Baudž.byla Nr. 1S-178-106/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.11.5, 1.1.11.7, 1.1.11.11, 2.12.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo I. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, ir

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00172-10 ir I. Z. (I. Z.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 82 str. l d. l, 5 p., 83 str., 87 str. 2 d., 1, 2 p., I. Z. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Skundu I. Z. prašo nutartį dėl elgesio apribojimo panaikinti ir paskirti kitą auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė maksimalų elgesio apribojimo terminą, todėl paskirtoji auklėjamoji priemonė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai neteisinga ir per griežta. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pasižada daugiau nebenusikalsti, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nusikalstamą veiką padarė, nes neturėjo pinigų. Supranta, kad toks būdas gauti pinigų yra pats blogiausias sprendimas padarytas per visą jo gyvenimą. Labai dėl to gailisi. Jo šeimos turtinė padėtis yra labai bloga. Gyvena su mama, kuri neranda darbo, bei pilnamete seserimi, kuri augina mažametį vaiką. Šiuo metu gyvena iš sesers motinystės pašalpos bei nereguliarios tėvo materialinės pagalbos. Dėl šios priežasties nori susirasti darbą ir padėti šeimai materialiai. Teismui paskyrus elgesio apribojimą — būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, bus labai sunku ne tik susirasti darbą po pamokų, bet ir jį susiradus laikytis teismo nustatyto buvimo namie nuo 22 vai iki 6 val. grafiko. Nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas tėra vienkartinis įvykis, naktimis gatvėmis jis nesišlaisto (nusikalstamą veiką padarė 19 val.), neigiamą įtaką jam darančių draugų jis neturi. Teigia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant auklėjamojo poveikio priemone - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 82 str. 1 d. 3 p.). Jo sveikata yra labai gera, jokių nusiskundimų neturi, pamokos mokykloje jam vyksta maždaug iki 14 val. Likusią dienos dalį jis yra laisvas, be to, netrukus prasidės vasaros atostogos, todėl nemokamų darbų atlikimas nesutrukdys jo mokslui.

Skundas atmestinas.

I. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatytais pagrindais. Skunde teisingai nurodyta, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusios asmens, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Be to, kaip teisingai nurodyta skunde, apylinkės teismas, atsižvelgė ir į tai, kad jis mokosi, anksčiau teisės pažeidimų nepadarė, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės leidžia manyti, kad nepilnametis I. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Būtent tokios nustatytos aplinkybės buvo pagrindas nepilnametį I. Z., kuris yra pirmą kartą padaręs nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad toks baudžiamosios teisės instituto taikymas rodo, kad nepilnametis asmuo gali būti pataisytas, resocializuotas ir neskiriant jam bausmės, o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau taikant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones. BK 93 str. 2 d. numato imperatyvią pareigą skirti auklėjamojo poveikio priemonę.

Iš skundo turinio matyti, kad I. Z. nesutinka su jam paskirtu elgesio apribojimu. Mano, kad tokia poveikio priemonė trukdys jam po pamokų susirasti darbą ir taip papildomai prisidėti prie šeimos materialinės gerovės.

Apylinkės teismas I. Z. paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą maksimaliam vienerių metų terminui bei nustatė atitinkamus įpareigojimus. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį - padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Tokia nusikalstama veika priskiriama sunkiausių pagal pavojingumo laipsnį nusikaltimų, už kurių padarymą dar galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui instituto taikymas, kategorijai. Padaryta veika I. Z. pasikėsino į kito asmens sveikatą bei svetimą turtą. Nusikaltimas padarytas pakankamai vėlyvu tamsiu paros laiku, viešoje vietoje – gatvėje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė elgesio apribojimus būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Atitinkamai atsižvelgus į jo asmenybę, kad jis mokosi, I. Z. dar įpareigotas mokytis arba dirbti. Tokia apylinkės teismo išvada vertintina kaip pagrįsta. Atitinkamai apygardos teismas mano, kad paskyrus tokius elgesio apribojimus bus tinkamai realizuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas specialią nepilnamečiams taikomų poveikio priemonių sistemą ir numatydamas specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, sudaro teisinį pagrindą sudėtingam nepilnamečių resocializacijos procesui. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones daugiausia dėmesio skiriama ne tiek pačiam nubaudimui, kiek jauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią aplinką.

Skunde I. Z. tvirtina, kad tikslingiau jam būtų taikyti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus.

Šis prašymas prieštarauja paties I. Z. teiginiams. Nepilnametis I. Z. mokosi 10-oje klasėje, kaip pats teigia, jis papildomai laisvu nuo pamokų metu nori susirasti darbą, todėl paskirti dar papildomai jam ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus būtų netikslinga.

Pažymėtina, jei I. Z. įsidarbintų ir skirtas teismo apribojimas būti tam tikru laiku namuose trukdytų jo darbui, I. Z. turėtų pagrindą prašyti teismą skirtą apribojimą pakeisti.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,             

n u t a r i a:

I. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                            Rasa Valentinienė