Civilinė byla Nr. e2A-1193-933/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21999-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-909/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovui A. B. dėl atliktų darbų išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „AVIETYNAS“.
Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 692,88 Eur vandentiekio remonto išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko gedimas. Atsakovas pateikė ieškovei 2019-01-26 prašymą atlikti vandentiekio remonto darbus, įsipareigojo apmokėti darbų atlikimą, taip pat dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo. Prašymu atsakovas patvirtino, jog susipažino su prašomų atlikti darbų įkainiais, viešai skelbiamais ieškovės internetinėje svetainėje. 2019-02-18 surašytas atliktų darbų aktas. Atliktų darbų kaina sudarė 1 692,88 Eur. Darbai atlikti tinkamai, tačiau atliktų darbų aktas atsakovo nepasirašytas. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2019-03-18 siuntė pretenziją, į kurią atsakovas neatsakė. Atsakovas už atliktus darbus nesumokėjo.
1.2. Gedimas įvyko ir remonto darbai buvo atliekami vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, t. y. vamzdyne, kuris neperduotas ieškovei, kaip viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir, kuris nėra viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra, o skirta išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas, yra prisijungęs prie magistralinių tinklų, esančių šalia jo sklypo, tačiau magistraliniai tinklai ieškovei nepriklauso. Atsakovas, kaip statytojo įgaliotas asmuo, 2006-04-20 gavo SB „AVIETYNAS“ leidimą (sąlygas) (toliau – Leidimas) statiniui – gyvenamajam namui bendrijos teritorijoje statyti. Leidime numatyta, jog SB „AVIETYNAS“ neprieštarauja gyvenamojo namo statybai sklype ir leis papildomoje sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis bendrijos teritorijoje esančiais komunaliniais tinklais. Ieškovei pateiktas atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų lauko tinklų techninis projektas, kurio aiškinamajame rašte numatyta, jog projektuojamam gyvenamam namui pagal UAB „VILNIAUS VANDENYS“ išduotas technines sąlygas Nr. 06/535 geriamasis vanduo bus tiekiamas iš SB „AVIETYNAS“ statomų vandentiekio tinklų. Projektuojamam pastatui šaltas vanduo jungiamas nuo statomo vandentiekio tinklo Ø 100. Pasijungimas į veikiantį tinklą balno Ø100x32 pagalba, įrengiant požeminę sklendę statinio atjungimui nuo vandentiekio magistralės. Įvadas į projektuojamą pastatą iš PE slėginių Ø32 vandentiekio vamzdžių, tinkančių geriamajam vandeniui. Techniniuose dokumentuose numatyta, jog atsakovo gyvenamasis namas Ø32 vamzdžiais (V1) pajungtas į magistralinius Ø 100 vamzdžius (V) balno pagalba atitinkamoje vietoje. Atstumas nuo įvado iki skaitiklio L= 10,5 m. Atsakovas veikė kaip statytojas – pastatė lauko vandentiekio (ir nuotekų) inžinerinius tinklus ir prisijungė prie SB „AVIETYNAS“ magistralinių tinklų techniniuose dokumentuose pažymėtoje vietoje. Avarijos vieta atitinka prisijungimo prie magistralinių tinklų vietą.
1.3. Ieškovės su atsakovu sudarytoje 2007-09-20 Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu Laikinoje sutartyje numatyta, kad objekto savininkai įsipareigoja iki 2008-09-18 priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Atsakovo iniciatyva lauko vandentiekio inžineriniai tinklai faktiškai pastatyti, prisijungti prie magistralinių tinklų pagal ieškovės išduotas technines sąlygas, tačiau nesilaikant ieškovės išduotų techninių sąlygų reikalavimų, negauta ieškovės pažyma apie tinkamą prisijungimą, nepateikta geodezinė išpildomoji nuotrauka, t. y. nėra įrodymų, kad atsakovas laikėsi projekto ir techninių sąlygų reikalavimų ir lauko inžineriniai tinklai bei įvadas pastatyti tinkamai. Avarija įvyko atsakovo statytame ir ieškovei nepriduotame objekte – įvade, dėl to atsakovas ir yra atsakingas už jo pastatytame objekte kilusią avariją. Su atsakovu sudarytoje sutartyje numatyta, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ įspėja, jog neatsako už sutrikusį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir nelikviduoja avarijų neperduotuose bendrovės nuosavybėn vandentiekio ir nuotekų tinkluose.
1.4. Avarija įvyko ne skirstomajame tinkle, o atsakovo įvade, kuris jungiasi prie magistralinio tinklo, t. y. įvado dalyje tarp balno ir sklendės sulūžo mova. Įvadas priskiriamas prie pastato tinklų ir yra eksploatuojamas atsakovo, o ne ieškovės, todėl už remonto išlaidas atsakingas atsakovas. Likvidavus vandentiekio gedimą, nusiskundimų dėl darbo kokybės nebuvo. Atsakovas sutiko ir pasirašė, kad apmokės išlaidas už avarijos likvidavimą. Jei atsakovas mano, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepriduotų tinklų, tuomet gali reikšti regresinį reikalavimą SB „AVIETYNAS“.
2. Atsakovas A. B. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. Vandentiekio avarija įvyko ne atsakovo ribose esančiame įvade, bet magistraliniame vamzdyne. Darbai buvo vykdomi kitoje kelio, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, pusėje. Avarijos vietoje yra ieškovės valdomi inžineriniai tinklai. 2006-07-05 su ieškove buvo suderintas inžinerinių tinklų planas, kuriame pavaizduota atsakovo įvadinio skaitiklio vieta, atsakovo žemės sklypo riboje, ir ieškovės valdomo vandentiekio mazgai magistraliniame vamzdyne. Avarijos vietoje yra BALNAS100x32 bei požeminė sklendė. Sulūžo mova, esanti magistraliniame vamzdyne, po miestui priklausančiu keliu, o mova lūžo dėl sunkiasvorių mašinų sukeliamos vibracijos ant kelio. Įvykus avarijai ieškovė buvo priversta išjungti vandens cirkuliaciją vienoje žiedinės magistralės dalyje, kuria buvo tiekiamas vanduo keliems gyvenamiesiems namams. Faktiškai sutrikimai avarijos dieną nebuvo šalinami – 2019-01-22 buvo tik atjungta dalis žiedinės magistralės (duomenys neskelbtini), savininkus paliekant be vandens.
2.2. Atsakovas 2019-01-26 buvo priverstas nuvykti ir pateikti ieškovei nurodyto turinio prašymą dėl avarijos padarinių likvidavimo ir vandens tiekimo atnaujinimo. Sutvarkiusi gedimus, ieškovė avarijos vietą užkasė ir paliko išardytą kelio dangą netvarkytą. Faktiškai kelio danga sutvarkyta tik 2019 m. birželio mėnesį. Ieškovė, kaip geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, nevykdė pareigos nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir be teisinio pagrindo nešalino avarijos savaitę, reikalaudama iš atsakovo pasirašyti ieškovės pateikiamus dokumentus.
2.3. 2007-09-20 ieškovė sudarė su atsakovu Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikinąją sutartį Nr. 2839, kuri buvo sudaryta po to, kai 2006-07-05 buvo suderintas inžinerinių tinklų planas. Pagal sutarties 5 dalį, atsakovas, rengęs vandentiekio įvadą, buvo įpareigotas priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus iki 2008-09-18. Atsakovas įrengė vandentiekio įvadą, tačiau iki sutartyje nustatyto termino to padaryti negalėjo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nėra teisiškai įregistravusi pačio magistralinio vamzdyno, nuo kurio yra prijungtas atsakovo įvadas. Net jei ieškovė neturi nuosavybės teisių į vandentiekio tinklo magistralės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau šią dalį naudoja viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti, ieškovė neatleidžiama nuo pareigos tinklus tvarkyti ir remontuoti, o tokių inžinerinių objektų remonto išlaidas turi apmokėti Vilniaus miesto savivaldybė arba pati ieškovė, kaip geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.
2.4. Viešųjų paslaugų teikimo santykiai tarp SB „AVIETYNAS“ ir ieškovės nesureguliuoti, todėl ieškovei tenka pareigos ir teisės dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu ir yra taikytinos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatos. Nuostatų, įpareigojančių atsakovą gauti iš UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, atsakovas įgyvendinti negalėjo, nes jis iki šiol neturi duomenų, jog vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisiniai santykiai tarp SB „AVIETYNAS“, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtų sureguliuoti.
2.5. Ieškovė pasiūlė pasirašyti garantinį raštą, kad atsakovas apmokės avarijos likvidavimo padarinius, tačiau sumų nurodyta nebuvo, su įkainiais atsakovas nesusipažino. Dangos atstatymo darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas daugiau nei 10 metų moka mokesčius ieškovei, todėl magistraliniame tinkle įvykusi avarija turėtų būti šalinama ieškovės sąskaita. Avarija įvyko vietoje iki uždaromosios armatūros, ši vieta laikytina bendro naudojimo vieta, nes yra magistraliniame vamzdyne ir atsakovas negali būti atsakingas už avarijos likvidavimo kaštus. Atsakovui neleista šalinti gedimo, nes tai ieškovės atsakomybė. Atjungta buvo visa atkarpa, taigi gedimas laikytinas įvykusiu magistralinėje linijoje. Garantinį raštą atsakovas buvo priverstas pasirašyti, nes kitaip gedimas nebūtų pašalintas. A. B. netinkamas atsakovas, nes gedimas įvyko toje vietoje, kuri nepatenka į atsakovo atsakomybės sritį. Magistralinių vamzdynų savininkė yra SB „AVIETYNAS“, kuri neatliko reikiamų įregistravimo veiksmų.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
3.1. Ginčo inžineriniai tinklai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. SB „AVIETYNAS“, kaip tinklo statytojas ir naudotojas, nesant registracijos, negalėjo kreiptis nei į ieškovę, nei į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl trasų išpirkimo ir nuomos ar kitokių santykių įteisinimo, todėl tinklų statybos ir priežiūros sutarčių su SB „AVIETYNAS“ nesudaryta. Atsakovas veikė kaip statytojas – pastatė lauko vandentiekio (ir nuotekų) inžinerinius tinklus ir prisijungė prie SB „AVIETYNAS“ magistralinių tinklų pagal UAB „VILNIAUS VANDENYS“ išduotas technines sąlygas. Nesant byloje nei pažymos, nei kitų įrodymų, kad atsakovas laikėsi projekto ir techninių sąlygų reikalavimų, negalima daryti išvados, kad lauko inžineriniai tinklai bei įvadas yra pastatyti tinkamai.
3.2. Avarija įvyko atsakovo statytame ir ieškovei nepriduotame objekte – įvade, todėl atsakovas yra atsakingas už jo pastatytame objekte kilusią avariją. Remonto darbai buvo atliekami vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, t. y. vamzdyne, kurio nuosavybės teisė neperduota kitam subjektui, kaip viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Vamzdynas, kuriame atsakovo prašymu buvo atliekami remonto darbai, skirtas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-02 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 692,88 Eur atliktų darbų išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 692,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 16,53 Eur pašto išlaidas.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas A. B. 2019-01-26 teikė prašymą atlikti vandentiekio remonto darbus. Prašyme nurodyta, kad atsakovas darbų apmokėjimą garantuoja, taipogi ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo. Prašymo sąlygose nurodyta, kad asmuo, pateikęs prašymą, susipažino su prašomų paslaugų/darbų įkainiais, jų taikymo tvarka bei paslaugų teikimo/ darbų atlikimo sąlygomis ir su jomis sutinka. Atsakovas, teikdamas prašymą, sutinka, kad pagal atliktus darbus/suteiktas paslaugas sudaromas aktas, pagal kurį išrašoma sąskaita ir už suteiktas paslaugas/atliktus darbus įsipareigoja sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Likusiose sąlygose numatyta, kad jei atliekant kasimo darbus išardoma gatvė, atsakovas įsipareigoja sumokėti už dangų atstatymą. Pažymėta, kad privačioje valdoje UAB „VILNIAUS VANDENYS“ dangų atstatymo darbų nevykdo. Paskutiniame punkte nustatyta, kad požeminių komunikacijų nurodymą privačioje valdoje atlieka klientas ir už komunikacijų sugadinimą vykdant darbus atsako klientas. Pateiktas 2019-02-18 UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atliktų darbų aktas Nr. 9, kuriame nurodyta paslaugų kaina – 1 692,88 Eur. Atsakovas akto nepasirašė.
4.2. Tarp šalių 2007-09-20 sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikinoji sutartis Nr. 2839, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti šalto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas, o atsakovas tinkamai ir laiku mokėti už sunaudotą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas. Sutarties 4 punkte numatyta, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ neatsako už sutrikusį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir nelikviduoja avarijų neperduotuose bendrovės nuosavybėn vandentiekio ir nuotekų tinkluose. Sutarties 5 punktu objekto savininkai A. B. ir Z. B. įsipareigojo iki 2008-09-18 priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo inžineriniai tinklai būtų registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo gyvenamajam namui vanduo tiekiamas prisijungus prie SB „AVIETYNAS“ magistralinių tinklų pagal ieškovės išduotas technines sąlygas. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad prisijungiant prie tinklų būtų laikytasi techninių sąlygų reikalavimų, kad įvadas pastatytas tinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad magistraliniai tinklai, kurių statytojas SB „AVIETYNAS“, būtų priduoti ieškovei ar perduoti į Savivaldybės balansą.
4.3. Apylinkės teismas nustatė, kad pateiktoje schemoje nurodyta vandentiekio avarijos vieta – prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas patvirtino, kad avarija įvyko toje vietoje, kur yra atsakovo prisijungimas prie magistralinių tinklų, t. y. įvade į atsakovo gyvenamąjį namą. Liudytoju apklaustas J. N. nurodė, kad dalyvavo likviduojant vandentiekio gedimus; liudytojas nubraižė schemą bei paaiškino, kad avarijos likvidavimo metu buvo atkasta linija prie įvado bei nustatyta, kad nulūžusi prijungimo dalis (pereinamoji jungtis) tarp balno ir sklendės, t. y. nulūžo detalė už sklendės, o ne prieš sklendę (nes uždarius sklendę tekėjimas nesustojo, todėl ir buvo uždaryta visa linija); nulūžusi įvado prijungimo dalis yra valdoma abonento. Apylinkės teismas nustatė, kad avarijos vieta nurodyta kitoje kelio pusėje, maždaug 10,5 m. nuo atsakovo gyvenamojo namo, kur įrengtas apskaitos prietaisas (skaitiklis). Nurodytoje avarijos vietoje yra atsakovo prisijungimas prie magistralinio tinklo. Aptartas aplinkybes patvirtina byloje pateikti techniniai dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovo gyvenamajam namui šaltas vanduo pajungtas į veikiantį tinklą balno Ø100x32 pagalba, įrengiant požeminę sklendę statinio atjungimui nuo vandentiekio magistralės, atsakovo gyvenamasis namas Ø32 vamzdžiais pajungtas į magistralinius Ø 100 vamzdžius balno pagalba atitinkamoje vietoje, atstumas nuo įvado iki skaitiklio – 10,5 m. Apylinkės teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad avarija įvyko įvade, o ne magistraliniame tinkle. Apylinkės teismas taip pat sutiko su ieškove, kad įvadas laikytinas pastato vandentiekio sudedamąja dalimi, kadangi taip nustatyta STR 2.07.01:2003 61 punkte. Vamzdynas, kuriame atsakovo prašymu buvo atliekami remonto darbai, skirtas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vandens tiekimui nuo tinklo, esančio gatvėje, iki atsakovo gyvenamojo namo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vandentiekio magistraliniai tinklai būtų perduoti ieškovės ar Savivaldybės nuosavybėn. Byloje nustačius aplinkybę, kad įvadas, kuriuo tiekiamas geriamas vanduo atsakovo namui, nėra ieškovės ar Savivaldybės balanse ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovui šių duomenų nepaneigus, darytina išvada, kad ties atsakovui priklausančio namo įvadu pasibaigia viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra ir atitinkamai prasideda vartotojui (atsakovui) priklausanti infrastruktūra.
4.4. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Apylinkės teismas nurodė, kad ginčo tinklo dalis nėra ieškovės balanse. Atsakovas yra įvado, kuriame įvyko avarija, savininkas ir naudotojas. Byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, tyčios ar didelio neatsargumo, todėl savininko kaltė preziumuojama. Atsakovas neginčijo patirtų remonto išlaidų dydžio, todėl ieškovės patirtos žalos suma (1 692,88 Eur), kurią patvirtina atliktų darbų aktas ir jos kilimo priežastis laikyta įrodyta. Apylinkės teismas sprendė, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės patirtą žalą (avarijos likvidavimo išlaidas) turi atlyginti atsakovas.
4.5. Atsakovo argumentai, kad darbai atlikti nekokybiškai, neparemti įrodymais. Atsakovas
2019-01-26 ieškovei pateikė prašymą atlikti vandentiekio remonto darbus. Prašyme nurodyta, kad atsakovas darbų apmokėjimą garantuoja, taipogi ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo; prašymo sąlygose nurodyta, kad asmuo, pateikęs prašymą, susipažino su prašomų paslaugų/darbų įkainiais, jų taikymo tvarka bei paslaugų teikimo/ darbų atlikimo sąlygomis ir su jomis sutinka. Taip pat atsakovas, teikdamas prašymą, sutinka, kad pagal atliktus darbus/suteiktas paslaugas sudaromas aktas pagal kurį išrašoma sąskaita ir už suteiktas paslaugas/atliktus darbus įsipareigoja sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Likusiose sąlygose numatyta, kad jei atliekant kasimo darbus išardoma gatvė, atsakovas įsipareigoja sumokėti už dangų atstatymą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad remonto išlaidų atsakovas neturėtų atlyginti, nes tiek ieškovė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Bylos nagrinėjimo dalykas neapima viešojo vandentiekio infrastruktūros perdavimo ar naudojimo tvarkos klausimo. Atsakovui manant, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar kiti asmenys neįgyvendino įstatymu jiems priskirtų pareigų, įrodinėdamas šią aplinkybę, gali kreiptis į juos, o nesusitarus, į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad dėl vandentiekio avarijos likvidavimo išlaidų yra atsakingas atsakovas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-02 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Liudytojas J. N. paliudijo, jog uždaromoji vandentiekio sistemos armatūra (sklendė) yra minėtoje skirstomojoje linijoje, šalia balno; lūžo įvorė, esanti balne (ne sklendėje). Aptartus liudytojo parodymus teismas nenuosekliai perrašė į sprendimą. Nesutiktina, jog magistralinio vamzdyno balne įvykusi avarija laikytina apelianto įvade įvykusia avarija. Geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskirumas yra akcentuojamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 straipsnio 12 dalyje, kurioje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskyrimas yra svarbus atribojant atsakomybę, kylančią valdant įrenginius, sudarančius šias infrastruktūras, ir kitais teisiniais aspektais. Atsakomybės prasme namo įvadas yra ta vieta, kurioje ribojasi vandens tiekėjui ir vartotojams (butų ir kitų patalpų savininkams) priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Iš esmės analogiškai įvado reikšmė yra atskleista ir Taisyklių 2 punkte, kuris nurodo, kad įvadas – pirma geriamojo vandens tiekimo vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį vandens tiekėjo eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą su abonento (vartotojo) pastato ar teritorijos vidaus geriamojo vandens naudojimo įrenginiais ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingomis komunikacijomis. Teismas nukrypo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir netinkamai identifikavo įvadą, kaip atsakomybės ribą. Kaip matyti iš suderinto inžinerinių tinklų plano 2006-07-05, namo įvadas yra plane pažymėta skirstomoji linija „L1“, kuri nuo magistralinio vamzdyno yra atskiriama uždaromąja armatūra (sklende). Pati avarija įvyko ne sklendėje, o magistralinio vamzdyno balne, lūžus čia esančiai įvorei, nuo kurios prasidėjo atšaka į minėtą sklendę. Nei balnas, esantis magistraliniame vamzdyne, nei balne buvusi įvorė negalėjo būti apelianto atsakomybės riboje. Atsakomybės nebuvimas lėmė ir tai, jog apeliantui neleista organizuoti vandentiekio avarijos padarinių šalinimo darbų – šiuos darbus atlikti ir padarinius šalinti galėjo tik ieškovė. Ieškovė, kaip vandens tiekėja, įvykus tokio pobūdžio avarijai, neskubėjo šalinti avarijos padarinių – avarija įvyko 2019-01-22 (žiemos metu), o avarijos padariniai nebuvo šalinami iki 2019-01-28 reikalaujant užpildyti ieškovės nustatytos formos prašymus ir deklaracijas.
5.2. Teismas nevertino apelianto argumentų dėl netinkamo atsakovo. Atsakovui išduotose techninėse sąlygose 2006-05-03 Nr. 06/535 nurodyta, jog SB „AVIETYNAS“ buvo išduotos sąlygos, kurių Nr. 05/156 bei į kurias atsižvelgta išduodant technines sąlygas ir atsakovui. Prisijungti prie magistralinio vamzdyno SB „AVIETYNAS“ išdavė leidimą 2006-04-20. Inžinerinių tinklų planas 2006-07-05 suderintas taip pat ir su SB „AVIETYNAS“. Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2.1 papunktyje buvo nustatyta, jog abonentas, norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus, turi gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. SB „AVIETYNAS“ yra magistralinio vamzdyno savininkė. Teismas be pagrindo nevertino, jog būtent SB „AVIETYNAS“, kaip magistralinių tinklų savininkė, yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, todėl apeliantas nėra tinkamas atsakovas.
5.3. Teismas vertino, jog trišalė sutartis dėl tinklų statybos tarp objekto statytojo SB „AVIETYNAS“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir viešojo vandens tiekėjo nesudaryta, kadangi prisijungimo techninės sąlygos bendrijai buvo išduotos anksčiau nei buvo priimtas ir įsigaliojo teisės aktas, numatantis privalomą trišalės sutarties sudarymą. Viešosios paslaugos (geriamojo vandens tiekimo) teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą šios paslaugos teikimą. Viešasis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus savo išimtinei pareigai vykdyti. Teismas nevertino aptartų aplinkybių, o ieškovė patvirtino, jog apeliantas savo tinklų negalės priduoti ieškovei, kol SB „AVIETYNAS“ nepriduos ginčo magistralinių tinklų, t. y. ieškovės pasyvumas nulėmė ginčą. Vandentiekio ar nuotekų tinklo prijungimo techninių sąlygų išdavimas vertintinas kaip įrodymas, kad infrastruktūros savininkas išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros bei atitinkamą vandens tiekėjo sutikimą. Teismas turi tirti, ar tiekėjas su abonentu susitarė dėl infrastuktūros naudojimo tvarkos ir koks to susitarimo turinys. Nesant įstatyme įtvirtintų prezumpcijų dėl geriamojo vandens infrastruktūros naudojimo tvarkos, dėl šios aplinkybės turi būti sprendžiama pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Teismui nenustačius šalių susitarimo fakto ar turinio, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kt. civilinių santykių reguliavimo principais. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog ieškovė vandenį tiekia nuo 2006 m., apeliantas moka ieškovei mokesčius už tinklų priežiūrą ir remontą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pasyvumą nuo 2006 m., ieškovės išimtinių pareigų vykdymo atžvilgiu ir nepagrįstai sprendė, jog magistraliniame vamzdyne esančio balno remontas yra apelianto, kaip vartotojo, atsakomybė.
6. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
6.1. Ieškovė nėra atsakinga nei už atsakovo gyvenamąjį namą aprūpinančio vandentiekio įvado, nei už (duomenys neskelbtini) esančio magistralinio tinklo, kuris nuosavybės teise valdomas SB ,,AVIETYNAS“, eksploataciją, priežiūrą ir remontą. Vadovaujantis STR 2.07.01:2003 61 punktu, pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais. Iš teisės normos turinio matyti, jog neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama infrastruktūra yra įregistruota pastato savininko arba bendraturčių vardu, teisės aktų prasme vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai priklauso bendriesiems pastato inžineriniams tinklams, o jų priežiūros ir remonto pareiga tenka savininkui (bendraturčiams).
6.2. Vandentiekio įvadas priskirtinas pastato vandentiekiui ir jo remonto pareiga tenka šiuo atveju individualaus namo savininkui. Apeliantas, teigdamas apie tariamą nukrypimą nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, nenurodo, kokiai konkrečiai praktikai prieštarauja priimtas sprendimas. Cituojamoje kasacinio teismo išvadoje tik nurodoma apie atsakomybės ribų svarbą bei netiesiogiai patvirtina ieškovės teiginius dėl įvado, kaip atsakomybės ribos. Apeliantas nepateikė kitokių techninio pobūdžio įrodymų ar paaiškinimų bei iš esmės neginčijo liudytojo parodymų.
6.3. Liudytojas paaiškino, kad atvykus į vietą pagal iškvietimą nustatyta, jog vyksta nutekėjimas iš po žemių; uždarius „priežiūros sklendukę“ ir tokiu būdu uždarius vandens tiekimą apelianto namui, nutekėjimas nesustabdytas, dėl ko liudytojas, kaip darbų vadovas, padarė prielaidą, jog avarija įvyko ne magistraliniame tinkle, o pastato įvade. Toliau liudytojas paaiškina, jog atlikus kasimo darbus, nustatyta, jog įvyko tarp minėtos sklendės ir balno esančios detalės, kurią liudytojas pavadino pereinamąja jungtimi, lūžis ir, atitinkamai, atsirado vandens pratekėjimas; liudytojas taip pat akcentuoja, jog jeigu gedimas įvyksta už sklendės esančioje įvado dalyje, vandens tiekimas gatvėje esančiu magistraliniu vandentiekiu nenutrūksta. Tuo atveju, jeigu avarija įvyksta magistraliniame tinkle, vandens tiekimas nutraukiamas visiems už avaringo ruožo esantiems vartotojams, kadangi įvykus avarijai bet kuriame iš prie magistralinio tinklo prijungtų įvadų, pakanka sklendės pagalba uždaryti tiekimą konkrečiam įvadui, nenutraukiant vandens tiekimo visiems be išimties vartotojams. Kitaip tariant, jeigu avariją lemia už įvado sklendės atsiradęs gedimas arba defektas, tai neturi įtakos magistralinio tinklo tinkamam funkcionavimui. Tai, kad avarija buvo įvykusi būtent apelianto įvade, be kita ko, patvirtina ir duomenų apie vandens tiekimo sutrikimus kitiems (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namams nebuvimas.
6.4. 2006-07-05 inžinerinių tinklų plane vandentiekio įvadas į apelianto gyvenamąjį namą žymimas ,,V1“ (nors apeliantas nurodo „L1“, toks žymėjimas plane apskritai neegzistuoja). Šalia įvado yra padaryti prierašai ,,Balnas“ ir „Požeminė sklendė“. Analizuojant aptariamą planą pastebėtina, jog požeminė sklendė, skirta įvado atjungimui, yra artimiausias magistraliniam tinklui taškas, o balnas ir, atitinkamai, pereinamoji jungtis, kurios lūžis sukėlė vandentiekio avariją yra už sklendės. Žodinis schemos atvaizdavimas toks: magistralinis tinklas – požeminė sklendė – pereinamoji jungtis – balnas, kas atitinka liudytojo parodymus bei paneigia apelianto teiginius, jog balnas yra magistralinio vamzdyno, už kurio eksploataciją ir priežiūrą yra atsakingas SB „AVIETYNAS“, dalis. Avarijos vieta yra apelianto vandentiekio įvade.
6.5. Apeliacinio skundo 23–30 punktuose išdėstyti argumentai neturi ryšio su nagrinėjama byla. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas, kiti bendrijos nariai ar SB „AVIETYNAS“ būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekiant perduoti tinklus ieškovei arba Vilniaus miesto savivaldybei. Nors SB ,,AVIETYNAS“ yra faktinis magistralinio vamzdyno savininkas ir, ieškovės žiniomis, yra veikiantis ūkio subjektas, renkantis įmokas iš bendrijos narių, viso proceso metu SB „AVIETYNAS“ buvo pasyvi.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021-02-02 sprendimo (el. b. t. 3, b. l. 34–45), kuriuo buvo tenkintas ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ reikalavimas dėl 1 692,88 Eur vandentiekio remonto išlaidų priteisimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių bei taikytino teisinio reguliavimo
10. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – S. B. „AVIETYNAS“, (duomenys neskelbtini) k., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. B. ir Z. B.
11. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2006-05-03 A. V. S. išdavė technines sąlygas (toliau – Technines sąlygos) geriamojo vandens tiekimui, kuriose nurodyta, jog užsakovė (objekto adresas – SB „AVIETYNAS“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) privalo prijungti nuo statomų sodų bendrijos vandentiekio tinklų, gavus SB „AVIETYNAS“ sutikimą (el. b. t. 1, b. l. 82). Byloje taip pat yra UAB „Idea Urbana“ vandentiekio ir nuotekų lauko tinklų Techninis 2006 m. birželio mėn. projektas (toliau – Techninis projektas) (el. b. t. 1, b. l. 83–90). Jo aiškinamajame rašte nurodyta, jog gyvenamam namui pagal UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2006-05-03 išduotas technines sąlygas geriamas vanduo bus tiekiamas iš SB „AVIETYNAS“ statomų vandentiekio tinklų; projektuojamam pastatui šaltas vanduo jungiamas nuo statomo vandentiekio tinklo Ø100; prisijungimas į veikiantį tinklą balno Ø100x32 pagalba, įrengiant požeminę sklendę statinio atjungimui nuo vandentiekio magistralės.
12. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, jog įrengė vandentiekio įvadą į nutiestus vandentiekio tinklus (žr. atsiliepimo 28 punktą; tripliko 5 punktą) (el. b. t. 1, b. l. 36–46, 93–97). Tą pagrindžia į bylą pateiktas 2006-07-05 su ieškove suderintas inžinierinių tinklų planas (toliau – Planas) (el. b. t. 1, b. l. 60). Ieškovė su atsakovu 2007-09-20 sudarė Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikiną sutartį (toliau – Laikina sutartis), pagal kurią objekte, esančiame S. B. „AVIETYNAS“, sklypo Nr. 103, statybos reikmėms naudojamas vanduo iš miesto vandentiekio tinklų įrengus techninėse sąlygose ir projekte numatytą vandentiekio įvadą. Laikinos sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog objekto savininkai įsipareigoja iki 2008-09-18 priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį.
13. Apylinkės teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, jog 2019-01-22 įvyko vandentiekio avarija. Vandentiekio avarija įvyko ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o kitoje kelio pusėje, maždaug 10,5 m. nuo atsakovo gyvenamojo namo (žr. schemą) (el. b. t. 1, b. l. 37, 59, 76):
14. Atsakovas 2019-01-26 UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pateikė prašymą atlikti vandentiekio remonto darbus ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo, už kurių atlikimą apmokėjimą garantavo (el. b. t. 1, b. l. 27). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad vandentiekio avarijos darbai buvo likviduojami iki 2019-01-28 (apeliacinio skundo 14 punktas) (el. b. t. 3, b. l. 56–61). Ieškovė atsakovui pateikė Atliktų darbų 2019-02-18 aktą, kuriame nurodyta, kad už avarijos likvidavimo darbus iš viso mokėtina 1 692,88 Eur (el. b. t. 1, b. l. 25–26). Atsakovas vandentiekio avarijos likvidavimo darbus atsisako apmokėti, t. y. ginčija 1 692,88 Eur piniginę prievolę, kildinamą iš 2019-01-26 susitarimo (įsipareigojimo).
15. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog bylai išnagrinėti reikšmingas laikotarpis yra 2019-01-22 – 2019-01-28. Dėl šios priežasties byloje taikytinas tas teisinis reguliavimas, kuris galiojo paminėtu laikotarpiu.
Dėl vandentiekio priežiūros atsakomybės ribų
16. Atsakovas A. B. (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog magistralinio vamzdyno balne įvykusi avarija laikytina apelianto įvade įvykusia avarija.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas Ø32 vamzdžiais (žymėjimas plane – V1) pajungtas į magistralinius Ø100 vamzdžius (žymėjimas plane – V) balno pagalba žemiau pažymėtoje vietoje (prisijungimo prie magistralinių tinklų vieta pažymėta mėlyna spalva): (el. b. t. 1, b. l. 60, 75):
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskyrimas yra svarbus atribojant atsakomybę, kylančią valdant įrenginius, sudarančius šias infrastruktūras, ir kitais teisiniais aspektais; aptariamos infrastruktūros teisine prasme yra atskiros ir nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, nutarties 30 punktas). Šiai bylai aktualūs tik bendrojo pobūdžio teisiniai išaiškinimai, susiję su GVNTĮ taikymu. Taip yra todėl, kad kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-364-684/2018 ratio decidendi (liet. argumentai (motyvai), kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis: kasacinis teismas analizavo faktinę situaciją, susijusią su vandens naudojimo įrenginių savavališku prijungimu daugiabučiame name prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros teisinius padarinius; šioje byloje analizuojama situacija, susijusi su vandentiekio tinklų avarijos, įvykusios ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, padarinių šalinimo išlaidų atlyginimu.
19. Vandentiekis – inžinierinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams (Geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (GVĮ 2 straipsnio 23 dalis). Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (GVĮ 2 straipsnio 26 dalis).
20. GVNTĮ 3 straipsnio 14 dalyje (redakcija, aktuali ginčui) nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, GVNTĮ 3 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad viena iš vandens tiekimo ir vartojimo ribų – naudojamo turto riba, kuri gali būti susieta su statinio įvadu.
21. Kadangi bylos duomenimis, vandentiekio avarija įvyko balne (atsakovo teigimu) arba tarp balno ir sklendės (liudytojo teigimu), todėl aktuali balno sąvoka. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – STR 2.07.01:2003) 11.5 papunktyje nurodyta, kad balnas – įtaisas įvadui prijungti prie skirstomosios lauko vandentiekio linijos. Techniniame projekte nurodyta, kad atsakovas turi įrengti balną vandentiekio prijungimui (el. b. t. 1, b. l. 90). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog balnas buvo įrengtas ne atsakovo, o kito asmens, todėl tokia aplinkybė reiškia, kad vamzdyno atkarpa (įvadas), kuriame balnu jungiamasi prie skirstomosios vandentiekio linijos yra atsakovo turtas, už kurio priežiūrą atsakovas ir yra atsakingas (GVNTĮ 6 straipsnio 6 punktas, 22 straipsnio 7 dalis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (aktuali redakcija) (toliau – Taisyklės) 11 ir 38.1 papunktis).
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojas J. N. paliudijo, jog uždaromoji vandentiekio sistemos armatūra (sklendė) yra minėtoje skirstomojoje linijoje, šalia balno; lūžo įvorė, esanti balne (ne sklendėje). Apelianto teigimu, liudytojo parodymus teismas nenuosekliai perrašė į sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs liudytojo J. N. parodymus, duotus teismo posėdžio, vykusio 2020-11-26 metu (el. b. t. 3, b. l. 1–2) (garso įrašo takelio 00:11:40 min. – 00:32:20 min.) nustatė, kad liudytojas parodė tokius teiginius: liudytojas dirba „UAB „VILNIAUS VANDENYS“ avarijų likvidavimo skyriuje, pamainos vadovu; dirbo pagal garantinį raštą, kuriuo užsakovas įsipareigojo apmokėti remonto darbus; įvadas priklauso užsakovui, o bendrojo naudojimo linija priklauso, greičiausiai, sodininkų bendrijai; nutekėjimas buvo iš po žemių, todėl buvo uždaromas vanduo; abonentui, kurio yra pajungimas nuo šitos linijos, uždarius priežiūros sklendę (įvardijo terminu „sklendukė“), vandens tekėjimas nenustojo; tada buvo uždaromas tarpas vandens, kuriame dar liko vienas ar du abonentai; kol nebuvo atlikti kasimo darbai, atsakyti ar avarija įvyko linijoje, ar įvade, negalima; buvo atkasta vandentiekio linija, prie įvado, kur stovėjo požeminė sklendė; ant polietileno vamzdžio yra dedamas balnas su priežiūros sklende tam, kad reikalui esant, būtų galima uždaryti abonentą, neatjungiant visos gatvės; kadangi uždarius sklendę, vandens tekėjimas nenustojo, todėl avarijos vieta yra ne už sklendės, o prieš sklendę – tarp balno ir sklendės nulūžęs prijungimas; atskaitomybės riba – pajungimo taškas; sugedo pereinamoji jungtis. Perklausius Jono Nemanio liudijimą nenustatyta, kad apylinkės teismas liudytojo parodymus perrašė nenuosekliai. Tai, kad apylinkės teismas koncentruotai, o ne pažodžiui, nurodė liudytojo parodymų esmę, nereiškia, kad parodymai nenuoseklūs ar prieštaringi.
24. Apelianto teigimu, teismas nukrypo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir netinkamai identifikavo įvadą, kaip atsakomybės ribą. Apelianto manymu, vandentiekio avarija įvyko ne sklendėje, o magistralinio vamzdyno balne, lūžus čia esančiai įvorei, nuo kurios prasidėjo atšaka į sklendę. Nei balnas, esantis magistraliniame vamzdyne, nei balne buvusi įvorė negalėjo būti apelianto atsakomybės riboje. Apeliacinės instancijos teismas su aptartu teiginiu nesutinka. Liudytojas 2020-11-26 teismo posėdžio metu nubraižė avarijos schemą (žr. el. b. priedo 32 lapą):
25. Analizuojant aptartą schemą su kitomis byloje esančiomis schemomis, matyti, jog vandentiekio avarija įvyko vamzdyne „V1“, kurį prie magistralinio vamzdyno (planuose pažymėtas „V“) prijungė atsakovas, o tiksli avarijos vieta – tarp balno ir sklendės (nulūžusi pereinamoji jungtis) (žr. el. b. t. 1, b. l. 48). Tai reiškia, kad gedimo (vandentiekio avarijos) vieta yra vamzdyno atkarpoje (įvade), kuris priklauso atsakovui.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
26. Atsakovas nurodė, kad teismas nevertino jo argumentų dėl netinkamo atsakovo. SB „AVIETYNAS“ yra magistralinių tinklų savininkė, todėl yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.
27. Viena vertus, apylinkės teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, jog ieškovė, kaip ir atsakovas, nėra magistralinio vamzdyno, pažymėto schemose „V“, savininkė. Kita vertus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nustatė, jog vandentiekio avarija įvyko ne magistraliniame vamzdyne, o įvade (schemoje pažymėta „V1“), t. y. vamzdyno atkarpoje („V1“), kuri buvo prijungta prie magistralinio vamzdyno („V“) atsakovo lėšomis ir inciatyva. Tai reiškia, jog aptariamu atveju analizė, ar ieškovė, ar SB „AVIETYNAS“, ar kitas asmuo buvo magistralinio vamzdyno savininkas neaktuali, kadangi vandentiekio avarija įvyko toje vamzdyno atkarpoje, už kurios priežiūrą atsakingas atsakovas. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad įvadą (vamzdyno atkarpą) būtų teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs („pridavęs). Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 4.1 papunktyje nurodyta, jog vandentiekio įvadai gali pereiti iš abonento į tiekėjo nuosavybę abipusiu susitarimu, surašant aktą arba sutartį, nurodant jų vertę. Iš esmės objekto pridavimą numatė ir Laikinosios sutarties 5 punktas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Laikinąją sutartį įvadas (vamzdyno atkarpa „V1“) būtų perduotas vandens tiekėjui. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas už savo lėšas įrengtą įvadą (vamzdyno atkarpą „V1“) teisės aktų nustatyta tvarka būtų perdavęs valdyti kitiems asmenims (bet jau tą „V1“ vamzdyno atkarpos (įvado) dalį, kuri nutiesta ne po atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, o po viešuoju keliu). Ir nors atsakovas kritikuoja ieškovę ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, SB „AVIETYNAS“, tačiau nepateikė teismui duomenų apie tai, jog tokios situacijos atsakovas netoleravo ir ėmėsi aktyvių veiksmų, jog vamzdyno atkarpa (įvadas) „V1“ būtų perduotas teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovė arba trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SB „AVIETYNAS“ būtų atsisakęs perimti atitinkamas vamzdyno atkarpas savo atsakomybėn.
28. Ieškovė materialiuosius reikalavimus kildino iš atsakovo 2019-01-26 UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pateikto prašymo atlikti vandentiekio remonto darbus ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo, už kurių atlikimą atsakovas įsipareigojo apmokėti. Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovės piniginė prievolė kildinama iš sutarties (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Aptartas susitarimas nenuginčytas, šioje byloje ginčijamas taip pat nebuvo. Atsakovas nurodė, jog aptartą 2019-01-26 prašymą (įsipareigojimą) buvo priverstas pasirašyti, kadangi vandentiekio avarijos likvidavimo darbus gali atlikti tik ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo priverstas pasirašyti 2019-01-26 prašymą (įsipareigojimą). Atsakovas teismui neteikė įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsis į kitus subjektus (pvz., trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, SB „AVIETYNAS“) dėl vandentiekio avarijos likvidavimo, o šie avarijos padarinius būtų atsisakę likviduoti. Atsakovas taip pat neginčijo pateiktos apmokėti sumos dydžio (atliktų darbų aktuose nurodytų paslaugų bei darbų apimties bei kainų).
Dėl viešojo vandens tiekėjo pareigų
29. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia ir viešojo vandens tiekėjo pareigų klausimą, susijusį su trišalės sutarties tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sudarymu pagal GVTNTĮ.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš tiesų GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.
31. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad kokiam nors subjektui delsiant įvykdyti GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas, dėl vandens tiekimo infrastruktūros perdavimo galima kreiptis į teismą. Visgi, atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog būtų iniciavęs klausimą dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatytų pareigų vykdymo. Vien tai, kad atsakovas, atsitikus vandentiekio avarijai, už kurios likvidavimo darbus nebesutinka atsiskaityti, kelia abejones dėl atitinkamų subjektų pareigų, numatytų GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje, (ne)įgyvendinimo aptariamu atveju nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės neturi. Atsakovas neįrodė, jog avarijos metu vamzdyno atkarpa (įvadas) nebūtų buvusi jo nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pats buitinis vandens vartotojas turi būti suinteresuotas tinkamu vandens tiekimo infrastruktūros perdavimu bei sutarčių su viešaisiais vandens tiekėjais sudarymu. Juolab, kad atsakovui tokia pareiga (tinkamai priduoti objektą) buvo ir pagal Laikinąją sutartį. Kita vertus, byloje sprendžiamas klausimas tik dėl piniginės prievolės, už faktiškai atliktus vandentiekio avarijos likvidavimo darbus, priteisimo.
32. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., tai, kad atsakovas moka mokesčius už tiekiamą geriamąjį vandenį, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SB „AVIETYNAS“ pasyvumą, negalėjimą perduoti atsakovui priklausančių vandentiekio tinklų) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Atsakovas naudojosi savo paties įrengta vamzdyno atkarpa (įvadu) („V1“) per kurį buvo prisijungęs prie magistralinio vamzdyno tam, kad būtų tiekiamas atsakovui vanduo. Atsakovas, net ir turėdamas pareigą pagal Laikinąją sutartį teisiškai įforminti vamzdyno atkarpos (įvado) statybą to nepadarė, tačiau geriamojo vandens tiekimo paslaugomis naudojosi. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo netinkina pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo atsakovas pripažįstamas turintis pareigą remontuoti (prižiūrėti) atsakovui priklausančią vamzdyno atkarpą (įvadą) nereiškia, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
35. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas