Civilinė byla Nr. e2A-150-638/2021

           Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01746-2020-7 

   Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.5.1.;                                       

 (S)

   1.3.5.7

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė atmesti atsakovo reikalavimus ieškovės atžvilgiu dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už darbą naktį ir netesybų priteisimo kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.         

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinių pervežimų vairuotoju. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 671,57 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, vykstančiam į komandiruotę mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką ir pagal įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles. Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendime nurodoma, kad yra 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoka. Tačiau minėtame sprendime nėra nurodoma, kokiu pagrindu ir kaip yra apskaičiuojama 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoka. Ieškovė buvo sumokėjusi kur kas didesnes sumas atsakovui, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių darbo ginčų komisijos sprendime visos sumos nėra įtrauktos. Darbo ginčų komisija nepagrįstai apskaičiavo tariamą 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoką. Ieškovė papildomai paaiškina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Nutarimas) 10 punkte nurodoma, kad „komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną“. Taigi, teisės aktai nenumato, jog darbdavys darbuotojui privalo kiekvieną mėnesį mokėti tokią pačią lygią normą, kuri jam priklauso mokėti. Priešingai, tuo atveju, jeigu darbuotojo komandiruotės metu susidarė dienpinigių nepriemoka ar permoka, dienpinigiai yra perskaičiuojami ir išmokama nesumokėta suma (Nutarimo 10 p.). Ieškovė sumokėjo visus atsakovui priklausančius dienpinigius bei darbo užmokestį, kadangi komandiruotės pabaigos metu buvo perskaičiuotos sumokėtos sumos (dienpinigiai ir darbo užmokestis) ir esama permoka (1 435,92 Eur) buvo įskaityta į atsakovui mokėtiną sumą už 2020 m. kovo mėn., o likusi dalis paskirstyta dienpinigiams, kad nereikalauti iš darbuotojo permokos grąžinimo. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovę dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo. Atsakovas buvo patenkintas darbo užmokesčiu ir dienpinigių mokėjimu, tačiau tik nutraukus darbo sutartį atsakovas pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas, neva jam niekada nebuvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovė ir atsakovas darbo sutartimi susitarė, jog atsakovas dirbs tarptautinių pervežimų vairuotoju, atsakovo vienos dienos darbo norma yra 9 val. bei du kartus per savaitę atsakovas galėjo vairuoti po 10 val. per dieną. Atsakovui buvo draudžiama dirbti daugiau, nei faktiškai jam priklauso, kadangi tolimųjų reisų vairuotojų darbo laiko apskaita yra stebima institucijų, kurios gali reiso metu patikrinti bei skirti baudą vairuotojui. Šiuo atveju atsakomybę prisiima vairuotojas. Ieškovė nurodo, kad atsakovo darbo norma buvo ne daugiau kaip 90 valandų per dvi savaites ir joks naktinis darbas jo atžvilgiu nėra taikomas. Tačiau bet kokiu atveju būtent pats atsakovas savarankiškai organizavo savo darbą, poilsio ir laiko trukmę. Jokių pavedimų dėl darbo nakties metu, darbo viršvalandžiais ieškovė niekada atsakovui nebuvo pavedusi nei raštu, nei žodžiu. Sankcija, numatyta darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 2 dalyje, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Atsakovas bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. kovo 18 d., t. y. dirbo tik 7 mėnesius, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu visa apimtimi, priteistina netesybų suma turi būti proporcinga ir teisinga, netesybų dydis turėtų būti ne didesnis nei 5 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis. 

3.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė tik atleidimo dieną, darbdavys neteikęs jam informacijos apie darbo užmokestį ir išdirbtą laiką, jam buvo mokami pinigai bankiniu pavedimu nurodant paskirtį dienpinigių, dėl ko jis buvo suklaidintas dėl mokamų sumų, jam darbdavys niekada nėra sakęs apie esamas permokas, dėl ko jis pagrįstai tikėjosi galutinio atsiskaitymo. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kurios sprendimu yra patenkintas. Negali paaiškinti, kaip galėjo darbdavys mokėti daugiau, o dabar teigti, kad permoka susidarė. Grynųjų pinigų nėra gavęs. Naktį vairuodavo darbdavio pavedimu, nes buvo vežami stambių gabaritų kroviniai, darbdavys sakydavo, kad keliai naktį mažiau apkrauti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino dalies. Teismas priteisė atsakovui D. B. iš ieškovės UAB „Relas“ 687,85 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) ir 2004 Eur netesybų. Teismas priteisė ieškovei UAB „Relas“ iš atsakovo D. B. 71,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimo dalį dėl 1002 Eur vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovė pateikė teismui pirminius apskaitos dokumentus, tai yra darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruotės, kas patvirtina, kad atsakovui įskaitymai buvo daromi ir spalio, ir sausio mėn., ir nors byloje nėra rašytinių duomenų, kad atsakovas su šiais darbdavio veiksmais būtų nesutikęs, ar reiškęs pretenzijas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad toks šalių elgesys išreiškė atsakovo valią ir rodė esant šalių susitarimą įskaityti gautą dienpinigių avansą į darbo užmokestį, kadangi atsakovas nurodė, kad jokios detalizacijos apie jam mokamas sumas darbdavys nepateikė. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas neprašė jam pateikti duomenų apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, tačiau darbdaviui tokia pareiga kyla iš DK 148 straipsnio. Tai, kad darbdavys teisme nurodė, jog dienpinigių avansą nuolatos mokėjo, nes ieškovas turi mažametį sūnų, jo materialinė padėtis sunki, darbo santykiai nutrūko staiga, nes atsakovas netinkamai įvykdė darbo pavedimą, todėl permoka buvo įskaityta į galutinį atsiskaitymą, o kita likusi suma palikta atsakovui, nereikalaujant jos grąžinti, tai šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta permoka pagal paties darbdavio paaiškinimus, susidarė nuo pat darbo santykių pradžios, t. y. per ilgą laiko tarpą, per kurį darbdavys niekada tokios permokos neapskaitė jokiose avansinėse apyskaitose, nes į bylą jos nepateiktos, niekada su tuo nesupažindino atsakovo ir niekada nereikalavo jos grąžinti, išskyrus atvejus, kai permoką įskaitydavo, bet atsakovo apie tai neinformavo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta objektyvių, nuo darbdavio valios nepriklausančių, įrodymų, kad darbdavys per DK 150 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą priėmė ir įgyvendino sprendimą dėl išskaitos atlikimo. Teismas nurodė, kad nors į bylą yra pateiktas darbuotojui išmokėtų sumų apskaitos apibendrintas dokumentas, kuriame yra užfiksuotos išskaitos, jų sudengimas, tačiau nėra galimybės objektyviai nustatyti šio dokumento sudarymo datos, atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiuose išskaitos nenurodytos. Teismas padarė išvadą, kad su atsakovu nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, egzistuojant įsiskolinimo faktui bei sąlygoms įsiskolinimo suma 687,85 Eur (atlyginimas ir atostogos, nurodyta 2020 m. kovo mėn. atlyginimo priskaičiavimo žiniaraštyje, į komandiruotes vykta nebuvo) priteistina iš ieškovės atsakovui.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas savo valia ir iniciatyva pažeisdamas savo, kaip darbuotojo, dirbančio transporto srityje, pareigas laikytis vairuotojo darbo, vairavimo ir poilsio laiko tvarkos, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, sudarė prielaidas reikalauti mokėti jam didesnį darbo užmokestį už naktinį darbą, nors būtinybės pažeisti nustatytą darbo režimą nebuvo, atsakovas nepateikė duomenų, kad tai jam buvo būtina daryti esant objektyviam poreikiui, darbdavio reikalavimu ar suderinus su darbdaviu, kas patvirtina darbuotojo savavališkumą vairuoti naktį, nes bendra darbo laiko norma nepažeista, todėl 202,51 Eur už naktinį darbą nepriteistina. Be to kovo mėnesį atsakovas nedirbo, ginčo dėl to nėra, tačiau jam buvo mokamas atlyginimas. Teismas pabrėžė, kad darbuotojas, pats galintis reguliuoti savo darbo laiko trukmę ir režimą, savavališkai priėmęs sprendimus dirbti režimu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, nesant įrodymų, patvirtinančių atitinkamo darbuotojo elgesio būtinybę, negali reikšti pretenzijų darbdaviui.

7.       Teismas pažymėjo, kad DGK byloje nurodyta, jog atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1002 Eur. Atsakovas atleistas 2020 m. kovo 18 d., su juo iki šios dienos nėra atsiskaityta, atsakovo kaltės nėra. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos, šiuo atveju 2020 m. kovo 18 d., ir negali būti didesnės, nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsniu (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į atsakovui neišmokėtos sumos dydį, išdirbtą laiką, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, darbdavio prašymą sumažinti netesybas ir priteisti 5 darbo dienų vidutinį darbo užmokestį, ieškinio pateikimo (2020 m. birželio 5 d.) laiką, padarė išvadą, kad yra pagrindas jas mažinti iki 2 mėnesių, t. y. 2004 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Relas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020  m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl 687,85 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) ir 2004 Eur netesybų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra dirbęs ir kitose transporto (logistikos) bendrovėse. Atsakovas niekada nepasinaudojo DK 50 straipsnio 1 dalyje numatyta teise stabdyti darbo sutartį. Vadinasi, atsakovui visada buvo aišku ir suprantama, koks jam yra mokamas darbo užmokestis ir kokia tvarka mokami dienpinigiai, buvo žinoma apie atliekamas dienpinigių permokas. Be to, net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereiškė pretenzijų dėl galimai netinkamai jam mokėto darbo užmokesčio ar dienpinigių. Atsakovas tik deklaratyviai ir nesąžiningai teigė, jog tariamai nebuvo žinoma apie dienpinigių permoką. Pats atsakovas neginčijo bylos metu, kad jam buvo mokami dienpinigiai avansu pagal jo paties prašymą, kas leidžia preziumuoti, jog atsakovui buvo žinoma apie permoką jo atleidimo iš darbo metu.

1.2.                       Teismas neatsižvelgė į atsakovo nuolatinį gynybinės pozicijos keitimą, galimą jo nesąžiningumą. Atsakovas darbo bylos (duomenys neskelbtini)7849/2020 nagrinėjimo metu nurodė, kad neva 1 435,92 Eur permokos apskritai nebuvo, nes tariamai atsakovas nebuvo susitaręs dėl dienpinigių normos mažinimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas aiškino, kad tariamai ieškovė atsakovo priėmimo metu į darbą nedavė jam pasirašyti darbo sutarties, o savąjį (atsakovo) egzempliorių gavo tik atleidimo iš darbo metu. Iš pateikto darbo sutarčių registro matyti, kad atsakovas priėmimo į darbą metu (2019 m. rugpjūčio 19 d.) patvirtino parašu, jog gavo antrąjį darbo sutarties egzempliorių. Atsakovas siekė tiek darbo ginčų komisiją, tiek pirmosios instancijos teismą suklaidinti, pateikdamas galimai išgalvotas aplinkybes, kurios buvo ieškovės paneigtos rašytiniais įrodymais.

1.3.                       Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovė dienpinigių permokos neapskaitė jokiose avansinėse apyskaitose. Ieškovė paaiškina, kad dienpinigių permoka nėra apskaitoma avansinėse apyskaitose. Dienpinigiai tai nėra piniginės lėšos, kurias kiekvieną mėnesį darbuotojas privalo grąžinti pagal avansinę apyskaitą. Atsakovui buvo susidariusi atleidimo dienai (2020 m. kovo 18 d.) 1 435,92 Eur dienpinigių permoka. Todėl siekiant kiek įmanoma ekonomiškiau bei sąžiningiau pasielgti atsakovo atžvilgiu, esama permoka (1 435,92 Eur) buvo įskaityta į atsakovui mokėtiną sumą už 2020 m. kovo mėn., o likusi dalis, vadovaujantis Nutarimo 10 punktu, paskirstyta dienpinigiams siekiant nereikalauti iš darbuotojo permokos grąžinimo.

1.4.                       Teismas apskritai nevertino byloje surinktų įrodymų arba juos ištyrė netinkamai. Ieškovė pasinaudojo teise atlikti išskaitą, ir tai patvirtina pateikti į bylą darbo užmokesčio žiniaraščiai, mokėjimo pavedimai bei net paties pirmosios instancijos teismo pasisakymai skundžiamame sprendime. Vien tai, kad neva iš apskaitos apibendrinto dokumento, kuriame yra užfiksuotos išskaitos suma, jų sudengimas, nėra galimybės objektyviai nustatyti šio dokumento sudarymo datą, nėra pagrindo teigti, jog išskaita nebuvo atlikta. Skundžiamas sprendimas yra priimtas skubotai ir nepagrįstai, netinkamai ištyrus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias išskaitos teisę.

1.5.                       Priteista 2004 Eur netesybų suma yra neproporcinga bei nepagrįsta. Priteistina netesybų suma turėjo būti apskaičiuojama pagal tai, kokia faktiškai yra neišmokėta darbo užmokesčio suma. Atsakovas neišdirbo viso kalendorinio mėnesio (2020 m. kovo mėn.), todėl priteistina netesybų suma negalėjo būti dauginama iš vieno kalendorinio mėnesio darbo užmokesčio. Jeigu būtų pagrįstai nuspręsta priteisti netesybas, tokios netesybos neturėtų būti iš viso priteisiamos arba priteisiama suma neturėtų viršyti daugiau kaip 687,85 sumos.

9.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl informacijos apie darbo užmokestį pateikimo (DK 148 straipsnio 1 dalis), dėl darbo užmokesčio išmokėjimo (DK 146 straipsnio 1 dalis), dėl mokėjimo už darbą nakties valandomis (DK 144 straipsnio 3 dalis), dėl dienpinigių skaičiavimo ir mokėjimo (DK 107 straipsnis).

Dėl darbo užmokesčio

12.       Klausimas dėl darbo užmokesčio atsakovui išmokėjimo yra glaudžiai susijęs su klausimu dėl informacijos darbuotojui apie priskaičiuotą darbo užmokestį pateikimo (DK 146 ir 148 straipsniai). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė (toliau – ir atsakovė) kaip darbdavė nevykdė Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytos pareigos - darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinio darbo trukmę. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad būtų kas mėnesį informavusi darbuotoją apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį, dienpinigius. Aplinkybės, kad darbuotojas buvo dirbęs ir kitose transporto įmonėse, kad atsiskaitymo lapelių neprašė ir kad esą viską žinojo, darbdavio neatleidžia nuo DK 148 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad atsiskaitymo lapelių kiekvieną mėnesį nepateikimas sukuria darbdaviui galimybę vėliau keisti faktiškai išmokėtų sumų priskyrimą vienai ar kitai kategorijai, nuo ko atitinkamai keičiasi ir apmokestinimas (nuo dienpinigių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė jau kilus ginčui teikė atlyginimų žiniaraščius, tačiau jie pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip vienašališkai darbdavio surašyti dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti atsakovės teikiamą versiją.

13.       Kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovės patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 72 punktas numatė, kad darbuotojams, vykstantiems į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus. Dienpinigių suma perskaičiuojama kas trys mėnesiai, ir tuo atveju, jeigu komandiruotėje buvimo laikotarpiu išmokėtų dienpinigių suma per tris mėnesius yra mažesnė nei 50 procentų dienpinigių sumos, neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

14.       Vidaus darbo tvarkos taisyklių 72 punkto formuluotė nustato tik minimalią dienpinigių ribą, tačiau palieka darbdaviui teisę ir galimybę mokėti ir didesnius dienpinigius. Nepateikdamas atsiskaitymo lapelių darbdavys neparodo, kokio dydžio darbo užmokestį ir dienpinigius jis tą konkretų mėnesį paskaičiavo ir išmokėjo. Jeigu darbdavys, kaip teigia apeliantė, išmokėjo per daug dienpinigių, tai ne vėliau, kaip per mėnesį nuo išmokėjimo jis turėjo priimti nurodymą padaryti išskaitą iš kito mėnesio mokėtinos sumos (DK 150 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad tokie nurodymai buvo priimti ir darbuotojas apie juos informuotas, byloje nepateikta. Todėl apeliantės argumentai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio jau buvo atsiradusi dienpinigių permoka, kurią darbdavys nusprendė išskaityti tik 2020 m. kovo mėnesį atleisdamas darbuotoją iš darbo, yra laikytini tik atsakovės gynybine versija ir atmestini.

15.       Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad dienpinigiai atsakovo prašymu buvo išmokami avansu, nekeičia padarytų išvadų. Dienpinigių mokėjimas avansu (komandiruotės pradžioje) yra galimas, tačiau tai neatleidžia darbdavio nuo pareigų, nustatytų tiek Darbo kodekso 148 ir 150 straipsniuose, tiek ir nuo pareigų tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kiekvieną mėnesį  apskaičiuoti darbuotojų dirbtą laiką ir jiems mokėtinas sumas. 

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko atsakovui kiekvieną mėnesį faktiškai išmokėtų sumų palyginimą su darbdavio VSDFV deklaruotomis sumomis, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (darbo užmokesčio sumomis) ir minimalių dienpinigių sumomis, kurios minimaliai turėjo būti sumokėtos kiekvieną mėnesį. VSDFV darbdavio deklaruotos atsakovo darbo užmokesčio sumos yra nurodomos Sodros duomenų bazės išraše, kuris prijungtas prie šios bylos 2021 m. vasario 3 d. teismui pasinaudojus teise gauti informacinių sistemų ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17.       Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį darbdavys deklaravo, kad atsakovo darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra 722 Eur, atitinkamai darbuotojui išmokėtina suma turėjo būti 513,93 Eur, faktiškai buvo išmokėta 444 Eur, nepriemoka liko 69,93 Eur. 2019 m. lapkričio mėnesį deklaruota darbo užmokesčio suma ta pati (513,93 Eur „į rankas“), minimali dienpinigių suma 442,50 Eur, faktiškai išmokėta 941 Eur, liko nepriemoka 15,43 Eur. 2020 m. vasario mėnesį darbo užmokesčio deklaruota Sodrai 1002 Eur, mokėtina „į rankas“ 673,25 Eur, minimali dienpinigių norma pagal komandiruotėse būtą laiką - 460,50 Eur, faktiškai išmokėta 645 Eur, nepriemoka – 488,75 Eur ( (673,25+460,50) – 645). 2020 m. kovo mėnesį deklaruota darbo užmokesčio suma - 1103,91 Eur (išmokėtina 731,24 Eur), faktiškai išmokėta 637 Eur, nepriemoka - 94,24 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovui neprimokėta darbo užmokesčio suma yra 668,35 Eur (69,93+15,43+488,75+94,24). Pirmosios instancijos teismas  priteisė 687,85 Eur, t. y. 19,50 Eur daugiau. Ši skaičiavimo klaida laikytina neesmine, teismo sprendimas iš dalies pakeistinas nurodant mažesnę priteistiną sumą.

Dėl netesybų

18.       Apeliantė skundžia teismo sprendimą argumentuodama, kad atsakovui neišdirbus viso kalendorinio mėnesio (2020 m. kovo mėn.), netesybų suma negalėjo būti dauginama iš vieno kalendorinio mėnesio darbo užmokesčio. Nors apeliantė neaiškiai išdėstė savo mintį, tačiau apeliacinės instancijos teismas supranta, kad apeliantė nori pasiremti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu uždelsta suma yra mažesnė, negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

19.       Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas netesybas skaičiavo nuo 1002 Eur, t. y. atsakovo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio sumos. Kadangi uždelsta atsiskaityti suma yra 668,35 Eur, t. y. mažesnė, negu kad vieno mėnesio darbo užmokestis, tai ir netesybos skaičiuotinos nuo uždelstos atsiskaityti sumos.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad proporcinga ir pagrįsta netesybų skaičiavimo trukmė atsižvelgiant į atsakovo darbo laikotarpį ieškovės įmonėje (dirbo 7 mėnesius) būtų 2 mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria, mano, kad 2 mėnesių laikas yra proporcingas, sąžiningas, todėl jo keisti apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Netesybų suma nustatytina 1 336,70 Eur (668,35 Eur padauginta iš dviejų), atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.   

21.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas, nes sprendimo pakeitimai yra neesminiai. Apeliacinis skundas yra tenkinamas 25 proc., nes apeliacinės instancijos priteisiama suma (2005,05 Eur) sudaro 75 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos (2691,85 Eur). Apeliantės išlaidas sudaro 61 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliantei iš ieškovo priteistina 15,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovas duomenų apie savo turėtas išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Bendra iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 86,41 Eur (71,16 Eur +15,25).

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio mokėjimą, darbuotojo informavimą apie priskaitytas sumas (DK 146, 148 straipsniai), tačiau netinkamai pritaikė netesybų skaičiavimo taisykles, nustatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje, nes neįvertino, kad uždelsta atsiskaityti suma yra mažesnė negu vieno mėnesio darbo užmokestis, todėl padaryti skaičiavimo apsirikimai yra ištaisytini, ir sprendimas pakeistinas sumažinant priteistą neišmokėto darbo užmokesčio sumą ir netesybų dydį.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7 Eur) priteistinos valstybei iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Relas“ juridinio asmens kodas 165692469, 668,35 Eur  (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 35 ct, išmokėtina suma) darbo užmokesčio ir 1336,70 Eur ( tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis eurus ir 70 ct, išmokėtina suma) netesybų.

Priteisti ieškovei UAB „Relas“ juridinio asmens kodas 165692469, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86,41 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Relas“ juridinio asmens kodas 165692469, 7 Eur (septynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

                                            Diana Labokaitė

                        Lina Žemaitienė