Civilinė byla Nr. e2A-411-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00772-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1.; 2.4.1.4.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-999/2024 pagal ieškovių UAB ,,Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį atsakovei J. F., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjunga (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę J. F. (toliau – ir atsakovė) savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendro naudojimo dalyje esantį savavališkai pastatytą fizinį barjerą – du kuoliukus ir grandinę su spyna bei uždrausti atsakovei be sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus Žemės sklypo bendro naudojimo dalyje; 2) iš atsakovės ieškovių naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad Žemės sklypas, kurio plotas yra 0,1672 ha, nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: Lietuvos Respublikai (882/1672 dalys) ir J. F. (790/1672 dalys). 2002-09-02 buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią valstybei priklausiusi Žemės sklypo valstybinės žemės dalis (882/1672) buvo išnuomota Lietuvos rašytojų sąjungai, kuri šiame sklype nuosavybės teise turi poilsio pastatą ir kitus inžinerinius statinius (aikštelę ir tvorą). Sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Dar prieš valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą 2001-05-14 Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarė poilsio pastato nuomos sutartį. Ši sutartis taip pat įregistruota NTR. 2002-04-17 tarp Lietuvos rašytojų sąjungos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovės buvo pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-353-02/2011, pagal kurią buvo nustatytos Žemės sklypo naudojimosi dalys ir tvarka: atsakovei J. F. prie namų valdos <...> nuosavybėn tenka 790 kv. m. ploto žemės sklypas, ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimuisi tenka 882 kv. m. ploto žemės sklypas prie poilsio namų <...> pagal matininko A. P. 2002-04-15 paruoštą žemės sklypo planą, tame tarpe 84 kv. m. ploto įvažiavimas – bendras.
3. Ieškovės nurodė, kad Žemės sklypo dalyje, kurioje yra Lietuvos rašytojų sąjungai priklausančios poilsio patalpos, yra įrengtas dar vienas įvažiavimas, kuriuo naudojasi tik Lietuvos rašytojų sąjunga bei UAB „Farmis ir partneriai“, tačiau pastarasis įvažiavimas yra skirtas viešbučio (duomenys neskelbtini) svečiams įvažiuoti į aikštelę (kiti inžineriniai statiniai – aikštelė). Kitas įvažiavimas, kuris pagal taikos sutartyje numatytą naudojimosi tvarką yra naudojamas bendrai su atsakove, reikalingas pagal savo funkcinę paskirtį, tačiau atsakovė įrengtu fiziniu barjeru trukdo juo naudotis. Būtent ties šiuo bendru įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) patalpų yra suprojektuotas aptarnaujančio personalo įėjimas/išėjimas, per jį atvežamos/išvežamos viešbučio paslaugoms reikalingos medžiagos, prekės (patalynės, higienos reikmenys ir t.t.). Vykdant viešbučio veiklą, toks aptarnavimo įėjimas/išėjimas privalomas pagal higienos normas. Ieškovės nurodė, kad jos ne kartą kreipėsi į atsakovę, jog būtų pašalintos fizinės kliūtys naudotis bendrai naudojamu žemės sklypo dalimi – įvažiavimu, tačiau atsakovė per pastaruosius metus ne tik kad nepašalino šio fizinio barjero, bet ir toliau tęsia šį neteisėtą pažeidimą.
4. Atsakovė J. F. pateiktu atsiliepimu su ieškovių ieškiniu nesutiko, prašė byloje taikyti ieškinio senatį bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės reikalauti pašalinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimus, nes ji yra tik kitai ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai nuosavybės teise priklausančio poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal ieškovių 2001-05-14 sudarytą nuomos sutartį, tačiau nėra išsinuomojusi Žemės sklypo ar jo dalies.
4.2. 2002-09-02 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi tik ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga iš valstybės yra išsinuomojusi Žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybes teise priklausantis poilsio pastatas, tačiau šioje sutartyje nėra numatyta nuomininko teisė subnuomoti išsinuomotą žemės sklypą.
4.3. Jokio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra, nes pagal 2002-04-17 taikos sutartį 84 kv. m. ploto įvažiavimu naudotis bendrai susitarė tik taikos sutarties šalys J. F., Lietuvos rašytojų sąjunga, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o jokie kiti tretieji asmenys bendru įvažiavimu naudotis negali.
4.4. Byloje taikytina ieškinio senatis, nes ieškovių ieškinyje nurodyti kuoliukai, kuriuos jos pareikštu ieškiniu prašo pašalinti, buvo įrengti maždaug 1997 metais. 2001-05-14 nuomos sutarties tarp ieškovių sudarymo metu užtvaras egzistavo, buvo naudojamas, tačiau dėl tokio užtvaro naudojimo nuomos sutarties šalys neprieštaravo, pretenzijų nereiškė ir sutartį sudarė žinodamos apie naudojamą užtvarą. Kadangi apie kuoliukų įrengimą ir atitvaro naudojimą ieškovėms yra žinoma jau daugiau nei dešimt metų, per šį laikotarpį ieškovės jokio ieškinio dėl kuoliukų ir/ar grandinės (ar bet kokio kito tipo užtvaro) pašalinimo niekada nebuvo pareiškusios, atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024-05-08 sprendimu ieškovių UAB „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį atsakovei J. F. dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo atmetė, priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis po 1950 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
6. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad, nepaisant to, jog ieškovės 2001-05-14 yra sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkė UAB „Farmis ir partneriai“ iš nuomotojos Lietuvos rašytojų sąjungos yra išsinuomojusi poilsio pastatą, kuris yra valstybiniame žemės sklype, kurį ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga 2002-09-02 valstybinės žemės nuomos sutartimi nuomojasi iš Lietuvos valstybės, ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi teisės ginti valdymu pažeistos teisės, nes ji nėra valstybinio žemės sklypo savininkė ar naudotoja nuomos ar subnuomos sutarčių pagrindu.
7. Teismas padaręs išvadą, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės, vertino ar atsakovė trukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu, kuriuo šalys 2002-04-17 taikos sutartyje susitarė naudoti bendrai, ir padarė išvadą, kad, nors atsakovė yra užtvėrusi bendrą įvažiavimą, tačiau tai netrukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu, nepažeidžia jos teisių, o užtvaras trukdo parkuoti automobilius tik pašaliniams asmenims.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bendro įvažiavimo užtvaras egzistavo ir buvo naudojamas tiek 2001-05-14 sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“, tiek 2002-04-17 taikos sutarties sudarymo metu, tiek 2002-09-02 Lietuvos rašytojų sąjungai sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, sprendė, jog apie kuoliukų įrengimą ir atitvaro naudojimą ieškovėms buvo žinoma jau daugiau nei dešimt metų. Todėl padarė išvadą, kad ieškovės yra praleidusios bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjunga (toliau – ir apeliantės) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį patenkinti; 2) iš atsakovės ieškovių naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ nėra žemės sklypo valdytoja daiktinės teisės prasme, todėl ji neturi teisės ginti pažeistos valdymo teisės, yra neteisinga ir nepagrįsta, nes tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė neteisingai nustatęs faktines aplinkybes ir neteisingai aiškinęs nagrinėjamą teisinį santykį reglamentuojančias materialiąsias teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
9.2. Apeliantės nurodo, kad 2001-05-14 sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje jos aiškiai susitarė, jog nuomininkei UAB „Farmis ir partneriai“ yra suteikiama teisė naudotis ne tik automobilių stovėjimo aikštelėmis, bet ir kita pastatui priskirta teritorija. Taigi į sąvoką ,,kita pastatui priskirta teritorija“ įeina ir Žemės sklype esančio 84 kv. m. ploto įvažiavimo naudojimas, nes 2002-04-17 taikos sutartimi buvo susitarta, kad juo J. F. ir Lietuvos rašytojų sąjunga naudojasi bendrai.
9.3. Apeliantės pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A-2-282-01/2002 2002-04-17 nutartyje, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad teismas patenkino UAB „Farmis ir partneriai“ prašymą įtraukti ją į bylos procesą šalimi, todėl reikia vertinti, kad taikos sutartį sudarė ne tik Lietuvos rašytojų sąjunga, J. F., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bet ir UAB „Farmis ir partneriai“.
9.4. Neginčija fakto, kad UAB „Farmis ir partneriai“ nėra sudariusi žemės subnuomos sutarties su Lietuvos rašytojų sąjunga ar kitais subjektais, tačiau negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp apeliančių buvo sudaryta 2001-05-14, t. y. tuo metu, kai dar galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kuris pareigos nuomojant pastatą privalomai sudaryti ir žemės nuomos sutartį nenumatė.
9.5. Kai 2002-09-02 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią Lietuvos rašytojų sąjungai buvo išnuomotas valstybinis žemės sklypas 99 metų laikotarpiui, galiojo jau naujasis CK, kurio 6.532 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pastatų nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Kaip minėta, ieškovės 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje susitarė, kad nuomininkei UAB „Farmis ir partneriai“ suteikiama teisė naudotis ne tik automobilių stovėjimo aikštelėmis, bet ir kita pastatui priskirta teritorija, kas, apeliančių teigimu, apima ir 84 kv. m. ploto bendro įvažiavimo naudojimą. Jei ir vertinti, kad ieškovių pasirašytoje sutartyje teisė naudotis pastatų užimamu sklypą nebuvo aiškiai aptarta, tai CK 6.532 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad, jeigu pastatų nuomos sutartyje nuomininko (UAB „Farmis ir partneriai“) teisės į pastatų užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, jog nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams naudoti pagal paskirtį. Taigi ši teisės norma sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Farmis ir partneriai“, būdama teisėta pastato nuomininke, įgijo teisę naudotis Žemės sklypu ir 84 kv. m. ploto bendru įvažiavimu.
9.6. CK 6.532 straipsnio 4 dalyje tai pat yra numatyta, kad, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso (šiuo atveju Lietuvos rašytojų sąjunga yra tik pastatų savininkė), tai tokių pastatų nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų nuomotojo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju pastatų nuomos sutartis yra galiojanti ir jokių teisminių ir/ar neteisminių procesų, kurių apimtyje būtų žemės savininko/ų pareikštas nesutikimas dėl sudarytos pastatų nuomos sutarties, nėra. Todėl laikytina, kad pastatų nuomos sutartis sudaryta esant žemės sklypo savininko sutikimui.
9.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nagrinėjamoje byloje pateiktas argumentas apie tai, kad žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, kaip tą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), yra neaktualus, nes: 1) apeliantės subnuomos sutarties nesudarė, todėl sutikimo buvimas/nebuvimas jokios įtakos neturi; 2) rašytinio sutikimo privalomumas atsirado tik priėmus naująją Taisyklių nutarimo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2011-05-05; 3) tiek buvęs, tiek esamas reglamentavimas bei pastatų nuomos sutartis numatė tik teisę ir/ar galimybę, bet ne pareigą sudaryti žemės sklypo subnuomos/nuomos sutartį; 4) žemės sklypo naudojimosi teisė įgyta ne sutarties pagrindu, tačiau CK pagrindu, kuris teisės hierarchine prasme yra aukštesnę galią turintis teisės aktas.
9.8. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 27-30 punktuose neteisingai interpretavo ginčo teisiniam santykiui aktualią teisminę praktiką. Apeliantės pažymi, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė daiktinė teisė, įgyjama valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą. Nagrinėjamu atveju UAB „Farmis ir partneriai“ turi žemės sklypo valdymo teisę, kurią įgijo išvestiniu būdu CK 6.532 straipsnio (įstatymo) pagrindu iš Lietuvos rašytojų sąjungos, kuri turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu.
9.9. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimą vertino tik per ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos prizmę, taip pat nesutinka su argumentais, kad 2002-04-17 taikos sutartyje bet koks transporto priemonių parkavimas bendrame įvažiavime nebuvo numatytas, todėl bendro įvažiavimo užtvėrimas grandine netrukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu, o tik trukdo ten parkuoti automobilius pašaliniams asmenims. Apeliantės teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas ir klaidingas faktinių aplinkybių interpretavimas prieštarauja įrodinėjimo pareigos netinkamam paskirstymui ir eliminuoja pažeistų teisių gynimo būdą.
9.10. Apeliantės pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką negatorinio, tame tarpe ir posesorinio, ieškinio apimtyje, kasacinis teismas yra suformavęs aiškias įrodinėtinų aplinkybių bei jų paskirstymo taisykles ir nurodęs, kad reikalavimą pareiškęs ieškovas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
9.11. Apeliantės nurodo jų teisių pažeidimas naudojantis Žemės sklypu yra akivaizdus, nes 84 kv. m. bendrai naudojamame įvažiavime atsakovė ar jos sutuoktinis yra įrengę fizinį barjerą (du kuoliukus ir grandinę su spyna), ką patvirtina byloje pateiktas 2021-11-22 faktinis aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl apeliantės, neturėdamos rakto nuo spynos, negali naudotis šiuo įvažiavimu.
9.12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog ji užtverdama bendrą įvažiavimą elgėsi teisėtai. Apeliantės atsakovės veiksmų neteisėtumą argumentuoja tuo, kad šalys aiškiai suprato ir suvokė 2002-04-17 taikos sutartyje aptarto bendro įvažiavimo funkcinę paskirtį (važiuoti transporto priemonėmis), ką įrodo tokie byloje esantys įrodymai: 1) 2002-04-17 taikos sutartyje lingvistiškai nurodomos žodis ,,įvažiavimas“; 2) iš fotonuotraukų matyti, kad atsakovės šeimos narys bendrame įvažiavime tvarko savo automobilį, o aptarnaujantis transportas sustojęs bendro naudojimo žemės sklypo dalyje; 4) 2010-06-14 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nurodoma, jog buvo tirtas UAB „Farmis ir partneriai“ pranešimas dėl A. F. (atsakovės vyro) neleidimo įvažiuoti aptarnaujančiam transportui, kuris po policijos pareigų pokalbio lentelę ir grandinę nuėmė; 5) atsakovės 2023-02-15 prašymas išduoti sutikimą metalinių vartelių statybai 84 kv. m. ploto įvažiavime; 6) 2002-09-02 valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas konkretus žemės sklypas, būtinas statiniui eksploatuoti, į kurį įeina ir bendras įvažiavimas.
9.13. Taigi aptartos faktinės aplinkybės atskleidžia, kad atsakovė žinojo, jog 84 kv. m. ploto įvažiavimas yra skirtas įvažiuoti transportui, žinojo, jog šiuo įvažiavimu šalys naudojasi bendrai, todėl atsakovės veiksmai užtvėrus šį įvažiavimą turi būti vertinami kaip neteisėti ir pažeidžiantys apeliančių teises naudotis šiuo bendru įvažiavimu.
9.14. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė ieškinio senaties terminą, nes neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės apie bendrame įvažiavime esantį užtvarą žinojo daugiau nei dešimt metų. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
9.15. Apeliantės pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog dar iki sutarčių pasirašymų (2001-05-14 nuomos sutarties, 2002-04-17 taikos sutarties, 2002-09-02 valstybinės žemės nuomos sutarties) bendrame įvažiavime egzistavo kuoliukai, ant kurių būdavo kabliuku užkabinama grandinė. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo esmė yra ta, jog grandinė su kuoliukais pradėjo būti rakinama pakabinama spyna, o neturint rakto nėra įmanoma nuimti grandinės. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šis pažeidimas buvo tęstinis, o tai įrodo tokie byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2021-10-15 elektroninis laiškas, kuriame UAB „Farmis ir partneriai“ praneša Lietuvos rašytojų sąjungai apie tai, kad yra užtvertas bendras įvažiavimas, uždėjus grandines ir spynas; 2) 2021-10-21 UAB „Farmis ir partneriai“ raštas Lietuvos rašytojų sąjungai, kuriame nurodyta, kad pažeidimas vis dar tęsiasi; 3) 2021-11-22 faktinis aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad bendras įvažiavimas yra užtvertas keliomis spynomis rakinama grandine; 4) pateiktos fotonuotraukos apie grandinės ir spynos egzistavimą; 5) ieškinio pateikimo metu (2022-09-01) pažeidimas vis dar egzistavo.
9.16. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (LAT 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kadangi ieškinio pareiškimo dieną pažeidimas vis dar egzistavo, ieškinio senaties termino pareikšti ieškiniui, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nebuvo praleidusios.
10. Atsakovė J. F. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atmesti ieškovių apeliacinį skundą; 2) priteisti iš ieškovių atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, jog ieškovės mano, kad visa 85 kv. m. ginčo teritorija priklauso atsakovei ir Lietuvos valstybei, neišskiriant kiekvienos iš jų dalių, tačiau, atsakovės teigimu, taip nėra, nes ginčo teritorija yra sudaryta iš 42 kv. m. ir 43 kv. m. žemės sklypų dalių nuosavybės teisėmis priklausančių atsakovei (42 kv. m) ir Lietuvos valstybei (43 kv. m.). Aplinkybę, kad 85 kv. m. ginčo teritorija nėra vientisas bendras nuosavybės objektas, patvirtina byloje pateiktas 2010-06-07 statinių išdėstymo planas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tik turto savininkas gali spręsti, kas ir kokia apimtimi gali laikinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
10.2. Atsakovė nurodo, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikalavimo teisės, nes ji pagal 2001-05-14 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos yra išsinuomojusi tik Žemės sklype kitai ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantį poilsio pastatą, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad NŽT ir ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ būtų sudariusi kokias nors sutartis dėl valstybinės žemės nuomos, subnuomos ar pardavimo.
10.3. Ieškovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ buvo 2002-04-17 taikos sutarties šalimi, nes ši taikos sutartis buvo pasirašyta tik tarp jos, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. 2002-04-17 taikos sutartį Lietuvos rašytojų sąjunga pasirašė per savo atstovę UAB „Farmis ir partneriai“, tačiau ieškovėms buvo žinoma ir suprantama, kad taikos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos buvo sudaroma Lietuvos rašytojų sąjungos vardu.
10.4. Kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės, atsakovės teigimu, yra konstatuota ir prejudiciniu sprendimu – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-01-04 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-15-973/2022, iš kurios duomenų matyti, jog ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“ buvo išaiškinta, kad ji negali naudotis valstybine žeme be įstatyme nustatyta tvarka sudarytos subnuomos sutarties.
10.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ turi reikalavimo teisę dėl žemės sklypo naudojimosi pažeidimo pašalinimo, nepagrįstai teigiant, kad tokia teisė jai yra suteikta pagal sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita pastatui priskirta teritorija). Tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos valstybės buvo sudaryta tik 2002-09-02, todėl 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu pastatui nebuvo priskirtas joks valstybinės žemės sklypas, todėl 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Lietuvos rašytojų sąjunga negalėjo nuomininkei UAB „Farmis ir partneriai“ leisti naudotis žemės sklypu, nes jokio žemės sklypo ji pati dar nebuvo išsinuomojusi.
10.6. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos rašytojų sąjungai pasirašius 2002-09-02 valstybinės žemės nuomos sutartį ir išsinuomojus valstybinį žemės sklypą, kuriame yra Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantis poilsio pastatas, Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“ nesudarė nei naujos pastato nuomos sutarties, nei papildė 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kas rodo, jog UAB „Farmis ir partneriai“ be jokio teisinio pagrindo, neteisėtai neatlygintinai naudojasi valstybinės žemės sklypu. Toks neteisėtas naudojimasis valstybinės žemės sklypu nesuteikia teisės UAB „Farmis ir partneriai“ reikalauti leisti naudotis ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančia 42 kv. m. ginčo teritorija.
10.7. Atsakovė pažymi, jog ieškovės pirmosios instancijos teismui pareikštame ieškinyje prašė ją įpareigoti pašalinti fizinį barjerą (du kuoliukus ir grandinę su spyną) ir uždrausti atsakovei ateityje įrengti tokius barjerus įrengti, tačiau pateiktame apeliaciniame skunde ieškovės jau nurodo, kad kuoliukų ir grandinės įrengimas netrukdo joms naudotis bendru įvažiavimu, o trukdymo veiksmai yra tik spynos uždėjimas ir jos užrakinimas raktu. Taigi tai rodo, kad dalis ieškovių reikalavimų neturi teisinio pagrindo.
10.8. Ieškovės nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog būtent ji įrengė fizinį barjerą, nes ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi dvejopos pozicijos: 1) įrodinėjo, kad fizinį barjerą įrengė atsakovės sutuoktinis A. F. (kuriam jokie reikalavimai nepareikšti); 2) arba teigė, kad jos tiksliai negali pasakyti kas įrengė fizinį barjerą.
10.9. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad fizinis barjeras trukdo ieškovei Lietuvos rašytojai sąjungai naudotis iš valstybės išsinuomotu žemės sklypu, tačiau abi ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisių pažeidimą išimtinai siejo tik su trečiojo asmens pastato nuomininkės UAB „Farmis ir partneriai“ neįleidimu į ginčo teritoriją, kuri naudotis valstybiniu žemės sklypu neturi jokios teisės. Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus atvejo, kai jai buvo trukdoma naudotis ginčo teritorija 2002-04-17 taikos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Be to 2002-04-17 taikos sutartyje šalys susitarė tik bendrai naudotis įvažiavimu, nebuvo susitarta dėl jokio kito šios bendros teritorijos naudojimo būdo (transporto priemonių statymo, laikymo, parkavimo), o žodis įvažiavimas pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškinamas kaip teritorija, skirta ,,važiuojant pateikti į vidų“.
10.10. Atsakovė pažymi, kad, atsižvelgiant į ginčo teritorijos plotą, į tai, jog ginčo teritorija atsiremia į ieškovių naudojamus įėjimo vartelius, į tai, kad ieškovės vykdydamos pastato rekonstrukciją pagal projektą šiaurinėje ginčo teritorijos pusėje suprojektavo tik įėjimo vartelius į jų naudojamą žemės sklypą, į tai, kad po ieškovių atliktos pastato rekonstrukcijos šiaurinėje pusėje yra suprojektuotas tik pagalbinis įėjimas į pastatą, o į ieškovių atitvertą jų naudojamą žemės sklypą dėl pačių ieškovių projektinių sprendimų negali įvažiuoti transporto priemonės (dėl ko jos gali tik sustoti prie įėjimo vartelių ginčo teritorijoje ir tokiu būdu užtverti visą ginčo teritoriją), į tai, jog pietinėje pastato pusėje yra suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią patekimas ribojamas pačių ieškovių įrengtu atitvaru, įvertinus taikos sutarties sudarymo tikslą (sudaryti fizinę galimybę atsakovei su transporto priemone patekti į jai priklausantį žemės sklypą), akivaizdu, kad pasirašant taikos sutartį ieškovės žinojo ir suprato, jog ginčo teritorija nebus naudojama transporto priemonių parkavimui (net ir laikinam sustojimui), kadangi priešingu atveju nebus įmanomas bendras naudojimasis ginčo teritorija.
10.11. Atsakovė nurodo, kad ji niekada netrukdė Lietuvos rašytojai sąjungai naudotis ginčo teritorija, netgi siūlė jai duoti raktus nuo įrengto fizinio barjero, tačiau ji atsisakė juos priimti. Kai ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga leido ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“ naudotis ginčo teritorija, į jos nuomojamas patalpas prekes ir įrangą atvežantys tiekėjai ginčo teritoriją pradėjo naudoti sunkiasvorių transporto priemonių parkavimui, tokiu būdu užtverdami vienintelį patekimą į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.
10.12. Ieškovių argumentai, jog byloje nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, joms nurodant, kad ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo atitvaro įrengimo dienos, nes kartais atitvaras buvo naudojamas be spynos, yra nepagrįstas. Kuoliukai, grandinė ir spyna yra vientisas atitvaras, todėl atvejai, kai atitvaras būdavo naudojamas nepilnai (jo nerakinant), nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios. Kadangi ieškovės apie fizinio barjero įrengimą žinojo dar iki sutarčių pasirašymų (2001-05-14 nuomos sutarties, 2002-04-17 taikos sutarties, 2002-09-02 valstybinės žemės nuomos sutarties), pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, yra pagrįsta ir teisinga.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra pagal teisės aktų reikalavimus ir vidinį įsitikinimą.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes jis tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, visiškai atkleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu ieškovių apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinėje byloje surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovių UAB ,,Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos pateiktame apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių UAB ,,Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinys atsakovei J. F. dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi pažeidimo pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Bylos duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 0,1672 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai – 882/1672 dalys žemės sklypo ir J. F. – 790/1672 dalys žemės sklypo. Lietuvos rašytojų sąjunga minėtame Žemės sklype nuosavybės teise valdo 555,96 kv. m. ploto (po 2007 metais ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ atliktos nuomojamų patalpų rekonstrukcijos) poilsio pastatą (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius (aikštelę, tvorą).
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2001-05-14 Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja Lietuvos rašytojų sąjunga nuomininkei UAB ,,Farmis ir partneriai“ išnuomojo poilsio pastatą, kiemo ir pagalbinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.2.8 punktu ieškoveu UAB „Farmis ir partneriai“ suteikta teisė naudotis automobilių stovejimo aukštele ir kita pastatui opriskirta teritorija, o pagal 2.1.5 punkte buvo numatyta, kad nuomotojas įsipareigojo numatyti galimybę irleisti, kad nuomininkas pareiškęs norą išsinuomotų žemę iš savivaldybės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui.
19. Iš byloje pateiktos 2002-04-17 taikos sutarties matyti, kad tarp ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos, atstovaujamos UAB ,,Farmis ir partneriai“, ir atsakovių J. F. bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria buvo nustatytos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi dalys ir tvarka: atsakovei J. F. prie namų valdos <...> nuosavybėn tenka 790 kv. m. ploto žemės sklypas, ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimuisi tenka 882 kv. m. ploto žemės sklypas prie poilsio namų <...> pagal matininko A. P. 2002-04-15 paruoštą žemės sklypo planą, tame tarpe 84 kv. m. ploto įvažiavimas – bendras.
20. Byloje nustatyta, kad 2002-09-02 tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią valstybei priklausanti 882/1672 Žemės sklypo dalis buvo išnuomota Lietuvos rašytojų sąjungai, kuri nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius statinius.
21. Antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų, administracinių nusižengimų bylų 2010-06-14 ir 2022-01-04 nutarčių duomenys rodo, kad minėta 2002-04-17 taikos sutartimi nustatytas 84 kv. m. įvažiavimas į žemės sklypą yra dalinai užtvertas ant dviejų kuoliukų pritvirtinta grandine, užrakintas spyna ir kad dėl naudojimosi tuo įvažiavimu tarp atsakovės, jos sutuoktinio bei ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ vyksta ginčai dėl to, kad jie vieni kitiems trukdo naudotis įvažiavimu tiek nuvykimui prie namų valdos, tiek ieškovė aptarnaujančio transporto įvažiavimui.
22. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pažeidimo pašalinimo ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis), prašydamos įpareigoti atsakovę J. F. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Žemės sklypo bendro naudojimo dalyje esančius du kuoliukus ir grandinę su spyna bei uždrausti atsakovei be sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus Žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, nes dėl to ieškovės negali įvažiavimo naudoti pagal jo funkcinę paskirtį.
23. Pirmosios instancijos teismas 2024-05-08 ieškovių ieškinį atmetė, nes: ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovei dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pažeidimo pašalinimo; turinčios teisę reikšti negatorinį ieškinį ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisių naudotis išsinuomotu iš valstybės žemės sklypu atsakovė nepažeidė; praleistas dešimties metų senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
24. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus su pirmosios instancijos teismo išvadomis, išskyrus argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu, sutinka, nes teismas jas padarė detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas (negatorinį bei posesorinį ieškinį reglamentuojančias materialiąsias ir procesines teisės normas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, valstybines žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarką reglamentuojantį poįstatyminį teisės aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos taisyklės). Kadangi su pirmosios instancijos teismo esminėmis teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka, pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, jog kasacinio teismo pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ reikalavimo teisės ginti pažeistas valdymo teises (ne)turėjimo
26. Minėta, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ turi teisę ginti galimai pažeistas savo valdymo teises.
27. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas jame konstatavo, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi teisės ginti valdymu pažeistos teisės, nes ji nėra nei valstybinio žemės sklypo savininkė, nei valstybinio žemės sklypo valdytoja, nes nėra sudariusi žemės nuomos ar subnuomos sutarčių, o aplinkybė, jog ši ieškovė 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu iš ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos išsinuomavo poilsio pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo ir pagalbinius pastatus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ yra valstybinio žemės sklypo valdytoja daiktinės teisės prasme. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančių įrodymų visumą, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neįrodė, kad ji teisėtai ir pagrįstai valdo ginčo objektu tapusią žemės sklypo dalį (84 kv. m. įvažiavimą) ir dėl to turėtų būti ginama jos teisėta valdymo teisė.
28. Ieškovės teisingai nurodo, nes ir 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.2.8 papapunkčio turinys patvirtina, kad sutarties šalys susitarė, jog nuomininkei UAB „Farmis ir partneriai“ suteikiama teisė naudotis nuomotojai Lietuvos rašytojų sąjungai nuosavybes teise priklausančiomis „automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita pastatui priskirta teritorija“. Ginčo dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele nėra. Tačiau minėtos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygose neapibrėžta, kas yra „kita pastatui priskirta teritorija“. Pagal sutarties 2.1.1. papunktį nuomininkei turėjo būti perduotos tik patalpos. Valstybinės žemės nuomos sutarties tuo metu dar nebuvo sudaryta. Po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo 2022-09-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos dėl perduotinos „priskirtos teritorijos“ nebuvo pakeistos. Todėl apeliantės nepagrįstai vertina, kad ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“ perėjo visos ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos įgytos teisės, kurias pastaroji įgijo pagal 2002-09-02 pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį (tame tarpe naudotis ir 84 kv. m. bendru įvažiavimu) ir kad tai suteikia posesorinio ieškinio galimybę ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“ ginti savo pažeistą valdymo teisę.
29. Apeliantė UAB „Farmis ir partneriai“, įrodinėdama, jog ji turi reikalavimo teisę, kurios teismas nepripažino, remiasi CK 6.532 straipsnio 1 dalimi, kuria numato, kad pagal pastato nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Tačiau, minėta, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 2001-05-14, t. y. iki naujojo 2001 m. CK įsigaliojimo, todėl jo normos minėtiems sutartiniams santykiams negalėjo būti taikomos. Kita vertus, pagal 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas ieškovei išnuomotais pastatais tuo metu buvo užstatyta 424,09 kv. m. teritorija (1 punktas), taigi, kartu su nuomos dalyku buvusiais pastatais nuomininkei faktiškai buvo perduota tik tais pastatais užimta Žemės sklypo dalis, kas iš esmės atitinka ir vėliau įsigaliojusios CK 6.532 straipsnio 1 dalies turinį.
30. Šioje byloje nagrinėjamam ginčo teisiniam santykiui aktuali yra CK 6.532 straipsnio 4 dalies norma, kuri numato, kad, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų nuomotojo sutarčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.532 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nagrinėjamos bylos kontekste turi būti vertinamas ne kaip turintis įtaką 2001-05-14 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimui, tačiau kaip turintis įtakos vertinant faktą, ar ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ gali būti laikoma valstybinio žemės sklypo valdytoja daiktines teises prasme.
31. Byloje nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkė yra ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga, valstybiniame žemės sklype turinti nuosavybės teise jai priklausančius pastatus, kuriuos ji yra išnuomojusi kitai ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“. Taigi nagrinėjamoje atveju esminis klausimas yra susijęs su vertinimu, ar ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ pagrįstai tvirtina, kad ji, su ieškove Lietuvos rašytojų sąjunga sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tuo pačiu pagrindu įgijo ir teisę valdyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jos išnuomoti pastatai. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovių situacijos vertinimu nesutinka.
32. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į CK 6.553 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį, žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Pažymėtina, kad ši teisės norma yra detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos taisyklėse, kurių 53 punkte (Taisyklių redakcija galiojanti nuo 2024-03-29) įtvirtinta, kad nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą.
33. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai numato, kad valstybinės žemės nuomininkė (ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga) subnuomoti šį žemės sklypą (ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“) gali tik gavusi rašytinį nuomotojo sutikimą (nagrinėjamu atveju NŽT, kuri yra valstybės valdomų žemės sklypų valdytoja). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors ir NŽT raštuose siūlė, nei Lietuvos rašytojų sąjunga, nei UAB „Farmis ir partneriai“ nėra kreipęsi į NŽT su prašymu leisti subnuomoti žemės sklypą ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, ieškovių argumentus, kad UAB „Farmis ir partneriai“ turi žemės sklypo valdymo teisę, kurią ji įgijo išvestiniu būdu įstatymo pagrindu (CK 6.532 straipsnis), t. y. įstatymo pagrindu, iš Lietuvos rašytojų sąjungos, kuri turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, atmeta kaip nepagrįstus.
34. Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. Tokie daikto valdytojai (pvz., uzufrukto, patikėjimo teisės turėtojai ar valdymo teisę įgiję prievolių teisės pagrindu – nuomininkai, saugotojai ir pan.) savo valdymo negali laikyti savarankiška daiktine teise. Valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kaip ir nuosavybės teisė, yra absoliutaus pobūdžio, t. y. daikto valdytojas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo valdymo teisės (CK 4.20 straipsnis). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisę kreiptis su negatoriniu ieškiniu, turi teisę tik daikto valdytojas, turintiems savarankišką daikto valdymo teisę ar išvestinę iš daiktinių santykių kilusią teisę, o ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ nėra žemės sklypo valdytoja daiktinės teisės prasme. Ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga taip pat turi ne savarankišką, bet išvestinę daiktinę (valdymo) teisę, nes tokią teisę ji įgijo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu iš Lietuvos valstybės, kuri turi savarankišką daiktinę teisę. Kaip minėta ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ turi teisę įgyti išvestinę daiktinę (valdymo) teisę iš ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos, jai subnuomojant valstybinę žemės sklypą, tačiau tą padaryti ieškovės gali tik laikantis teisės aktuose (CK 6.553 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos taisyklėse) nustatytų reikalavimų, t. y. gauti valstybinės žemės nuomotojo (NŽT) sutikimą.
35. Pagrindo byloje daryti išvadą, kad UAB „Farmis ir partneriai“ turi valdymo teisę į ginčo teritoriją (84 kv. m. ploto bendrą įvažiavimą), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro ir Palangos miesto apylinkės teismo 2002-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. A-2-282-01/2002, kuria patvirtinta 2002-04-17 taikos sutartis, pagal kurią atsakovė ir ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga susitarė 84 kv. m. ploto įvažiavimu naudotis bendrai, aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog teismas patenkino UAB „Farmis ir partneriai“ prašymą įtraukti ją į bylos procesą, kaip proceso šalį, todėl ši taikos sutartis, ieškovių vertimu, buvo sudaryta ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos, J. F., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, bet ir UAB „Farmis ir partneriai“ vardu. 2002-04-17 taikos sutarties ir teismo nutarties duomenys rodo, kad UAB „Farmis ir partneriai“ nebuvo šalimi civilinėje byloje Nr. A-2-282-01/2002, nes ji byloje dalyvavo tik kaip ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė.
36. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2001-05-14 negyvenamų patalpų nuomos sutartis tarp ieškovių buvo sudaryta dar galiojant 1964 m. CK (naujasis CK įsigaliojo tik nuo 2001-07-01), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamas klausimas dėl pareigos privalomai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Todėl ir ieškovių argumentai, kad 1964 m. CK jokių apribojimų nuomojant pastatą privalomai sudaryti ir žemės nuomos sutartį nenumatė, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
37. Tačiau nagrinėjau atveju teisėjų kolegija pažymi, kad 2001-05-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties metu sudarymo metu tarp ieškovių galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos taisyklės (redakcija galiojusi nuo 2001-02-24). Taisyklių 28 punktas numatė, kad naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, o 29 ir 29.1 punktuose buvo nurodoma, kad išnuomojami šie naudojami žemės sklypai: užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ginčijamo sprendimo 23 punkte, tiek Lietuvos rašytojų sąjunga, tiek UAB „Farmis ir partneriai“ negyvenamų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu (2001-05-14) turėjo galimybę išsinuomoti iš valstybės žemės sklypą, kurioje yra Lietuvos rašytojų sąjungai nuosavybės teise priklausantys, o UAB „Farmis ir partneriai“ nuomos sutartis nuomojami pastatai.
38. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ieškovėms buvo žinomas, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamo sprendimo 23 punkte, pačios ieškovės 2001-05-14 negyvenamų patalpų nuomos sutarties 2.1.5 papapunktyje numatė, kad nuomininkas (UAB „Farmis ir partneriai“) pareiškęs norą, turi teisę išsinuomoti žemę iš savivaldybės šios sutarties galiojimo laikotarpiui nuomotojui (Lietuvos rašytojų sąjungai) leidus.
39. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad jų 2001-05-14 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra galiojanti, jokių teisminių ir/ar neteisminių procesų, kurių apimtyje būtų žemės savininko/ų pareikštas nesutikimas dėl sudarytos nuomos sutarties, nėra, todėl laikytina, jog ieškovių nuomos sutartis buvo sudaryta esant žemės sklypo savininko (Lietuvos valstybės) sutikimui, nes priešingų duomenų šioje byloje nėra.
40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovių sudaryta 2001-05-14 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra galiojanti (ginčo dėl to nagrinėjamoje byloje nėra), tačiau nesutinka su ieškovių argumentais, jog byloje nesant pareikštam žemės savininko (Lietuvos valstybės) nesutikimui dėl sudarytos nuomos sutarties, laikytina, kad ieškovių nuomos sutartis buvo sudaryta esant žemės sklypo savininko (Lietuvos valstybės) sutikimui.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo (ne)buvimo
41. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės reikalauti pašalinti valdymo pažeidimą, teisėjų kolegija nevertina ieškovių apeliacinio skundų argumentų, susijusių su UAB „Farmis ir partneriai“ pažeistomis teisėmis, jai negalint naudotis 84 kv. m. ploto bendru įvažiavimu, nes, minėta, ieškovas šios kategorijos byloje turi pareigą įrodyti du dalykus 1) jis yra turto savininkas (valdytojas); 2) jo teisės yra pažeistos. Kadangi ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad ji yra turto (valstybinės žemės sklypo) valdytoja, t. y. neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos, antrosios sąlygos (pažeistos teisės) vertinimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 33 punkte pagrįstai nurodė, kad byloje turi būti vertinama tik ar nebuvo pažeistos ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisės naudotis 84 kv. m. ploto įvažiavimu, esant jame įrengtam ir rakinamam fiziniam barjerui.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, šalių pateiktas pozicijas, susijusius su ginčo teritorijos naudojimu, atkreipia dėmesį į tai, kad abi ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisių pažeidimą išimtinai siejo tik su poilsio pastato (duomenys neskelbtini) nuomininkės UAB „Farmis ir partneriai“ (ieškovės) vykdomai komercinei veiklai reikalingų trečiųjų asmenų (prekių ir įrangos tiekėjų) transporto priemonių negalėjimu pateikti į ginčo teritoriją, tuo tarpu ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga šioje byloje nenurodė nė vienos konkretaus atvejo, kai ji dėl atsakovės neteisėto veikimo (neveikimo) negalėjo pateikti į ginčo teritoriją ar kitaip ta teritorija naudotis jai buvo trukdoma.
43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punkte padarytai išvadai, kad bendro įvažiavimo užtvėrimas netrukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu, bet trukdo ten parkuotis / laikinai sustoti trečiųjų asmenų transporto priemonėms. Šios išvados pagrįstumą įrodo byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ginčo teritorija (84 kv. m. ploto bendras įvažiavimas) atsiremia tiek į atsakovės įvažiavimo vartelius į jos gyvenamąją namą, tiek į ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ valdomo pastato(duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančius įėjimo (ne įvažiavimo) vartelius, kuriame, pagal bylos duomenis, yra tik pagalbinis įėjimas į šį poilsio pastatą. Pažymėtina, kad įvažiavimas į pastatą (duomenys neskelbtini) yra pietinėje šioje pastato pusėje, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, šis įvažiavimas pačios ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ yra ribojamas atitvaru.
44. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad 2002-04-17 taikos sutartyje buvo susitarta bendrai naudotis įvažiavimu, o žodis „įvažiavimas“ nagrinėjamos bylos kontekste turėtų aiškinamas kaip teritorija, skirta ,,važiuojant pateikti į vidų“. Taigi taikos sutartyje nebuvo susitarta dėl kitokio šios bendros teritorijos naudojimo būdo – transporto priemonių statymo, laikymo, parkavimo ir pan. Pažymėtina, kad byloje pateiktos nuotraukos įrodo, jog atsakovei nerakinant bendrame įvažiavime įrengto fizinio barjero, į ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini) prekes ir įrangą atvežantys tiekėjai ginčo teritoriją užstato transporto priemonėmis, tokiu būdu užtverdami vienintelį patekimą į atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir tokiu būdu nuolatos trukdydami jai patekti į jos gyvenamąjį būstą.
Dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo
45. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
46. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, į tai, kad ieškovų pareikštas reikalavimas yra dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo, konstatuojama, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
47. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 47 punkto, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ieškovės yra praleidusios bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs rašytinius bylos įrodymus apie tai, kad 2001-05-14 negyvenamų patalpų nuomos sutarties tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarymo metu užtvaras egzistavo, kad 2002-04-17 taikos sutarties sudarymo metu bei 2002-09-02 Lietuvos rašytojų sąjungai sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį užtvaras taip pat egzistavo ir buvo naudojamas. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios išvados teisingos, tačiau ieškovių įrodinėjamas naudojimosi žemės sklypu pažeidimas, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinimas kaip tęstinis, nes pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (LAT 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
48. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo išvada apie praleistą dešimties metų senaties terminą, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, nepagrįsta, tačiau skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tai esminės reikšmės neturi, nes kaip aukščiau nutartyje nurodyta, byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį atmesti dėl jo nepagrįstumo, t. y. dėl to, kad ieškovė UAB ,,Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl valdymo pažeidimo, o ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga neįrodė, kad įrengto fizinio barjero yra pažeidžiamos būtent jos teisės ir teisėtus interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino aktualias materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškovių ieškinį atsakovei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir aiškino kasacinio teismo praktiką, susijusią su ieškinio senaties termino skaičiavimu, tačiau minėta, tai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
52. Ieškovių apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teise nepriteisiamos. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius 1500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi ieškovių apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, lygiomis dalis po 750 Eur priteisiamos iš ieškovių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-08 sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš ieškovių Lietuvos rašytojų sąjungos, juridinio asmens kodas 291368380 ir UAB „Farmis ir partneriai“, juridinio asmens kodas 124730350, lygiomis dalimis po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas