(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-549/2009
Procesinio sprendimo kategorija
45.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Juozo
Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl
skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje yra
kilęs ginčas dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar nuomininkas) turi
prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, kai nesudaryta šilumos
tiekimo sutartis.
Ieškovas UAB
,,Vilniaus energija“ teikė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiam butui šilumos energiją. Šis butas nuo 1999 m. spalio 1 d.
iki 2003 m. birželio 30 d. buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau
nuomininkas su ieškovu nesudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties
ir nemoka už tiekiamą šilumos energiją. Be to, gyvenamosios patalpos nuomos
sutartis neįregistruota viešame registre, todėl pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį
ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš ieškovą. Ieškovo
teigimu, atsakovas, kaip buto savininkas, privalo sumokėti skolą už butui
patiektą šilumos energiją.
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 6584,50 Lt skolos, susidariusios nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.
iki 2008 m. gegužės 1 d.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį
patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 6584,50 Lt skolos. Teismas nustatė,
kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, kuriam ieškovas tiekė šilumą,
savininkė; nurodytą butą kaip socialinį būstą nuomoja trečiajam asmeniui. Atsakovas
su trečiuoju asmeniu nesudaręs rašytinės nuomos sutarties ir neįregistravęs jos
įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali jos panaudoti prieš
trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš šilumos tiekėją. Nuomininkas nesudaręs su
ieškovu šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir jokiais veiksmais neišreiškęs
ketinimo sudaryti tokią sutartį. Dėl to teismas laikė, kad konkliudentiniais
veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su
ieškovu yra sudaręs patalpų savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė).
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 9 d. sprendimu
patenkino atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2009 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija
nurodė, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę žinoti apie tai, jog nurodytame
bute gyvenamąją vietą nuo 1986 m. balandžio 4 d. yra deklaravęs trečiasis
asmuo; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie
buto nuomą trečiajam asmeniui. Ieškovo argumentai, kad nuomos
sutarties neįregistravimas viešame registre neturėjo įtakos jo teisėms ir
pareigoms, byloje esančių įrodymų kontekste laikytini nesąžiningais. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino faktinės aplinkybės, ar buvo sudaryta
vartotojo (trečiojo asmens) sutartis su ieškovu. Teisėjų kolegija laikė, kad šilumos
energijos vartojimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta nuomininko
– trečiojo asmens ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ieškovas yra jo prievolių
perėmėjas. Šį faktą patvirtinančia aplinkybė kolegija pripažino ir sąskaitų už
šilumos energiją siuntimą nuomininkui bei faktinius buto nuomos santykius.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimą ir
palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl šilumos
pirkimo-pardavimo sutarties subjekto. CK šeštosios knygos IV dalies XXXI
skyriaus ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 876 nuostatomis
reglamentuojami valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojų ir
valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų tarpusavio teisiniai
santykiai; šilumos tiekimo subjekto ir nuomininko santykiai šiose teisės
normose nenustatyti. Sistemiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio
31, 32 dalies, 21 straipsnio 1, 2 dalies ir jį detalizuojančius poįstatyminių
aktų (ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygų; 2003 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais
šilumos vartotojais sąlygų; 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių) nuostatas, darytina išvada, kad šilumos
pirkimo-pardavimo teisių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato
savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas –
buitinis šilumos vartotojas. Taigi, net ir tais atvejais, kai yra nuomojama
valstybei ar savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, šilumos tiekėjo
teikiamų paslaugų vartotoju gali būti tik šildomų patalpų savininkas. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, aiškindami Šilumos ūkio įstatymo ir poįstatyminių aktų
nuostatas, yra padaręs analogišką išvadą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo
Nr. 876 nuostatas kasatoriaus teikiamų paslaugų vartotoju laikytinas
gyvenamosios patalpos nuomininkas, prieštarauja Šilumos ūkio įstatyme ir kitų
poįstatyminių teisės aktų nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus
energija“ v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m.
sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus
m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Kasatorius taip pat pažymi, kad nepriklausomai
nuo to, kas gyvena šilumos tiekėjo šildomose patalpose, naudą gauna ir šių patalpų
savininkas, kuriam priklausantis nekilnojamasis turtas yra šildomas šilumos tiekėjo
teikiamomis paslaugomis;
2) dėl rašytinės
nuomos sutarties sudarymo ir jos reikšmės tretiesiems asmenims. Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuomos
sutarties neįregistravimas viešame registre neturi įtakos kasatoriaus teisėms
bei pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje
bei 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtose civilinėse bylose, analogiškose
faktinėmis aplinkybėmis šiai, yra nurodęs, kad, nuomotojo sudarytos su
nuomininku nuomos sutarties neįregistravus įstatymų nustatyta tvarka viešame
registre, negalima šios sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų
ir prieš šilumos tiekėją. Taigi, kasatorius teigia, kad teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai konstatavo, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis
konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta su gyvenamosios patalpos nuomininku.
Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Šilumos
ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos
ar keičiamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas standartines
sąlygas, o šios galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek
neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Taigi
kasatorius daro išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis
konkliudentiniais veiksmais gali būti sudaryta tik asmenų, nurodytų
vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose sąlygose ir tik šiuose
poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytomis sąlygomis. Šilumos ūkio įstatyme ir
šį įstatymą detalizuojančių poįstatyminių aktų (ūkio ministro 2003 m. liepos 10
d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su
buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų) nuostatose nustatyta, kad
šilumos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma šilumos tiekėjo ir buto
savininko. Taigi konkliudentinais veiksmais šilumos tiekimo sutartis galėjo
būti sudaryta tik kasatoriaus ir atsakovo – buto savininko.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo
sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda. Atsakovo nuomone, apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, kas buvo šilumos energijos galutinis
vartotojas, ir nustatęs, kad konkliudentiniais veiksmais tarp trečiojo asmens
(nuomininko) ir ieškovo (šilumos energijos tiekėjo) susiklostė šilumos
energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagrįstai pripažino, jog už suvartotą
šilumos energiją privalo sumokėti buto nuomininkas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės
normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimą-padavimą, ir kasacinio
teismo praktikos šiuo klausimu
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis Vilniuje, Savanorių prospektas
45-99, priklauso atsakovui; atsakovas šį butą kaip socialinį būstą nuomoja trečiajam
asmeniui, tačiau buto nuomos sutartis nesudaryta ir atsakovas (nuomotojas) su
trečiuoju asmeniu (nuomininku) nesutarę, kad už butui tiekiamą šilumą mokės
nuomininkas. Vertindamas šias aplinkybes ir taikydamas šilumos tiekimo pirkimo-pardavimo
teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas teismas padarė išvadą, kad
už butui tiektą šilumos energiją privalo sumokėti buto savininkas (atsakovas). Apeliacinės
instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe,
kad buto nuomos sutartis rašytine forma nebuvo sudaryta ir nekilnojamojo turto
registre neįregistruota, tačiau nurodė, kad kasatorius (šilumos tiekėjas) apie
atsakovo (nuomotojo) ir trečiojo asmens (nuomininko) nuomos teisinius santykius
žinojo ir sąskaitas už butui tiektą šilumos energiją siuntė trečiajam asmeniui;
trečiasis asmuo savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pirmiau nurodytų adresu. Įvertinęs
šias aplinkybes, teismas sprendė, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovo,
trečiojo asmens ir kasatoriaus buvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis
ir iš jos kilo pareiga tiesioginiam šilumos gavėjui – trečiajam asmeniui mokėti
už gautą šilumos energiją. Padaręs tokią išvadą, apeliacinės instancijos
teismas ieškinį atmetė.
Kasatorius nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šilumos energijos
tiekimą ir atsiskaitymą už ją reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo
kasacinio teismo suformuotos teismo praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija
su kasatoriaus argumentais sutinka.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos
energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas
(CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003 m.
birželio 30 d. įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo
sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra
konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas
ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų
savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis
reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar
patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo
teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis
teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės
principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne
tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos
tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl
to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi.
Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra
patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“,
bylos Nr. 3K-3-3/2008.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio
teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos
nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiškinimai
taikytini šioje byloje (CPK 4 straipsnis) .
Minėta, kad
apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, jog pripažino atsakovo,
trečiojo asmens ir kasatoriaus šilumos energijos tiekimo sutartinius teisinius
santykius, tačiau iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių tokios išvados padaryti
negalima, nes atsakovas (nuomotojas) ir trečiasis asmuo (nuomininkas) nuomos
teisinių santykių rašytine sutartimi neįformino, jos neįregistravo viešame registre,
kad galėtų ja remtis prieš kasatorių (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), o trečiasis
asmuo niekada kasatoriui nemokėjo už butui tiektą šilumą ir niekuo neišreiškė
valios tokią sutartį sudaryti. Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus
išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir
nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta,
kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties
šalimi (pirkėju). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už
butui tiektą šilumą privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Taigi apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias
teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu teismo
praktikos, dėl to be teisėto pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo,
kurio išvados visiškai atitiko byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau aptartus
kasacinio teismo išaiškinimus, sprendimą.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra
neteisėtas, todėl naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas
galioti ( CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3
punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus
kasacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos ir įrodymais
pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Už kasacinį skundą ieškovas
sumokėjo 198 Lt žyminį mokestį, taip pat jis pateikė įrodymus, kad už
advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1190 Lt išlaidų, kasaciniame
teisme – 3025 Lt išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas
priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į
konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, tačiau ne
didesnes, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio. Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, advokato darbo ir
laiko sąnaudos nebuvo didelės, sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės
instancijos teisme ieškovo prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Lt, kasaciniame
teisme – iki 1000 Lt. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimą
panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.
vasario 6 d. sprendimą.
Priteisti iš
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) ieškovui UAB „Vilniaus
energija“ (kodas 111760831) 1800 (vienas tūkstantis aštuonis šimtus litų) Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo
Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) į valstybės biudžetą 48,15
(keturiasdešimt aštuonis litus 15 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Gražina Davidonienė
Juozas
Šerkšnas
Vincas
Verseckas