Civilinė byla Nr. e2-3030-433/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-3553-2019-2

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:        

 (S)

                                                                              2.6.8.9; 2.6.10.5.1. 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Vilnius, Laisvės pr. 79A               2020 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovui A. J.,

ieškovo atstovui advokatui I. D.,

atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „Eurorita“ dėl skolos priteisimo 

n u s t a t ė:

ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. gegužės 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. su ieškovu per socialinį tinklą LinkedIn susisiekė G. L., kuri vykdė personalo atrankos procesą atsakovui, dėl buhalterio darbo pasiūlymo. Po pokalbio telefonu ieškovas pasidalino savo Skype kontaktais tolimesniam bendravimui su atsakovu. Vėliau su ieškovu bendravo Paulius Markevičius, kuris prisistatė kaip įmonės atstovas ir teisininkas. 2019 m. gegužės 14 d. įvyko konferencinis skambutis su Pauliumi Markevičiumi ir A. D. S. - atsakovo pagrindiniu kontaktiniu asmeniu dėl įmonės dokumentų ir informacijos pateikimo. 2019 m. gegužės - birželio mėn. buvo suderintas paslaugų teikimo valandinis įkainis - 20 Eur, kuris buvo įtrauktas į Sutartį, kitos sutarties sąlygos, darbo aplinkybės. Buvo sutarta 2018 m. įmonės apskaitą vykdyti Microsoft Excel programoje, o ne specializuotoje apskaitos programoje. 2019 m. birželio 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pasirašytą Sutartį, tačiau Sutarties su įmonės direktoriaus parašu atsakovas negavo. Nors Sutartis su įmonės direktoriaus parašu nebuvo gauta, buvo sutarta paslaugų teikimo pradžia - 2019 m. birželio 25 d. 2019 m. birželio 26 d. N. S. N. suteikė prieigą prie įmonės elektroninio pašto dėžutės, sukūrė įmonės Skype paskyrą. Tą pačią dieną S. I. - įmonės finansų vadovas, atsiuntė nuorodą į DropBox katalogus, kur buvo sukeltos 2017 m. įmonės finansinės ataskaitos, kita buhalterinė informacija ir 2018 m. pirminiai dokumentai (banko išrašai, sąskaitos, darbo užmokesčio dokumentai ir kt.). Nuo to momento ieškovas pradėjo analizuoti pirminę informaciją, ruošti Excel failą buhalterinei apskaitai. Tą pačią dieną įvyko susitikimas su Pauliumi Markevičiumi kavinėje „Prie angelo“, Vilniuje, kurio metu jis suteikė ieškovui prieigą prie įmonės paskyrų valstybinių institucijų interneto puslapiuose (mano VMI, iMAS, SoDra draudėjo paskyra, Elektroninio deklaravimo sistema). Per visą laiką nuo sutartinių santykių pradžios Paulius Markevičius ir A. D. S. teikė visą reikiamą informaciją įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei už 2018 m. parengti, daugiausiai per Skype programą. 2019 m. birželio ir liepos mėn. buvo atliekami apskaitos darbai (suvedamos pirkimo sąskaitos, banko išrašai, darbo užmokesčio įrašai ir kt.). 2019 m. liepos 24 d. ieškovas išsiuntė A. D. S. sąskaitą Nr. 20190731-2 už paslaugas, suteiktas nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 23 d., kurios suma 1241 Eur, kurios apmokėjimo terminas 2019 m. liepos 30 d. Išsiuntus sąskaitą buvo gauti keli patikinimai (Skype korespondencija) iš A. D. S., kad apmokėjimas bus įvykdytas. Negavus apmokėjimo, 2019 m. rugpjūčio 15 d. A. D. S. ir Pauliui Merkevičiui išsiųstas laiškas dėl paslaugų stabdymo iki kol nebus apmokėta sąskaita. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Skype žinute ieškovas pakartotinai paragino A. D. S. ir Paulių Markevičių apmokėti sąskaitą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta sąskaita Nr. 190826-1 už paslaugų teikimą nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., kurios suma 200 Eur, kurios apmokėjimo terminas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Elektroniniu paštu iš Pauliaus Markevičiaus gautas patvirtinimas, kad įmonė ieško galimybių apmokėti sąskaitas. Po susirašinėjimo Skype, kelių telefoninių ir Skype skambučių, raginimų apmokėti sąskaitas už paslaugų teikimą, Paulius Markevičius bei A. D. S. prašė pateikti, kiek apytiksliai dar darbų likę pabaigti 2018 m. apskaitą ir paruošti 2018 m. finansinę atskaitomybę. Pateikus prašomą informaciją, Paulius Markevičius Skype žinute pranešė, kad įmonė nutraukia su ieškovu paslaugų sutartį, nes neužsakė jokių paslaugų ir įmonė nėra nieko skolinga. Ieškovas, remdamasis tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais prašo priteisti iš atsakovo 1441 Eur dydžio skolą, 82,94 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą iki 5000 eurų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisme pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę šios baudos paskiriant atsakovo naudai kaip kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad su ieškovu sudarė 2019 m. birželio 20 d. sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, kurios 1.3. buvo numatyta, kad konkrečios paslaugos priklauso nuo kliento užsakymo ir šalių susitarimo, t.y. konkrečios paslaugos bus teikiamos klientui tik gavus kliento užsakymą, apibrėžiantį prašomų paslaugų apimtį, ir konsultantui sutikus šį užsakymą įvykdyti. Be to, minėtos sutartis 4.1. punktas nustato, kad Paslaugų kaina yra pagrįsta konsultanto valandinio mokesčio tarifu, kuris yra 20 Eur už paslaugas, įskaitant visus gyventojų pajamų mokesčius, PVM ir kitus mokesčius, kurie gali buti priskirti mokėti arba priskaičiuoti konsultantui, kurio valandinis mokesčio tarifas bus padaugintas iš kliento iš anksto pirkimo užsakyme patvirtinto paslaugų teikimo valandų skaičiaus, nurodant užduotis ir valandų, kurių reikia paslaugoms suteikti, skaičių („Paslaugos mokestis“). Nors ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė 2019 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 201907312 ir 2019­08-26 sąskaita. Nr. 1908261, kuriose nurodė tariamai suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas tvirtina, kad visų šių paslaugų atsakovas neužsakė, nes ieškovas nepateikė nei vieno kliento užsakymo, apibrėžiančio prašomų paslaugų apimtį, kaip numato sutarties 1.3 punktas. Taip pat nepateikė nei vieno pirkimo užsakymo, kuriame atsakovas iš anksto būtų patvirtinęs paslaugų teikimo valandų skaičiaus, nurodant užduotis ir valandų, kurių reikia paslaugoms suteikti, skaičių. Nors atsakovas pripažįsta, kad bandė su ieškovu derinti paslaugų užsakymų apimtis, kad galėtų parengti ir patvirtinti paslaugų apimčių užsakymus, tačiau ieškovui atsisakius nurodyti reikiamų atlikti darbų apimtis ir laiko poreikį, šie užsakymai nebuvo suderinti ir todėl nebuvo pateikti ieškovui, kuris neturėjo teisės savo nuožiūra teikti jokių paslaugų, kurių atsakovas neužsakė. Dar daugiau, nors ieškovas tvirtina, kad suteikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, o jei tokios paslaugos ir buvo teikiamos ieškovo nuožiūra, tai ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas šias paslaugas užsakė. CK 1.71 straipsnio 2 dalimi nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Iš kokių šalies veiksmų ar kokio elgesio teismas turėtų daryti išvadą apie konkrečių buhalterinių paslaugų užsakymą iš anksto sutarties 1.3 punkto ir 4.1 punkto nustatyta tvarka, ieškovas nenurodė. Byloje nėra jokių duomenų apie konkrečių buhalterinių paslaugų užsakymą iš anksto sutarties 1.3 punkto nustatyta tvarka ir 4.1 punkto nustatyta tvarka, o ieškovo nurodytos aplinkybės galimai tik įrodo, kad ieškovui buvo suteikta informacija ir įgaliojimai, būtini paslaugų teikimui, tačiau pačios paslaugos užsakytos nebuvo, atsakovui nepateikus paslaugų užsakymo, o ieškovo nepriėmus jo vykdyti sutarties 1.3 punkto ir 4.1 punkto nustatyta tvarka. CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų užsakymo formos, todėl toks užsakymas galėjo būti pateiktas tiek rašytine, tiek žodine forma, tačiau tokio užsakymo pateikimą įrodyti privalo užsakymo pateikimo faktu besiremianti šalis. Netgi įrodžius žodinės užsakymo pateikimo faktą ne mažiau aktualus būtų žodžiu pateikto užsakymo turinio (sąlygų) įrodymas ir jo aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu užsakymo teksto aiškinimu, todėl neįmanoma įvertinti, ar atsakovas iš anksto užsakė visas paslaugas, nurodytas ieškovo sąskaitose. Dėl to sprendžiant dėl užsakymo (ne)pateikimo fakto nustatymo svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su nurodomų kaip pateiktų paslaugų užsakymų pateikimo, suderinimu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Kasacinio teismo civilinėse byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, Nr. 3K-3-310/2013, Nr. 3K-3-269/2011 ir kitose yra išaiškinta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo paslaugas, už kurias reikalaujama apmokėjimo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai - rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t.y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t.y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo (CPK 178 straipsnis) priklauso ginčo teisinis santykis ir bylos išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t.y. nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas teikė paslaugas atsakovams ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas taisykles. Faktinės ir teisinės aplinkybės yra bylos esmė, todėl neišsamus ir nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertintinas kaip procesinis pažeidimas. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie faktiškai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas ir jokių įrodymų, kad ieškovas apskritai užsakė ieškovo tariamai suteiktas paslaugas pagal sutarties 1.3 punktą ir 4.1 punktą, ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas tiek pagal faktinį pagrindą (neįrodytas paslaugų teikimas faktas ir kiekiai), tiek pagal juridinį pagrindą (neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atsakovo neužsakytas paslaugas). Šioje byloje nėra galimybės nei atsakovui, nei teismui tinkamai įvertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes nėra aišku kokias paslaugas atsakovas iš anksto užsakė, kokias paslaugas ieškovas realiai ir faktiškai suteikė, nes ieškovas šių aplinkybių apskritai neįrodinėja, o išimtinai remiasi tik ieškovo išrašytomis sąskaitomis, kurios savaime nepatvirtina, kad atsakovas užsakė visas sąskaitose nurodytas paslaugas. Todėl toks ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, nes ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti nesuprantamai, taip pat nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovo teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. tarp ieškovo A. J. ir UAB „WB21“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė, kad atsakovas pasamdo konsultantą, o konsultantas teiks paslaugas šios Sutarties sąlygomis (Sutarties 1.1 punktas). Konsultantas įsipareigoja teikti atsakovui paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, finansinių ataskaitų teikimą, mokesčių deklaracijas pagal Lietuvos mokesčių įstatymus, finansines konsultacijas, buhalteriją, patarimus buhalterijos klausimais klientų apskaitos programinėje įrangoje (toliau – Paslaugos) (Sutarties 1.2 punktas). Konkrečios paslaugos priklauso nuo atsakovo užsakymo ir šalių susitarimo, t. y. konkrečios paslaugos atsakovui bus teikiamos gavus atsakovo užsakymą, apibrėžiantį prašomų paslaugų apimtį, ir atsakovui priėmus užsakymą (Sutarties 1.3 punktas). Sutartis 4.1. punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina yra pagrįsta konsultanto valandinio mokesčio tarifu, kuris yra 20 Eur už paslaugas, įskaitant visus gyventojų pajamų mokesčius, PVM ir kitus mokesčius, kurie gali buti priskirti mokėti arba priskaičiuoti konsultantui, kurio valandinis mokesčio tarifas bus padaugintas iš kliento iš anksto pirkimo užsakyme patvirtinto paslaugų teikimo valandų skaičiaus, nurodant užduotis ir valandų, kurių reikia paslaugoms suteikti, skaičių („Paslaugos mokestis“). Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui sąskaitas: 2019 m. liepos 23 d. Nr. 190731-2 1241,00 Eur bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 190826-1 200,00 Eur, iš viso 1441,00 Eur sumai bei pateikė atliktų paslaugų detalizaciją su įkainiai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Byloje ginčo, kad tarp A. J. ir UAB „WB21“ buvo sudaryta paslaugų sutartis, nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas.

Atsakovas teigia, kad pagal Sutarties sąlygas 1.3 punktą konkrečios paslaugos priklauso nuo kliento užsakymo ir šalių susitarimo, t. y. konkrečios paslaugos bus teikiamos klientui tik gavus kliento užsakymą, apibrėžiantį prašomų paslaugų apimtį, ir konsultantui sutikus šį užsakymą įvykdyti. Be to, nurodo, kad ieškovas taip pat nepateikė nei vieno pirkimo užsakymo, kuriame atsakovas iš anksto būtų patvirtinęs paslaugų teikimo valandų skaičiaus, nurodant užduotis ir valandų, kurių reikia paslaugoms suteikti, skaičių.

Pirmiausia būtina pažymėti, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos Sutarties turinį matyti, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, kuriais ieškovas siekė gauti Paslaugas (apskaitos, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, finansinių ataskaitų teikimą, mokesčių deklaracijas, finansines konsultacijas, buhalterija, patarimus buhalterijos klausimais klientų apskaitos programinėje įrangoje). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutarties sąlygose 1.3 punktu šalys susitarė, kad konkrečios paslaugos priklauso nuo kliento užsakymo ir šalių susitarimo, t. y. konkrečios paslaugos bus teikiamos klientui tik gavus kliento užsakymą, apibrėžiantį prašomų paslaugų apimtį, ir konsultantui sutikus šį užsakymą įvykdyti. Teismas pabrėžia, kad šalys sutartimi nesusitarė kokiu būdu atsakovas turėjo teikti užsakymą (žodžiu, raštu ir pan.). Byloje, atskiras susitarimas, pateiktas nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad šalių bendradarbiavimas vyko pasitelkiant elektronines ryšio priemones. Byloje taip pat yra pateikti šalių aktyvūs susirašinėjimai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovas teikė ieškovui prašymus (nurodymus) atlikti tam tikrus veiksmus bei suteikti konsultacijas.

   Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui sąskaitas: 2019 m. liepos 23 d. Nr. 190731-2 1241,00 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 190826-1 200,00 Eur, iš viso 1441,00 Eur sumai bei pateikė atliktų paslaugų detalizaciją su įkainiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/20).

Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovui pateikus sąskaitą už suteiktas paslaugas atsakovui, atsakovas neginčijo, o ketino ją apmokėti. Šį faktą patvirtina elektroninis susirašinėjimas: 2019 m. rugpjūčio 2 d. „<<...Ar gavote apmokėjimą?“; „Gerai, pažiūrėsiu, pervedžiau praeitą savaitę“; 2019 m. rugpjūčio 26 d. „A., šiuo metu ieškome sprendimo ir tikime, kad galime atsiskaityti taikiai, be reikalingo poveikio iš išorės“.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių patektus paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovas pagrindė 1441 Eur skolą už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jam iš atsakovo 1441,00 Eur dydžio skolą už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

  Žinia, kad CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Tačiau CPK

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1441,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 34,00 Eur žyminis mokestis bei 462,00 Eur už dokumentų vertimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovui priteistinos 798,60 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968). 

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurorita“, juridinio asmens kodas 305250562, ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1441,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt vienas euras) dydžio skolą, 6 (šešių) proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 1441,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti iš atsakovo UAB „Eurorita“, juridinio asmens kodas 305250562, ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 34,00 Eur (trisdešimt keturi eurai) žyminį mokestį bei 462,00 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai) už dokumentų vertimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Edvardas Juozėnas