Civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00164-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.4.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, atstovui advokatui E. S.,

atsakovui D. K.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.    

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Drustila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo D. K. (toliau – atsakovas) 44 963,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“. 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi su vėlesniais pakeitimais patvirtinti BUAB „Drustila“ kreditorių finansiniai reikalavimai 295 988,56 Eur sumai. Atsakovas užėmė ieškovės vadovo pareigas nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pat jis buvo ieškovės akcininku. 2019 m. gegužės 29 d. atsakovas pasirašė „Medžiagų nurašymo aktą remiantis atsargų perdavimu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU001982“ (toliau – Nurašymo aktas), kuriuo nurašyta medžiagų, gaminių, įrenginių, darbų už 44 963,44 Eur, tuo pagrindu kad tariamai šiame akte nurodytos medžiagos, gaminiai, įrenginiai, darbai, kaip atliekos (nelikvidus turtas), buvo priduoti į metalo laužą supirkėjui UAB „Metal invest“. Už metalo laužą UAB „Drustila“ 2022 m. gegužės 29 d. išrašė UAB „Metal Invest“ PVM sąskaitą faktūrą serija DRU Nr. 001982 3 842,84 Eur su PVM. Nemokumo administratorei patikrinus perimtus UAB „Drustila“ dokumentus, nebuvo rasta duomenų, kad pagal Nurašymo aktą nurašytos medžiagos, gaminiai, įrengimai, darbai buvo netinkami naudoti, juos reikėjo priduoti į metalo laužą, kaip atliekas, taip pat nebuvo rasta duomenų, kad būtent Nurašymo aktu nurašytos medžiagos, gaminiai, įrengimai, darbai (t. y. Nurašymo akte išvardintos medžiagos) buvo perduotos UAB „Metal invest“ išvežimui į metalo laužą pagal 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. krovinio važtaraščius. Nurašymo akte nepateikti medžiagų kiekiai kilogramais, tuo tarpu krovinio važtaraščiuose yra nurodytas perduotas vario, aliuminio, juodojo metalo, EEĮ laužas kilogramais, neįvardijant konkrečių perduodamų medžiagų (daiktų). Nėra pagrindo teigti, kad Nurašymo akte nurodytos medžiagos yra tos pačios medžiagos, kurios yra nurodytos 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. krovinio važtaraščiuose. Į Nurašymo aktą yra įtrauktos ne tik medžiagos, bet ir programavimo derinimo darbai, kas akivaizdu, kad darbai fiziškai negali būti priduoti į metalo laužą. Tarp UAB „Drustila“ nemokumo administratorės perimtų dokumentų nėra jokių įrodymų, kad nurašytas turtas buvo netinkamas eksploatuoti, bevertis ir jį reikėjo priduoti į metalo laužą kaip netinkamas naudoti atliekas. Didelė dalis Nurašymo akte nurodytų medžiagų buvo naujos, didelės vertės ir įsigytos mažiau nei mėnesio laikotarpyje iki nurašymo, todėl joms buvo taikoma kokybės garantija (CK 6.338 straipsnis). Jeigu naujos prekės buvo netinkamos naudoti (tai neįrodyta), ieškovė, kaip pirkėja, turėjo teisę naudotis CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyje nustatytomis pirkėjo teisėmis ir pareikalauti nekokybiškas prekes pakeisti naujomis tinkamos kokybės prekėmis arba nutraukti pirkimo sutartis ir grąžinti pardavėjui nekokybiškas prekes. Nemokumo administratorės turimi duomenys leidžia teigti, kad dalis Nurašymo akte nurodytų medžiagų nebuvo priduotos į metalo laužą, o faktiškai buvo sumontuotos sveikatingumo ir poilsio komplekse „Grand SPA Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini). Sulyginus 2019 m. gegužės 24 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte (ieškovės pasirašytą su UAB „Audiotonas“) nurodytus įrengimų montavimo darbus ir Nurašymo akto atitinkamose pozicijose nurodytas nurašytas medžiagas, įrenginius ir darbus, matyti, kad tai yra tai tos pačios medžiagos, darbai ir įrenginiai, t. y. sutampa jų pavadinimai, kiekiai, kainos. Tai neginčijamai įrodo, kad nepagrįstai kaip priduota į metalo laužą buvo nurašyta 6 193,40 Eur vertės medžiagos, įrengimai ir darbai, kurie faktiškai buvo sumontuoti / atlikti sveikatingumo ir poilsio komplekse „Grand SPA Lietuva“. Tai reiškia, kad Nurašymo aktas yra fiktyvus. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas nepagrįstai nurašė likvidžias ir vertingas įmonės medžiagas, tuo pažeidžiant savo fiduciarines pareigas bendrovei ir kartu pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų padaryta žala įmonei. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad nepagrįstai buvo įforminta medžiagų nurašymo ūkinė operacija, nes medžiagų nurašymo įforminimas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnio, 65 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Ieškovės žalą sudaro nepagrįstai nurašytų ir nemokumo administratorei neperduotų prekių vertė – 44 963,44 Eur. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro nepagrįstai nurašyto ir ieškovės nemokumo administratorei neperduoto turto vertė.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovo teiginiams, jog nurašytos medžiagos buvo sulietos trūkus vamzdžiui, pagrįsti nepateikta įrodymų. Nelogiška ir neįtikima, kad visos medžiagos, kurios buvo įsigytos skirtingais laikotarpiais buvo suvežtos tą pačią dieną. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo vandentiekio avarija, nepridėta jokios fotofiksacijos, apie įvykusią avariją vandens tiekėjui nepranešta, remonto darbų atlikimas neužfiksuotas, vandens skaitliukų duomenys nerodo jokio padidėjusio vandens suvartojimo atsakovo nurodomos vandentiekio avarijos metu.

II.       Atsakovo atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės akcentuojamas Nurašymo aktas, atsargų perdavimo PVM sąskaitos-faktūros, Metalo laužo ir atliekų pirkimo-pardavimo sutartis, krovinių važtaraščiai buvo surašyti 2019 m. gegužės 28-29 d., t. y. BUAB „Drustila“ dar nebuvus nemokiai. Pagrindinė bendrovės bankroto priežastis buvo ne nesąžiningi sandoriai ar pan., o būtent netinkamas įmonės interesų atstovavimas - iki UAB „Drustila“ bankroto bylos iškėlimo, įmonės interesus atstovavo advokatas V. R., kuris neatvyko į 2019 m. liepos mėn. Kauno apygardos teisme nagrinėtą bylą prieš atsakovą UAB „Kortas“ dėl daugiau nei 150 000 Eur skolos priteisimo iš UAB „Kortas“, ko pasekoje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir ieškovei buvo padaryta didelė turtinė žala, turėjusi reikšmingą įtaką ieškovės mokumui ir lemiamą reikšmę restruktūrizavimo proceso nutraukimui. Atsakovas vieninteliu įmonės akcininku tapo tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau po ginčo dokumentų surašymo, ieškinyje aprašytų menamai neteisėtų veiksmų atlikimo. Ginčo laikotarpiu UAB „Drustila“ akcininkais buvo ne tik atsakovas, turintis 50 procentų balsų, bet ir S. V. T. turintis 50 procentų balsų, todėl visi sprendimai (tame tarpe ir susiję su ginčo sandoriais) susiję su įmone buvo priimami kolegialiai. Joks įstatymas nenumato medžiagų nurašymo akto turinio, kiekviena įmonė pati nusprendžia, kas turi būti įrašyta nurašymo akte. Tai, kad Nurašymo akte nenurodyti medžiagų kiekiai kilogramais, o minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu surašytas Nurašymo aktas, medžiagų kiekiai nurodyti kilogramais, nerodo, kad šis nepagrįstas ir fiktyvus. Turtas buvo utilizuotas, nes buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl tam tikrų gedimų / nusidėvėjimo. Faktas, kad nemokumo administratorė „nerado“ medžiagų inventorizacijos aktų, nepatvirtina, jog atsargų apskaita nebuvo vedama. Atsargos nebuvo inventorizuotos / nebuvo sudaryti inventorizacijos aprašai, nes ieškovė neturėjo sandėlio, tad medžiagos nebuvo sandėliuojamos, o buvo tiekiamos tiesiai į objektus, o įmonė savo patalpose turėjo nedidelius prekių ir medžiagų likučius. Ieškovė sąmoningai nutyli faktą, kad nurašytos medžiagos buvo pažeistos, apgadintos, todėl netinkamos naudoti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad didžioji dalis nurašytų prekių (medžiagų) buvo naujos, tad UAB „Drustila“ kaip pirkėja turėjo naudotis CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyje nustatytomis pirkėjo teisėmis, ir jomis nesinaudojęs pažeidė fiduciarines pareigas. Tačiau šis straipsnis numato pirkėjo teises, bet ne pareigas. Tai, kad dalis Nurašymo akte nurodytų medžiagų nebuvo priduotos į metalo laužą, o faktiškai buvo sumontuotos sveikatingumo ir poilsio komplekse, tik patvirtina faktą, kad tinkamos eksploatuoti medžiagos buvo sumontuotos statybos objekte, su ieškove buvo atsiskaityta, o netinkamos naudoti – nurašytos.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad visos Nurašymo akte nurodytos medžiagos buvo atvežtos penktadienį ir buvo sudėtos įmonei priklausančiame garaže. Dėl savaitgalį įvykusios vandentiekio avarijos patalpos buvo užlietos ir visos medžiagos sugadintos. Skaitliukų duomenys neatspindi padidėjusio vandens suvartojimo, nes vamzdis trūko prieš skaitliuką. Kodėl įvyko avarija nežino. Avarijos likvidavimui samdė kitus asmenis, sąskaita už atliktus darbus nebuvo išrašyta.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-42-924/2024 BUAB „Drustila“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi su vėlesniais pakeitimais patvirtino BUAB „Drustila“ kreditorių finansinius reikalavimus 295 988,56 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutarė įmonę likviduoti dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Drustila“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Civilinė byla Nr. eB2-590-924/2023), nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7.       Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Drustila“ vadovas nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo D. K.. Atsakovas taip pat buvo UAB „Drustila“ akcininku, t. y. nuo 1998 m. birželio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui priklausė 400 įmonės akcijų (kas sudarė 50 procentų įmonės akcijų), o nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas tapo vieninteliu įmonės akcininku (el. b., 1 t., b. l. 28-33).

8.       UAB „Drustila” direktorius D. K. 2019 m. gegužės 29 d. pasirašė „Medžiagų nurašymo aktą remiantis atsargų perdavimu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU001982“ (toliau – Nurašymo aktas), kuriuo nurašė medžiagų, gaminių, įrenginių, darbų už 44 963,44 Eur (el. b., 1 t. b.l. 34-35). Pagal Nurašymo aktą, jame nurodytos medžiagos, gaminiai, įrenginiai, darbai, kaip atliekos (nelikvidus turtas), buvo priduoti į metalo laužą supirkėjui UAB „METAL INVEST“ ir išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DRU001982 3 842,84 Eur sumai (el. b., 1 t. b. l. 38).

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

10.       Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). 

11.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas vienasmenis valdymo organas, nepagrįstai nurašė medžiagų, gaminių, įrenginių, darbų (toliau tekste ir turtas) už 44 963,44 Eur, tokiu būdu įmonei padarydamas žalą, kuri lygi nurašyto turto vertei. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Atsakovo D. K. teigimu, visas akte nurodytas turtas buvo netinkamas eksploatuoti, kadangi buvo sugadintas garaže (duomenys neskelbtini), kur jis buvo laikytas, per poilsio dienas įvykus vandentiekio avarijai ir jį suliejus. Dėl to akte nurodytas turtas buvo nurašytas ir priduotas į metalo laužą supirkėjui UAB „Metal invest“ (el. b. 2 t., b. l. 128-131). Savo teiginiams pagrįsti atsakovas 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė į bylą 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą ir defektinį aktą. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad turtas buvo nurašytas pagrįstai. 2019 m. gegužės 13 d. defektiniame akte nėra nurodyta koks konkrečiai įmonės turtas buvo sugadintas dėl vandens poveikio. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo turtas apskritai buvo laikytas atsakovo nurodomame garaže ir, kad buvo įvykusi vandentiekio avarija. Atsakovo teiginiai apie įvykusią vandentiekio avariją yra ne tik, kad nepagrįsti jokiais įrodymais, bet itin kritiškai vertintini ir dėl šių argumentų pateikimo aplinkybių. Visų pirma, ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – vandens apskaitos prietaiso parodymai, užfiksuoti mokėjimo dokumentuose (el. b. 3 t., b. l. 91-95) atskleidžia, kad gegužės mėnesį nebuvo fiksuotas vandens suvartojimo išaugimas, jis liko nepakitęs – 2 kubiniai metrai per mėnesį. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų trūkęs vamzdis ir, kaip teigia atsakovas, stipriai užliejęs apie 40 kv. m. ploto patalpas, turėjo būti fiksuotas ženklus vandens suvartojimo išaugimas. Atsakovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad avarija įvyko prieš įrengtą skaitliuką dėl ko vandens suvartojimo kiekis neišaugo, vertintini tik kaip deklaratyvūs teiginiai, sugalvoti siekiant pateisinti savo veiksmus. Vandens tiekėjas apie įvykusią avariją informuotas nebuvo, įvykis niekaip neužfiksuotas. Atsakovo teigimu, buvo atlikti avarijos likvidavimo / remonto darbai, kurių atlikimui buvo samdyti kiti asmenys, tačiau duomenų nei apie atliktus darbus, nei apie samdytus asmenis, nei apie mokėjimus už atliktus darbus nėra. Dar daugiau, aplinkybės, kad buvo įvykusi vandentiekio avarija ir suliejo įmonei priklausiantį turtą, buvo nurodytos tik praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo civilinės bylos iškėlimo. Atsiliepime atsakovas nenurodė, kad buvo įvykusi vandentiekio avarija. Nors atsakovas teigia, kad tiek defektinis aktas, tiek įsakymas buvo perduoti bankroto administratoriui, tačiau ieškovės pateikta 2019-10-01 dokumentų perdavimo-priėmimo akto bylos Nr. 195 kopija šiuos atsakovo teiginius paneigia (el. b., 3 t., b. l. 3-55). 2019-05-13 atsakovo įsakymu medžiagų defektams nustatyti buvo sudaryta komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko – atsakovo ir komisijos narių: vyr. finansininkės A. S. ir elektromontuotojo R. V., kuri ir sudarė į bylą pateiktą defektinį aktą. 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. (buvusi buhalterė) parodė, kad pirmadienį atvykusi į darbą pamatė, jog buvo užlietos patalpos. Matė, kad yra šlapios dėžės, nei kokie daiktai buvo laikomi garaže, nei kaip jie buvo sudėti neatsiminė. Daiktų tikrinime / apžiūroje nedalyvavo, prie liudytojos dėžės nebuvo atidaromos, kokie daiktai buvo nurašyti nežino, nurašyme nedalyvavo. Taigi defektinis aktas, kuriame nenurodyta nei konkrečios medžiagos, daiktai ir kt. turtas, kuris buvo sugadintas, nei sugadinimo pobūdis nepatvirtina, kad visos Nurašymo aktu nurašytos medžiagos buvo sugadintos ir dėl to tapo netinkamos naudoti dėl įvykusios vandentiekio avarijos. Teismo posėdžio metu apklaustos liudininkės paaiškinimai, kad nedalyvavo apžiūrint sugadintą turtą taip pat paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad buvo sudaryta komisija, kuri realiai įvertino turto apgadinimą. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat neduota pagrindo tikėti atsakovo teiginiais, jog visos medžiagos, įranga ir kt. turtas, kuris buvo nurašytas Nurašymo aktu, apskritai nurodomu metu buvo sudėtas garaže, kuriame, atsakovo teigimu, įvyko vandentiekio avarija. Pažymėtina, kad turtas, kuris buvo nurašytas 2019 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktu, buvo įsigytas 2019 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais (el. b. 1 t., b. l. 43-50, 95-103). Duomenų, kada įsigytos prekės buvo pristatytos UAB „Drustila“ byloje duomenų nėra, nes tokie dokumentai (pvz. važtaraščiai) nemokumo administratoriui nebuvo perduoti, tačiau mažai tikėtina, kad trijų mėnesių laikotarpiu pirktos prekės, kurios atsakovo teigimu buvo skirtos montuoti užsakovų objektuose, būtų visos pristatytos į įmonės sandėlį (garažą) tą pačią dieną. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie leistų spręsti, jog buvo pagrindas turto nurašymui dėl jo sugadinimo įvykus vandentiekio avarijai. Vertinant atsakovo atsiliepimo argumentus, jog turtas buvo nebetinkamas naudoti ir buvo utilizuotas dėl gedimų/nusidėvėjimo, pažymėtina, kad nei pačiame atsiliepime nei teismo posėdžio metu nėra nurodyti jokie gedimai sąlygoję turto negalėjimą naudoti pagal paskirtį. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė – esant daikto trūkumams / gedimams, atsakovas galėjo naudotis Civiliniame kodekse (6.363 straipsnio 7 dalis, akto redakcija galiojusi Nurašymo akto sudarymo metu) nustatytomis pirkėjo teisėmis, t. y. pareikalauti nekokybiškas prekes pakeisti naujomis tinkamos kokybės prekėmis arba nutraukti pirkimo sutartis ir grąžinti pardavėjui nekokybiškas prekes. Nors atsakovo teiginys, jog CK 6.363 straipsnis įtvirtina pirkėjo teises, o ne pareigas yra visiškai pagrįstas, tačiau nepasinaudojimas įstatymo suteiktomis teisėmis įsigijus nekokybiškas prekes, o prekių nurašymas, negali būti vertinamas kitaip nei, kaip neteisėtas neveikimas ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog nurašytas turtas buvo nusidėvėjęs, kadangi: pirma, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių turto nusidėvėjimo faktą; antra, turtas buvo praktiškai naujas ir neturintis greitai gendančio turto savybių. Turto nurašymo aktu nurašytų medžiagų / prekių sudėtis taip pat leidžia spręsti, jog, priešingai nei teigia atsakovas, nurašymo akte nurodytas turtas nebuvo perduotas utilizavimui pagal BUAB „Drustila“ ir UAB „Metal Invest“ sudarytą metalo laužo ir atliekų pirkimo – pardavimo sutartį ir Metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitą, 2019-05-29 PVM sąskaitą – faktūrą DRU Nr. 001982 (el. b. 1 t., b.l. 39-42). Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. krovinio važtaraščių, PVM sąskaitos – faktūros DRU Nr. 001982 buvo nupirktas vario, aliuminio, juodojo metalo, švino akumuliatorių laužas bei elektros bei elektroninės įrangos atliekos. Tuo tarpu į Nurašymo aktą įtraukti ir vamzdžiai, programavimo darbai kas akivaizdu, jog neatitinka UAB „Metal Invest“ tariamai parduoto turto sudėties. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad dalis turto, nurodyto nurašymo akte, faktiškai buvo sumontuotos sveikatingumo ir poilsio komplekse „G. S. L. (el. b., 1 t. b.l. 49-50). Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad turtas buvo nurašytas nesant tam objektyvaus pagrindo. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog turto nurašymo akto sudarymo metu (2019-05-29) įmonė dar buvo moki. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje yra nustatyta prejudicinė aplinkybė, kad 2019 m. kovo 31 d. UAB „Drustila“ jau buvo nemoki ir atsakovas nebegali ginčyti šio prejudicinio fakto nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisinės reikšmės neturi atsakovo argumentas, jog atsakovas vieninteliu įmonės akcininku tapo tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui reiškiamas kaip bendrovės vadovui, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir turi įstatyminę pareigą veikti bendrovės interesais. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Įmonės vadovas atlikdamas tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Taigi įmonės vadovas turi pareigą ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog 2019 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktu įmonės turtas buvo nurašytas pagrįstai, pripažintina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu sumažinant faktiškai jau nemokiai įmonei priklausiusio turto masę.

12.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra, t. y. ginčas tarp šalių buvo kilęs iš esmės tik dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo. Nagrinėjamu atveju be pagrindo nurašyto turto (atsargų/medžiagų) vertė pagal atsakovo pasirašytą medžiagų nurašymo aktą yra 44 963,44 Eur. Būtent šią sumą ieškovė laiko įmonės patirta žala. Atsakovas žalos dydžio neginčijo, t. y. nenurodė jokių argumentų, kad nurašymo akte nurodyta medžiagų vertė (visa ar iš dalies) negalėtų būti laikoma patirta žala. Nagrinėjamu atveju be pagrindo nurašyto turto vertė – 44 963,44 Eur laikytina įmonei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusia žala.

13.       Jeigu atsakovas nebūtų nepagrįstai nurašęs įmonės turto, nemokumo administratorė galėtų realizuoti šį įmonės turtą ir iš gautų lėšų tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos laikoma nustatyta (CK 6.247 straipsnis). Ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrus žalą, atsakovui kyla pareiga šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis), todėl ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 44 963,44 Eur žalos atlyginimas.

14.       Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (44 963,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Bendrąsias bylinėjimosi  išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 899 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo priteistos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybei priteisiamos iš atsakovo. Iš atsakovo priteisiama ir byloje patirtos 21,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

16.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 6 043,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (el. b. 4 t., b. l. 68-71, 3 t., b. l. 83-88). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, atitinka suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus, atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“, juridinio asmens kodas 152113178, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 963,44 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 44 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 963,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 043,95 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus, 95) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 899 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, 21,48 Eur (dvidešimt vieną eurą, 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Anita Sereikienė