Pranešėjas D. Jocys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-361/2010
Teisėja V. Pankauskienė Procesinio
sprendimo kategorija:
1.2.19.1.;
1.2.19.3.; 2.1.7.1.; 2.3.2.2.11.;
2.2.1.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
dalyvaujant prokurorams Sigitui Jasevičiui ir Jevgenijui
Michailovskiui,
gynėjams advokatams Algimantui Juciui ir Dariui
Pociui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistosios I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio ir nuteistojo V. A. apeliacinius
skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d.
nuosprendžio, kuriuo
I. V. Š., a. k. (duomenys
neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos
Respublikos BK 225 str. 1 d. už kyšio paėmimą iš V. A. laisvės
atėmimu 1 metams, pagal BK 225 str. 1 d. už kyšio paėmimą iš K. E. A. laisvės
atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos
dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės
atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1
metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
V. A., a. k. (duomenys
neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 1
d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir
K. E. A., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta. Baudžiamoji byla,
kurioje I. V. Š. kaltinama
pagal BK 225 str. 4 d., L. B., A. M., O. M. ir K. E. A. kaltinami
pagal BK 227 str. 3 d., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminams.
Iš I. V. Š. konfiskuoti
iš nusikalstamos veikos gauti 700 Lt.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė:
I. V. Š. nuteista už tai, kad, būdama
valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės
sveikatos centro Šilutės filialo vadove ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos
komisijos nare, 2007-05-11, apie 14 val., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m.,
savo naudai
tiesiogiai priėmė 200 Lt kyšį iš V. A. už teisėtą veikimą, tai yra už tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos
komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant
užsakovės A. K. pastato
– karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. DP-22 derinant žemės sklypo,
kadastriniu Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), detaliojo plano projektą.
I. V. Š. nuteista ir už tai, kad,
būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės
sveikatos centro Šilutės filialo vadove ir Šilutės rajono savivaldybės
Nuolatinės statybos komisijos nare,
2007-05-04, apie 9 val. 40 min., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m., savo naudai
tiesiogiai priėmė 500 Lt kyšį iš K. E. A. už teisėtą veikimą, tai yra už
tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio
derinimo protokoluose: Nr. S-76 derinant užsakovės V. P. pagalbinio ūkio pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. S-77
derinant užsakovų D. L. ir A. L. gyvenamojo namo, esančio
sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; Nr. S-78 derinant užsakovo A. N. vienbučio gyvenamojo
namo su garažu, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; Nr. S-79 derinant užsakovo A. N. pagalbinio pastato, esančio
sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; protokole Nr. S-82 derinant užsakovo R. J. gyvenamojo namo, esančio
sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą.
V. A. nuteistas už tai, kad 2007-05-11,
apie 14 val., (duomenys
neskelbtini), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės
filialo vadovės kabinete davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui
prilygintam asmeniui Klaipėdos
visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir
Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narei I. V. Š. už pageidaujamą teisėtą veikimą
vykdant įgaliojimus, tai yra, kad ji pritartų ir pasirašytų Nuolatinės
statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant
užsakovės A. K. pastato
– karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. DP-22
derinant žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano
projektą.
I. V. Š. gynėjas
advokatas A. Jucys apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir I. V. Š. išteisinti.
Nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos
Respublikos BPK 255 str. 2 d., 305 str. 3 d., savo iniciatyva nuosprendyje
nurodė visiškai naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių,
nurodytų kaltinamajame akte. Nors BPK 256 str. numatyta, kad prokuroras iki įrodymų tyrimo
teisme pabaigos pateikia rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos
faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tačiau prokuroras
tik baigiamųjų kalbų metu užsiminė, kad būtina iš kaltinimo dalį aplinkybių
eliminuoti, tačiau jokių rašytinių prašymų pateikta nebuvo, todėl gynyba
negalėjo tinkamai pasiruošti. Taigi, jeigu teismas nenustatė, jog I. V. Š. padarė kaltinamajame akte nurodytas
veikas, ji turėjo būti išteisinta, priešingu atveju tai būtų esminis BPK normų
pažeidimas (LAT byla Nr. 2K-7-629/2006).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šilutės rajono
apylinkės teismas 2009-08-27 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje I. V. Š. kaltinama
baudžiamaisiais nusižengimais, numatytais BK 225 str. 4 d., nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, tačiau toje pačioje baudžiamojoje byloje I. V. Š. kaltinama ir nusikaltimais. Kadangi
teismas vienareikšmiškai nurodė, jog nutraukiama pati baudžiamoji byla,
apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.
Grįsdamas I. V. Š. kaltę,
teismas daugiausia rėmėsi tik faktiniais duomenimis, gautais operatyvinėmis
priemonėmis. Jeigu operatyvinė veikla buvo atlikta pažeidžiant
Operatyvinės veiklos įstatymą, visi gauti duomenys negali būti panaudojami kaip
teisėtai surinkti įrodymai. Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d.
nustatyta, kad tokiems operatyviniams veiksmams kaip slapto asmens
susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų kontrolė, pašto siuntų ir elektros
ryšių kontrolė, slaptas telefoninių pokalbių klausymasis, specialios technikos
naudojimas, slapta gyvenamosios patalpos apžiūra, būtina teismo sankcija.
Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija gali būti pripažįstama įrodymais,
kai ji tinkamai įtvirtinta (BPK 74 str. 2 d.). Todėl BPK 198-1 str. 2 d.
nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones
fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą surašomas protokolas,
kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo
įvykio vieta, laikas ir turinys. Toks protokolas turi įrodymų reikšmę. Tačiau
baudžiamojoje byloje nėra jokio protokolo dėl techninių priemonių panaudojimo,
nepaisydamas to, teismas remiasi protokolais, kurių byloje net nėra. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje taip pat nėra jokios
teismo nutarties dėl nuteistosios darbo kabineto apžiūros ir spec. techninių priemonių įmontavimo. Klaipėdos
apygardos teismo 2007-03-13 nutartimi buvo sankcionuotas telekomunikacijų
tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos
ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolė bei jos fiksavimas, pokalbiai,
kitoks susižinojimas ir veiksmai jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, bet ne specialių techninių priemonių panaudojimas pačioje I. V. Š. darbo vietoje apskritai.
Be to, Operatyvinės veiklos įstatymas reikalauja sankcionuoti ir slaptą
patekimą į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, jų apžiūrą, tačiau jokios
nutarties nėra, nors iš bylos medžiagos akivaizdžiai
matosi, kad specialiosios techninės priemonės galėjo būti sumontuotos nuteistosios
darbo kabinete tik į jas patekus ir apžiūrėjus. Tačiau STT rašte Nr. 4-08-689, skirtame
Šilutės apylinkės teismui, informuojama, kad slaptas patekimas į kaltinamosios
I. V. Š. darbo vietą sankcionuotas nebuvo. Nurodoma, kad
techninės priemonės buvo įrengtos neatliekant slapto patekimo, o įrengimo būdo
atskleidimas kelia grėsmę sužlugdyti vykdomus kitus operatyvinius tyrimus. Iš
faktinių bylos aplinkybių matosi, kad spec. garso ir vaizdo fiksavimo aparatūra
galėjo būti palubėse įrengta tik patekus į vidaus patalpas. Vadinasi,
specialiosios techninės priemonės I. V. Š. darbo
kabinete buvo sumontuotos neteisėtai, neturint reikiamų teismo nutarčių, ir
todėl visi duomenys, gauti jomis, yra niekiniai. Remiantis anksčiau nurodytomis
įstatymų ir kitų norminių aktų nuorodomis, STT darbuotojai, norėdami
operatyvinės veiklos būdu užfiksuotas faktines aplinkybes pateikti kaip
įrodymus baudžiamojoje byloje, privalėjo kiekvieną savo operatyvinį veiksmą
tinkamai reglamentuoti remdamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu ir, jei yra
reikalaujama, turėti atitinkamas sankcijas šiems veiksmams atlikti, o to nebuvo
padaryta.
Klaipėdos
apygardos teismo 2007-03-13 nutartyje remiamasi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo
prokuroro E. M. teikimu,
kuriame nurodoma, kad STT Klaipėdos skyriuje operatyvinio tyrimo metu gauta
duomenų, kad I. V. Š. už
kyšius sudaro galimybę ūkio subjektams vykdyti veiklą be reikiamų leidimų, kuriuos
turėtų išduoti Visuomenės sveikatos centras, tačiau tokių įtarimų jai pareikšta
nebuvo. Teikime taip pat buvo
nurodoma, jog I. V. Š.,
galbūt už kyšius, nepagrįstai išduoda minėtus leidimus bei tvirtina statybų
projektus išduodant statybos leidimą, tačiau byloje nustatyta, kad nuteistoji
jokių leidimų neišdavinėjo, o tvirtinti statybos leidimus ji nebuvo įgaliota,
todėl jos veiksmai jokių teisinių pasekmių ir negalėjo sukelti.
Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis
įstatymu reiškia, kad pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK
20 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes
sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais
būdais gauta informacija. Įrodymai, surinkti atliekant operatyvinę veiklą, yra
vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti
įrodymai, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno iš jų specifiką. Faktinių duomenų,
surinktų atliekant operatyvinę veiklą, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia
tai, kad tie duomenys tam, kad būtų leistini įrodymai baudžiamajame procese,
turi atitikti BPK 20 str. ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str.
reikalavimus, tai yra tie duomenys įstatymo nustatyta tvarka turi būti
išslaptinti ir juos privaloma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Akivaizdu, kad šių nuostatų byloje nebuvo laikytasi. Tiek LAT (byla Nr.
2K-124/2004; 2K-332/2006), tiek EŽTT jurisprudencija rodo, kad teismas neturėtų
tirti informacijos, su kurios turiniu negali būti supažindinti visi nagrinėjimo
teisme dalyviai, o faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą tikrinti
atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Be to, tais atvejais, kai duomenys, kuriais
grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi
patikrinti ne tik faktinį, bet ir
teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą, tačiau šios nuostatos buvo pažeistos.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. V. Š. veika
turėjo būti įvertinta pagal tuo metu galiojusio įstatymo normas, kurios šią
veiką įvardijo kaip baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, o
Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. numatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas,
kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie
rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie
apysunkius nusikaltimus. Taigi operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. buvo pradėtas
neteisėtai, nes jos veika pagal tuo metu galiojusią BK 225 str. redakciją buvo
įvardijama kaip nesunkus nusikaltimas. Be to,
teismas nenurodė BK 225 str. l d. redakcijos, todėl tiek logine, tiek
semantine ir teisine prasme teismas pritaikė šiuo metu galiojančią BK normos
redakciją bei taip pažeidė BK, nes veikos padarymo metu nuteistosios veika buvo
reglamentuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o šiuo metu laikomas apysunkiu.
I. V. Š. buvo
inkriminuoti 6 nusikalstamos veikos epizodai, kuriuos skyrė nemažas laiko
tarpas, tačiau minėtoje LAT byloje Nr. 2K-72/2008 nurodyta, kad operatyvinės
veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iš kurių galima padaryti išvadą apie
nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis
tyrimas. Taigi jau po pirmojo epizodo STT pareigūnai privalėjo pradėti
ikiteisminį tyrimą, nutraukiant operatyvinius veiksmus ir neleidžiant toliau
dauginti nusikalstamų veikų, todėl visi kiti epizodai, užfiksuoti po pirmojo,
įforminti formaliai ir pažeidžiant BPK 171 str. l d. nuostatas.
Apeliaciniame skunde taip pat
nurodoma, kad įtarimai I. V. Š. buvo pareikšti pažeidžiant BPK 187 str.
reikalavimus. Pareikšti
įtarimai neatitinka keliamų reikalavimų: iš jų neaišku, kokiu būdu
įtariamoji padarė inkriminuojamas jai veikas, kokius ji turėjo
įgalinimus, kokius norminius aktus pažeidė, nenurodyti esmines
faktines nusikaltimo aplinkybes atitinkantys nusikaltimo sudėties požymiai. Pažymėtina ir tai, kad tik teisme buvo pateikti
Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Nuostatai ir
Reglamentas, nors įtarimai pareikšti buvo jau ikiteisminiame tyrime. Be to,
atsakomybės riba pagal BK 225 str. apibrėžiama asmeniui suteiktomis teisėmis,
pareigomis, įgaliojimais. Asmuo negali būti kaltinamas tuo, kas nepriklauso jo kompetencijai,
bet iš bylos medžiagos neaišku, kokius įgaliojimus turėjo ir kokius iš jų
pažeidė I. V. Š. Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu
nebuvo iš viso sureguliuoti norminiai aktai, susiję su jos įgaliojimais
šioje srityje. Teismų praktikos
nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 str.)
apibendrinimo apžvalgos 14 p. numatyta, kad pripažįstant asmenį nusikalstamos
veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei
kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas,
kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Apeliaciniame skunde
atkreipiamas dėmesys, kad nei
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo nuostatuose, nei
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro filialo vadovo pareiginiuose nuostatose
neįvardytos filialo vadovo teisės ir pareigos, taip pat ir kompetencija Šilutės
r. savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Byloje pakankamai faktinės
medžiagos, kuri nurodo, kad I. V. Š. dalyvavimas šios komisijos
posėdžiuose, kur buvo svarstomi kitų įtariamųjų statybos projektai, nebuvo
privalomas. Ji taip pat negalėjo kelti reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į
teritorijų planavimo sąlygas. Taigi nuteistoji jokių teisėtų veiksmų vykdant
įgaliojimus statybos komisijoje kitų įtariamųjų statybos projektuose, taip pat
išduodant jiems leidimus statyboms – neatliko.
Nuteistosios advokatas apeliaciniame
skunde taip pat pažymi, kad kaltinamajame akte tiktai pirmajame epizode yra
nurodoma, kad I. V. Š. įtariama tuo, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu
asmeniu savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus. Kituose epizoduose šis imperatyvus BK 225 str. dispozicijos reikalavimas net
nenurodytas. Tačiau nuosprendyje teismas savo iniciatyva apsunkino kaltinimą ir
šiuos reikalavimus į naują kaltinimą jau įtraukė ir tai nuosprendyje nurodė.
Taigi byloje nenustatyta, už ką I. V. Š. gavo
pinigus, neįrodyta, kad tie pinigai buvo perduoti kaip kyšis, o tiek
ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu kiti įtariamieji parodė, jog
jokio kyšio nedavė, tik grąžino skolas už civilinius įsipareigojimus, todėl
neįrodyta, jog I. V. Š. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus.
V. A. apeliaciniu
skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, paremtas
prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų. Byloje
nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis, V. A., pripažintas kaltu. Apeliantas teigia,
kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė
išsamius ir nuoseklius parodymus, kad I. V. Š.,
kurią pažįsta jau seniai, jokio kyšio nedavė, 2007-05-11 pas ją į darbo kabinetą atėjo
atsiimti projektų bei grąžinti 200 Lt skolą už automobilio padangas, kurias ji jam buvo pardavusi anksčiau, teismas
šiuos parodymus nepagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės,
o vertindamas įrodymus – garso ir
vaizdo įrašus – buvo nenuoseklus, pažeidė
BPK 20 str. įtvirtintas įrodinėjimo
taisykles, nukrypo nuo LAT suformuotos
vienodos teismų praktikos taikant šias BPK normas, reglamentuojančias
įrodinėjimą, nes visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne
priešingai. Apeliantas teigia, jog,
kaip matyti iš garso ir vaizdo įrašo, padėdamas pinigus ant I. V. Š. darbo
stalo, jis nekalba, dėl kokių priežasčių šie pinigai I. V. Š. duodami, juolab, kad jie yra kyšis už
pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra kad ji
pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio
derinimo protokoluose.
Pagal LAT
nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais
atliekant operatyvinį tyrimą, privalo
patikrinti tris pagrindinius aspektus: l) ar buvo teisinis ir faktinis
pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai
atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar
duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK
numatytais veiksmais.
Teisinis pagrindas operatyvinio
tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų
Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (pašto siuntų, dokumentų
siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių
naudojimui specialia tvarka ir informacijos gavimui iš telekomunikacijų
operatorių bei telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptam patekimui į
gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jų apžiūrai,
laikinam dokumentų paėmimui ir apžiūrai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos
pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimą), arba 2)
generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba
apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų
pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto
vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui
ir kontroliuojamam gabenimui).
Teismas konstatavo, kad
teismui nėra pagrindo abejoti gautų ir užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų patikimumu, taip pat byloje nėra nustatyta, jog
operatyviniais veiksmais gaunant ir
fiksuojant duomenis buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamųjų teisės, tačiau šios teismo išvados
neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
BPK 20
str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti
duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi
spręsdamas klausimą, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas
turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams
ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Kaip matyti iš bylos medžiagos,
pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
2007-03-13 teikimą, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininkas 2007-03-13 nutartimi sankcionavo telekomunikacijų tinklais,
telefonu Nr. (duomenys
neskelbtini) I. V. Š. perduodamos
ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, pokalbius,
kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir buvo
sumontuotos ir panaudotos techninės priemonės, kuriomis gautus duomenis teismas
pripažino įrodymais. Šiuo atveju buvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų
gavimo tvarka ir šie duomenys, gauti panaudojant technines priemones, specialia
tvarka teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais,
nors, kaip jau minėta, vaizdo ir garso įrašai neinformatyvūs ir nepatvirtina
aplinkybės, kad padaryta nusikalstama veika.
Sistemiškai
analizuojant BPK 255 ir 256 str. nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį,
savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes
arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos
faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo
iniciatyva, laikantis BPK 256 str. 1 ir 3 d. nustatytų reikalavimų. Šiuo
atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo
iniciatyva pakeitė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios iš
esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir tuo suvaržė
jo, V. A., teisę į gynybą.
Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus
tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistosios I. V. Š. gynėjo
advokato A. Jucio apeliacinio skundo
Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas,
pažeisdamas BPK 255, 256 str., nuosprendyje nurodė visiškai naujus kaltinimus,
kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, tačiau
gynėjas nedetalizavo, kokie tie nauji kaltinimai. BPK
255 str. 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad byla teisme nagrinėjama
tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota
nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi čia apibrėžiamos nagrinėjimo teisme
ribos, be to, šiame straipsnyje numatytos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei
sąlygos. BPK 256 str. nustato tokio kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui
savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš
esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame
akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad
tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos
aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi
būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Faktinės
aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai
prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia
nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas
ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip
suvaržo teisiamojo teisę į gynybą.
I. V. Š. buvo
pateikti keli kaltinimai, tarp jų ir dėl to, jog ji priėmė kyšius, kuriuos
pasiūlė ir davė K. E. A. bei V. A. už tai,
kad I. V. Š. priimtų teigiamas pastatų vietinės reikšmės
teritorinio planavimo projektų ekspertizes ir žemės sklypo detaliojo plano
projekto ekspertizę bei Šilutės rajono savivaldybėje Nuolatinės statybos
komisijos posėdžių metu, derinant pastatų ir žemės sklypo projektus, atitinkamai
pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo
protokoluose. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų
kalbų metu prokuroras prašė I. V. Š. iš kaltinimo eliminuoti kyšio paėmimą už
ekspertizes. Nuosprendyje visiems kaltinamiesiems iš kaltinimo buvo pašalintos
aplinkybės dėl pasiūlymo duoti kyšį ir tai, kad kyšis duodamas bei paimtas už
tai, jog būtų priimtos teigiamos pastatų vietinės reikšmės teritorinio
planavimo projektų ekspertizės, kadangi šios aplinkybės neįrodytos. Be minėtų
aplinkybių pašalinimo, skundžiamu nuosprendžiu pareikštame kaltinime I. V. Š. dėl kyšio
paėmimo iš K. E. A. bei pareikštame kaltinime K. E. A. dėl
papirkimo, patikslintas apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laikas iš
2007-05-04 14 val. į 2007-05-04 9 val. 40 min. Tiek minėtų aplinkybių
pašalinimas iš kaltinimo, tiek nusikalstamos veikos laiko patikslinimas šiuo
atveju nereiškia, jog buvo pareikšti nauji kaltinimai ar kad nusikalstamų veikų
aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismas kaltinimo ne tik kad
nepraplėtė, bet, neįrodžius kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių, netgi
susiaurino, o pati nusikalstamos veikos apimtis nepakito, liko tie patys
nusikalstamos veikos subjektai, vieta bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nors
patikslintas nusikaltimo laikas, tačiau tai nevaržė nuteistųjų teisės į gynybą,
neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei. Todėl nėra pagrindo
manyti, jog buvo pažeisti BPK 255, 256 str.
Nuteistosios I. V. Š. gynėjas
apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį,
kuria nutraukė visą baudžiamąją bylą, todėl negalėjo būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis. Tokie teiginiai nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje I.
V.
Š. kaltinta kelių nusikalstamų veikų (tiek baudžiamųjų nusižengimų, tiek
nusikaltimų) padarymu. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 nutarties
yra visiškai aišku, jog, suėjus senaties terminams, I. V. Š. baudžiamoji
byla nutraukiama tik dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d.,
bet ne nusikaltinimų, kuriais ji kaltinama. BPK 254 str. 4 d. nurodyta, jog
nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 str. 1 d. 2–9 punktuose
numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 str. 1 d. 2 p.
įpareigoja baudžiamąjį procesą nutraukti, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės
senaties terminai. Kadangi tik dėl BK 225 str. 4 d. numatytų veikų, kurių
padarymu kaltinta I. V. Š., buvo suėję senaties terminai, Šilutės rajono
apylinkės teismas priėmė tinkamą procesinį dokumentą – nutartį, o tai, jog šios
nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutraukiama baudžiamoji byla,
kurioje I. V. Š. kaltinama baudžiamaisiais nusižengimais,
numatytais BK 225 str. 4 d., neturi būti suprantama, kad nutraukiama visa
baudžiamoji byla.
Nuteistosios I. V. Š. gynėjo
apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl operatyviniu būdu gautų
duomenų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis pripažino
įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą,
taikymą teismų praktikoje, pabrėžė, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas
grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo
patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis
pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai
atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos;
3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys,
gauti BPK numatytais veiksmais (Teismų praktika Nr. 27, psl. 377).
Tikrinant
operatyvinio tyrimo pagrindus, paminėtina, kad teisinis pagrindas operatyvinio
tyrimo veiksmams atlikti, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, yra arba
1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių
pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės
veiklos įstatymo 10, 11 str.), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto
generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų
prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti
operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo
motyvuoti teikimai (Operatyvinės
veiklos įstatymo 12, 13 str.). Vadinasi, teisinį pagrindą sudaro kompetentingų
subjektų priimti konkretūs procesiniai dokumentai. Šioje byloje teisinis
pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko
2007-03-13 nutartis Nr. S1-131-KF( b.l.13, t.3), kuria, vadovaujantis
Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų
tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę
bei jos fiksavimą, pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje
(duomenys
neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui
apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Akivaizdu, jog
šiuo procesiniu dokumentu buvo sankcionuota operatyvinė veikla, nutartis yra išslaptinta
ir pateikta į baudžiamąją bylą, todėl nekyla abejonių, jog buvo teisinis
pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.
Kaip
minėta, byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo
veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų
pagrindą, kuris nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Teismų
praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai operatyvinius veiksmus sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas
generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji
prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, bylą
nagrinėjantis teismas turi patikrinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų
pagrindą, atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo
apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai,
nagrinėjantis bylą teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai
netikrina (Teismų praktika Nr. 27, psl. 380–381).
Šioje
byloje operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas
išsklaidyti abejones dėl to, ar operatyvinis tyrimas dėl I. V. Š. pradėtas pagrįstai,
atlikdamas įrodymų tyrimą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą,
prašydamas pateikti išslaptintą Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro
įgalioto pavaduotojo J. M. teikimą, kurio pagrindu buvo priimta 2007-03-13 Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartis. Išslaptintas teikimas
buvo pateiktas į bylą ( b.l. 170-171, t.3) ir iš jo matyti, kad, esant duomenų apie
tai, jog I. V. Š. galbūt
daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, buvo nutarta kreiptis į
Klaipėdos apygardos teismą su prašymu sankcionuoti techninių priemonių
panaudojimą specialia tvarka. Pagal veikos metu galiojusios Operatyvinės
veiklos įstatymo redakcijos 9 str. 1 p., operatyvinis tyrimas atliekamas, kai
nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie
rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie
apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK
225 str. 2 d., arba apie tokį
nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teikimu į Klaipėdos
apygardos teismą dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo kreiptasi būtent dėl
to, jog buvo turima duomenų, kad I. V. Š. galbūt daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas
veikas. Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi, susipažinus
su pateikta operatyvine medžiaga, buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, darytina išvada, kad operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas esant faktiniam
pagrindui. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog
operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas be pagrindo, pažymi dar ir tai, jog I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu
inkriminuotos veikos (BK 225 str. 1 d., 4 d.) pagal tuo metu galiojusią BK
redakciją buvo priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems
nusižengimams. Tačiau operatyvinis
tyrimas prieš I. V. Š. buvo
pradėtas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, bet turint informacijos apie
jos galbūt daromus BK 225 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, ši aplinkybė
nurodyta ir 2007-03-13 prokuroro teikime. Be to, ikiteisminis tyrimas I. V. Š. pradėtas taip pat pagal
BK 225 str. 2 d., pagal tą patį straipsnį 2007-05-18 pareikštas įtarimas (b. l.
146, t. 1). Tik vykstant ikiteisminiam tyrimui, aiškinantis aplinkybes,
įtariamosios veikos buvo perkvalifikuotos į BK 225 str. 1 bei 4 dalis. Tačiau
pažymėtina, jog pati nusikalstama veika nepakito, kadangi, pasibaigus
ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis aktas I. V. Š. buvo surašytas būtent dėl tos pačios nusikalstamos veikos
– kyšininkavimo, tačiau ne BK 225 str. 2 dalies, bet dėl 1 ir 4 dalių. Taigi kolegija
konstatuoja, jog operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam
pagrindui.
Priėjus
išvadą dėl to, jog operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai, būtina
išsiaiškinti, ar tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės
veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama,
jog buvo pažeistos šio Įstatymo nuostatos. Pažymima, kad specialiosios techninės priemonės I. V. Š. darbo
kabinete buvo sumontuotos neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10
str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)I. V. Š. perduodamos ir jai
perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, pokalbius, kitokį
susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio
susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo
2007-03-13 iki 2007-06-13. Aiškinantis,
kokie operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti, neabejotinai būtina vadovautis
Operatyvinės veiklos įstatymu. Iš veikos padarymo metu galiojusios
Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos analizės yra aišku, jog yra nustatytas
baigtinis operatyvinių veiksmų sąrašas: techninių priemonių naudojimas, operatyvinė
įskaita, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kontroliuojamas gabenimas,
operatyvinė apklausa, operatyvinė apžiūra, operatyvinis patikrinimas,
operatyvinis sekimas, agentūrinis metodas, elektroninė žvalgyba. Tokios
nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Kasacinė byla Nr. 2K-332/2006). Iš
minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinės dalies yra visiškai aišku, jog buvo
sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė.
Tačiau Operatyvinės veiklos įstatymas nenumato tokio savarankiško operatyvinio
veiksmo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė pagal
Įstatymą laikoma tik viena iš techninių priemonių naudojimo rūšių. Šio Įstatymo 3 str. 6 d. techninių priemonių
naudojimą operatyvinėje veikloje apibrėžia kaip techninių priemonių įrengimą, eksploatavimą ar išmontavimą, taip pat
kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Taip pat nurodoma, kad techninės
priemonės operatyvinėje veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia
tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 p. numato, kad techninių priemonių
naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi
sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje
kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus,
kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią
kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant
žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Apeliaciniame skunde vienareikšmiškai pasisakoma,
jog 2007-03-13 nutartimi nebuvo
sankcionuotas specialių techninių priemonių naudojimas o tam, kad
filmavimo įranga būtų galėjusi būti įrengta I. V. Š. darbo kabinete, prieš tai buvo reikalinga patekti į šį
kabinetą ir jį apžiūrėti, o teismas nesankcionavo patekimo į patalpą bei šios
patalpos apžiūros, tačiau apeliacinės
instancijos teismas su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka.
Sankcionuojant
techninių priemonių panaudojimą
specialia tvarka, pačios techninės priemonės nėra skirstomos į atskiras rūšis,
pvz. vaizdo, garso fiksavimo ar pan., be to, sankcionuojama keletas veiksmų, t. y. šių priemonių
įrengimas, eksploatavimas, išmontavimas ir
kt., taigi kiekvienam iš šių veiksmų nėra reikalinga atskira motyvuota nutartis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teikime, kuriame prašoma sankcionuoti
techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, netgi nereikia detalizuoti,
kokios techninės priemonės bus panaudotos (Operatyvinės veiklos įstatymo 10
str. 4 d.). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje
nėra pažodžiui nurodyta, kad yra sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas
specialia tvarka, tačiau apie tai kalbama aprašomojoje dalyje, todėl yra aišku,
jog šioje nutartyje buvo sankcionuotas būtent pastarasis operatyvinis veiksmas.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. M. teikime yra vienareikšmiškai
nurodyta, jog kreipiamasi būtent dėl techninių priemonių naudojimo specialia
tvarka, be to, minėtos 2007-03-13 nutarties tiek įžanginėje, tiek aprašomojoje
dalyje taip pat rašoma apie tikslingumą sankcionuoti techninių priemonių
naudojimą specialia tvarka. Nutarties pagrindu nurodomas Operatyvinės veiklos
įstatymo 10 str., kuris, be kitų, reglamentuoja ir techninių priemonių
naudojimo specialia tvarka sankcionavimą. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas
išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas
operatyvinis veiksmas – techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kai
atitinkamą laikotarpį kontroliuojama I. V. Š. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir jai perduodamos asmenų
informacijos kontrolė bei jos fiksavimas, pokalbiai, kitoks susižinojimas ir
veiksmai I. V. Š. darbo
vietoje, esančioje (duomenys
neskelbtini) mieste. Kadangi Operatyvinės veiklos įstatyme nedetalizuojamos, kokios
techninės priemonės gali būti naudojamos specialia tvarka, darytina išvada, jog
šiuo atveju buvo leista ne tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolė, bet ir kitų
techninių priemonių panaudojimas.
Nuteistosios
gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog tam, kad būtų galima sumontuoti naudotas
technines priemones, reikėjo prieš tai patekti į vidaus patalpas ir jas apžiūrėti, tačiau nėra jokios nutarties dėl
šių veiksmų atlikimo. Aplinkybę, jog kreipdamasi į teismą Klaipėdos apygardos
prokuratūra siekė gauti sankciją naudoti technines priemones specialia tvarka
būtent I. V. Š. kabinete,
akivaizdžiai patvirtina teikimas, kuriame nurodoma, jog kontrolės metu buvo
gauta informacija, patvirtinanti įtarimus dėl I. V. Š. galbūt neteisėtos veikos, tačiau nusikalstamos veikos
požymių nustatyti nepavyko, nes su galimu papirkėju ji susitaria tik dėl savo
galbūt neteisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus, susitarimas priimti kyšį ir kyšio
priėmimas galbūt vyksta susitikimų metu, todėl būtina kompleksiškai panaudoti
priemones specialia tvarka, be to, teikime taip pat pažymėta, jog naudojant
technines priemones specialia tvarka, reikalinga kontroliuoti ir fiksuoti I. V. Š. pokalbius mobiliojo
ryšio telefonu, taip pat kontroliuoti ir
fiksuoti pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo kabinete, esančiame
(duomenys
neskelbtini), 2007-03-13.
Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininko 2007-03-13 nutartimi teikimas buvo tenkintas ir buvo sankcionuotas
techninių priemonių naudojimas specialia tvarka I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš LR STT rašto Nr. 3S-01-289 (b. l. 169, t. 2)
taip pat matyti, jog 2007-03-13 nutartis buvo suprasta būtent kaip leidusi ne
tik kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, bet ir
kontroliuoti kitus veiksmus konkrečiose patalpose – I. V. Š. darbo vietoje. Pažodžiui suformuluotas leidimas patekti į
I. V. Š. darbo vietą, be abejo,
nebūtų pakenkęs, tačiau tai, jog nutartyje nebuvo preciziškai nurodyta, jog
sankcionuojamas patekimas į nuteistosios darbo vietą, dar nereiškia, jog šiuo
atveju operatyviniu būdu gauti duomenys yra neteisėti. Kolegija pažymi, jog tuo
atveju, jeigu minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje nebūtų buvusi
paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, vaizdo
kameros panaudojimas I. V. Š. darbo vietoje būtų buvęs absoliučiai neteisėtas, o šiuo
atveju nutarties rezoliucinėje dalyje
nurodyta, kur – I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste – leidžiama naudoti technines priemones
specialia tvarka ir būtent ten, o ne kur kitur, jos ir buvo panaudotos. Todėl nėra
pagrindo manyti, jog buvo atlikti nesankcionuoti veiksmai.
Nuteistosios
gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog byloje nėra jokių
protokolų dėl techninių priemonių panaudojimo, cituojamas Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas, BPK 198-1 str. 2 d., kurioje
nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones
fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą surašomas protokolas,
kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo
įvykio vieta, laikas ir turinys, be to, toks protokolas turi įrodomąją reikšmę.
Tačiau gynėjas ne visai tikslus. BPK reikalavimai operatyvinių veiksmų
protokolams taikytini tik tiems operatyviniams veiksmams, kurie atliekami prasidėjus
baudžiamajam procesui. Šiuo atveju operatyviniai veiksmai buvo atliekami dar iki
ikiteisminio tyrimo pradžios (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007-05-18, b.l. 1,
t.1), taigi iki prasidedant baudžiamajam procesui, todėl duomenys buvo renkami
ne pagal BPK normas, bet vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę
numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina
remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi
būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų (šiuo
atveju tai Operatyvinės veiklos įstatymo), pagal kuriuos informacija buvo gauta.
Veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 17
str. 1 d. numato, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų
nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; jeigu
tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas
protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Toje pačioje teisės normoje
išdėstyti ir turinio reikalavimai tokiam protokolui. Bylą nagrinėjantis teismas
BPK numatytais veiksmais patikrina, ar šie protokolai atitinka Operatyvinės
veiklos įstatymo jiems nustatytus reikalavimus bei ar gali būti pripažinti
turinčiais įrodomąją reikšmę. Todėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo
argumentai apie jau nebegaliojančiame BPK nustatytus reikalavimus operatyvinių
veiksmų protokolams atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, daro išvadą, jog jie
surašyti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl
apylinkės teismo jie pagrįstai pripažinti įrodymais.
Nuteistosios I. V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog buvo iš esmės pažeista BPK 171
str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas nepakankamai greitai, kadangi I. V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų
epizodus skiria nemažas laiko tarpas. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Operatyvinės veiklos metu surinkus
tam tikrus duomenis, iš kurių galima padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos
sudėtį veikoje, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokia
nuostata išplaukia iš BPK 2 straipsnio turinio, kur nurodyta, kad prokuroras ir
ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos
veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų
priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista
nusikalstama veika. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi operatyviniai veiksmai sankcionuoti nuo
2007-03-13 iki 2007-06-13. Gavus duomenų apie galbūt padarytas nusikalstamas
veikas, netgi nepasibaigus minėta nutartimi sankcionuotam terminui, LR STT
Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas
2007-05-18 surašė protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl galbūt padarytų
nusikalstamų veikų LR STT Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkui. Kaip jau
buvo minėta, tą pačią dieną – 2007-05-18 – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi
BPK 171 straipsnio 1 d. nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius
nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo
pažeista.
Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog
I. V. Š. pateikiant įtarimus buvo
pažeistas BPK 187 str., nes neaišku, kokiu būdu įtariamoji padarė
inkriminuojamas veikas, kokius turėjo įgalinimus, kokius norminius aktus pažeidė. BPK 187 str.
reglamentuoja pranešimo apie įtarimą įteikimą įtariamam asmeniui ikiteisminio
tyrimo metu, nurodo būtinus turinio reikalavimus, iš kurių visiškai aišku, jog
pranešime apie įtarimą neturi būti preciziškai detaliai aprašyta visa
nusikalstama veika, priešingai, svarbu nurodyti tik esmines faktines
nusikalstamos veikos aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą, numatantį tą
nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, jog įtarimai I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu
buvo tikslinti, atsižvelgiant į surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš jų
yra pakankamai aišku, kokia veika buvo įtariama I. V. Š., todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas BPK 187 str.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog iš bylos medžiagos taip
ir nėra aišku, kokius įgaliojimus turėjo ir kokius iš jų pažeidė I. V. Š., be to, neįrodyta, jog
I. V. Š. padarė jai inkriminuotus
nusikaltimus. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. Š. nuteista pagal BK 225
str. 1 d. Nors nuteistosios gynėjas akcentuoja, jog nuosprendžio rezoliucinėje
dalyje nenurodyta šio BK straipsnio redakcija, tačiau BK redakcija yra nurodyta
nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b. l. 127, t. 3), todėl nekyla abejonių, jog
I. V. Š. nuteista pagal tinkamą
BK straipsnio redakciją. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 225 str. 1 d.
redakciją baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam
asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo
ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar
neveikimą vykdant įgaliojimus. Šie veiksmai BK 225 straipsnio dispozicijoje
nurodyti kaip alternatyvūs, todėl BK 225 straipsnis taikomas padarius bent
vieną iš jame nurodytų veiksmų. Pažymėtina
ir tai, jog BK 225 str. taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos
vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl
bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar
kitais teisės aktais jam yra suteikti. Nekyla abejonių, kad I. V. Š. yra šios nusikalstamos veikos subjektas. Pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, patvirtinantys, jog I. V. Š. veikos padarymo metu
buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kolegija su šiais motyvais
sutinka ir jų nebekartoja.
I. V. Š. pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 1 d. nuteista už tai, jog priėmė kyšius
už teisėtą veikimą, t. y. už tai, jog pritartų ir pasirašytų Nuolatinės
statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose. Apeliaciniame skunde
nurodoma, jog byloje netgi nėra įrodymų, kad I. V. Š. buvo šios komisijos narė, tačiau su tuo sutikti negalima.
Byloje esančių Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos
nuostatų, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu
Nr. T1-738, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322
redakcijos 5.7 p. numato, jog Komisijos sudėtyje yra ir visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos atstovas (b.l. 147,
t.2); Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo nuostatų,
patvirtintų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. Pilipavičiaus 2001-06-25
įsakymu, 7 p. numatyta, kad pagrindinis Filialo veiklos tikslas – vykdyti
visuomenės sveikatos priežiūrą Šilutės rajone. O tų pačių Nuostatų 9.10. p.
nurodyta, kad filialo tarnautojai pagal kompetenciją nustato pastatytų,
rekonstruotų, pertvarkytų statinių atitiktį patvirtintiems projektams ir
normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, dalyvauja statinių
pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe (b.l. 181-184, t. 1). Vadinasi, I.
V. Š., būdama Klaipėdos
visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadove, kaip teritorinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos atstovė dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės
Nuolatinės statybos komisijos veikloje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių
Komisijos posėdžio protokolų kopijų, 2 p. nurodyta, kad statinio projektavimo
sąlygas išdavusių institucijų (subjektų) atstovai pagal kompetenciją patikrinę
pateiktus dokumentus nustato, kad statinio projektas parengtas
laikantis/nesilaikant jų išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo
plano (kai jo rengimas privalomas) sprendinių, jų išvados patvirtinamos parašais.
Šie parašai posėdžių protokoluose įrašomi į tam tikrą lentelę, kurioje yra skiltis
su iš anksto išspausdintais Komisijoje atstovaujamos institucijos (subjekto)
pavadinimais, tarp kurių yra įrašytas ir
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius (pvz. protokolas Nr.
S-77, b. l. 109-110, t. 1; protokolas Nr. 76, b. l. 112-113, t. 1; protokolas
Nr. 82, b. l. 121-122, t. 1 ir kt.). Taigi pastarosios institucijos atstovas
neabejotinai buvo Komisijos narys, kadangi priešingu atveju nebūtų nurodytas
posėdžio protokole tarp Komisijos narių. Nors apeliaciniame skunde bandoma
įrodinėti, jog I. V. Š. parašas Komisijoje nebuvo svarbus, o kai kuriais atvejais
ji net neprivalėjo dalyvauti Komisijos posėdžiuose, tačiau su tuo vėlgi negalima
sutikti. Veikos padarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str.
9 d. vienareikšmiškai nurodyta, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas
išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės
statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, o jeigu bent
vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas
sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Taigi
statybos leidimo išdavimui būtini visų Komisijos narių parašai, nepaisant to,
dalyvavo jie Komisijos posėdyje, ar nedalyvavo. Pažymėtina, jog tam tikrais
atvejais Komisijos narys privalo dalyvauti Komisijos posėdyje, kai svarstomas
klausimas dėl leidimo išdavimo. Tokie atvejai numatyti Šilutės rajono
savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Darbo reglamento, patvirtinto
Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Šilutės
rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcija, 13 p.,
kuris nurodo, kad Komisijos narių – Savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojų ir institucijos (subjektų), rengusių (dalyvavusio rengiant)
teritorijų planavimo ar nustačiusių (dalyvavusio nustatant) projektavimo
sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotųjų atstovų
dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas. Komisijos narys, negalintis
dalyvauti posėdyje, gali iki Komisijos posėdžio pradžios raštu pareikšti savo
nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą. Bylos
medžiaga patvirtina, kad I. V. Š., kaip Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės
filialo vadovė, A. K. karvidės
su pieno bloku projektui, V. P. daržinės statybos projektui, D. L. ir A. L. gyvenamojo namo statybos projektui, A. N. vienbučio gyvenamojo
namo su priblokuotu garažu statybos projektui, A. N. pagalbinio pastato statybos projektui, R. J. gyvenamojo namo statybos
projektui buvo parengusi specialiąsias projektavimo sąlygas (b. l. 105, 108,
111, 123, 125, t. 1). Vadinasi, tam, jog pastariesiems asmenims būtų išduoti
statybos leidimai, buvo reikalingas ne tik I. V. Š., kaip Nuolatinės statybos komisijos narės, pritarimas,
bet, svarstant šiuos projektus Komisijos posėdžiuose, pagal Komisijos darbo
reglamentą I. V. Š. privalėjo
dalyvauti ir kaip specialiąsias projektavimo sąlygas nustatęs subjektas arba
raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į
posėdžio protokolą. Kaip matyti iš
byloje esančių Komisijos protokolų, derinant anksčiau paminėtus projektus, I. V. Š. visais atvejais išreiškė
savo pritarimą. Pažymėtina ir tai, jog šių projektų vadovai – įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. A. IĮ), kurių veikloje
aktyviai dalyvavo ir kiti nuteistieji – V. A. bei K. E. A. – vadovai. Būtent už pritarimą projektams, t. y. už
teisėtą, jos kompetencijai priklausiusį veikimą, I. V. Š. ir gavo kyšį iš kitų dviejų nuteistųjų.
Tai, jog
I. V. Š. padarė jai inkriminuotus
nusikaltimus, patvirtina ne tik operatyviniais veiksmais gauti duomenys, bet ir
kiti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas
atliko įrodymų tyrimą ir peržiūrėjo vaizdo ir garso įrašus, kurie patvirtina,
jog V. A. bei K. E. A. nustatytu laiku buvo
atėję pas I. V. Š. į
kabinetą dėl atitinkamų projektų. Apsilankymo pas I. V. Š. fakto apylinkės teismo posėdyje neginčijo ir abu
nuteistieji, o I. V. Š. pasinaudojo savo teise tylėti. Vaizdo ir garso įrašai
taip pat patvirtina, jog vyriškiai I. V. Š. paduoda pinigų: V. A. ant stalo padeda du perlenktus vieno šimto nominalo
banknotus, kuriuos I. V. Š. paima ir paslepia po dokumentais, besibaigiant pokalbiui V. A. padėkoja, I. V. Š. atsako, jog nieko
nereikėjo dabar, V. A. pasako,
jog viskas tvarkoj, I. V. Š. atsako, kad viskas tvarkoj, nes nieko nereikėjo, o V. A. pasako, kad „gyvenkim
draugiškai“; kitame įraše K. E. A. iš piniginės išėmęs penkis perlenktus vieno šimto
nominalo banknotus padeda ant I. V. Š. darbo stalo bei pasako, jog „aš čia smulkiom išlaidom kur
nors, kad ir už vargą“, o I. V. Š. padėkoja, dokumentais uždengia padėtus pinigus, vėliau
pasako, jog ateidama į komisiją atsineš projektus, bei, kad „šiam trečiadieniui“
bus sutvarkyta. Pažymėtina, jog su tuo, kad būtent tokius veiksmus ir atliko
bei tokius žodžius pasakė, teisiamajame posėdyje sutiko V. A. ir K. E. A., tačiau abu teigė, jog pinigai buvo duoti visai ne kaip
kyšis, vadinasi, nesutiko tik su tuo, kokiam tikslui buvo skirti pinigai. V. A. parodė, jog 200 Lt I. V. Š. atidavė kaip skolą, nes
iš jos anksčiau buvo pirkęs padangas, pas ją atvyko dėl K. pastato, norėjo tik pasiimti
suderintą planą. Kadangi ji nedalyvavo Komisijos posėdyje, jis atėjo projekto
atsiimti į jos kabinetą, be to, dėl padangų su I. V. Š. jau buvo anksčiau
kalbėjęs, todėl jai tądien tik paliko pinigus. V. A. taip pat teigė, jog frazė apie gyvenimą draugiškai reiškė
lyg ir I. V. Š. nuraminimą,
nes jai lyg ir nepatogu pasidarė, nes prieš tai buvo kalbėta apie 100 Lt
padangų kainą (b. l. 156, t. 2). Tačiau V. A. teiginiai apie skolą visiškai nelogiški. Jis pripažino,
jog pas I. V. Š. atėjo
pirmiausia ne dėl pinigų už padangas, bet dėl projektų, taigi darbo klausimais.
Beje apeliaciniame skunde V. A. taip pat teigia, kad įrašai tik patvirtina, jog padėdamas
pinigus ant stalo jis nieko neužsimena, kam šie yra skirti, tačiau tai, jog
tiesiogiai neužsimenama, kad pinigai yra kyšis, nereiškia, jog nebuvo padaryta
nusikalstama veika. Netgi priešingai, tai, jog V. A. į I. V. Š. darbo kabinetą atėjo dėl projektų ir nieko nepaaiškinęs
ant stalo padėjo 200 Lt, verčia manyti, jog pinigai buvo skirti visai ne
galimoms skoloms grąžinti, todėl jeigu šie pinigai tikrai būtų buvę ne kyšis,
bet tikras skolos grąžinimas, V. A. kalbų apie darbus kontekste tikrai būtų užsiminęs, kad
pinigai skirti sumokėti ne kam kitam, bet už padangas, juolab paaiškinimas būtų
reikalingas, nes jis pats teigė, jog padangų kaina buvo pakeista iš 100 Lt į 200 Lt. Taigi kolegijai nekyla
abejonių, jog pinigai, kuriuos V. A. padėjo ant I. V. Š. darbo stalo, buvo kyšis, kadangi, kaip jau minėta anksčiau,
I. V. Š., kaip Komisijos narės,
parašas buvo reikalingas. Nors V. A. teisiamajame posėdyje užsiminė, jog įrašyti ne visi
pokalbio momentai, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas
dėmesys, jog iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės
protokolų matyti, kad V. A. 2007-04-24 15 val. 16 min. skambino I. V. Š., tarėsi dėl susitikimo,
teigė, jog jo vienas detalusis yra, tegu teisingai suderina, I. V. Š. atsako, jog yra du, ji
sutvarkys (b. l. 16–17, t.1). Teisiamajame posėdyje V. A. užsimena, jog tokia frazė reiškia prašymą pažiūrėti, ar
viskas gerai, bet, turint omeny, jog I. V. Š. yra Komisijos narė ir turi sprendimo priėmimo teisę,
paraginimas teisingai suderinti yra akivaizdus prašymas priimti palankų
sprendimą. Taip pat V. A. 2007-05-09 8 val. 04 min. skambino I. V. Š. ir teigė, jog lyg ir
nenorima darbo derinti, tegu ji pažiūrinti, I. V. Š. atsako, jog ji derinsianti, V. A. taip pat priduria, jog tegu I. V. Š. suderintus dokumentus atiduoda, o jis paskui susitvarkys
su ja, pokalbio gale V. A. padėkoja (b. l. 36–37, t. 1). Teisiamajame posėdyje V. A. teigė, jog neatsimena,
ką galėjo reikšti jo tame pokalbyje telefonu pasakyta frazė: „susitvarkykit su
projektu, o paskui aš susitvarkysiu su tavim“, tačiau vėlgi, įvertinus
aplinkybę, jog I. V. Š. yra Komisijos, kurioje derinami projektai, narė, neabejotina,
jog tokiais žodžiais iš esmės prašoma palankaus jos sprendimo ir pažadama už
tai atsilyginti.
Analogiška
situacija ir dėl K. E. A., kuris teisiamajame posėdyje teigė, jog tądien pas I. V. Š. atėjo dėl projektų,
paliko juos peržiūrėti. Pinigai, kuriuos padėjo I. V. Š., buvo skola jos vyrui, kadangi šis buvo paskolinęs 600
Lt automobilio remontui. Nepamena, ar sakė I. V. Š., kad atiduoda skolą, mano, kad ji žinojo, jog jis
perduoda skolą V. Š. (b.
l. 157–158, t. 2). Tiesa, V. Š. teisme apklaustas kaip liudytojas, patvirtino K. E. A. nurodytas aplinkybes
apie 600 Lt skolą, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė,
kodėl šio liudytojo parodymais nesivadovavo, kolegija su šiais nuosprendžio
motyvais sutinka. Šiuo atveju vėlgi akivaizdu, jog, jeigu K. E. A. pinigai būtų buvę I. V. Š. paduoti kaip skola jos
vyrui, nuteistasis būtų neabejotinai paaiškinęs tikrąją šių pinigų paskirtį, o
ne tikėjęsis, jog ir be jokios užuominos apie pasiskolintus pinigus I. V. Š., jos darbo kabinete
kalbant apie projektus, neabejotinai supras, kad tie pinigai skirti ne jai, o
jos sutuoktiniui. Todėl ir šiuo atveju kolegija neabejoja, jog pinigai, kuriuos
K. E. A. padėjo ant I. V. Š. darbo stalo, buvo kyšis.
Nė vienas iš nuteistųjų posėdyje
nenurodė, jog I. V. Š. jai paduotus pinigus būtų grąžinusi, o vaizdo ir garso
įrašai akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistoji pinigus pasiėmė. Atsižvelgdama į
tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu I. V. Š. pagrįstai
pripažinta padariusi jai inkriminuotas veikas.
Dėl V. A. apeliacinio skundo
Į daugelį
nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų jau atsakyta vertinant I. V. Š. gynėjo apeliacinio
skundo motyvus, todėl kolegija dar kartą nebeanalizuoja operatyvinio tyrimo
veiksmų pagrįstumo, operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo
įrodymais baudžiamajame procese, BPK 255 str. ir 256 str. galimo pažeidimo, tik
pažymi, jog operatyvinis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, operatyviniai
veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, o
operatyviniais veiksmais gauti duomenys apylinkės teismo pagrįstai pripažinti
įrodymais, be to, tam tikri pirmosios instancijos teismo kaltinimo
patikslinimai nepažeidžia BPK 255 str.
ir 256 str.
V. A. pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, jog padarė BK 227 str. 1 d.
numatytą veiką, nes davė 200 Lt kyšį
valstybės tarnautojui prilygintam
asmeniui – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės
statybos komisijos narei I. V. Š. už
pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. V. A. kaltė
įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Tai,
jog I. V. Š. duoti pinigai buvo kyšis, o ne skola
už padangas, paaiškinta vertinant I. V. Š. gynėjo
apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ji
paėmė pinigus už teisėtą veikimą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltiems
asmenims paskirtų bausmių dydis bei rūšis abejonių nekelia. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas,
naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a:
nuteistosios
I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio
ir nuteistojo V. A. apeliacinius
skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius
Jocys
Teisėjai Linas
Pauliukėnas
Remigijus
Preikšaitis