Administracinio nusižengimo byla

                                                                                    Nr. A18.-808-598/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00051-2021-6

 (S)

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                           1.4.4; 19.35; 21.9.4; 21.9.10 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. gegužės 20 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, Evaldui Liaučiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. J., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Justinai Žėkaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 533 straipsnio 1 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė :

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. gauto skundo pagrindu priėmė sprendimą Nr. KS-175 „Dėl S. J.“, kuriame konstatavo, kad S. J. dalyvaudamas ir nenusišalindamas priimant Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokole Nr. 2TS-5 nurodoma, kad 30 darbotvarkės klausimu svarstytas Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimas. Klausimas pradėtas svarstyti 14.30 val., iš posėdžių salės išėjus nusišalinusiems tarybos nariams. Tuo tarpu klausimo svarstymas baigtas 14.43 val., kai į posėdžių salę, priėmus Sprendimą, grįžo nusišalinę tarybos nariai.

Tyrimo metu nustatyta, kad S. J. dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės taryboje priimant Sprendimą dėl savivaldybės biudžeto tikslinimo. Sprendimo projekto priede atskira eilute (eilės Nr. 2.1) skiltyje „Asignavimų valdytojų, priemonių pavadinimas“ buvo išskirtas apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimas bei nurodyta, kad skirtų lėšų suma yra keičiama ją sumažinant 6 057 Eur. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena bei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo S. J. artimi asmenys.

S. J. tėvas M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą  (duomenys neskelbtini)kaime (nurodyti gatvę), S. J. informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). S. J. sesuo G. K. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini)esantys statiniai, taip pat žemės sklypas nuosavybės teise priklauso G. K.

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo per vienus metus, o šio įstatymo šiurkštaus pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atvejais – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padariusiu šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 2 punktą, deklaruojantis asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, kai Įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu šį įstatymą.

2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimo Nr. KS-175 priėmimo dieną, S. J. turėjo galiojantį Įstatymo nuostatų pažeidimą. 2020 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu Nr. KS-70 „Dėl S. J.“ konstatuota, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys S. J., dalyvaudamas priimant šios tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 1TS-2 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo taip pat skirtas finansavimas apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimui ir nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas Nr. KS-175 priimtas 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. nepraėjus vieniems metams nuo 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. KS-70 konstatuoto S. J. Įstatymo nuostatų pažeidimo, 2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimu Nr. KS-175 konstatuotas šiurkštus S. J. Įstatymo nuostatų pažeidimas. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 533 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. J. nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Paaiškino, kad 2020 m. vasario mėn. buvo svarstomas Jonavos rajono savivaldybės biudžetas. Viena iš svarstomų eilučių buvo asignavimai (duomenys neskelbtini) kaimo trijų gatvių apšvietimui, kur gyvena jo tėvas ir sesuo su šeima. Tikslinant biudžetą klausimas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo trijų gatvių apšvietimo nebuvo išskirtas, todėl jis nematė reikalo nusišalinti, nes yra tvirtinamas visas biudžetas kartu, o ne kiekviena eilutė atskirai. Balsuojant dėl biudžeto jam dar nebuvo žinomas 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Teismo posėdžio metu S. J. atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka nurodė, kad pirmasis Komisijos sprendimas svarstant biudžetą dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl S. J. nežinojo, kad šiurkščiai pažeidžia įstatymą. Prašo nutraukti bylą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Justina Žėkaitė teismo posėdžio metu prašė nubausti S. J. pagal ANK 533 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad 2020 m. birželio 10 d. Komisija priėmė pirmąjį sprendimą, 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Komisijos antrasis sprendimas. Terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo iki sprendimo priėmimo, tačiau net ir nuo veiklos padarymo nebuvo praėję vieneri metai. Tai įrodo padarytos veikos šiurkštumą. Pagal teismų praktiką S. J. turėjo nusišalinti nuo viso įstatymo svarstymo, jei jame yra nors viena eilutė, kuri gali sukelti interesų konfliktą. Nors surašant protokolą buvo pradėtas teisminis procesas, tačiau Komisijos nuomone tai neturi įtakos šio protokolo surašymo pagrįstumui. S. J. balsavimo metu Komisijos sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, kadangi buvo nagrinėjamas teisme. S. J. turėjo pareigą teikti nusišalinimą, o subjektas sprendžiantis dėl tokio nusišalinimo turėjo vertinti ar šis prašymas pagrįstas ar ne.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 533 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštų pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 2 punktą, pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu šį įstatymą.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 533 straipsnio 1 dalį S. J. traukiamas dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. O būtent – pakartotinai, per vienus metus nuo Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. KS-70 „Dėl S. J.“  priėmimo dienos, kuriuo buvo nuspręsta, kad S. J. pažeidė šio Įstatymo nuostatas, dalyvavo ir nenusišalino priimant Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“, kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys. Teismo posėdžio metu S. J. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad balsuojant dėl savivaldybės biudžeto nematė reikalo nusišalinti, nes buvo tvirtinamas visas biudžetas kartu, o ne kiekviena eilutė atskirai. Be to, balsuojant dėl biudžeto jam dar nebuvo žinomas 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo paliktas galioti Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 dėl viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimo.

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad S. J. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvaudamas (balsuodamas) tarybos 2020 m. vasario 6 d. posėdyje ir spręsdamas klausimą dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo, kuriuo taip pat skirtas artimų asmenų (S. J. tėvo ir sesers šeimai) gyvenamosios vietos gatvės apšvietimui/modernizavimui finansavimas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, dėl ko buvo priimtas Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 „Dėl S. J.“ (b. l. 39-45). Šis sprendimas S. J. buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (skundas gautas 2020 m. liepos 8 d.) ir 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu S. J. skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. KS-70 buvo atmestas (įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.). Nepraėjus vieneriems metams nuo 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. KS-70 konstatuoto S. J. Įstatymo nuostatų pažeidimo, S. J. nenusišalino ir dalyvavo priimant Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ (b. l. 17), kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai  (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys (tėvas ir sesuo su šeima). S. J. tėvas M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).  Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime (nurodyti gatvę), S. J. informavo, jog jo tėvas gyvena  (duomenys neskelbtini). S. J. sesuo G. K. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).  Registrų centro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) esantys statiniai, taip pat žemės sklypas nuosavybės teise priklauso G. K.

Taigi, byloje siekiant nustatyti ar S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 533 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvertinta ar jis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas. Kaip jau buvo minėta, pagal minėto įstatymo nuostatas laikoma, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu šį įstatymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. J. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvaudamas (balsuodamas) tarybos 2020 m. vasario 6 d. posėdyje ir spręsdamas klausimą dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo, kuriuo taip pat buvo skirtas finansavimas jam artimų asmenų gyvenamosios vietos gatvės apšvietimui/modernizavimui, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, dėl ko buvo priimtas Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 „Dėl S. J.“, kuris buvo paliktas galioti įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Nepaisant to, kad Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 jau buvo priimtas ir paties S. J. apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (skundas teisme buvo gautas 2020 m. liepos 8 d.), S. J. pakartotinai dalyvavo ir nenusišalino priimant Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“, kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai tuo tarpu  (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys, ir tokiais savo veiksmais dar kartą pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pažymėtina, jog asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017). Kartu pažymėtina, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio Įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

S. J. teismo posėdžio metu savo nekaltumą grindė tuo, jog tikslinant biudžetą klausimas dėl  (duomenys neskelbtini)kaimo trijų gatvių apšvietimo nebuvo išskirtas, todėl jis nematė reikalo nusišalinti, nes buvo tvirtinamas visas biudžetas kartu, o ne kiekviena eilutė atskirai. Visgi, teismas nesutinka su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais ir pažymi, jog nepaisant to, kad buvo svarstomas viso Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo klausimas, S. J. žinojo, jog šiuo sprendimu be kita ko sprendžiama ir dėl jam artimų asmenų gyvenamosios teritorijos apšvietimo finansavimo tikslinimo, todėl turėjo galimybę nusišalinti nuo klausimo svarstymo dėl lėšų skyrimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena jo artimi šeimos nariai) apšvietimo įrengimui, taip pat turėjo galimybę už jį nebalsuoti. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog svarstant klausimą dėl biudžeto tikslinimo dar nebuvo priimtas 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. KS-70 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturi esminės įtakos sprendžiant ar S. J. šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 533 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 533 straipsnio 1 dalį, kadangi jis šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. pakartotinai, per vienus metus nuo Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. KS-70 „Dėl S. J.“ priėmimo dienos, kuriuo buvo nuspręsta, kad S. J. pažeidė šio Įstatymo nuostatas, dalyvavo ir nenusišalino priimant Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“, kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) ir  (duomenys neskelbtini)įrengimui skirtų lėšų suma, kai (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir yra baustinas.

S. J. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, jog S. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. J. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei ANK 533 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

S. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio 1 dalyje ir  paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                        Banga Bartkienė