Civilinės bylos Nr. e2-1018-330/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00726-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)        

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės biudžetinės įstaigos „Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras“ dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Milsta“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Klaipėdos apdaila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ „Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras“, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. birželio 10 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo atsakovės vykdomame supaprastintame viešajame pirkime atviro konkurso būdu „Neypatingų statinių Vydūno g. 2, Kukuliškių k., Klaipėdos r. paprastojo ir kapitalinio remonto darbai“.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju, o jeigu sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis procesinis būdas užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taikytinos priemonės atitinka viešąjį interesą, ekonomiškumą, o jų netaikius būtų sukurtos prielaidos naujiems ginčams dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Milsta“, o jeigu sutartis jau sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

4.       Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

5.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Teismas sprendė, kad šiuo atveju viešųjų pirkimų objektas – esamų statinių remonto darbai – nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelės žalos atsakovei ar visuomenei atsiradimui arba būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas, sutriktų atsakovės veikla, nebūtų įmanomas pastatų funkcionavimas, naudojimas ir pan.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė BĮ „Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Netenkinus šio prašymo, atsakovė prašo įpareigoti ieškovę pateikti 2 255 392,52 Eur nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovės pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas – nėra tikimybės, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, todėl nėra ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas detaliai neanalizavo ieškinio pagrįstumo ir nepateikė išsamaus jo vertinimo, neatsižvelgė į visas objektyvias ginčo aplinkybes. Ieškovė pažeidė pirkimo dokumentų  reikalavimus ir elgėsi nesąžiningai, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

7.2.                      Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų, įrodančių, kodėl jos asmeninis interesas turėtų būti ginamas labiau negu visos Lietuvos visuomenės interesas šio pirkimo objektu. Ieškovės teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra tik deklaratyvūs, grįsti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais.

7.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą – neformalaus švietimo kokybės užtikrinimą visiems Lietuvos vaikams, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, apriboja atsakovės galimybes tinkamai vykdyti savo tiesioginę veiklą ir užtikrinti vasaros stovyklos dalyvių tinkamas ir saugias sąlygas. Projektas yra unikalus, pripažintas svarbiu edukaciniu – švietimo projektu, galinčiu sukurti itin didelę vertę visuomenei, nes projektui reikalinga infrastruktūra anksčiau nebuvo išplėtota. Pirkimu siekiama atnaujinti septynis stovyklos „Pasaka“ pastatus, projektas paremtas ir Europos Sąjungos lėšomis. Projekto vykdymas turi didelę reikšmę viso pajūrio regiono, o kartu ir Lietuvos valstybės mastu.

7.4.                      Projektas turi būti įvykdytas skubiai – iki 2022 metų birželio mėnesio. Vienerius metus ar net  trumpiau truksiantis projekto sustabdymas gali turėti itin neigiamas pasekmes, nes gali būti prarastas projektui skirtas finansavimas, todėl būtina kuo greičiau pradėti rangos darbus. Stovyklos pastatų būklė yra itin prasta ir sparčiai blogėja. Be to, statybų sektoriuje yra kilusi ekstremali situacija dėl statybinių medžiagų kainų augimo, todėl užtrukus projekto vykdymui, laimėtojas gali atsisakyti sudaryti rangos darbų sutartį arba būti nebepajėgus įgyvendinti pirkimo darbų už savo pateiktą kainą arba galės atlikti tik dalį darbų, jeigu sutartis būtų sudaryta.

7.5.                      Pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės padarys didelę žalą atsakovei, jos veiklai ir visai visuomenei, dėl šių priemonių kyla grėsmė prarasti 2 255 392,52 Eur finansavimą. Tokios didelės sumos nuostolių kompensacijos išieškojimas iš ieškovės būtų apsunkintas ar netgi iš viso nebūtų galimybių jų kompensuoti, todėl būtina įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

8.       Ieškovė UAB „Klaipėdos apdaila“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

9.       Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė be pagrindo teigia, kad ieškinys yra atmestinas. Prie ieškinio pridėti su ginčijamo atsakovės sprendimo panaikinimu susiję įrodymai, ieškinys išsamiai ir nuosekliai pagrįstas, papildomai nurodant ir ginčo sprendimui taikytiną teismų praktiką, pagal kurią nėra pagrindo  atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą nustatomi pasiūlymo trūkumai, kurie gali būti įvertinti ekonominio naudingumo balais. Tai, kad šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos koordinatoriaus (ne)privalomo nurodymo medianos pažymoje ar dėl (ne)vadovaujančių asmenų nurodymo tokioje pažymoje (pagal kurią tiekėjams skiriami ekonominio naudingumo balai), rodo, jog proceso šalys skirtingai vertina bei interpretuoja pirkimo sąlygų turinį ir jų privalomumą, dėl ko teismas galės nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

9.2.                      Egzistuoja reali grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį ir dalį jos įvykdžius, tenkinus ieškovo reikalavimus ir panaikinus skundžiamą atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, ieškovei nebūtų sudaryta galimybė vykdyti sutartį. Tiekėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo teismų praktikoje vertinama kaip šalutinė / papildoma aplinkybė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo pagrįstumą, o ne pagrindinė. 

9.3.                      Visuomeninis atsakovės pirkimu siekiamas interesas nėra kažkuo išskirtinis bei nesukuria prielaidų vien tik dėl tokio intereso netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Siekis renovuoti stovyklos pastatus yra įprastinė pastatų eksploatacijos dalis ir toks siekis nėra pamatinės visuomenės vertybės, kurios turi būti prioritetiškai saugomos. Pagal viešai skelbiamą informaciją stovykla šiuo metu funkcionuoja ir priima vaikus iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Tai leidžia teigti, kad priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovė, stovyklos būklė nėra itin prasta ar sparčiai blogėjanti.

9.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo rizika neturi būti perkelta ieškovei dėl pačios atsakovės neveikimo ar vėlavimo laiku paskelbti viešąjį pirkimą. Nėra pagrindo spręsti, kad rangos darbai turi būti įgyvendinti itin skubiai dėl grėsmės prarasti ES finansavimą, kadangi teisės aktai numato projekto vykdytojams teisę prašyti pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: finansavimo sutartį ir jos pakeitimą, pranešimus apie konkurso nutraukimą. Nors apeliantė neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių rašytinių įrodymų priėmimo klausimas.

12.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

13.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė (apeliantė) pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, kad pasisakyti dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme atsakovei nebuvo sudaryta galimybė, taip pat įvertinus jų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovės atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

14.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytos viešojo pirkimo procedūros iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK  4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

16.       Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

17.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde nurodo, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pasak apeliantės, skundžiamoje nutartyje pateiktas neišsamus ieškinio argumentų vertinimas, neatsižvelgta į visas objektyvias ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo  sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo   2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021). 

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Apeliantė atskirajame skunde pateikė išsamius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau dėl ginčo esmės ir dėl šalių teiginių pagrįstumo pasisakys pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymėtina, kad teismas preliminarų ieškinio nepagrįstumą galėtų konstatuoti tik tais atvejais, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti aiškią prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokių paminėtų aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškinys preliminariu vertinimu nėra nepagrįstas.

19.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras kyla grėsmė laiku neužbaigti pirkimo ir neatlikti pirkimo objektą sudarančių darbų, o tai lemtų projektui skiriamo finansavimo netekimą.

20.       Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.). Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).

21.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė supaprastinto viešojo pirkimo atviro konkurso būdu vykdo „Neypatingų statinių Vydūno g. 2, Kukuliškių k., Klaipėdos r. paprastojo ir kapitalinio remonto darbai“ pirkimą. Šiuo pirkimu įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Moksleivių poilsio stovyklos „Pasaka“ infrastruktūros atnaujinimas“. Apeliantė yra atsakinga už neformalųjį švietimą ir vasaros stovyklos dalyvių – Lietuvos vaikų – tinkamas ir saugias sąlygas. Projektas yra pripažintas unikaliu ir svarbiu edukaciniu (švietimo) projektu, galinčiu sukurti didelę vertę visuomenei, kadangi projektui reikalinga infrastruktūra anksčiau nebuvo išplėtota, be to, orientuota taip pat ir į specialių poreikių vaikus. 2017 m. gruodžio 28 d. Projekto finansavimo sutarties 4.1 papunktis numato, kad visos projekto veiklos turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki projekto veiklų pabaigos. Sutarties 1 priedo                        5.2 papunktyje nustatyta, kad projektas turi būti pabaigtas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš apeliantės įrodymų, pateiktų kartu su atskiruoju skundu, matyti, kad pagal projekto sutarties pakeitimo nuostatas, galutinis terminas mokėjimo prašymams pateikti – 2022 m. liepos 31 d. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, darbai turi būti baigti per 235 dienas nuo darbų pradžios, taigi darbų atlikimo terminas yra pakankamai ilgas. Užsitęsus teisminiam ginčui ir viešojo pirkimo procedūrų sustabdymui, kiltų grėsmė ne tik netekti projekto finansavimo, tačiau, tikėtina, būtų taip pat apribotos vaikų galimybės 2022 metų vasaros sezono atnaujintos stovyklos naudojimui, taip pat iš dalies nebūtų pasiekti apeliantės ir visos valstybės tikslai garantuoti vaikams tinkamą neformalųjį ugdymą. Tokios pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, viešajam interesui galėtų atsirasti didesnė žala, nei jų netaikius (CPK 185 straipsnis).

22.       Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad viešojo pirkimo objektas nėra išskirtinai svarbus, kurį būtų svarbu įgyvendinti skubiai, nes pati atsakovė nerūpestingai vykdė pirkimą ir būtent dėl jos veiksmų kilo grėsmė prarasti projektui suteiktą finansavimą, o teisės aktai numato galimybę pratęsti projekto finansavimo terminus.

23.       Iš apeliantės atskirajame skunde pateiktų argumentų, paaiškinimų ir kartu pateiktų įrodymų matyti, kad sudariusi lėšų naudojimo sutartį, atsakovė ėmėsi veiksmų tam, jog būtų tinkamai ir laiku įgyvendintas projektas, tačiau jo įgyvendinimas užsitęsė dėl objektyvių, iš esmės nuo apeliantės nepriklausančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė sąmoningai delsė vykdyti pirkimą, nepagrįstai ilgai atliko parengiamuosius darbus ir pan.

24.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas formuluoja nuostatą, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju be pagrindo tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neproporcingai pažeidžiami apeliantės interesai, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkindamas apeliantės atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės prašymo įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – supaprastinto viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Neypatingų statinių Vydūno g. 2, Kukuliškių k., Klaipėdos r. paprastojo ir kapitalinio remonto darbai“ (pirkimo Nr. 546456) procedūrų sustabdymo.

Teisėjas                                                Gintaras Pečiulis