ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

nukentėjusiajam R. J.,

kaltinamajam S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. rugpjūčio 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 1 metų laikotarpiui; 2) 2016 m. sausio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 1 metų laikotarpiui; 3) 2016 m. gegužės 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 1 metų laikotarpiui ir 10 MGL bauda. Bausmė atlikta; 4) 2017 m. liepos 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2017 m. rugpjūčio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2017 m. lapkričio 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2017 m. liepos 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2018 m. sausio 24 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

S. B. 2018 m. vasario 2 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia iš asmeninių paskatų, kumščiais smogė ir spyrė R. J. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. J. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu S. B. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad išgėrinėjo su nukentėjusiojo broliu V. J., po to su V. J. nuėjo pas jo brolį R. J. į namus. Pas R. J. žodinio konflikto metu įvyko muštynės, kurių metu sudavė R. J. smūgius rankomis ir kojomis. Tą dieną buvo išgėręs 1-2 bambalius alaus, tiksliai nepamena. Nepamena kiek kartų sudavė R. J., sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Įvykio aplinkybes atsimena, pagal nukentėjusiojo parodymus, nes nuo alkoholio ne viską gali atsiminti. Pripažino, jog nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Teigė, jog išgertas alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Sutiktų gydytis nuo alkoholio, nes pavartojęs alkoholio yra linkęs į agresiją. Nurodė susitaikęs su nukentėjusiuoju R. J..

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. patvirtino, jog su S. B. susitaikė. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė bei nukentėjusysis. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo S. B. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2018 m. vasario 2 d. nukentėjusiojo R. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2018 m. vasario 2 d. į jo namus atėjęs S. B. rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau kaip penkiolika kartų į įvairias kūno vietas taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. J. duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 20:00 val., būdamas nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į laukutines buto duris. Prie buto durų paklausus „kas“, išgirdo „tavo brolis“. Atidaręs duris, laiptinėje, pamatė stovintį girtą buvusį draugą S. B. ir girtą savo brolį V. J.. Nieko nesakęs S. B. nustūmė jo brolį į šoną, įsiveržė į buto koridorių ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. Smogė abiem rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau, kaip penkiolika kartų į įvairias kūno dalis. Išsigandęs mėgino gintis. Besigindamas vieną kartą ranka sudavė S. B. į galvą. Po smūgių S. B. paklausė, kodėl jis muša. S. B. buvo labai supykęs, įniršęs. Tada jį S. B. išstūmė iš koridoriaus į virtuvę. S. B. virtuvėje pamatė ant stalo gulintį stalinį peilį, kurį pasiėmė dešine ranką ir peiliu užsimojo. Jis pamatęs, jog gali jį sužaloti, nieko nelaukęs kaire koja spyrė į S. B. dešinę ranką ir iš rankų išmušė peilį. Po to S. B. vėl mėgino rankomis smogti jam į galvą, bet išgirdęs policijos sirenas išbėgo iš buto. Jis S. B. ir savo brolio į butą nebuvo kvietęs. S. B. pasišalinus sužinojo, kad policijos pareigūnus iškvietė jo brolis. S. B. jam sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto jo namuose S. B. buvo palikęs savo treningą ir mobilaus ryšio telefoną. Nors jo brolis ir matė konfliktą, bet apsiginti nuo S. B. smurto nepadėjo. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamojoje byloje jam išaiškinta. Jis niekada nėra konfliktavęs su S. B.. Kodėl S. B. jį sumušė nežino (b. l. 29-30; 126-127);

2018 m. kovo 6 d. nukentėjusiojo R. J. pranešimu, kuriame jis nurodo, jog byloje civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų S. B. neturi (b. l. 37);

2018 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, t. y. butas,  esantis (duomenys neskelbtini), bei apžiūros metu paimtas telefonas NOKIA, bliuzonas ir peilis (b. l. 14-21);

bendra įvykio informacija ROIK 0118000056272, kurioje nurodyta, jog pranešėjas pranešė, kad prie saulės darželio muša pranešėjo brolį (b. l. 22-25);

bendrojo pagalbos centro pateiktu 2018 m. vasario 2 d. 20 val. 36 min. informacinėje sistemoje užfiksuotu pranešimo iš telefono numerio 8 679 71065 garso įrašu (b. l. 70, kompiuterine laikmena su garso įrašu);

2018 m. kovo 28 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas garso įrašo turinys (b. l. 71);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. J. parodymais, kad 2018 m. vasario 2 d. dienos metu su draugu S. B., kuriam apie 20 metų, bare Joniškio m., Vilniaus g., vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus, jis pasiekė tokią būseną, kad prarado sąmonę, t. y. neatsimena toliau vykusių aplinkybių. Atmintį atgavo, atsibudęs 2018 m. vasario 3 d. apie 9.00 val., būdamas savo namuose. Netrukus iš brolio R. J. gavo SMS žinutę, kad ,,Saulius supyko, kad jis iškvietė policiją“. Jis jam atsakė, kad neatsimena vakar dienos įvykių, tuo ir baigėsi jų susirašinėjimas (b. l. 43);

2018 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuo buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai (b. l. 45-46, 49-51);

2018 m. vasario 7 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriuo S. B. grąžintas mobilaus ryšio telefonas bei bliuzonas (b. l. 54-55, 57, 59);

2018 m. kovo 7 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriuo R. J. grąžintas iš įvykio vietos paimtas peilis (b. l. 62-63, 65, 67);

akistatos, vykusios tarp nukentėjusiojo R. J. ir įtariamojo S. B., protokolu, kuriame įtariamasis S. B. patvirtino nukentėjusiojo R. J. parodymus (b. l. 126-127).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar susargdino.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo S. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo S. B. nusikalstama veika teisminio nagrinėjimo metu kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas kumščiais smūgius bei spirdamas kojomis nukentėjusiajam R. J., sukėlė jam fizinį skausmą.

Skiriant kaltinamajam S. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis S. B. anksčiau teismo teistas (b. l. 81-88), pastarąjį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą prieš savo motinos sugyventinį, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 90-92), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 93-99), kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, jau būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka toliau daro nusikalstamas veikas, Sodros duomenimis yra nedirbantis, tačiau nurodo, jog dirba be verslo liudijimo, darbo biržoje neregistruotas, yra Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro registre (b. l. 103), Teismo psichiatrijos ekspertų išvadoje nurodyta, kad duomenų apie S. B. lėtinį ar ūmų psichikos sutrikimą, galintį turėti neigiamos įtakos tiriamojo gebėjimui suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, nėra (b. l. 107).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismo posėdžio metu patvirtino S. B., jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. B. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs vėl padarė tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. B. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis S. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, tai, jog pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, kas įtakoja nusikalstamų veikų darymą, ir sutinka ją gydytis, įvertinęs tai, jog kaltinamasis nurodo esąs dirbantis, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, S. B. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. B. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

(S)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– įvykio vietos apžiūros metu paimti S. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas ir bliuzonas, bei R. J. priklausantis peilis, kurie grąžinti savininkams, paliktini S. B. ir R. J. nuosavybei;

– laikmena su garso įrašu (esanti prie bylos viršelio) paliktina prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktais, 4 dalimi, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, S. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas:

1) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės – alkoholizmo, ligas;

2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– įvykio vietos apžiūros metu paimtą S. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir bliuzoną, bei R. J. priklausantį peilį, kurie grąžinti savininkams, palikti S. B. ir R. J. nuosavybei;

– laikmeną su garso įrašu (esančią prie bylos viršelio) palikti prie bylos.

Išaiškinti S. B., jog bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                          Sigita Rozgaitė