14 punktas, 75,81 Eur už tėvo banko kortele apmokėtą kurą.
18. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme iš pradžių sutiko su kaltinimu dėl kuro čekių ir parodė, kad jis tikrai nepatyrė išlaidų, pagal kuro čekius, kurie yra ne jo. Vėliau nuteistasis parodė, kad iki 2020 m. sausio mėnesio jis naudojosi savo tėvų automobiliu „Audi A6“, varomu dyzelinu. Į automobilį kurą dažniausiai pildavo tėvas. Jis 2020 m. sausio mėn. įsigijo savo automobilį „Citroen C5“, su kuriuo važinėjo iki 2022 m. spalio mėn., kol nepateko į eismo įvykį, o nuo 2022 m. spalio mėn. įsigijo naują automobilį „Škoda Superb“, kurį naudoja iki šiol. Visi jo naudoti automobiliai buvo varomi dyzelinu. Niekas iš jo (Ž. G.) nereikalavo kelionės lapų, žiniaraščių. Jis nevedė apskaitos, kiek minėtais automobiliais naudojosi jis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario veiklą, o kiek jo artimieji. Jis čekius už kurą paimdavo iš artimųjų, savo ir tėvų draugų, aplinkinių, taip pat svetimų asmenų paliktus degalinėse bei juos kartu su išmokų avanso apyskaitomis pateikdavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterei, nors realiai tų išlaidų nepatyrė (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
19. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus tarybos nario Ž. G. išmokų avanso apyskaitas bei kuro išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. nustatyta, kad minėtu laikotarpiu panaudojant 95 skirtingas mokėjimo korteles už kurą apmokėta iš viso 14 971,34 Eur. Iš tos sumos kitų asmenų banko kortelėmis apmokėta 9 247,56 Eur. Ž. G. minėtu laikotarpiu įsigytą kurą grindė pateikdamas kasos kvitus, kurie apmokėti 95 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, iš jų Ž. G. disponavo tik dviem mokėjimo kortelėmis (t. 2, b. l. 43–196; t. 4, b. l. 80–123). Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų matyti, jog Ž. G. buvo / yra išduotos dvi banko mokėjimo kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40, 41), o Ž. G. tėvui – R. G. buvo / yra išduota banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 26). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam Ž. G. buvo inkriminuotos tik tos kuro išlaidos, kurios buvo sumokėtos kitų asmenų, tarp jų ir jo tėvo R. G., banko mokėjimo kortelėmis, o visos kuro išlaidos, kurios buvo sumokėtos Ž. G. banko mokėjimo kortelėmis arba grynaisiais pinigais, jam neinkriminuotos kaip neteisėtai pasisavintos.
20. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekio matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. balandžio 23 d., 08.08 val., degalinėje „Apsaga“, esančioje Baisogaloje, Radviliškio r., už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 56,42 Eur (t. 2, b. l. 44, 84), t. y. Ž. G. tėvas įsipylė kurą kitame mieste, kuris nutolęs nuo Jonavos apie 75 km. Iš išmokų avanso apyskaitų už 2019 m. balandžio mėn. bei jų priedų (čekių, bilietų) matyti, kad Ž. G. tuo metu naudojosi traukiniu ir autobusais, nes 2019 m. balandžio 24 d. ir 25 d. pateikė traukinio bilietus, kuriais jis keliavo iš Jonavos į Vilnių bei atgal, o 2019 m. balandžio 27 d. 4 vnt. viešojo transporto (autobusų) bilietų (čekių), kuriais jis keliavo iš Jonavos į Vilnių, iš Vilniaus į Kauną, Kaune, Jonava–Kaunas (žr. prie bylos pridėtą tomą, esantį voke). Nuteistasis Ž. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad kadencijos pradžioje jis studijavo Vilniuje, todėl prie išmokų avanso apyskaitų yra pateikti autobusų ir traukinio bilietai (t. 6, b. l. 97–101). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po to, kai 2019 m. balandžio 23 d., 08.08 val., Ž. G. tėvas R. G. įsipylė kurą – dyzeliną už 56,42 Eur kitame mieste, Ž. G. nesinaudojo tėvo automobiliu, nes traukiniais ir autobusais 2019 m. balandžio 24 d., 25 d., 27 d. buvo išvykęs į kitus miestus – Kauną ir Vilnių. Todėl Ž. G. tėvo R. G. už dyzeliną sumokėtą 56,42 Eur sumą negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla. Be to, iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį (11 ir 16 d.) Ž. G. savo banko mokėjimo kortele jau buvo sumokėjęs už kurą – dyzeliną 5,99 Eur ir 22,71 Eur (t. 2, b. l. 44) ir šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos pagrįstomis ir jam neinkriminuotos.
21. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekių taip pat matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. birželio 6 d., 21.43 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Klaipėdos g. 155, Kretingoje, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 34,93 Eur, o kitą dieną – 2019 m. birželio 7 d. (penktadienį), 13.19 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Jonavos g. 38, Kaune, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 69,25 Eur (t. 2, b. l. 46, 98, 99), t. y. Ž. G. tėvas iš viso už 104,18 Eur įsipylė kuro kituose miestuose, kurie nutolę nuo Jonavos atitinkamai apie 227 km. ir 33 km. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ž. G. tėvas R. G., važinėdamas dvi dienas tarp skirtingų miestų, į automobilį įsipiltą kurą naudojo savo poreikių tenkinimui. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą iš viso 104,18 Eur sumą už dyzeliną negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla. Be to, iš to paties apžiūros protokolo ir jame pateiktos lentelės matyti, kad iš karto kitą dieną – 2019 m. birželio 8 d. (šeštadienį), 18.27 val., degalinėje, esančioje Jonavos g. 60, Kaune, Ž. G. savo banko mokėjimo kortele sumokėjo už kurą – dyzeliną 25,53 Eur; 2019 m. birželio 29 d. (šeštadienį), 17.32 val., degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Jonavos g. 60, Kaune, Ž. G. savo banko mokėjimo kortele sumokėjo už kurą – dyzeliną 42,63 Eur (t. 2, b. l. 46). Šios transporto (kuro) išlaidos, nors ir patirtos ne darbo dieną, o savaitgalį (šeštadieniais) vakarais, ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos pagrįstomis ir Ž. G. neinkriminuotos. Iš išmokų avanso apyskaitų už 2019 m. birželio mėn. matyti, kad Ž. G. tuo metu naudojosi viešuoju transportu (autobusais), nes 2019 m. birželio 13 d., 19 d. pateikė 4 vnt. viešojo transporto (autobusų) bilietų, kuriais jis keliavo iš Jonavos į Kauną, iš Kauno į Vilnių, Jonava–Kaunas (žr. prie bylos pridėtą tomą, esantį voke), šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pripažintos pagrįstomis ir Ž. G. neinkriminuotos.
22. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekio matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. rugpjūčio 3 d. (šeštadienį), 9.11 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Ūtos k., Panevėžio r., už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 10,63 Eur (t. 2, b. l. 48, 108), t. y. Ž. G. tėvas savaitgalį (šeštadienį ryte) įsipylė kurą kitoje vietoje, kuri nutolusi nuo Jonavos apie 87 km. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ž. G. tėvas R. G., kuris savaitgalį buvo pakankamai toli nutolęs nuo savo gyvenamosios vietos (Jonavos), į automobilį įsipiltą nedidelį kiekį kuro – dyzelino (9,74 l) naudojo savo poreikių tenkinimui. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą savaitgalį (šeštadienį) 10,63 Eur sumą už dyzeliną negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla. Be to, iš išmokų avanso apyskaitos už 2019 m. rugpjūčio mėn. ir pateiktų čekių bei bilietų matyti, kad Ž. G. tuo metu naudojosi traukiniais ir autobusais bei buvo išvykęs iš Lietuvos. Iš 2 vnt. traukinių bilietų matyti, kad 2019 m. liepos 31 d., 8.20 val., Ž. G. išvyko iš Jonavos į Vilnių, bei tą pačią dieną, 9.40 val., iš Vilniaus į Vilniaus oro uostą (žr. prie bylos pridėtą tomą, esantį voke). Iš viešai prieinamų duomenų – Ž. G. socialinių tinklų („Instagram“ ir „Facebook“) matyti, kad jis 2019 m. rugpjūčio 2 ir 3 d. įdėjo nuotrauką ir vaizdo įrašą iš Švedijos (tinklinio varžybų). Iš trečio traukinio bilieto matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d., 19.41 val., Ž. G. traukiniu išvyko iš Vilniaus oro uosto į Vilnių. Atitinkamai galima daryti išvadą, kad Ž. G. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Iš 2 vnt. viešojo transporto (autobusų) bilietų matyti, kad tą pačią dieną – 2019 m. rugpjūčio 5 d., 20.06 val., Ž. G. autobusu važiavo iš Vilniaus į Kauną, o vėliau (22.12 val.) iš Kauno į Jonavą (žr. prie bylos pridėtą tomą, esantį voke), šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pripažintos pagrįstomis ir Ž. G. neinkriminuotos.
23. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekių matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį), 16.18 val., degalinėje „Viada“, esančioje Darbininkų g. 4, Jonavoje, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 70,79 Eur (t. 2, b. l. 48, 107), t. y. Ž. G. tėvas įsipylė kurą nedarbo dieną – per Žolinių šventę, prieš pat savaitgalį.
Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. nei (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nei Kauno miesto savivaldybėje jokie tarybos posėdžiai nevyko. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą 70,79 Eur sumą už dyzeliną negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla. Be to, iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad po savaitės – 2019 m. rugpjūčio 22 d., 20.23 val., t. y. ketvirtadienį po darbo valandų, vėlai vakare, Ž. G. savo banko mokėjimo kortele sumokėjo už kurą – dyzeliną 16,23 Eur (t. 2, b. l. 48), šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos pagrįstomis ir jam neinkriminuotos. 24. Iš 2019 m. spalio mėn. išmokų avanso apyskaitos ir čekio matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. spalio 19 d. (šeštadienį), 22.45 val., degalinėje „Viada“, esančioje Statybininkų g. 3A, Kaune, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 50 Eur (t. 2, b. l. 114, 117), t. y. Ž. G. tėvas ne darbo dieną, savaitgalį (šeštadienio naktį) įsipylė kurą kitame mieste, kuris nutolęs nuo Jonavos apie 32 km. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ž. G. tėvas R. G., kuris savaitgalį buvo kitame mieste nei jo gyvenamoji vieta (Jonava), į automobilį įsipiltą kurą naudojo savo poreikių tenkinimui. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą savaitgalį (šeštadienio naktį) 50 Eur sumą už dyzeliną negalima pripažinti kaip transporto išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla.
25. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekių matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. lapkričio 2 d. (šeštadienį), 12.09 val., degalinėje „Viada“, esančioje Darbininkų g. 4, Jonavoje, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 11,09 Eur, o tą pačią dieną po kelių valandų kitame mieste – 2019 m. lapkričio 2 d. (šeštadienį), 15.39 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Tvirtovės al. Kaune, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 63,24 Eur (t. 2, b. l. 52, 119), t. y. Ž. G. tėvas įsipylė kuro – dyzelino iš viso už 74,33 Eur nedarbo dieną – šeštadienį skirtinguose miestuose. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ž. G. tėvas R. G., kuris savaitgalį važinėjo tarp skirtingų miestų, į automobilį įsipiltą kurą naudojo savo poreikių tenkinimui. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą savaitgalį (šeštadienį) 74,33 Eur sumą už dyzeliną negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla. Be to, iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., 19.13 val., t. y. ne darbo dieną – šeštadienį vėlai vakare, Ž. G. savo banko mokėjimo kortele sumokėjo už kurą – dyzeliną 46,47 Eur (t. 2, b. l. 52), šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos pagrįstomis ir jam neinkriminuotos.
26. Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir čekių matyti, kad Ž. G. tėvo R. G. banko mokėjimo kortele 2019 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienį), 08.13 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Vasario 16-osios g. 33, Jonavoje, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 11,15 Eur, o kitą dieną jau kitame mieste, penktadienį, po darbo dienos valandų – 2019 m. gruodžio 5 d., 16.39 val., degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Jonavos g. 60A, Kaune, už kurą – dyzeliną buvo sumokėta 64,66 Eur (t. 2, b. l. 52–53, 124), t. y. Ž. G. tėvas įsipylė kuro – dyzelino iš viso už 75,81 Eur per dvi dienas, prieš pat savaitgalį ir pats naudojosi automobiliu skirtinguose miestuose. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ž. G. tėvas R. G., kuris važinėjo tarp skirtingų miestų, į automobilį įsipiltą kurą naudojo savo poreikių tenkinimui. Todėl Ž. G. tėvo R. G. sumokėtą 75,81 Eur už dyzeliną prieš pat savaitgalį (64,66 Eur sumokėta penktadienį, po darbo dienos valandų) negalima pripažinti kaip transporto (kuro) išlaidas, susijusias su tarybos nario Ž. G. veikla.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo Ž. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) savivaldybės adresas (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų „Google“ duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra šalia Ž. G. gyvenamosios vietos – 800 metrų atstumu ir yra greitai pasiekiama pėsčiomis. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės internetinio puslapio ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 6 d., tarybos nario Ž. G. pirmos kadencijos metu, iš viso buvo 35 savivaldybės tarybos posėdžiai (2019 metais – 9 posėdžiai, 2020 metais – 9 posėdžiai, 2021 metais – 7 posėdžiai, 2022 metais – 8 posėdžiai, 2023 metais – 2 posėdžiai). Iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad Ž. G. savo banko mokėjimo kortele daug kartų pirko kurą savaitgaliais, po darbo valandų (vėlai vakare ar naktį), skirtinguose miestuose (Kaune, Kauno r., Kaišiadoryse, Ukmergėje, Kryžkalnyje, Trakų r., Karmėlavos sen., Klaipėdoje, Vievyje, Elektrėnuose), tačiau šios išlaidos ikiteisminio tyrimo metu buvo vertintos kaip susijusios su tarybos nario veikla, t. y. palankiai nuteistajam, ir jam nebuvo inkriminuotos kaip neteisėtai pasisavintos (t. 2, b. l. 43–81). Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos matyti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (pagal šiuo metu galiojančią redakciją – 12 straipsnio 4 dalis), tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Tokios kelionės nebuvo įformintos kaip komandiruotės. Audito ataskaitoje nurodyta, kad nors šiais veiksmais tvarka nepažeista, tačiau kyla abejonių, ar tikrai šie važinėjimai į kitus miestus buvo susiję su tarybos nario veikla (t. 2, b. l. 23). Taip pat audito ataskaitoje nurodyta, kad 2019–2023 m. savivaldybės tarybos narių kadencijos laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. galiojo judėjimo tarp savivaldybių draudimas, savivaldybės tarybos veikla vyko nuotoliniu būdu (t. 2, b. l. 24–25). Kaip matyti iš 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo ir išmokų avanso apyskaitų, Ž. G. karantino laikotarpiais nurodė patyręs išlaidų degalams, kurių dalį apmokėjo savo banko mokėjimo kortele, tame tarpe degalus pylėsi ir penktadieniais po darbo valandų, ir savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais). Nors karantino laikotarpiais Lietuvoje galiojo judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tačiau Ž. G. degalus įsigijo ir kituose miestuose (Kaune, Margavos k., Karmėlavos sen., Klaipėdoje, Elektrėnuose) (t. 2, b. l. 55–56, 60–63). Minėtos aplinkybės gali kelti abejonių ir dėl Ž. G. kortele apmokėtų degalų panaudojimo tarybos nario veikloje, tačiau, kaip minėta byloje visos abejonės traktuotos įtariamojo naudai ir jau ikiteisminio tyrimo metu didelė dalis išlaidų buvo pripažintos teisėtomis. Taip pat nuteistajam Ž. G. nebuvo inkriminuotos visos išlaidos už kurą, kurios buvo apmokėtos grynais pinigais, tame tarpe už benziną, t. y. kuro rūšį, kurios nesipylė Ž. G., nes jo visi naudoti automobiliai buvo varomi dyzelinu. Taigi, jau ikiteisminio tyrimo metu pakankamai daug abejonių dėl kuro išlaidų buvo aiškinama nuteistojo Ž. G. naudai, nors tam tikra kuro išlaidų dalis galėjo apimti ne tik tarybos nario veiklą, bet ir asmeninių poreikių tenkinimą, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo dar ir išlaidas, patirtas kurui, už kurį sumokėta nuteistojo tėvui Ž. G. išduota mokėjimo kortele, laikyti pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su savivaldybės tarybos nario veikla ir jas šalinti iš kaltinimo bei šia dalimi mažinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti nuteistajam Ž. G. inkriminuotų transporto (kuro) išlaidų, kurios buvo apmokėtos kitiems asmenims, tarp jų ir Ž. G. tėvui – R. G. išduotomis banko mokėjimo kortelėmis.
Dėl mobilaus ryšio telefono aparato ir jo draudimo išlaidų
28. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotomis mobilaus ryšio telefono draudimo išlaidomis. Pasak nuteistojo, tokių išlaidų kompensavimas buvo galimas, o mobilaus ryšio aparatas buvo naudojamas vykdant tarybos nario veiklą.
29. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis turėjo ir naudojosi vienu telefono aparatu, kurį buvo apdraudęs. Savivaldybės administracijos buhalterei pateikdavo visą UAB „Bitė Lietuva“ sąskaitą, nesigilindamas į jos turinį. Pasak nuteistojo Ž. G., asmeninėms reikmėms įsigyta telefono įranga nepatenka į kompensuotinų išlaidų sąrašą, tai nėra tinkamos išlaidos, tačiau telefono draudimas patenka į sąrašą (t. 7, b. l. 122–135; 137–139). Nuteistasis Ž. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad savivaldybės administracija jam suteikė tik planšetinį kompiuterį su internetiniu ryšiu, o mobilaus ryšio priemonės nesuteikė (t. 6, b. l. 48).
30. Byloje nustatyta, kad iki 2021 metų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30, pakeitimų galimos kompensuoti išlaidos buvo nurodytos abstrakčiai. Tik 2021 m. balandžio 29 d. buvo patvirtintas tinkamomis pripažintinų išlaidų Baigtinis sąrašas, kuriame detalizuotos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidos. Kaip matyti iš tinkamomis pripažintinų išlaidų Baigtinio sąrašo telefono išlaidos apėmė: fiksuoto ir mobilaus ryšio išlaidas, telefono aparato pirkimą, nuomą, remontą ir draudimą, įmokų komisinius mokesčius. Pastabose nurodyta, kad išlaidos vienai prekei įsigyti turi neviršyti 500 Eur su PVM (limitas netaikomas paslaugoms). Išlaidų pagrindimui pateikiami apskaitos dokumentai, išrašyti tarybos nario vardu, arba papildomai pateikiama panaudos sutartis su sąskaitos faktūros gavėju (t. 1, b. l. 144–145). Nors Ž. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterei išmokų avanso apyskaitas kartu su UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose buvo nurodytos ir išlaidos (mėnesinės įmokos) už mobilaus ryšio telefono aparatą ir jo draudimą, teikė nuo 2020 m. kovo mėn., o Baigtinis sąrašas, kuriame kaip pagrįstos ir teisėtos įtrauktos ir telefono draudimo išlaidos, patvirtintas vėliau, t. y. tik 2021 m. balandžio 29 d., šis Baigtinis sąrašas turi būti taikomas, vertinant visą Ž. G. inkriminuotą nusikalstamų veikų laikotarpį. Tam tikrais atvejais baudžiamajai atsakomybei įtakos turi ne tik paties baudžiamojo kodekso pakeitimai, bet ir kitų poįstatyminių aktų pakeitimai, kurie, jei yra lengvinantys asmenų teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir yra taikomi, analizuojant ir asmenų veiksmus, padarytus iki tokių teisės aktų įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju nuo 2021 m. balandžio 29 d. įsigaliojęs naujas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentas kartu su priedais, tame tarpe priedu Nr. 4, kuriuo patvirtintas su tarybos nario veikla tinkamomis pripažintinų išlaidų Baigtinis sąrašas, laikytinas nuteistojo Ž. G. teisinę padėtį lengvinančiu teisės aktu, todėl jis turi grįžtamąją galią ir taikomas ir išlaidoms, patirtoms iki tokio teisės akto priėmimo.
31. Iš byloje esančių UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaitų faktūrų, 2023 m. spalio 12 d. ir 2024 m. vasario 15 d. – 2024 m. vasario 19 d. apžiūros protokolų matyti, kad pirmos kadencijos tarybos nario veiklos metu – 2020 m. vasario mėn. Ž. G. įsigijo mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ ir jo draudimą, už kuriuos mokėjo iki 2023 m. kovo mėn. Už nurodytą laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2023 m. kovo mėn. Ž. G. už mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ sumokėjo 168,12 Eur (8,40x19+4,92+3,60), o už telefono (įrangos) draudimą 91,60 Eur (2,90x31+1,70), iš viso 259,72 Eur (t. 5, b. l. 53–199; t. 6, b. l. 1–30). Atsižvelgiant į tai, kad „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ buvo vienintelis Ž. G. mobilaus ryšio telefonas, kurį jis naudojo ne tik asmeniniams poreikiams, bet ir vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą, taip pat įvertinus, kad mobilaus ryšio telefono aparato kaina neviršijo Baigtiniame sąraše įtvirtintos 500 Eur su PVM sumos (Ž. G. sumokėjo 168,12 Eur), telefono aparato pirkimo ir draudimo išlaidos pripažintinos tinkamomis išlaidomis (t. 1, b. l. 144–145) ir darytina išvada, kad Ž. G. kaltinamajame akte nepagrįstai inkriminuotos išlaidos, susijusios su minėto mobilaus ryšio telefono aparato pirkimu ir šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimu, iš viso 259,72 Eur, todėl šios išlaidos šalinamos iš kaltinimo. Atitinkamai konstatuojama, kad 259,72 Eur suma nesudaro turto pasisavinimo nusikalstamos veikos dalyko, todėl šia suma mažinama Ž. G. pasisavinto turto vertė.
Dėl sugyventinės automobilio remonto
32. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotomis sugyventinei priklausančio automobilio ,,Toyota Corolla“ remonto išlaidomis 484,20 Eur sumai.
33. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2020 m. sausio mėn. įsigijo savo automobilį „Citroen C5“, su kuriuo važinėjo iki 2022 m. spalio mėn., kol nepateko į eismo įvykį, o nuo 2022 m. spalio mėn. įsigijo naują automobilį „Škoda Superb“, kurį naudoja iki šiol. Automobilis „Toyota Corola“ priklausė jo tuometinei sugyventinei K. B., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Jis kartais naudojosi savo sugyventinės automobiliu vykdydamas tarybos nario veiklą. Todėl, nuteistojo nuomone, išlaidos už sugyventinės automobilio ,,Toyota Corolla“ remontą yra teisėtos (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
34. Iš 2023 m. spalio 13 d. apžiūros protokolo ir išmokų avanso apyskaitos už 2020 m. lapkričio mėn. matyti, kad Ž. G. įrašė patyręs 484,20 Eur išlaidų už automobilio ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto K. B. vardu, remontą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiantį 2020 m. lapkričio 5 d. UAB ,,R.“ Defektacijos lapą SAD Nr. 0107885, kuriame nurodyta 484,20 Eur suma už remonto paslaugas (t. 2, b. l. 169; t. 4, b. l. 122–123, 125). Nuteistasis Ž. G. pats parodė, kad jis tuo metu turėjo savo nuosavą automobilį „Citroen C5“, kuriuo naudojosi iki 2022 m. spalio mėn., kol nepateko į eismo įvykį, o tuometinės sugyventinės K. B. automobiliu ,,Toyota Corolla“ naudojosi tik kartais (t. 4, b. l. 128; t. 7, b. l. 122–135; 137–139). Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2020 m. spalio 19 d. (t. 4, b. l. 130), t. y. prieš 17 dienų iki jo remonto (2020 m. lapkričio 5 d.). Atsižvelgiant į tokį trumpą laiko tarpą nuo automobilio įsigijimo iki jo remonto (17 dienų), galima daryti išvadą, kad Ž. G. neturėjo pakankamai laiko, kaip pats nurodė, kartais juo naudotis vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą, todėl nėra pagrindo pateisinti kitam asmeniui – tuometinei nuteistojo sugyventinei – priklausančio automobilio remonto apmokėjimą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tarybos nariams skiriamų piniginių išmokų. Be to, iš karto po sugyventinės automobilio remonto (po 2 dienų) buvo įvestas antras karantinas, kuris galiojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kurio metu savivaldybės tarybos veikla vyko nuotoliniu būdu (t. 2, b. l. 24–25). Pažymėtina, kad iš tos pačios išmokų avanso apyskaitos už 2020 m. lapkričio mėn. ir defektacijos lapo serija SAD Nr. 0107917 matyti, kad iš karto kitą dieną po sugyventinės automobilio remonto – 2020 m. lapkričio 6 d. Ž. G. priklausančiam automobiliui „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakeistos padangos į žiemines (žr. prie bylos pridėtą tomą, esantį voke). Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad tuo laikotarpiu Ž. G. naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Citroen C5“. Nors nuo 2021 m. balandžio 29 d. įsigaliojusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento priedu Nr. 4 patvirtintame su tarybos nario veikla tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtiniame sąraše transporto išlaidos apėmė ir automobilio remontą, tačiau Baigtinio sąrašo pastabose nurodyta, kad išlaidų pagrindimui pateikiami apskaitos dokumentai, išrašyti tarybos nario vardu, arba papildomai pateikiama panaudos sutartis su sąskaitos faktūros gavėju (t. 1, b. l. 144–145). Iš 2020 m. lapkričio 5 d. UAB ,,R.“ Defektacijos lapo SAD Nr. 0107885 matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d. automobilio remonto paslaugas pirko ne Ž. G. ar jo tuometinė sugyventinė K. B., o pirkėjo grafoje nurodytas ,,smulkus pirkėjas per EKA“, todėl negalima teigti, kad automobilio remonto paslaugas pirko nuteistasis Ž. G. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kitam asmeniui priklausančio – nuteistojo Ž. G. sugyventinės K. B. – automobilio ,,Toyota Corolla“ remonto išlaidos, tuo metu nuteistajam Ž. G. turint savo nuosavą automobilį „Citroen C5“, nelaikytinos su tarybos nario veikla susijusiomis ir kompensuotinomis išlaidomis ir konstatuojama, kad jos negalėjo būti kompensuojamos. Nuteistasis Ž. G. nepagrįstai šias išlaidas įtraukė į išmokų avanso apyskaitą už 2020 m. lapkričio mėn., kurią pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos pagrįstai buvo inkriminuotos nuteistajam Ž. G.
Dėl dviejų automobilių kompiuterinės diagnostikos išlaidų
35. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotomis dviejų automobilių kompiuterinės diagnostikos išlaidomis iš viso 148 Eur sumai. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, transporto išlaidų kompensavimas turi būti susijęs su tarybos nario veikla, tačiau šis reikalavimas neturi apibrėžto momento, kada ir kaip transporto priemonė turėtų būti faktiškai naudojama. Jo ketinimai įsigyti automobilį buvo susiję su ketinimu įsigytą automobilį ateityje naudoti ir tarybos nario veikloje, o automobilio pirkimo planavimas ir automobilio paruošimas naudoti šiai veiklai yra neatsiejami nuo tarybos nario pareigų vykdymo. Apelianto vertinimu, ketinamų pirkti automobilių kompiuterinė diagnostika buvo būtina, siekiant užtikrinti transporto priemonių efektyvų ir ekonomišką naudojimą būsimai tarybos nario veiklai, todėl išlaidos šių automobilių kompiuterinei diagnostikai negali būti laikomos netinkamomis, nesusijusiomis su tarybos nario veikla išlaidomis ir jos neturėtų būti laikomos nepagrįstomis.
36. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nesutinka su kaltinimu, jog jo patirtos išlaidos už automobilių ,,VW Tiguan“ ir ,,VW Touran“ kompiuterines diagnostikas yra neteisingos ir neteisėtos. Nuteistasis nurodė, kad atlikta automobilių diagnostika yra susijusi su savivaldybės tarybos nario veikla, nes jis ketino nupirkti savo asmeninėms reikmėms automobilį, kuris būtų naudojamas ir tarybos nario veiklai. Todėl jis manė, kad prieš perkant automobilį, reikia jį patikrinti, kad jis būtų kokybiškas ir nereikėtų jo vėliau remontuoti, ir šias išlaidas galima užskaityti kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. Tokios išlaidos yra patirtos racionaliai siekiant išvengti galimų kur kas didesnių išlaidų transporto priemonės remontui atlikti, kurios vėliau vis tiek būtų kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Jis neįsigijo nė vieno iš tikrintų automobilių, nes jie buvo nekokybiški. 2022 m. spalio mėn. nusipirko „Škoda Superb“, kurio netikrino, nes pažįstamas jį apžiūrėjo Vilniuje (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
37. Iš 2023 m. spalio 13 d. apžiūros protokolo ir išmokų avanso apyskaitos už 2022 m. spalio mėn. matyti, kad Ž. G. įrašė patyręs 74 Eur išlaidas už automobilio ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. J. vardu, kompiuterinę diagnostiką. Šias išlaidas Ž. G. grindė 2022 m. spalio 1 d. UAB ,,M.“ paraiška remontuoti automobilį ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. VLN20221001-023, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, patikra prieš pirkimą. Į tą pačią išmokų avanso apyskaitą Ž. G. įrašė patyręs 74 Eur išlaidas už automobilio ,,VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto T. G. vardu, kompiuterinę diagnostiką. Šias išlaidas Ž. G. grindė 2022 m. spalio 4 d. UAB ,,M.“ paraiška remontuoti automobilį ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. VLN20221001-049, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, patikra prieš pirkimą (t. 3, b. l. 111; t. 4, b. l. 122–123, 126–127, 131–132). Pats nuteistasis Ž. G. parodė, kad nei vieno iš šių dviejų automobilių neįsigijo, nes jie buvo nekokybiški (t. 7, b. l. 122–135; 137–139), taigi atitinkamai nuteistasis Ž. G. šių dviejų automobilių nenaudojo vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą. Iš kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad Ž. G. 2022 m. spalio 19 d. įsigijo visiškai kitą automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatliko kompiuterinės diagnostikos. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30) priedo Nr. 4, kuriuo patvirtintas su tarybos nario veikla tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas, matyti, kad transporto išlaidos apėmė: kuro, automobilio remonto, dalių, priežiūros priemonių, draudimo, techninės priežiūros, automobilių dalijimosi paslaugos išlaidas bei kitas eksploatacines išlaidas, viešojo transporto bilietus, taksi paslaugas (Jonavos rajone) (t. 1, b. l. 144–145). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Reglamentą planuotų pirkti ir neįsigytų automobilių, kurie niekada nebuvo naudojami vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą, kompiuterinės diagnostikos išlaidos nėra įtrauktos į Baigtinį sąrašą, atitinkamai jos nėra laikomos su tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis, todėl negali būti kompensuojamos. Konstatuojama, kad nuteistasis Ž. G. nepagrįstai šias išlaidas įtraukė į išmokų avanso apyskaitą už 2022 m. spalio mėn. ir pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai, todėl šios išlaidos pagrįstai inkriminuotos nuteistajam Ž. G.
Dėl transporto priemonių parkavimo išlaidų
38. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotomis automobilio parkavimo išlaidomis.
39. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kaip savivaldybės tarybos nario veikla neapsiribojo tik (duomenys neskelbtini) miestu, nes jis turėjo susitikimų ir regiono posėdžių Kaune, ten rinkdavosi ir Liberalų politikai. Jis sėmėsi patirties pas kolegas kituose miestuose. Ne visa kaltinime nurodyta suma už parkavimą yra susijusi su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla, dalis sumos susijusi su jo darbu Kauno mieste – (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje, kai jis važiavo savo darbo, o ne tarybos nario, reikalais. Negali tiksliai pasakyti, kokia suma yra už parkavimą vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą, o kokia kaip direktoriaus, nes nevedė apskaitos (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
40. Iš byloje esančių UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaitų faktūrų, 2023 m. spalio 12 d., 2024 m. vasario 15 d. – 2024 m. vasario 19 d. apžiūros protokolų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. Ž. G. iš viso patyrė 263,22 Eur transporto priemonių parkavimo išlaidų (t. 5, b. l. 53–199; t. 6, b. l. 1–30). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30) priedo Nr. 4, kuriuo patvirtintas su tarybos nario veikla tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas, kuriame detalizuotos ir transporto išlaidos (t. 1, b. l. 144–145), matyti, jog jame nebuvo nurodytos transporto priemonių parkavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Reglamentą transporto priemonių parkavimo išlaidos nėra laikomos su tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis ir negali būti kompensuojamos. Be to, pats nuteistasis Ž. G. negalėjo nurodyti, kokia sumos dalis už automobilio parkavimą yra susijusi su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla, o kuri nesusijusi. Konstatuojama, kad nuteistasis Ž. G. šias išlaidas į išmokų avanso apyskaitas įtraukė ir pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai nepagrįstai, todėl šios išlaidos pagrįstai inkriminuotos nuteistajam Ž. G.
Dėl gautų išmokų panaudojimo kitoms išlaidoms
41. Nuteistasis Ž. G. apeliacinės instancijos teisme pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalies), tačiau neprisipažino kaltės dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalies). Nuteistasis Ž. G. parodė, kad nors gavo iš savivaldybės administracijos pinigines lėšas, pateikdamas ir svetimus čekius už kurą, tačiau šių gautų pinigų jis nepasisavino, neišleido jų savo poreikių tenkinimui, o panaudojo savivaldybės tarybos nario veiklos vykdymui kitokia forma, t. y. pirko gėles, dovanas (knygas bibliotekai, kalėdines dovanas vaikams), teikė paramą Ukrainai, Covid-19 pasekmių mažinimo fondui, ugniagesiams premijuoti, ekstremaliai padėčiai Jonavoje likviduoti, bet tokios išlaidos pagal reglamentą nėra kompensuojamos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta iš viso 750 Eur suma, tačiau jis nesitikėjo atsidurti dabartinėje situacijoje, todėl nerinko gėlių pirkimo kvitų ir kitų dokumentų. Jis neturėjo tikslo iš savivaldybės administracijos gautų piniginių lėšų pasisavinti ir pasipelnyti. Kaip matyti iš jo finansinės padėties, jis net paėmė paskolą, kad galėtų grąžinti savivaldybei pinigus (t. 8, b. l. 179). Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad avansu gautą išmoką naudojo išlaidoms, kurios negali būti apmokamos, tačiau yra susijusios su tarybos nario veikla, t. y. gėlėms, dovanoms Kalėdoms, knygoms, kurias dovanojo ugdymo įstaigoms, paramai kolektyvams. Jis nežino, ar tikrai visą sumą, kuri nustatyta kaip žala, išleido toms reikmėms, nes neskaičiavo. Telefonu pervedinėjo paramą Maltiečiams ir „Blue Yellow“, nesigilino, ar telefono sąskaitoje buvo nurodyta ši parama. Jis nelaikė piniginių lėšų atskirose sąskaitose, todėl neskaičiavo, kada paramą teikia kaip fizinis asmuo, o kada – kaip tarybos narys (t. 7, b. l. 122–135; 137–139).
42. Iš nuteistojo Ž. G. apeliacinės instancijos teisme pateiktų banko mokėjimo nurodymų matyti, kad jis iš viso pervedė 750 Eur paramos Covid-19 pasekmių mažinimo fondui, paramai Ukrainai, paramai VšĮ „Mėlyna ir geltona“, Alytaus miesto savivaldybės administracijai ekstremaliai situacijai likviduoti ir ugniagesiams premijuoti (t. 8, b. l. 167–172). Iš byloje esančių UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaitų faktūrų, 2023 m. spalio 12 d., 2024 m. vasario 15 d. – 2024 m. vasario 19 d. apžiūros protokolų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. kovo mėn. Ž. G. iš viso pervedė 130 Eur paramos lėšų (t. 5, b. l. 53–199; t. 6, b. l. 1–30).
43. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30) priedo Nr. 4, kuriuo patvirtintas su tarybos nario veikla tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas, ir kuriame detalizuotos visos galimos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidos (t. 1, b. l. 144–145), matyti, jog jame nebuvo nurodytos išlaidos gėlėms, dovanoms, paramai ir pan., tokios išlaidos nebuvo įtvirtintos ir Vietos savivaldos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis žinojo, kad tiek pagal Reglamentą, tiek ir pagal Vietos savivaldos įstatymą šios išlaidos nėra tinkamos ir negali būti kompensuojamos. Pats nuteistasis Ž. G. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jo patirtos išlaidos už gėles, dovanas, knygas, skirtą paramą pagal Reglamentą nėra kompensuojamos (t. 8, b. l. 179). Be to, nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nelaikė piniginių lėšų atskirose sąskaitose, todėl neskaičiavo, kada paramą teikia kaip fizinis asmuo, o kada kaip tarybos narys, taip pat jis neskaičiavo, kiek skyrė lėšų tokioms išlaidoms (t. 7, b. l. 122–135; 137–139). Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo mažinti nuteistajam Ž. G. inkriminuotos pasisavintos pinigų sumos aptartų išlaidų (gėlėms, dovanoms, paramai) pagrindu.
Dėl Ž. G. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)
44. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apeliantas nesutinka, kad turtas jam buvo patikėtas, nurodo, kad jam, kaip savivaldybės tarybos nariui, nebuvo suteikti teisiškai apibrėžti įgaliojimai savarankiškai disponuoti išmoka. Pasak nuteistojo, savivaldybės tarybos nario išmoka, nors ir buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą, buvo išmokama avansu tam tikroms išlaidoms kompensuoti, tačiau jo pareiga nebuvo susijusi su galutinio sprendimo priėmimu dėl lėšų užskaitymo ar jų paskirstymo. Sprendimą dėl išmokų teisėtumo ir užskaitymo priima savivaldybės administracijos paskirtas atsakingas tarnautojas. Todėl jis, kaip savivaldybės tarybos narys, buvo atsakingas tik už išlaidų deklaravimą, bet neturėjo tiesioginių įgaliojimų disponuoti savivaldybės lėšomis taip, kaip reikalauja kaltinimas turto pasisavinimu. Jo pareigos apsiribojo išlaidų ataskaitų pateikimu, kurias peržiūri savivaldybės administracija, turinti galutinio sprendimo priėmimo įgaliojimą. Kadangi jis neturėjo galios nepriklausomai tvarkyti šio turto ar priimti sprendimus dėl jo paskirstymo, negalėjo būti laikomas asmeniu, turinčiu teisiškai apibrėžtus įgaliojimus valdyti šį turtą.
45. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto pasisavinimą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas asmeninėms reikmėms ir pan.); ar buvo padaryta žalos ir kt.
46. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jo veiksmuose nėra subjektyviųjų požymių – tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą, nes jis nesuprato, jog jam patikėtą turtą galimai neteisėtai verčia savu. Taip pat nuteistasis nesutinka, kad jam turtas buvo patikėtas, nes avanso išmokėjimas ir suteikimas, tai legaliai į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą pervestos lėšos, kas suteikia jam teisę jomis disponuoti. Tos lėšos vis tiek buvo naudojamos ir disponuojamos tenkinant savivaldybės interesus ir visuomenės lūkesčius iš jo, kaip politiko, skiriant paramą daiktais ar pinigais visuomeninėms organizacijoms, klubams, kolektyvams, perkant gėles pasveikinti nusipelniusius jonaviečius įvairių švenčių, renginių, jubiliejų metu, kitomis reikšmingomis progomis. Tai pagrindžiančių dokumentų nerinko, nes nesitikėjo, jog stos prieš teismą ir tai įrodinės. Gautų lėšų jis nenaudojo asmeninėms reikmėms, nes per visą kadenciją turtų nesusikrovė, 2022 metais vienintelį savo turtą – automobilį – pirko pasiėmęs paskolą. Jis net ėmė paskolą grąžindamas nepanaudotą tarybos nario išmokos dalį (t. 7, b. l. 122–135; 137–139). Nors nuteistasis Ž. G. neigia pasisavinęs jam patikėtą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.
47. Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju Ž. G. pagrįstai inkriminuota, kad jam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtas (kas mėnesį avansu pervedamos išmokos atsiskaitytinai į jo nurodytą banko sąskaitą) buvo patikėtas einamų pareigų ir teisės aktų – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. sausio 1 d. taikoma 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) ir Reglamento 1 10 punkto, Reglamento 2 ir Reglamento 3 2.14 punkto pagrindu, į kurį Ž. G. turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus (buvo materialiai atsakingas už šį turtą). Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija kiekvieną mėnesį avansu į Ž. G. nurodytą banko sąskaitą pervesdavo pinigines išmokas atsiskaitytinai su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Tarybos narys Ž. G. už išmokų panaudojimą atsiskaitydavo savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai, pateikdamas išmokų avanso apyskaitas, jose nurodydamas, kokias išlaidas patyrė, detalizuodamas jų rūšį ir dydį bei pridėdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus – išrašytas sąskaitas faktūras, bilietus, kasos kvitus (čekius). Taigi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtas (kas mėnesį avansu pervedamos piniginės išmokos atsiskaitytinai į jo nurodytą banko sąskaitą) faktiškai buvo patikėtas Ž. G. ir jis pagal teisės aktus galėjo jį naudoti savo nuožiūra, tačiau tik su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms, o tokių išlaidų nesant ar jų esant mažiau nei buvo pervesta avansu, pagal nustatytą tvarką kitą mėnesį jam būtų pervedama mažesnė avanso suma ar ji būtų iš viso nepervedama, jei ankstesnį mėnesį nebūtų patirta išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Dėl to pirmosios instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad nuteistasis Ž. G. laikytinas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, subjektu.
48. Kaip nurodyta pirmiau, patikėtas svetimas turtas neteisėtai pasisavinamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo sąlygos, turto savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.
49. Sprendžiant, ar asmuo, neteisėtai disponuodamas piniginėmis lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje nustatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokiu tikslu buvo naudojamos Ž. G. kas mėnesį avansu skiriamos išmokos – ar piniginės lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį – padengti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, vykdant tarybos nario veiklą, ar nuteistojo asmeniniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. G., eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario pareigas, į 2019 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentus (ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą), bet ir įrašė tas išlaidas, kurios buvo patirtos ne vykdant jo tarnybinę veiklą ir negalėjo būti atlyginamos (kompensuojamos): kitų asmenų patirtas kuro (dyzelino, benzino) įsigijimo išlaidas, išlaidas už transporto priemonių parkavimą, už ne jam priklausiusios (jo sugyventinės K. B.) transporto priemonės remontą, už dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių kompiuterines diagnostikas, pervestas paramos lėšas, ir tai patvirtinančius dokumentus – išrašytas sąskaitas faktūras, bilietus, kasos kvitus (čekius) pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (buhalterijai). Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo, disponavimo juo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo sąlygos, turto savininko – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos interesai ir taip jai padaryta turtinė žala.
50. Nuteistajam Ž. G. inkriminuota, kad jis pasisavino jam patikėtą, svetimą, juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai – priklausantį turtą – pinigus, iš viso 10 532,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Ž. G. nepagrįstai inkriminuotos išlaidos, susijusios su mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ pirkimu ir šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimu, iš viso 259,72 Eur sumai, todėl šios išlaidos šalintinos iš kaltinimo ir atitinkamai šia suma iki 10 272,98 Eur (10 532,70 - 259,72) mažinama Ž. G. pasisavinto turto vertė.
51. Taigi, byloje nustatyta, kad tarybos narys Ž. G. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. avansu iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gavo pinigines lėšas (iš viso 22 574,82 Eur) (t. 4, b. l. 133–199), skirtas jo, kaip tarybos nario, veiklai reikalingoms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kurių beveik pusę (10 272,98 Eur) jis panaudojo ne pagal paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad didelę dalį šios sumos – 9 247,56 Eur sudarė kitų asmenų patirtos kuro (dyzelino, benzino) išlaidos, kurios buvo apmokėtos 93 skirtingomis kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir kurios buvo nurodytos beveik visose išmokų avanso apyskaitose (t. 2, b. l. 43–196; t. 4, b. l. 80–123). Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis realiai nepatyrė išlaidų už kurą, kurios buvo apmokėtos kitų asmenų banko kortelėmis. Jis čekius už kurą paimdavo iš artimųjų, savo ir tėvų draugų, aplinkinių, taip pat paliktus svetimų asmenų degalinėse bei juos kartu su išmokų avanso apyskaitomis, kurias pats užpildydavo ir pateikdavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterei, nors realiai tų išlaidų nepatyrė. Nuteistasis Ž. G. taip pat parodė, kad jis žinojo, kokios išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, gali būti kompensuojamos, tačiau nebuvo atvejų, kad jis grąžintų avansu gautas lėšas kaip nepanaudotas. Jam nekilo mintis nedaryti taip, kaip visi kiti darė (t. 7, b. l. 122–135; 137–139). Byloje taip pat nustatyta, kad Ž. G. į išmokų avanso apyskaitas įtraukė išlaidas už transporto priemonių parkavimą (263,22 Eur), ne jam priklausiusios (sugyventinės K. B.) transporto priemonės remontą (484,20 Eur), dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių kompiuterines diagnostikas (148 Eur), pervestas paramos lėšas (130 Eur), iš viso už 1 025,42 Eur, kurios taip pat nėra susijusios su tarybos nario veikla. Toks Ž. G. sistemingas, ilgą laiką – ketverius metus (2019–2023 m.) trukęs elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina jo abejingumą teisės aktų nuostatoms, susiformavusį jo nusikalstamą elgesį ir tiesioginę tyčią pasisavinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtą. Nuteistasis Ž. G., disponuodamas jam patikėtu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtu (kas mėnesį avansu pervestomis piniginėmis išmokomis atsiskaitytinai į jo nurodytą banko sąskaitą), žinodamas, kad pervestos lėšos gali būti naudojamos tik su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms padengti, grįsdamas lėšų panaudojimą 55 išmokų avanso apyskaitomis, jose nurodydamas ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, nors šios išlaidos nebuvo realiai patirtos ar jos buvo nesusijusios su tarybos nario veikla ir negalėjo būti atlyginamos (kompensuojamos), suprato, kad neteisėtai, t. y. neturėdamas jokio teisėto pagrindo, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos interesus, paverčia (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtą savo turtu. Darydamas tokius veiksmus, jis numatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai bus padaryta turtinė žala. Visa tai rodo tiesioginės tyčios buvimą nuteistojo Ž. G. veiksmuose.
52. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padaryta turtine žala pripažintinos visos Ž. G. apyskaitose nurodytos išlaidos, kurios negalėjo būti kompensuojamos Vietos savivaldos įstatymo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatyta tvarka. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Taigi, pasisavinus turtą (įgijus realią galimybę juo naudotis bei disponuoti savo nuožiūra) tolesni kaltininko veiksmai su šiuo turtu neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Byloje nenustačius, kad Ž. G. 10 272,98 Eur panaudojo, vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą, kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims, pvz. perkant dovanas, gėles, knygas, skiriant paramas) toks turtas (piniginės lėšos) buvo panaudotas. Net ir sumažinus Ž. G. pasisavinto turto vertę iki 10 272,98 Eur (10 532,70 - 259,72), ji vis tiek viršija 10 MGL, todėl nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nesikeičia.
53. Nuteistasis Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl jo veiksmų nepasunkėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl tarp nuteistojo ir savivaldybės susiklostė civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-280-648/2018, Nr. 2K-132-511/2019). Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Būtent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad nuteistasis Ž. G. jam patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtą neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai). Nors turtinės žalos atlyginimą galima išspręsti civilinio proceso tvarka, tačiau tai nepašalina Ž. G. baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą. Be to, byloje nustatyta, kad pasisavinant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos turtą, Ž. G. pakankamai intensyviai ir ilgą laiką – ketverius metus klastojo dokumentus ir naudojo suklastotus dokumentus – 55 vnt. išmokų avanso apyskaitas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, kai asmuo po nusikalstamos veikos padarymo nusprendžia grąžinti pasisavintus pinigus savo noru, gali būti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos žalos atlyginimas, bet pats veikos baigtumo, jos teisinio įvertinimo faktas nuo to nekinta. Nuteistasis Ž. G. grąžino didelę dalį pasisavintų pinigų, tai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal nustatytas aplinkybes Ž. G. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, uždraustą baudžiamojo įstatymo, jo padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, todėl Ž. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas kriminaline bausme.
Dėl Ž. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija)
54. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutiko su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Ž. G. pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto dokumentų suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalies) ir parodė, kad pirmosios instancijos teisme jis neturėjo gynėjo, todėl nesuprato dokumento klastojimo esmės, nuoširdžiai tikėjo, kad dokumentų neklastojo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pasitaręs su gynėju, suprato, kad jo veika, pildant išmokų avanso apyskaitas, buvo neteisėta, ir tai yra laikoma dokumentų klastojimu. Todėl pripažįsta, kad šiuo atveju padarė šią veiką – dokumentų suklastojimą, dėl to gailisi (t. 8, b. l. 179).
55. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui – į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo.
56. Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. savivaldybės tarybos nariams galėjo būti mokamos išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, tačiau tik tos, kurios yra susijusios su tarybos nario veikla. Nuteistasis Ž. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikė 55 vnt. išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – 2019 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpiu patirtas 10 272,98 Eur išlaidas, kurios nebuvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla ir negalėjo būti atlyginamos (kompensuojamos), t. y. kitų asmenų patirtas kuro (dyzelino, benzino) įsigijimo išlaidas, pateikdamas kuro pirkimo kvitus, apmokėtus kitų fizinių ir juridinių asmenų banko ir verslo klientų mokėjimo kortelėmis (iš viso 93 skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis), transporto priemonių parkavimo, ne jam priklausiusios (jo sugyventinės K. B.) transporto priemonės remonto, dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių kompiuterinės diagnostikos, pervestų paramos lėšų išlaidas. Tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimas į tikrus dokumentus – išmokų avanso apyskaitas iškreipė Ž. G. teiktų dokumentų esmę, jais nuteistasis pagrindė avansu iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gautų piniginių lėšų, kurios negalėjo būti naudojamos asmeniniams ir kitiems poreikiams, panaudojimą. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į 55 išmokų avanso apyskaitas bei tokių apskaitos dokumentų pateikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai, laikytinas tikrų dokumentų suklastojimu ir suklastotų tikrų dokumentų panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, Ž. G. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo Ž. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 300 straipsnio pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalis švelnina (lengvina) nuteistojo Ž. G. teisinę padėtį, nes šio straipsnio 1 dalies sankcijoje papildomai nustatytos dvi naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės (viešieji darbai ir laisvės apribojimas). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusių nuteistojo Ž. G. teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, kurie, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, nuteistajam Ž. G. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir už ją iš naujo skirtina bausmė.
Dėl Ž. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
58. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
59. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo, veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas), pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2013, Nr. 2K-7-335/2013). Piktnaudžiavimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Būtinasis piktnaudžiavimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-186-628/2022). Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Nuteistojo Ž. G. veikos padarymo metu turtinė žala laikyta didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500 Eur). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį, tokių veiksmų trukmę, kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai, teisės pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą apie pareigūno padarytą veiką, kaltininko einamų pareigų svarbą, jo teisinį statusą, konkrečios valstybės tarnybos reikšmę, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, ir kt.; Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pažeidimas, esmingų valstybės tarnybai keliamų reikalavimų nepaisymas, arba kai piktnaudžiaujant tarnyba padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, paprastai pripažįstama didele neturtine žala tarnybai ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-92-489/2017, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-7-117-697/2023).
60. Valstybės tarnautojai, kuriems priskiriami ir savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už valstybinių įgaliojimų vykdymą savivaldybės teritorijoje, sąžiningą savivaldybės gyventojų reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai, todėl tokių asmenų veiksmai, kuriais jie savo tarnybinę padėtį, suteiktas teises ir įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, laikytini piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatytą tuometinę išmokų skyrimo tvarką iš savivaldybės administracijos lėšų galėjo būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su tarnybine veikla. Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, skirtą kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms padengti, buvo reikalingas tarnybinis statusas (būti savivaldybės tarybos nariu). Išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms (tarybos nario veiklai) vykdyti, kadangi išmokomis buvo siekiama padengti galimas papildomas patiriamas sąnaudas, kurias, nesant tokios kompensavimo tvarkos, jis patirtų iš asmeninių lėšų. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys, gavęs išmokas, privalėjo užtikrinti jų teisėtą, ekonomišką, efektyvų panaudojimą, t. y. jis galėjo tikėtis kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine pareigine veikla ir turėjo užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiams. Kaskart prieš teikdamas išmokų avanso apyskaitas, tarybos narys turėjo įsitikinti, kad joje nurodo tik tas išlaidas, kurias patyrė vykdydamas tarnybines pareigas (tarybos nario veikloje). Priešingu atveju, išlaidų, susijusių su tarybos nario asmeninių ar kitokių, nesusijusių su tarybos nario veikla, poreikių tenkinimu, kompensavimas prieštarautų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo principams ir būtų ydinga praktika antikorupciniu požiūriu.
61. Byloje nustatyta, kad nuteistasis Ž. G. šių reikalavimų nesilaikė, suvokė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijai teikė 55 vnt. išmokų avanso apyskaitų, jose nurodydamas tas išlaidas, kurios nebuvo patirtos vykdant jo tarybos nario veiklą, nors jis, kaip valstybės tarnautojas, privalėjo vengti situacijų, kuriose galėtų būti kvestionuojamas jo viešųjų ir privačių interesų derinimo patikimumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis Ž. G., turintis aukštąjį išsilavinimą, be jokios abejonės suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, suvokė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti didelė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir visai valstybei, tačiau to nepaisė. Ž. G. kilo pareiga vykdyti savo tarnybines pareigas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, tačiau jo veiksmai, klastojant dokumentus, juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, pasisavinant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos jam kas mėnesį avansu atsiskaitytinai pervedamas išmokas į jo nurodytą banko sąskaitą, neatitinka įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo principų, buvo neskaidrūs, pažeidžiantys asmenų lygiateisiškumo principus, ir tai laikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu. Tokie valstybės tarnautojo statusą turinčio asmens veiksmai menkina jo darbovietės ((duomenys neskelbtini) savivaldybės) autoritetą, reputaciją, nes jais sudarytos prielaidos manyti, kad asmeniniai valstybės tarnautojų interesai nustelbia viešuosius.
62. Nuteistasis Ž. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi (naudodamasis savivaldybės tarybos nario statusu), ne tik nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė du nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), t. y. visą savivaldybės tarybos nario kadencijos laikotarpį, ilgą laiko tarpą – ketverius metus (2019–2023 m.), nuolat klastojo tikrus dokumentus (55 vnt. išmokų avanso apyskaitų) ir juos panaudojęs, pasisavino svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą (10 272,98 Eur), kurio vertė artima didelei turtinei žalai (12 500 Eur). Nuteistojo Ž. G. teisės aktų pažeidimai buvo nulemti siekio pasipelnyti. Akivaizdu, kad šios aplinkybės liudija didesnį jo veiksmų pavojingumo laipsnį, valstybės tarnautojo veiklos iškraipymo esmingumą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, paprastai tai laikoma didele neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018).
63. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybės tarybos nario Ž. G. neteisėti veiksmai, pradėjus visuomeninį judėjimą ,,Skaidrinam“, tapo gerai žinomi visuomenei ir tai sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės autoritetą. Ž. G. statusas, išrinkus jį (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu, visuomenei sukėlė prielaidas tikėti, kad toks asmuo, valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos narys, vykdydamas savo pareigas nepriekaištingai, laikysis teisės aktų nuostatų, todėl nuteistasis diskreditavo ne tik (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dirbančių asmenų, bet ir valstybės tarnautojų statuso patikimumą ir visuomenei galėjo kilti pagrindas manyti, jog valstybė, skirdama biudžeto lėšas šalies savivaldybėms, nesugeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo jų panaudojimo, ir galėjo būti suformuota nuomonė, jog valstybės tarnautojai pinigines išmokas gauna nesąžiningai, siekdami tenkinti savo asmeninius ar kitokius su tarybos nario veikla nesusijusius interesus, ir taip buvo iškreipti teisės principai ir jų laikymosi tvarka.
64. Nuteistasis Ž. G. nurodo, kad grąžino dalį pasisavintų lėšas, tačiau tai nemenkina jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir juo labiau nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes jis pervedė dalį pinigų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai 2023 m. birželio 7 d. (t. 6, b. l. 57), o 149,82 Eur pervedė dar vėliau, t. y. tik po ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2023 m. birželio 5 d. (t. 1, b. l. 5–8)), bei po to, kai jau buvo viešai kalbama apie visuomeninės iniciatyvos „Skaidrinam“ metu atskleistus valstybės tarnautojų galimai neteisėtus veiksmus. Kai jau minėta, byloje nustatyta, kad Ž. G. tyčia į išmokų avanso apyskaitas įtraukė išlaidas, kurios negalėjo būti pripažintos kaip susijusios su jo tarnybine veikla ir atlyginamos iš savivaldybės administracijos lėšų. Todėl darytina išvada, kad jis, žinodamas, jog už analogiškus veiksmus jam ir kitiems valstybės tarnautojams pradedami teisiniai procesai, grąžindamas dalį piniginių lėšų, siekė tik taip sušvelninti gresiančią atsakomybę.
65. veiksmais nuteistasis Ž. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatas bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. sausio 1 d. taikoma 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija) nuostatą, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, gali būti kas mėnesį skiriama išmoka, taip pat grubiai pažeisdamas Reglamento 1 10 punkte ir Reglamento 2 bei Reglamento 3 2.14 punktuose, numatytą analogišką įstatyme įtvirtintai išlaidų apmokėjimo tvarką, sulaužė (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario duotą priesaiką ir, siekdamas turtinės naudos sau, anksčiau nurodytais veiksmais, ketverius metus veikė priešingai savivaldybės interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas bei pasisavindamas jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą, sumenkino juridinio asmens autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad dėl nuteistojo Ž. G. tyčinių neteisėtų veiksmų juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje.
66. Nuteistojo Ž. G. gynėjas nepagrįstai teigia esą Ž. G. padaręs procedūrinius pažeidimus, galinčius sukelti tik drausminę atsakomybę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad būtent didelės žalos požymis yra svarbus atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitų rūšių atsakomybių. Didelės žalos požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Taigi didelės žalos požymis rodo padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities ir kaltininko einamų pareigų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-111/2010, Nr. 2K-8-788/2017). Nuteistojo Ž. G., savivaldybės tarybos nario, visą kadencijos laikotarpį, ilgą laiko tarpą – ketverius metus (2019–2023 m.) besitęsę neteisėti veiksmai, siekiant turtinės naudos, akivaizdžiai peržengia drausminio nusižengimo ribas, nes kaip nurodyta pirmiau, dėl Ž. G. tyčinių neteisėtų veiksmų juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o tai rodo nusikalstamą piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pobūdį. Be to, drausminės atsakomybės taikymas nėra kliūtis kilti baudžiamajai atsakomybei. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai Ž. G. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai.
Dėl BK 36 straipsnio nuostatų taikymo
67. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Ž. G. veiksmai neteko pavojingumo po to, kai buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, visiškai panaikinęs savivaldybės tarybos nariams skiriamas išmokas ir įtvirtinęs aiškią darbo užmokesčio sistemą. Apeliantas teigia, kad naujoji sistema užtikrina, kad visos tarybos narių pajamos būtų skaidrios ir pagrįstos, panaikinant bet kokias galimybes piktnaudžiauti išmokomis. Dėl aiškių taisyklių ir nustatytos darbo užmokesčio sistemos nebelieka sąlygų, kurios leistų manipuliuoti finansiniais ištekliais, todėl jo veiksmų pavojingumas yra išnykęs. Naujas įstatymas iš esmės keičia tarybos narių atsiskaitymo už išmokas sistemą, jo veiksmai praranda visuomeninį pavojingumą, ir baudžiamoji atsakomybė dėl to tampa neproporcinga.
68. Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinėms, ūkio ar kitoms reformoms. Visi šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus, pavyzdžiui, laisvosios ekonominės zonos režimo įvedimas. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos. Taip pat galimi atvejai, kai dėl pasikeitusių aplinkybių veika netenka pavojingumo, tačiau įstatymų leidėjas nespėja suderinti atitinkamų BK nuostatų dėl tokios veikos nebaudžiamumo. Tokiu atveju šį klausimą gali išspręsti bylą nagrinėjantis teismas.
69. BK 36 straipsnio nuostatų taikymo pagrindas – asmens ar jo padarytos veikos pavojingumo išnykimas – susidaro praėjus tam tikram laikui po nusikalstamos veikos padarymo, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės ar sąlygos, kurios neegzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis dėlto šių aplinkybių (sąlygų) atsiradimo faktas pats savaime nelemia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pagal BK padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas kaip nusikalstamos nesikeičia. Kiekvieną atskirą situaciją teismas įvertina ad hoc (tuo konkrečiu metu) pagal BK 36 straipsnio nuostatas ir priima atitinkamą sprendimą. Gramatinė BK 36 straipsnio nuostatų analizė suponuoja, kad nustačius pirmiau aptartas sąlygas asmuo turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau būtina pažymėti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu turi būti taikomas tik tuo atveju, kai teismas konstatuoja BK 36 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Pareiga teismui taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atsiranda tik tada, kai teismas nustato jos taikymo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-121/2013, Nr. 2K-197-648/2023).
70. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo praradimo (išnykimo) klausimas. 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12, 25 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2053 buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos apmokėti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto (Dok. Nr. XIVP-2803) matyti, jog tokie teisinio reglamentavimo pokyčiai įvyko todėl, kad savivaldybių tarybų narių atlyginimas buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką ir buvo labai mažas, įstatymo projekto rengėjų vertinimu, neatitinkantis jų atliekamo darbo apimties ir tenkančios atsakomybės, o gaunamų kompensacijų kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti dydžiai nebuvo ribojami, taip sukuriant neskaidrią savivaldybės tarybos nario darbo apmokėjimo sistemą, kurioje tarybos narys siekia gauti kuo didesnę kompensaciją, kad ji padengtų jo gaunamą žemą atlyginimą. Šiuo metu galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2053 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Taigi, įsigaliojus minėtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas už vykdomą veiklą ir panaikinta galimybė gauti kanceliarinių, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidų, patirtų vykdant tarybos nario funkcijas, kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks savivaldybės tarybos narių atlyginimo reglamentavimo pakeitimas jokia apimtimi nepaneigia iki tol buvusios savivaldybės tarybos narių pareigos pagrįsti tarybos nario veiklos vykdymo metu patirtas išlaidas ir nemažina analogiškų veiksmų, kokie inkriminuoti nuteistajam šioje byloje, pavojingumo. Aptariamu įstatymo pakeitimu buvo siekiama ateityje užkardyti galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nepagrįstai siekiant gauti išlaidų, nesusijusių su tarybos nario veikla, kompensaciją, ir šiuo metu tarybos narys visas patiriamas išlaidas turi padengti iš gaunamo atlyginimo, asmeniškai įvertindamas jų būtinumą ir neturėdamas pareigos niekam atsiskaityti, kur jis išleido už savivaldybės tarybos nario veiklą gaunamą atlyginimą.
71. Vertinant, ar veika prarado pavojingumą, atsižvelgiama ir į tai, ar šiuo metu už analogiškos veikos padarymą asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nors iš tiesų, nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio redakcija, reglamentuojanti savivaldybės tarybos nario atlyginimą, kurioje nebėra numatyta galimybės skirti išmokų savivaldybės tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, tačiau šis teisės normų pasikeitimas nelėmė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo praradimo, šios veikos nebuvo dekriminalizuotos. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, turto pasisavinimas, dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais tiek šių nusikaltimų padarymo metu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka savo pavojingumo neprarado ir iki šiol užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu galiojo tvarka, pagal kurią savivaldybės tarybos nariai gaunamas išmokas galėjo panaudoti tik tam tikriems, konkretiems tikslams – išlaidoms, susijusioms su jų vykdoma tarybos nario veikla, pagrįsti, tačiau Ž. G. šios tvarkos nesilaikė. Šiuo metu tarybos nariai vis dar gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, turto pasisavinimą ar dokumentų suklastojimą. Todėl laikytina, kad nuteistojo Ž. G. padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas neišnyko. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo Ž. G. atžvilgiu taikyti BK 36 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą (BK 36 straipsnio nuostatas). Vien aplinkybė, kad nuteistasis Ž. G. padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip nepavojingą, nesudaro pagrindo teigti, kad baudžiamoji atsakomybė jam yra neproporcinga teisinio poveikio priemonė.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
72. Nuteistojo Ž. G. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atleisti nuteistąjį Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio pagrindu) (t. 8, b. l. 85–86, 183).
73. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018 ir kt.). Pagal BK 40 straipsnį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir jeigu yra kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Nei ankstesnė, nei dabar galiojanti BK 40 straipsnio redakcija nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens, padariusio sunkų nusikaltimą. Ž. G. pagrįstai nuteistas už trijų nusikaltimų, tame tarpe už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra net formalių sąlygų svarstyti klausimą dėl Ž. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio pagrindu), todėl šis nuteistojo gynėjo prašymas atmetamas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
74. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad už dokumentų klastojimą paskirta bausmė yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistojo Ž. G. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) bei sumažinus pasisavinto turto vertę, pašalinus iš kaltinimo aplinkybes dėl išlaidų, susijusių su mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ pirkimu ir šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimu, t. y. sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai, iš naujo svarstytini bausmės skyrimo ir bendrinimo klausimai.
75. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės rūšis nuteistajam Ž. G. bei nustatant jų dydžius, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.
76. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes nuteistajam Ž. G., apygardos teismo buvo įvertinta jo asmenybė. Nuteistasis Ž. G. yra jaunas, nevedęs, išlaikytinių neturi, dirba ((duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys (antra kadencija)), anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą iš karto sumokėjo, charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 88–165). Taip pat skiriant bausmes buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y. kad Ž. G. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių (BK 183 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai Ž. G., kuris yra dirbantis ir gaunantis darbines pajamas, anksčiau yra neteistas, parinko vieną švelniausių finansinio pobūdžio bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL (1 MGL – 50 Eur) dydžio bauda, o už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio kodekso XXXIII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam Ž. G. paskyrė bausmes – baudas, artimas minimaliems šios bausmės dydžiams. Tačiau įvertinus naujus BK pakeitimus, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, jog šiuo nuosprendžiu sumažinta pasisavinto turto vertė, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirti baudų dydžiai yra per griežti pirmą kartą teisiamam asmeniui, todėl jie mažintini.
77. Perkvalifikavus šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo Ž. G. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) bei atsižvelgus į nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistajam Ž. G. skiriama minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatyta bauda – 50 MGL (2 500 Eur). Tokia pati minimali bauda skiriama ir už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kuris patenka į Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrių, vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalimi, skiriama bauda, kuri yra ne mažesnė, negu nuteistojo nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydis (10 272,98 Eur), t. y. 206 MGL (10 300 Eur) dydžio bauda.
78. Nuteistajam Ž. G. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš naujo bendrinamos. Nuteistojo Ž. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkūs ir sunkus nusikaltimai), todėl paskirtos bausmės bendrinamos taikant nuteistajam patį palankiausią bendrinimo būdą – apėmimo, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktai).
79. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, einant savivaldybės tarybos nario pareigas, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Ž. G. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą minimaliam galimam terminui – 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68¹ straipsnio 1–3 dalys (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija)).
Dėl civilinio ieškinio
80. Nuteistojo Ž. G. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju Ž. G. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, todėl Ž. G. gynėjo prašymas atmetamas.
81. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija Ž. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 145,78 Eur turtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turtinės žalos dydį skaičiavo, vadovaudamasi Ž. G. inkriminuota pasisavinto turto verte ir atėmusi Ž. G. sumokėtą sumą (10 532,70 - 8 386,92 =2 145,78) (t. 7, b. l. 115–116). Skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš nuteistojo Ž. G. priteista 2 145,78 Eur turtinei žalai atlyginti. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistajam Ž. G. nepagrįstai inkriminuotos išlaidos, susijusios su mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ pirkimu ir šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimu, iš viso 259,72 Eur sumai, ir jos pašalintos iš kaltinimo. Atitinkamai šiuo nuosprendžiu sumažinta Ž. G. pasisavinto turto vertė iki 10 272,98 Eur (10 532,70 - 259,72), todėl šia suma (259,72 Eur) mažinamas ir iš nuteistojo Ž. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai priteistas turtinės žalos dydis, t. y. iki 1 886,06 Eur (2 145,78 - 259,72).
Dėl proceso išlaidų
82. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme prašė iš nuteistojo Ž. G. priteisti proceso išlaidas valstybės paskirtam gynėjui už susipažinimą su byla (t. 8, b. l. 185).
83. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį Ž. G. ginti parinktas advokatas Vidmantas Baumila (t. 8, b. l. 69), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo Ž. G. gynėju (t. 8, b. l. 70–71). Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo Ž. G. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 195,83 Eur (t. 8, b. l. 75–80).
84. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/20192, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.).
85. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2024 m. spalio 30 d., kurioje iš pradžių teismo posėdis buvo numatytas 2025 m. sausio 28 d. (t. 8, b. l. 65), o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi pakeistas į 2025 m. balandžio 1 d. (t. 8, b. l. 70– 71). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas buvo informuotas apie nuteistojo Ž. G. pasamdytą advokatą Teisutį Milickį tik 2025 m. kovo 27 d. (t. 8, b. l. 81–83), t. y. prieš 5 dienas iki numatyto teismo posėdžio (2025 m. balandžio 1 d.), nors teisinių paslaugų sutartis su gynėju buvo sudaryta daug anksčiau – 2025 m. kovo 7 d. (t. 8, b. l. 82). Kadangi nuteistasis Ž. G. ilgą laiką neinformavo Lietuvos apeliacinio teismo apie teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju sudarymą ar apie ketinimą ją sudaryti, dėl to 2024 m. gruodžio 18 d. buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (t. 8, b. l. 67), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu Ž. G. buvo parinktas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas V. Baumila (t. 8, b. l. 68–71). Nuteistasis Ž. G. apie jam paskirtą valstybinį gynėją advokatą V. Baumilą el. paštu buvo informuotas 2025 m. sausio 6 d. (t. 8, b. l. 72). Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinis advokatas V. Baumila susipažino su bylos medžiaga ir atvyko į 2025 m. balandžio 1 d. apeliacinės instancijos teismo posėdį, kurio metu teisėjų kolegija jį atleido nuo tolesnio dalyvavimo teismo posėdyje, kadangi į teismo posėdį pagal susitarimą atvyko gynėjas advokatas T. Milickis (t. 8, b. l. 176–177). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė išlaidų dėl valstybinio advokato V. Baumilos kelionės į teismą ir pasirengimo bylos nagrinėjimui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl patirtų išlaidų nurodyta tik bendra suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 195,83 Eur (t. 8, b. l. 75–80), nedetalizuojant šios sumos už atskiras paslaugas – kelionę į teismą, pasirengimą bylos nagrinėjimui. Todėl šiuo atveju negalima konkrečiai apskaičiuoti, kokia suma iš nuteistojo Ž. G. turėtų būti priteista. Nors nuteistojo Ž. G. gynėjas advokatas pagal susitarimą T. Milickis per vėlai pranešė teismui apie savo dalyvavimą byloje, tačiau įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą, kuris patenkintas iš dalies, jog nuteistajam paskirta pakankamai didelė bauda ir priteistas civilinis ieškinys, kas apsunkina Ž. G. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo Ž. G. padėtį. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš Ž. G. inkriminuotų ir nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių aplinkybes dėl išlaidų, susijusių su įrangos – mobilaus ryšio telefono aparato „Samsung Galaxy A40 64 GB DS Blac (SM-A405F)“ pirkimu ir šio mobilaus ryšio telefono aparato draudimu, iš viso 259,72 Eur sumai.
Sumažinti nuosprendžiu nustatytą Ž. G. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pasisavinto turto – piniginių lėšų – sumą iki 10 272,98 Eur.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Ž. G. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Ž. G. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtą bausmę sumažinti iki 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudos.
Ž. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 206 MGL dydžio (10 300 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti Ž. G. galutinę subendrintą bausmę – 206 MGL (10 300 Eur) dydžio baudą.
Sumažinti iš Ž. G. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai priteistą atlygintinos turtinės žalos dydį iki 1 886,06 Eur.
Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam Ž. G. apeliacinės instancijos teisme atmesti.
Teisėjai Virginija Liudvinavičienė
Evaldas Pašilis
Jurga Vasiliauskienė