Pranešėja Erika Misiūnienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-761-524/2016

Teisėja Milda Valiulytė                                           (Proceso Nr. 2-06-3-14263-2015-5)

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.1.4; 1.1.3.2; 3.3.1.18; 2.1.3.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį atsakovei UAB „Danbalttrans“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos  miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo,

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę suteikti ieškovei informaciją, kurią ji prašė pateikti 2015-10-27 raštu Nr. L-(D)-275. Nurodė, kad ieškovė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – LPS „Sandrauga“) yra nacionalinė profesinė sąjunga, veikianti Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nuo 2015-09-21 UAB „Danbalttrans“. Ieškovė 2015-10-27 su raštu Nr. L-(D)-275 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo. Rašte nurodė išsamius teisinius argumentus bei nuorodas į konkrečius teisės aktus, kurių pagrindu prašoma pateikti informaciją apie įmonėje taikomą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą bei informaciją apie tai, kaip komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai (dydžiai, teisinis pagrindas, atsiskaitymo tvarka). Atsakovė 2015-11-03 raštu ieškovės prašymo netenkino.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei kelia abejonių ieškovės teisė atstovauti bendrovės darbuotojams ir veikti jų vardu, kadangi ieškovė nepateikia jos teises patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad darbuotojams mokamas darbo užmokestis, jo mokėjimo sistema ir organizavimas, dienpinigiai yra komercinė paslaptis, kadangi tokios informacijos pateikimas tretiesiems asmenims yra ribojamas teisės aktais, o jos atskleidimas tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, atsakovės konkurentams potencialiai gali pakenkti atsakovei, sumažinti jos konkurencingumą rinkoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pateikti ieškovei Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ informaciją apie UAB „Danbalttrans“ 2015-10-27 dieną taikytą darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo sistemą bei informaciją apie tai, kokiu būdu ir tvarka komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai (dydžiai, teisinis pagrindas, atsiskaitymo tvarka). Išaiškino atsakovei, kad jei per teismo nustatytą terminą sprendimas įpareigoti pateikti informaciją ieškovei nebus įvykdytas, jai gali būti skiriama iki 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą  įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad apie profesinės sąjungos įsteigimą atsakovės bendrovėje atsakovė buvo informuota 2015-09-17 pranešimu. Sprendė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra teisėta ir įgaliota UAB „Danbalttrans“ darbuotojų atstovė. Darė išvadą, kad ieškovės 2015-10-27 raštu prašyta suteikti informacija buvo susijusi su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, todėl įstatymo nustatytos ribos neperžengtos, ieškovės reikalavimas yra teisėtas, o atsakovės atsisakymas pateikti informaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                 2016-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Darbo kodekso teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų atstovų teisę į informavimą. Nurodo, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo manyti, jog bendrovėje iš tiesų veikia profesinė sąjunga, nes tokiai išvadai padaryti nebuvo jokios kitos informacijos: šis faktas neįregistruotas Juridinių asmenų registre, nė vienas darbuotojas neinformavo darbdavio apie tai ir t. t. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės bendrovėje profesinė sąjunga yra teisėtai įsteigta ir veikianti. Pažymi, kad ieškovės prašyta pateikti informacija iš esmės sudaro įmonės komercinę paslaptį, jos atskleidimas tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, atsakovės konkurentams potencialiai gali pakenkti atsakovei, sumažinti jos konkurencingumą rinkoje. Mano, kad ieškovė, nepateikusi raštiško įsipareigojimo, negali tikėtis gauti komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimai yra suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai, toks pat yra ir skundžiamas teismo sprendimas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar profesinė sąjunga turi teisę reikalauti iš atsakovės pateikti informaciją apie įmonėje taikomą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą bei informaciją apie tai, kaip komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai (DK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ informaciją apie UAB „Danbalttrans“ 2015-10-27 taikytą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą darbuotojams bei informaciją apie tai, kokiu būdu ir tvarka komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai. Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir įrodinėja, kad neturėjo jokio teisinio pagrindo manyti, jog bendrovėje iš tiesų veikia profesinė sąjunga, be to, ieškovės prašoma pateikti informacija iš esmės sudaro įmonės komercinę paslaptį.

Dėl profesinės sąjungos įsteigimo

Iš 2015-09-02 LPS „Sandrauga“ padalinio UAB „Danbalttrans“ profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad 2015-09-02 susirinkimas nutarė įsteigti LPS „Sandrauga“ padalinį – UAB „Danbalttrans“ darbuotojų profesinę sąjungą. Iš nurodyto protokolo 5 punkto matyti, kad buvo nutarta UAB „Danbalttrans“ informuoti apie profesinės sąjungos įsteigimą pasibaigus narių stojimui. Apie profesinės sąjungos įsteigimą atsakovės bendrovėje atsakovė buvo informuota 2015-09-17 pranešimu. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė žinojo apie profesinės sąjungos įsisteigimą bendrovėje. Apeliantė nurodo, kad 2015-09-17 ieškovės pranešimas nebuvo paremtas jokiais dokumentais, tačiau ieškovės atsakovei siųstame rašte buvo nurodyta, kad 2015-09-02 steigiamojo susirinkimo metu buvo įsteigtas LPS „Sandrauga“ padalinys – UAB „Danbalttrans“ darbuotojų profesinė sąjunga, ir LPS „Sandrauga“ siūlė atsakovei surengti susitikimą, kurio metu būtų galima aptarti tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas, todėl atsakovė, būdama informuota apie profesinės sąjungos įkūrimą, turėjo teisę pareikalauti iš ieškovės pateikti profesinės sąjungos įkūrimą atsakovės įmonėje patvirtinančius dokumentus. 

Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinės sąjungos arba jų susivienijimai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti Juridinių asmenų registrui profesinės sąjungos įstatus (statutą) ir kitus dokumentus, patvirtinančius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą. Ieškovė pateikė teismui duomenimis, kad LPS „Sandrauga“ yra registruota Juridinių asmenų registre 2003-08-21, todėl konstatuotina, jog LPS „Sandrauga“ yra įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga. Pagal šios profesinės sąjungos įstatų 33 punktą LPS „Sandrauga“ padalinys yra vienos ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės (organizacijos) profesinė sąjunga, be to, padalinys gali būti šakinis arba teritorinis (įstatų 36, 37 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad LPS „Sandrauga“ padalinys veikia pagal tuos pačius įstatus kaip ir kiti LPS „Sandrauga“ struktūriniai padaliniai. Tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose šie struktūriniai padaliniai veikia, LPS „Sandrauga“ yra veikianti profesinė sąjunga (įstatų 1 p., Profesinių sąjungų įstatymo 3, 4, 6, 8 str.). Konstatuotina, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia, jog atsakovės bendrovėje veikia LPS „Sandrauga“ padalinys – UAB „Danbalttrans“ profesinė sąjunga, kuri yra teisėta ir įgaliota UAB „Danbalttrans“ darbuotojų atstovė.

Dėl profesinės sąjungos galimybės gauti iš darbdavio informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis

Darbo kodekso 22 straipsnyje nustatytos darbuotojų atstovų pagrindinės kolektyvinio atstovavimo teisės. Šios teisės, atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiamos visiems darbuotojų atstovams, išvardytiems DK 19 straipsnyje. Viena iš pagrindinių kolektyvinio atstovavimo subjektams suteiktų teisių – sudaryti kolektyvines sutartis ir vykdyti jų laikymosi kontrolę. Be šios kolektyvinio atstovavimo subjektams teisės, darbuotojų atstovai turi teisę gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, galinčias paveikti darbuotojų padėtį. Informavimo mastas apibrėžiamas DK 47 straipsnio 4 dalyje.

Byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos galimybės gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, t. y. gauti informaciją apie įmonėje taikomą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą bei informaciją apie tai, kaip komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai.

Pagal Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.

Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą. Aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalis), kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus (Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių profesinė sąjunga turi teisę į su minėta pareiga neatsiejamai susijusį informavimą, kuriam vykstant pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalį, darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojų atstovams, profesinėms sąjungoms ir atsako už šios informacijos teisingumą. Jei profesinės sąjungos negalėtų gauti informacijos, neatsiejamai susijusios su jų paskirtimi ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, būtų galima teigti, kad jų misija yra ne reali, teisiškai užtikrinta, bet menama ir deklaratyvi.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė 2015-10-27 su raštu Nr. L-(D)-275 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie įmonėje taikomą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą bei informacijos apie tai, kaip komandiruojamiems darbuotojams apmokamos komandiruotės išlaidos ir mokami dienpinigiai, pateikimo, t. y. siekė gauti informaciją, tiesiogiai susijusią su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis teisėmis ir teisėtais interesais. Todėl konstatuotina, kad darbdavė UAB „Danbalttrans“, vadovaudamasi DK 47 straipsnio nuostatomis, privalėjo minėtą informaciją pateikti.

Dėl informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi

Profesinės sąjungos yra savanoriškos asociacijos, į kurias stojama laisva valia. Asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš savo darbo teisių bei interesų gynimo formų (Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Profesinės sąjungos yra ne tik darbuotojų – profesinės sąjungos narių, bet ir visų darbuotojų atstovės (Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas), todėl bet kuriai institucijai (darbdaviui), kai į ją kreipiasi profesinė sąjunga su rašytiniu prašymu, pagal įstatymą kyla pareiga teikti profesinei sąjungai visą informaciją apie darbuotojus, susijusią su jų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, net darbdaviui neturint darbuotojo formalaus prašymo, nes taip užtikrinama darbuotojo apsauga – jis gali siekti išlikti anonimiškas darbdavio atžvilgiu. Priklausymas profesinei sąjungai yra ypatingi duomenys, kurie neturėtų būti atskleidžiami be darbuotojo sutikimo (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 12 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad prašomuose pateikti dokumentuose būtų ypatingų duomenų, kurie negalėtų būti atskleisti profesinei sąjungai. DK 47 straipsnio 6 dalis nustato, jog neatsižvelgiant į darbuotojų ir jų atstovų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama CK nustatytais būdais, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu konstatuotina, kad pareiga neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties ieškovei ir įmonės darbuotojams yra įtvirtinta įstatyme, todėl aplinkybė, jog ieškovė nėra įsipareigojusi neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, negali būti pagrindu iš esmės atmesti ieškovės 2015-10-27 prašymą. Ieškovė, būdama darbuotojų atstove, turi teisę nurodytą informaciją gauti pagal DK 47 straipsnio nuostatas, be to, nėra duomenų, kad ieškovės prašomos informacijos suteikimas apie darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir komandiruotės išlaidų bei dienpinigių mokėjimą galėtų pakenkti įmonei ar jos veiklai, nėra duomenų, jog atsakovės saugoma informacija sukurtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojai ar jų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo atsakovei UAB „Danbalttrans“ laikant, kad ieškovės prašoma pateikti informacija yra komercinė (gamybinė) ar profesinė paslaptis, atsakovė turi teisę pareikalauti ieškovės pateikti rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjos                                                                 Irma Čuchraj

                                                                      Jolanta Gailevičienė