Civilinė byla Nr. e2A-1061-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19901-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „TaraLT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „TaraLT“, dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 950,93 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove sulygo, dėl daužto automobilio LEXUS GS 450H, pervežimo iš Almėto (Nyderlandai) į Kauną (Lietuva) paslaugos suteikimo. Atsakovas sutiko suteikti transportavimo paslaugą ir parvežti automobilį į Lietuvą už 387,20 Eur (su PVM). Kadangi automobilio priekinis dangtis dėl sugadinimų netvirtai laikėsi, atsakovės vairuotojas informuotas, kad tvirtai pritvirtintų automobilio priekinį dangtį. 2019 m. vasario 9 d. atsakovo atstovės vairuotojas pranešė, kad kelionės metu transportuojant automobilį buvo stiprus vėjas, atsidarė priekinis automobilio dangtis (kapotas), kuris trenkėsi į priekinį stiklą ir jį sudaužė, sulankstė automobilio stogą, sudaužė priekinį valytuvą, iškrito stogo vidinė salono apšvietimo panelė.
3. 2019 m. vasario 20 d. draudimo bendrovės UADBB „MAI Baltics“ įgalioto atstovo UAB „Lugus“ ekspertas apžiūrėjo ir įvertino transportavimo metu apgadintą automobilį. 2019 m. vasario 21 d. UAB „Lugus“ atlikusi automobilio žalos įvertinimą nustatė, kad automobiliui yra padaryta 1 538,13 Eur (su PVM) žala. UAB „Lugus“ informavo atsakovę, kad pagal CMR draudimo poliso nuostatas, naudotų automobilių sugadinimų atvejais taikoma 1 500 Eur besąlyginė išskaita ir kadangi automobilio remonto sąmatoje nurodytas nuostolio dydis (1.271,18 Eur suma be PVM) neviršija CMR draudimo polise nurodytos besąlyginės išskaitos, todėl žalos administravimą nutraukė.
4. Atsakovė dalį nuostolių, t. y. 200 Eur sumokėjo 2019 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimu, atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, pagal 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija D Nr. 19-0006 - 387,20 Eur sumai, atsakovė liko skolinga 950,93 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui D. R. iš atsakovės UAB „TaraLT“, 950,93 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 950,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 421 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio teismas vertino ieškovo pateiktus, Draudimo bendrovės UADBB „MAI Baltics“ įgalioto atstovo UAB „Lugus“, skaičiavimus, atliktus vadovaujantis draudimo įmonėms skirta, atestuota AUDATEX sistema, atsižvelgiant į automobilio vidutinę rinkos kainą, kuri atliko automobilio žalos įvertinimą ir 2019 m. vasario 21 d. pateikė remonto sąmatą Nr. C00766, kurioje transporto priemonės remonto kaina (įvertinus nusidėvėjimą 164,27 Eur) sudaro 1538,13 Eur (su PVM), bei atsakovės pateiktą UAB „Autodažytojai“ sudarytą 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąmatą Serija SAM Nr. 201600038, kurioje transporto priemonės remonto kaina sudaro 1 253 Eur.
7. Teismas vertindamas aptartus įrodymus pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyta bendra 1 253 Eur automobilio remonto suma, tačiau nėra aišku ar ši suma yra su PVM ar be PVM mokesčio, pateiktoje sąmatoje nėra išskirtos detalės ir medžiagos, todėl iš pateiktos sąmatos turinio negalima daryti išvados, kad šioje sąmatoje yra įvertintas nusidėvėjimas. Teismas sprendė, kad minėta sąmata nėra pakankamai išsami, kad paneigtų ieškovo pateiktos sąmatos paskaičiavimus, todėl nuostolių dydį nustatė remiantis ieškovo pateikta sąmata.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „TaraLT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą iš dalies panaikinti (285,13 Eur nepagrįstai priteistos žalos sumos apimtyje) ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės 665,80 Eur nuostolių atlyginimo, o likusioje (285,13 Eur) dalyje ieškinį atmesti.
9. Apeliantė teigia, kad teismas pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
10. Anot apeliantės, kadangi byloje buvo pateiktos dvi sąmatos, kuriose nustatyta skirtinga automobilio remonto kaina, todėl teismas objektyviai vertindamas įrodymus, turėjo įvertinti esamų rašytinių įrodymų hierarchiją, o būtent vertinti, kad UAB „Autodažytojai“ parengta remonto sąmata turi aukštesnę įrodomąją galią, nei UAB „Lugus“ sudaryta remonto sąmata, kadangi realiai įvertinti ir konstatuoti automobilio atkūrimo (remonto) kaštus gali tik šiuo verslu tiesiogiai užsiimanti ir jame besispecializuojanti įmonė, t. y. UAB „Autodažytojai“.
11. Apeliantė pažymi, kad teismui kilus dėl galutinės UAB „Autodažytojai“ sąmatoje įtvirtintos remonto sumos (ar suma nurodyta su PVM ar be PVM), įtrauktų detalių ir medžiagų kainų, turėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti papildomus įrodymus.
12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertinimo vienpusiškai, išimtinai ieškovo naudai, remdamasis ieškovo sąmata nuostolių dydžiui nustatyti, neįvertino, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje neįvertinta, kad buvo apgadintas naudotas automobilis, neįvertintas jo nusidėvėjimas, tuo tarpu atsakovo pateiktą sąmatą, kurioje šios aplinkybės taip pat nebuvo detaliai išskirtos, jau vertino kaip neišsamią.
13. Apeliantės nuomone, būtent atsakovės pateiktoje UAB „Autodažytojai“ sąmatoje yra įvertinta tikroji automobilio remontui (atstatymui) reikalinga suma, kuri ir laikytina teisingu žalos atlyginimo dydžiu, atlikta ne pagal standartizuotą programą tačiau individualiai įvertinus automobilį, jo nusidėvėjimą bei būtinus atlikti remonto išlaidas. Atsakovė pažymi, kad šioje sąmatoje kaina yra nurodyta su PVM ir kartu su darbais įskaičiuotos visos remonto darbų atlikimui reikalingos medžiagos ir detalės, įvertintas automobilio nusidėvėjimas.
14. Atsiliepimu, ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Ieškovas pažymi, kad atsakovė iš pradžių žalos atlyginimo klausimą siekė išspręsti draudimo bendrovės pagalba ir dėl žalos dydžio nustatymo pati kreipėsi į draudimo bendrovę UADBB „MAI Baltics“, kurioje buvo apdraudusi UAB „TaraLT“ veiklos riziką gabenant naudotus automobilius. Taigi, UAB „Lugus“ žalos įvertinimą atliko ir remonto sąmata parengė atsakovės, o ne ieškovo, prašymu.
16. Pažymi, kad atsakovė, gavusi UAB „Lugus“ 2019 m. kovo 15 d. „Pranešimą apie priimtą sprendimą“ žalos neatlyginti dėl to, kad žalos dydis be PVM neviršija draudimo polise nurodytos besąlyginės išskaitos, jokių pretenzijų UAB „Lugus“ dėl sąmatoje nurodytos automobilio remonto vertės nereiškė ir šios sumos neginčijo, tuo trapu į bylą pateikė UAB ..Autodažytojai“ sąmatą, neatitinkančią jokių transporto priemonių vertinimo metodų, juolab, kad UAB „Autodažytojai“ sąmata buvo surašyta 2019 m. rugpjūčio 30 d., net neapžiūrėjus automobilio ir praėjus daugiau kaip pusei metu po įvykio, kai tuo tarpu draudimo bendrovės UADBB „MAI Baltics“ įgalioto atstovo UAB „Lugus“ sąmata buvo sudaryta praėjus vos keletui dienų po įvykio, t. y. 2019 m. vasario 20 d., ekspertui atvykus į vietą apžiūrėti ir įvertinti transportavimo metu sugadinto automobilio.
17. UAB „Lugus“ remonto sąmata parengta vadovaujantis draudimo įmonėms skirta, atestuota AUDATEX sistema, atsižvelgiant į automobilio vidutinę rinkos kainą ir automobilio nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad UAB „Lugus“ veiklos sritis yra krovinių draudimo paslaugos, žalų vertinimas, o UAB „Autodažytojai“ veiklos sritis yra dažai, lakai, automobilių dažymas, transporto priemonių remontas, kas paneigia atsakovės argumentą, jog UAB „Autodažytojai“ yra besispecializuojanti įmonė ir tiesiogiai užsiima atkūrimo kaštų įvertinimu.
18. Nesutikdamas su skundo argumentais, kad teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus, ieškovas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem principais - rungtyniškumu ir dispozityvumu. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę.
19. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, teismas parengiamojo teismo posėdžio metu, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę ir įrodymus, aiškinosi, kokiais įrodymais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, siūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus (2019 m. spalio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įtašo 9-10 min.), tačiau atsakovės atstovas papildomų įrodymų į bylą nepateikė, o nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prieš teismo posėdį pateikęs prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
20. Ieškovas nurodo, kad UAB „Lugus“ remonto sąmatoje labai aiškiai nurodyta, kad yra atliktas 19 proc. išskaitymas 164,27 Eur sumai už dalių būklės pagerinimą ir 20 proc. išskaitymas dažymo medžiagoms 49,95 Eur sumai, kas reiškia, kad vertinant žalą buvo įvertintas automobilio nusidėvėjimas. Pagrindinę UAB „Lugus“ parengtos remonto sąmatos vertę sudaro remonto darbai, tai jiems ir negalėjo būti taikomas išskaitymas dėl automobilio nusidėvėjimo. Tuo tarpu, atsakovės pateiktoje UAB „Autodažytojai“ sąmatoje yra nurodyta bendra 1 253 Eur automobilio remonto suma, ir nėra nurodyta ar ši suma yra su PVM ar be PVM mokesčio, sąmatoje nėra atskirai išskirtos detalės ir medžiagos, nėra atskirai išskirti remonto darbai, todėl vien dėl šių priežasčių yra pagrindas išvadai, kad sąmata neišsami, neinformatyvi, neaiški ir yra ydinga.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
22. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvadomis, nustatant nuostolių dydį, bei vertinat šalių pateiktas automobilio remonto sąmatas, t. y. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymu vertinimu.
23. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008)
24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
26. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė.
28. Bylos duomenimis, apgadintas automobilis ieškovui pristatytas 2019 m. vasario 14 d., UAB „Lugus“ ekspertas apžiūrėjo automobilį 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. vasario 21 d. atliko automobilio žalos įvertinimą, tuo tarpu atsakovės UAB „Autodažytojai“ sąmata sudaryta 2019 m. rugpjūčio 30 d., nedetalizuojant automobilio faktinio apžiūrėjimo fakto. Pripažintina, kad ieškovo pateikta sąmata yra detali, apskaičiuota remiantis specializuota programa, atliekant išskaitymus dėl dalių būklės pagerinimo, PVM apskaičiavimo ir kt., tuo tarpu atsakovės pateikta sąmata yra akivaizdžiai menkesnio detalumo, nedetalizuotas nusidėvėjimas, PVM ir kt.
29. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, kad jo pateikta sąmata, turi aukštesnę įrodomąją galią nei pateikta ieškovo, remiantis atsakovės argumentu, kad ieškovo pateikta sąmata atlikta tiesiogiai remonto veikla neužsiimančio subjekto, nes tokie apelianto argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, t. y. nepagrindžiant, kad automobilio remonto kaštus įvertinti gali tik tiesiogiai remonto darbus atliekančios įmonės.
30. Sutiktina su apeliantu, kad esant prieštaravimų sąmatose, teismas tokius prieštaravimus turi pašalinti, tačiau apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas prieštaravimų nepašalino. Atvirkščiai, teismas aiškiai nurodė, kodėl nesiremia atsakovės pateikta sąmata, t. y. dėl jos turinio trūkumų (PVM apskaičiavimo, detalių ir medžiagų išskyrimo, nusidėvėjimo įvertinimo).
31. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas turėjo pareikalauti iš atsakovės papildomų įrodymų. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo ieškovas, civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais.
32. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
33. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutikdama su ieškovės pateikta sąmata turėjo teisę teikti savo sąmatą, ką ji ir padarė. Tačiau, vien tai, kad teismas atsakovės pateikta sąmata nesirėmė, įvertinęs ją kaip nedetalią nuostolių dydžiui nustatyti, nelemia išvados apie teismo pareigą, šiuo atveju, reikalauti papildomų įrodymų. Kitaip tariant, vien tai, kad teismas įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kitaip nei juos vertina atsakovė, nereiškia įrodymų vertinimo pažeidimo ir/ar netinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimo. Be to, apeliantė niekaip nepagrindė, kokie jos pateikti papildomi rašytiniai įrodymai būtų galėję lemti kitokias teismo išvadas.
35. Vertinant byloje pateiktas šalių sąmatas, sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovės sąmata šiuo atveju sudaryta be automobilio apžiūros, pačios atsakovės sąmatoje nedetalizuotas detalių nusidėvėjimas, priešingai nei ieškovės pateiktoje sąmatoje, kas taip pat patvirtina teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pateiktų sąmatų vertinimo.
36. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl apeliantės argumentus šiuo klausimu laiko nepagrįstais. Todėl, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TaraLT“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Pikelienė