Civilinė byla Nr. e2A-308-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00842-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EEC SERVICE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EEC SERVICE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EEC SERVICE“ ir UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ (toliau kartu – ir ieškovės) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – ir atsakovė) kiekvienos ieškovės naudai priteisti po 10 000 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.
2. Ieškovės nurodė, kad
2020 m. rugpjūčio 21 d. su atsakove sudarė technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, ikiprekybinio pirkimo sutartis Nr. 10 ir 11 (toliau – ir sutartys). Ieškovės įvykdė savo įsipareigojimus – profesionaliai, apdairiai, rūpestingai, vadovaudamosi sutarčių nuostatomis ir teisės aktų reikalavimais, sukūrė ikiprekybinio pirkimo rezultatą (technologinės sistemos (jausmomačio) koncepcijas), užtikrino, kad pirkimo rezultatas atitiktų sutarčių priede „Techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus ir perdavė pirkimo rezultatą atsakovei. Atsakovė per sutartyse numatytą terminą (30 kalendorinių dienų) nepasirašė priėmimo–perdavimo akto. Ieškovėms pateikus pretenziją ir raštu pareikalavus pasirašyti pirmojo etapo ikiprekybinio pirkimo rezultatų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovė informavo, kad ji nutraukė pirkimą, netekusi finansavimo. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis. Su Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) buvo sudaryta sutartis dėl projekto finansavimo, tačiau ji buvo nutraukta. Ieškovėms yra pateiktos apmokėti sąskaitos, kurių bendra suma – 20 000 Eur (po 10 000 Eur kiekvienai ieškovei). Sąskaitas pateikė asmenys, prisidėję prie galutinio produkto sukūrimo ir ieškovės šias sąskaitas privalo apmokėti, t. y. atsakovės nesąžiningais veiksmais ieškovėms yra padaryta tiesioginė ir reali žala. Sutartyse numatyta, kad atsakovės turtinė atsakomybė negali būti didesnė nei 10 000 Eur kiekvienam dalyviui, todėl ieškinys reiškiamas būtent dėl tokios sumos nuostolių atlyginimo, neskaičiuojant darbo laiko, kurį sugaišo ieškovių darbuotojai, rengdami technologinės sistemos (jausmomačio) koncepcijas.
3. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nedelsdama pranešė ieškovėms apie priežastį, dėl kurios nebegali įvykdyti sutarčių, t. y. jog neteko pagrindinio pirkimo finansavimo šaltinio, nes LVPA nutraukė projekto finansavimo sutartį. Be to, prieš tai atsakovė, siekdama išsaugoti sutartis, dėjo maksimalias pastangas tam, kad finansavimas būtų tęsiamas, t. y. prašė, jog LVPA sustabdytų sprendimą nutraukti finansavimo sutartį, bandė jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ministerija) tęsti finansavimą ir t. t. Tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių sutarčių vykdymo nepavyko atkurti. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad paslaugų pirkimas yra finansuojamas būtent Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis, todėl su LVPA buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų pagal pirkimo sąlygas finansavimo. LVPA nusprendus vienašališkai nutraukti finansavimo sutartį su atsakove, atsakovė neteko finansavimo, kurio pagrindu galėjo pirkti paslaugas pagal pirkimo sąlygas, todėl tolesnį sutarčių vykdymą pagrįstai sustabdė – atsakovei neturint galimybių pirkti paslaugas, ieškovių pateikti priėmimo–perdavimo aktai nebuvo pasirašyti ir sąskaitos už paslaugas nebuvo priimtos ir apmokėtos. Tiekėjai, dalyvavę pirkime ir susipažinę su pirkimo sąlygomis, suprato arba turėjo suprasti bei prisiėmė riziką, kad, atsakovei netekus finansavimo, pirkimas ir jo pagrindu sudarytos sutartys negalės būti vykdomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovės naudai priteisė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos ieškovės – po 3 000 Eur.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą, gavusi patvirtinimą ir sprendimą dėl projekto finansavimo, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ministras) 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 4-624 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, LVPA sprendimu buvo paskirtas finansavimas atsakovės projektui įgyvendinti. Atsakovė ir LVPA 2019 m. lapkričio 25 d. pasirašė projekto finansavimo sutartį.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi 2020 m. balandžio 24 d. raštą apie pradėtą tyrimą dėl projekto išlaidų tinkamumo vertinimo, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į LVPA bei ministeriją paaiškinimų apie tyrimą ir jo galimas pasekmes, tačiau jokio atsakymo negavo. Kadangi raštu buvo nurodyta, kad yra tik pradėtas tyrimas, o teisės aktai, kuriais buvo paskirtas projekto finansavimas, ir finansavimo sutartis galiojo, dėl jų galiojimo nebuvo išreikšta jokių abejonių, tai atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti viešojo pirkimo ir nesudaryti sutarčių su ieškovėmis.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, gavusi LVPA 2021 m. sausio 22 d. raštą apie sprendimą inicijuoti projekto finansavimo sutarties nutraukimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsaugoti projekto finansavimo sutartį, o gavusi LVPA direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymą dėl sprendimo nutraukti finansavimo sutartį ginčijo jį teisine tvarka. Kadangi galutinis sprendimas dėl finansavimo sutarties nutraukimo įsigaliojo po to, kai atsakovei nepavyko jo nuginčyti, atsakovė apie projekto finansavimo nutraukimą viešajame pirkime dalyvavusius tiekėjus, tarp jų – ir ieškoves, tinkamai informavo 2021 m. balandžio 27 d., t. y. tada, kai galutinai paaiškėjo, jog projektas nebus finansuojamas. Iki tol nebuvo pagrindo stabdyti ar nutraukti sutartis su tiekėjais, nes nebuvo aiškus galutinis sprendimas dėl finansavimo. Teismo vertinimu, atsakovė viešojo pirkimo metu elgėsi apdairiai ir rūpestingai bei savo įsipareigojimų ieškovėms nepažeidė.
8. Teismas nurodė, kad apie tai, jog pirkimas yra sąlyginis, t. y. priklauso nuo finansavimo, ieškovėms turėjo būti žinoma dar iki dalyvavimo pirkime, nes tai buvo numatyta pirkimo sąlygose. Tiekėjai, dalyvavę pirkime ir neabejotinai susipažinę su pirkimo sąlygomis, suprato (turėjo suprasti) bei prisiėmė su šia sąlyga susijusią riziką, kad, netekus finansavimo, pirkimas ir jo pagrindu sudarytos sutartys negalės būti vykdomi.
9. Teismas pažymėjo, kad projekto finansavimas priklausė nuo kitų valstybės institucijų – ministerijos ir LVPA – sprendimų. Dėl to atsakovė negali būti atsakinga už kitų institucijų sprendimus, nulėmusius finansavimo netekimą. Pirkimo finansavimas, kurio pagrindu atsakovė sudarė sutartis su ieškovėmis ir iš kurio turėjo šias sutartis vykdyti, buvo nutrauktas LVPA direktoriaus sprendimu, priimtu remiantis ir ministerijos prašymu. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad šios aplinkybės atsakovės atžvilgiu atitinka šalių sutartyse sulygtą nenugalimos jėgos aplinkybės sąvoką, dėl to atsakovė, tik vykdžiusi valstybės projekto įgyvendinimą kuravusios ministerijos sprendimus, turi būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutartyse numatytų įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
10. Teismas taip pat nurodė, kad projekto reikalingumas buvo viešai aptariamas žiniasklaidoje jau 2020 m. balandžio mėnesį, politikai kėlė klausimus dėl tokio projekto finansavimo ir pirkimo procedūrų nutraukimo. Ieškovės yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip profesionalai savo srityje ir ne pirmą kartą dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, todėl, teismo vertinimu, galėjo ir turėjo žinoti visą informaciją apie vykdomą pirkimą, kuriame dalyvauja. Be to, labiau tikėtina, kad vyko nuolatinė šalių komunikacija dėl sutarčių vykdymo ir ieškovės buvo tinkamai informuojamos apie projekto eigą. Ieškovių poziciją, kad jos nesidomėjo projekto eiga ir po sutarties sudarymo iš viso nebendravo su atsakove, teismas įvertino kritiškai, atkreipdamas dėmesį į sutarčių sąlygą, jog, nutraukus finansavimą, sutartys nebus vykdomos.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė niekada jokia forma nepriėmė ieškovių paslaugų rezultato sutartyse nustatyta tvarka, dėl to pagal sutarčių 6 punktą paslaugos nelaikomos suteiktomis ir ieškovės neįgyja teisės gauti atlyginimą. Be to, net tuo atveju, jeigu atsakovė būtų priėmusi paslaugas sutartyse nustatyta tvarka arba būtų nustatytas kitoks pagrindas paslaugų priėmimą laikyti įvykusiu, tai nekeistų atsakovės pozicijos dėl negalėjimo toliau vykdyti sutarčių, LVPA nutraukus finansavimą.
12. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusios kokių nors realių išlaidų, susijusių su sutarčių vykdymu. Vien trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos faktūros ir galbūt reiškiami kreditoriniai reikalavimai, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovių išlaidų. Be to, ieškovės neįrodė, kad tinkamai įvykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus. Byloje nėra patikimų duomenų, kurie pagrįstų, kad sąskaitos faktūros yra realiai galiojančios, arba kad mokėtinos sumos nėra (ir nebus) nurašytos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai sureikšmino ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktą, kuriame numatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi koordinuojančiosios organizacijos rašytinį pritarimą, bet kuriuo metu turi teisę nutraukti ikiprekybinio pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas.
13.2. Pagal ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktą inicijuoti ikiprekybinio pirkimo procedūros nutraukimą dėl atsiradusių aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas, gali tik pati atsakovė. Šiuo atveju ikiprekybinio pirkimo procedūros nutraukimą inicijavo ne atsakovė, o LVPA, kurios direktorius 2021 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą nutraukti finansavimo sutartį su atsakove. Tačiau tai nereiškia, kad buvo eliminuota atsakovės pareiga atsiskaityti pagal sutartinius įsipareigojimus su ieškovėmis.
13.3. Atsakovės iniciatyva pasiūlyto sutarties projekto dieną jai buvo žinoma, kad yra sustabdytas išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti. Aplinkybė, kad, nepaisydama to, atsakovė prisiėmė įsipareigojimus pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytas sutartis, patvirtina, jog būtent atsakovei tenka rizika atsiskaityti su ieškovėmis iš asmeninių lėšų tuo atveju, jeigu galutinis koordinuojančių institucijų sprendimas dėl projektų lėšų skyrimo iš kitų šaltinių būtų nepalankus atsakovei.
13.4. Teismo išvada, kad dėl ikiprekybinio pirkimų sąlygų projekto 50 punkto visas sandoris yra sąlyginis su esmine sąlyga, jog, netekus finansavimo, pirkimas ir jo pagrindu sudarytos sutartys nebegalės būti vykdomos, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.66 straipsnio 3 daliai, nes atsakovė prisiimtų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas jai buvo žinomas.
13.5. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju sutarčių projektą parengė ir ieškovėms pasiūlė būtent atsakovė, todėl ji negali gintis abstrakčiais argumentais, kad nežinojo apie sustabdytą finansavimą iš trečiųjų asmenų lėšų šaltinių.
13.6. Sutarčių sąlygos turėtų būti aiškinamos taip, kad tikroji atsakovės valia sutarties sudarymo metu buvo sudaryti sandorį, nepaisant to, jog finansavimo klausimas yra sustabdytas ir sprendžiama apie visišką jo nutraukimą.
13.7. Teismas sprendime tų pačių faktinių aplinkybių visumą nepagrįstai vertino ir kaip sąlyginio sandorio egzistavimą, ir kaip nenugalimos jėgos sąlygų buvimą. Pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes atsakovės atleidimo nuo atsakomybės klausimas dėl nenugalimos jėgos negalėjo būti net svarstytinas.
13.8. Ieškovės, vykdydamos sutartis, sukūrė produktą (technologinės sistemos (jausmomačio) koncepcijas) ir jį tinkamai pateikė atsakovei: ieškovė UAB EEC SERVICE – 2020 m. gruodžio 15 d., o ieškovė UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ – 2021 m. sausio 15 d. LVPA sprendimas dėl projekto finansavimo ir finansavimo sutarties su atsakove nutraukimo buvo priimtas tik 2021 m. vasario 25 d. Atsakovė negali remtis atleidimo nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos institutu pagal aplinkybes, kurios atsirado vėliau nei prievolė atsiskaityti su ieškovėmis.
13.9. Sutarčių pasirašymo metu atsakovė galėjo ir kontroliuoti, ir numatyti aplinkybes, kuriomis prisidengdama siekia išvengti atsakomybės.
13.10. Atsakovei apie nutrauktą finansavimą buvo žinoma 2021 m. vasario 25 d., tačiau ji tik 2021 m. balandžio 25 d. pateikė ieškovėms pranešimą Nr. SR-48 apie tai, kad ieškovių darbai ir apmokėti pateiktos sąskaitos nebus priimami.
13.11. Atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta iki 3 000 Eur. Byla nėra itin sudėtinga ir nereikalauja maksimalių išlaidų jai pasirengti. Atsakovės pateiktose sąskaitose nedetalizuota, kokiems konkretiems veiksmams ir darbams buvo skirta 20 valandų, rengiant atsiliepimą, ir dar 20 valandų, rengiant tripliką.
14. Atsakovė atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Projekto finansavimas buvo skirtas ir finansavimo sutartis pasirašyta vykdant ministro 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 4-624. Finansavimo sutartis dėl nustatyto pažeidimo buvo nutraukta LVPA direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. R1-027, tačiau projektui skirtas finansavimas panaikintas ministro 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 4-172. Šios aplinkybės pirkime dalyvavusiems tiekėjams, tarp jų – ir ieškovėms, buvo žinomos. Nepaisydamos to, ieškovės pareiškė reikalavimus ne ministerijai, o atsakovei, kuri veikė (organizavo pirkimus ir sudarė sutartis), vykdydama ministerijos priimtą norminį aktą, kurio atsakovė, kaip pavaldi biudžetinė įstaiga, neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti, nepaisant to, kad vyko pažeidimo tyrimas.
14.2. Atsakovė neturėjo įgaliojimų nevykdyti ministro įsakymo ir stabdyti pirkimą. Kita vertus, sutarčių sudarymo metu nebuvo priimto sprendimo nei dėl įtariamo pažeidimo, nei dėl finansavimo nutraukimo.
14.3. Pirkimų sąlygiškumas buvo aiškiai įtvirtintas pirkimų dokumentuose ir pirkimuose dalyvavusiems tiekėjams buvo žinomas bei suprantamas, t. y. tiekėjai, dalyvaudami pirkimuose, prisiėmė verslo riziką, kad, netekus finansavimo, pirkimai ir jų pagrindu sudarytos sutartys negalės būti vykdomos.
14.4. Teismas privalėjo įvertinti nenugalimos jėgos aplinkybes, nes atsakovė jomis grindė savo poziciją. Ši pozicija buvo pagrįsta sutarčių nuostatomis, kurios ieškovėms turėjo būti gerai žinomos.
14.5. Ieškovės buvo informuotos apie visas esmines aplinkybes, kurių pagrindu jos galėjo priimti sprendimą dėl tolesnio dalyvavimo pirkimuose. Tačiau ieškovės sąmoningai, prisiimdamos visas atitinkamas rizikas (taip pat ir dėl galimų nuostolių sutarčių neįvykdymo atveju), pasirinko dalyvauti pirkimuose, nepaisydamos vykstančio tyrimo, galinčio nulemti projekto finansavimo praradimą ir sutarčių neįvykdymą.
14.6. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė priėmė paslaugų rezultatą sutartyse nustatyta tvarka, kad ieškovės darbus pagal sutartis atliko tinkamai ir sukūrė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkantį pirkimo rezultatą, be to, kad patyrė kokių nors realių išlaidų.
14.7. Sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau nėra žinoma, ar ji atsiras. Vien tai, kad buvo atliekamas tyrimas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė žinojo, jog finansavimas bus nutrauktas.
14.8. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra įrodytos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys atsakovei dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas civilinės atsakomybės institutas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
18. Atsakovė, 2019 m. kovo 13 d. gavusi teigiamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – MITA) ekspertinį įvertinimą, 2019 m. balandžio 29 d. pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai vertinti projektinį pasiūlymą dėl valstybės projekto įgyvendinimo ir sprendimo skirti paramą priėmimo.
19. Ministerija, įvertinusi atsakovės paraišką, 2019 m. gegužės 28 d. priėmė projektinio pasiūlymo dėl valstybės projekto įgyvendinimo vertinimo išvadą, kuria patvirtino, kad projektas „Inovatyvios technologinės sistemos žmogaus jausmų ir emocinės būsenos stebėjimui bei vertinimui sukūrimas“ (toliau – ir projektas) atitinka 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos pirmojo prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2 investicinio projekto 1.2.1 uždavinį – padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje.
20. Ministerijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 4-370 atsakovės projektas „Inovatyvios technologinės sistemos žmogaus jausmų ir emocinės būsenos stebėjimui bei vertinimui sukūrimas“ įtrauktas į ministerijos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos pirmojo prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-834 „Ikiprekybiniai prikimai LT“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą.
21. Ministro 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4-624 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ pagal LVPA sprendimą buvo paskirtas finansavimas atsakovės projektui įgyvendinti.
22. Atsakovė ir LVPA 2019 m. lapkričio 25 d. pasirašė projekto finansavimo administravimo sutartį (toliau – ir finansavimo sutartis).
23. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. pradėjo ikiprekybinio pirkimo procedūras.
24. Ikiprekybinio pirkimo sąlygose, be kita ko, buvo numatyta, kad ikiprekybinio pirkimo procedūra susideda iš trijų etapų (pirmasis etapas – koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, antrasis etapas – prototipo sukūrimas, trečiasis etapas – bandomosios partijos sukūrimas). Kiekvienas etapas baigiasi dalyvių konkurencija, kai po kiekvieno etapo dalyvių skaičius mažėja, siekiant atrinkti tuos dalyvius, kurių pateiktas pasiūlymas labiausiai atitinka ikiprekybinio pirkimo techninę specifikaciją. Visų ikiprekybinio pirkimo etapų bendra trukmė – 26 mėn. Perkančioji organizacija gali pratęsti kiekvieną iš etapų: pirmąjį etapą – iki 1 mėn., antrąjį etapą – iki 2 mėn., trečiąjį etapą – iki 3 mėn. Kiekvienas ikiprekybinio pirkimo etapas pradedamas nuo sutarties su dalyviu sudarymo. Kiekvieno etapo pabaigoje dalyvių pateikti rezultatai vertinami šiose sąlygose nustatyta tvarka (sąlygų priedas Nr. 4). Remdamasi vertinimais, ikiprekybinio pirkimo komisija sudaro vertinimų eilę ir priima sprendimą dėl dalyvių dalyvavimo kitame ikiprekybinio pirkimo etape. Ikiprekybinis pirkimas baigiamas, kai: 49.1. pasiekiamas ikiprekybinio pirkimo dokumentuose nurodytas tikslas ir įvykdomi paskutinio ikiprekybinio pirkimo dokumentuose nurodyto etapo sutarties įsipareigojimai; 49.2. nutraukiamos ikiprekybinio pirkimo procedūros. Perkančioji organizacija, gavusi koordinuojančiosios organizacijos pritarimą, turi teisę pirmajame ar antrajame etape nutraukti ikiprekybinį pirkimą nė vienam iš dalyvių nepasiekus ikiprekybinio pirkimo sutartyje nustatyto rezultato, jeigu toliau vykdyti ikiprekybinį pirkimą netikslinga. Perkančioji organizacija, gavusi koordinuojančiosios organizacijos rašytinį pritarimą, bet kuriuo metu turi teisę nutraukti ikiprekybinio pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas, arba paaiškėja, kad yra aplinkybių, dėl kurių vykdomas ikiprekybinis pirkimas neatitinka ikiprekybinio pirkimo vykdymo principų, nustatytų Aprašo 4 punkte (50 punktas).
25. LVPA 2020 m. balandžio 24 d. pranešė atsakovei apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą atsakovės vykdomame projekte bei apie projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą tyrimo laikotarpiu, nurodydama, kad tyrimas pradėtas žiniasklaidai viešai paskelbus abejonių dėl projekto tikslų pasiekimo realumo bei skirto finansavimo pagrįstumo ir LVPA gavus ministerijos 2020 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 3-1457, kuriame prašoma LVPA įvertinti teisines galimybes ir faktinį pagrindą pradėti projekto vertinimo rezultatų peržiūrą ir (ar) spręsti dėl pagrindo pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą.
26. 2020 m. gegužės 22 d. baigėsi ikiprekybinio pirkimo pasiūlymų pateikimo terminas.
27. 2020 m. rugpjūčio 5 d. baigti vertinti ikiprekybinio pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai ir sudaryta keturių dalyvių, dalyvausiančių ikiprekybinio pirkimo pirmajame etape (koncepcijos pateikimas), eilė.
28. Atsakovė ir ieškovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimo ikiprekybinio pirkimo sutartis Nr. 10 ir 11, kuriomis ieškovės įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis sukurti ikiprekybinio pirkimo koncepciją, o atsakovė (užsakovė) – priimti tinkamai suteiktas paslaugas sutartyse nustatyta tvarka ir sumokėti ieškovėms už tinkamai ir laiku sukurtą ikiprekybinio pirkimo rezultatą.
29. Ieškovės 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. sausio 15 d. el. paštu perdavė atsakovei ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultatą (technologinės sistemos (jausmomačio) koncepcijas), tačiau atsakovė nepradėjo priėmimo sutartyse nustatyta tvarka.
30. LVPA 2021 m. sausio 22 d. raštu „Dėl priimto sprendimo pradėti projekto sutarties nutraukimo procedūrą“ pranešė atsakovei, kad atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl atsakovės projekto ir priėmė sprendimą inicijuoti projekto finansavimo sutarties nutraukimą, visas projektui numatytas lėšas (750 938 Eur) pripažinti netinkamomis finansuoti bei pradeda projekto sutarties nutraukimo procedūrą.
31. LVPA direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymu su atsakove 2019 m. lapkričio 25 d. sudaryta finansavimo sutartis nutraukta.
32. Ministro 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 4-172 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 4-624 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ pakeitimo“ panaikintas projektui skirtas finansavimas.
33. Ieškovės 2021 m. kovo 23–25 dienomis el. paštu pateikė atsakovei pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus.
34. Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. informavo ieškoves, kad LVPA nutraukė finansavimo sutartį, todėl paslaugos pagal pirkimo sąlygas nebus perkamos; paslaugų rezultatai iš tiekėjų nepriimami, todėl tiekėjų pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai nepasirašomi ir sąskaitos už paslaugas nepriimamos.
35. Ieškovės 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš atsakovės kiekvienai ieškovei priteisti po 10 000 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą.
36. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų (ne)buvimo
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą tuo, kad atsakovė, jau 2020 m. balandžio mėnesį žinodama apie pradėtą projekto finansavimo įtariamo pažeidimo tyrimą bei projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą, neinformavo apie tai ieškovių, nesustabdė (ar nenutraukė) pirkimo procedūros ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė su ieškovėmis sutartis, o ieškovėms jau sukūrus pirkimo pirmojo etapo rezultatą (technologinės sistemos (jausmomačio) koncepcijas) ir perdavus jį atsakovei, ši nutraukė pirkimą, remdamasi netektu projekto finansavimu, tokiais savo veiksmais padarydama ieškovėms nuostolių, susijusių su ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultato (koncepcijų) sukūrimu.
38. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.245 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtintas vadinamasis non cumul (nesumavimo) principas, reiškiantis, jog asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti – jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas).
40. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokios nuostatos pažeistos – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės.
41. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Taigi iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindas. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, kai ji įvykdyta tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Taigi tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.
43. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktais teisės išaiškinimais, dėl nagrinėjamoje byloje ieškovių pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolių, kildinamų iš neįvykdytų ikiprekybinio pirkimo sutarčių, atlyginimą spręstina pagal sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
44. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad apie tai, jog pirkimas yra sąlyginis, t. y. priklauso nuo projekto finansavimo, ieškovėms turėjo būti žinoma dar iki dalyvavimo pirkime, nes tokios sąlygos buvo numatytos pirkimo sąlygose (ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 5, 50 punktai); tiekėjai, dalyvavę pirkime, neabejotinai susipažino su pirkimo sąlygomis ir suprato (turėjo suprasti) bei prisiėmė su šia sąlyga susijusią riziką, jog, netekus finansavimo, pirkimas ir jo pagrindu sudarytos sutartys negalės būti vykdomos. Teismo vertinimu, ieškovės neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo.
45. Apeliantės (ieškovės), nesutikdamos su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pagal ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktą inicijuoti ikiprekybinio pirkimo procedūros nutraukimą, remiantis atsiradusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas, gali tik pati atsakovė, o nagrinėjamu atveju ikiprekybinio pirkimo procedūros nutraukimą inicijavo ne atsakovė, bet LVPA, kurios direktorius 2021 m. vasario 25 d. įsakymu nutraukė su atsakove sudarytą projekto finansavimo sutartį. Apeliančių teigimu, tai nereiškia, kad yra eliminuota atsakovės pareiga atsiskaityti pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus su ieškovėmis.
46. Ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 5 punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos interneto svetainėje (www.trakuppt.lt) skelbiama informacija apie įgyvendinamą projektą, jo tikslus, rezultatus ir informacija apie finansavimą iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo. Ikiprekybinio pirkimo biudžetas – 665 000 Eur su visais privalomais mokesčiais (ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 10 punktas). Pagal ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 1 priedo 13 punktą ikiprekybinio pirkimo finansavimo šaltiniai ir ikiprekybinio pirkimo biudžeto dalis, kurią sudaro kiekvienas šaltinis, atskirais ikiprekybinio pirkimo etapais yra: paramos suma – 598 500 Eur, pareiškėjo (nagrinėjamu atveju – perkančiosios organizacijos) lėšos – 66 500 Eur.
47. Pagal ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktą perkančioji organizacija, gavusi koordinuojančiosios organizacijos rašytinį pritarimą, bet kuriuo metu turi teisę nutraukti ikiprekybinio pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas, arba paaiškėja, kad yra aplinkybių, dėl kurių vykdomas ikiprekybinis pirkimas neatitinka ikiprekybinio pirkimo vykdymo principų, nustatytų Aprašo 4 punkte.
48. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama ikiprekybinio pirkimo sąlygų nuostatas, sutinka su atsakovės pozicija, kad ginčo ikiprekybinis pirkimas buvo susietas su finansavimo iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo (ne)gavimu, nes šio fondo lėšos buvo didžiausias projekto finansavimo šaltinis, o atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę bet kuriuo metu nutraukti ikiprekybinio pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas. Kartu pažymėtina tai, kad, nors didžiąją projekto finansavimo dalį sudarė Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšos, tačiau vienas iš ikiprekybinio pirkimo finansavimo šaltinių buvo ir projekto vykdytojo (atsakovės) lėšos. Taigi sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis su ieškovėmis vykdymo susiejimas vien tik su finansavimo iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo (ne)gavimu nėra objektyviai pagrįstas. Kita vertus, nurodytina tai, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo ne dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovėmis už ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultatą (parengtas koncepcijas), bet dėl ieškovių reikalaujamų atlyginti nuostolių, kuriuos jos grindžia atsakovės nesąžiningu elgesiu ikiprekybinio pirkimo sutarčių vykdymo metu, t. y. dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
49. Nei ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktas, nei kitos pirkimo sąlygų ar sutarčių, sudarytų su ieškovėmis, nuostatos nesuponuoja išvados, jog atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už nuostolius, jeigu tokių pirkimo dalyviai patiria dėl jos, kaip perkančiosios organizacijos, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ikiprekybinio pirkimo procedūros metu. Priešingai, su ieškovėmis sudarytų ikiprekybinio pirkimo sutarčių 22, 23 punktuose numatyta abiejų šalių (tiek perkančiosios organizacijos, tiek pirkimo dalyvio) atsakomybė už įsipareigojimų pagal sutartis nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tik ji apribota, nustatant, kad atsakinga šalis visais atvejais atlygina tik tiesioginius nuostolius, o atlyginamų nuostolių dydis negali viršyti sutarties kainos; šis atsakomybės ribojimas netaikomas tais atvejais, kai nuostoliai kyla dėl sutarties šalies tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo.
50. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekto 50 punktas, kuriuo remiasi atsakovė, atsikirsdama į ieškovių ieškinio reikalavimus, suteikia atsakovei teisę bet kuriuo metu nutraukti ikiprekybinio pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių nebus užtikrintas ikiprekybinio pirkimo finansavimas, tačiau neeliminuoja atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos atlyginti ieškovių nuostolius, jeigu įrodoma, kad šie kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ikiprekybinio pirkimo metu.
51. Pagal ginčo šalių 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarytų ikiprekybinio pirkimo sutarčių 14 punktą perkančioji organizacija (atsakovė), be kita ko, įsipareigojo vykdyti visas savo pareigas, kylančias iš sudarytų sutarčių, pagal jose nustatytą tvarką, veikti sąžiningai ir vykdant sutartis bendradarbiauti su dalyviais (ieškovėmis). Sutarčių 16 punkte šalys susitarė kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje, laiku informuoti apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymo eigą ir nedelsdamos pranešti apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti kokybiškai ir laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
52. Jau nurodyta, kad atsakovė 2020 m. kovo 25 d. pradėjo ginčo ikiprekybinio pirkimo procedūras, o 2020 m. balandžio 24 d. gavo LVPA pranešimą, kad pradėtas įtariamo pažeidimo atsakovės vykdomame projekte tyrimas, be to, kad tyrimo laikotarpiu sustabdytas projekto išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti. Atsakovė, gavusi šį pranešimą, nesiėmė veiksmų ikiprekybinio pirkimo procedūroms sustabdyti ar nutraukti ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė su ieškovėmis technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimo ikiprekybinio pirkimo sutartis Nr. 10 ir 11. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė tiek iki sutarčių su ieškovėmis sudarymo, tiek po jų sudarymo būtų informavusi ieškoves apie pradėtą tyrimą dėl įtariamo projekto finansavimo pažeidimo, taip pat apie tai, jog tyrimo laikotarpiu yra sustabdytas projekto išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti. Bylos duomenimis, nors atsakovė jau 2021 m. sausio 22 d. buvo gavusi LVPA raštą „Dėl priimto sprendimo pradėti projekto sutarties nutraukimo procedūrą“, o 2021 m. vasario 25 d. – LVPA direktoriaus įsakymą nutraukti su atsakove sudarytą finansavimo sutartį, ji tik 2021 m. balandžio 27 d. raštu informavo ieškoves, kad LVPA nutraukė finansavimo sutartį, todėl paslaugos pagal pirkimo sąlygas nebus perkamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės dar 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. sausio 15 d. el. paštu buvo perdavusios atsakovei ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultatą – koncepcijas, tačiau atsakovė delsė priimti perduotus rezultatus ir tik 2021 m. balandžio 27 d. raštu informavo, jog rezultatai nebus priimami, nes LVPA nutraukė projekto finansavimą.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, susijusias su šalių elgesiu, vykdant ikiprekybinio pirkimo sutartis, prieina prie išvados, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus tuo aspektu, jog nebendradarbiavo (nesikooperavo) su ieškovėmis ir laiku neinformavo jų apie pradėtą įtariamo projekto finansavimo pažeidimo tyrimą bei apie projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą, nesiėmė veiksmų pirkimo procedūrai sustabdyti tol, kol bus baigtas įtariamo pažeidimo tyrimas. Atsakovė, disponuodama informacija apie pradėtą tyrimą bei projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą ir nesustabdydama (ar nenutraukdama) ikiprekybinio pirkimo procedūrų iki ieškovių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pradžios, t. y. leisdama ieškovėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sukurti ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultatą (koncepcijas), pažeidė tiek sutartinę bendradarbiavimo pareigą, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turėdama nurodytą informaciją ir suvokdama, kad Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšos yra pagrindinis (didžiausias) projekto finansavimo šaltinis, atsakovė įtariamo pažeidimo tyrimo laikotarpiu galėjo ir turėjo imtis priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias galimiems nuostoliams, susijusiems su ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo vykdymu, atsirasti, tačiau to nepadarė ir leido ieškovėms sukurti šio pirkimo rezultatą (koncepcijas) bei taip patirti nuostolių, susijusių su išlaidomis koncepcijoms parengti.
54. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ji, kaip pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios veiksmus civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia Vyriausybės įstaigų (pirmiausiai – ministerijos) norminiais teisės aktais nustatyti įpareigojimai (įgalinimai), neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti ministro įsakymo ir stabdyti pirkimo, laikytini deklaratyviais ir nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti ieškovėms nuostolius, kilusius dėl netinkamai vykdytos bendradarbiavimo pareigos, taip pat bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina tai, kad būtent atsakovė buvo projekto vykdytoja, atsakinga už projekto įgyvendinimą (ikiprekybinio pirkimo organizavimą, sutarčių su tiekėjais sudarymą, sumokėjimą tiekėjams už darbo rezultatų sukūrimą ir pan.), o ministro 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4-624 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ buvo tik skirtas finansavimas atsakovės projektui įgyvendinti. Šiuo įsakymu atsakovei nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai, susiję su pirkimo procedūra, sutarčių su tiekėjais sudarymu bei tokių sutarčių vykdymu.
55. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad pirkimo finansavimas, kurio pagrindu atsakovė sudarė sutartis su ieškovėmis ir iš kurio turėjo šias sutartis vykdyti, buvo nutrauktas LVPA direktoriaus įsakymu ir sprendimu, priimtais remiantis ir ministerijos prašymu. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga už kitų institucijų sprendimus, nulėmusius finansavimo netekimą. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad šios aplinkybės atitinka šalių sutartyse numatytą nenugalimos jėgos aplinkybės sąvoką, dėl to atsakovė, tik vykdžiusi valstybės projekto įgyvendinimą kuravusios ministerijos sprendimus, turi būti atleista nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
56. Apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodo, kad jos sukūrė produktą ir jį pateikė atsakovei atitinkamai 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. sausio 15 d., tuo tarpu LVPA sprendimas dėl nutraukiamo projekto finansavimo ir nutraukiamos finansavimo sutarties su atsakove buvo priimtas tik 2021 m. vasario 25 d., taigi, apeliančių nuomone, atsakovė negali remtis nenugalimos jėgos institutu, nes aplinkybės, nurodytos kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, atsirado vėliau nei prievolė atsiskaityti su ieškovėmis. Be to, apeliančių teigimu, ikiprekybinio pirkimo sutarčių pasirašymo metu atsakovė galėjo ir numatyti, ir kontroliuoti aplinkybes, kuriomis prisidengdama siekia išvengti atsakomybės.
57. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nustatomas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali kilti. Jeigu civilinė atsakomybė nekyla nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo svarstyti dėl asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos (force majeure) instituto pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų) atsakovės civilinei atsakomybei kilti, neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės, remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybių buvimu.
58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CK 6.212 straipsnį nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šių sąlygų visumą (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o nenugalima jėga besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
59. Ginčo šalių sudarytų ikiprekybinio pirkimo sutarčių 28 punkte numatyta, kad šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią sutartį neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu įrodo, jog tai įvyko dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, išvengti ar pašalinti jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimai ir kiti aktai, kurie turėjo poveikį šalies veiklai <...> (toliau – nenugalimos jėgos aplinkybės). Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, kad atsakovė dar iki sutarčių su ieškovėmis sudarymo buvo informuota apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą atsakovės vykdomame projekte bei apie projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą tyrimo atlikimo laikotarpiu, taip pat apie tai, jog LVPA atlieka pakartotinį ekspertinį projekto atitikties 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos pirmojo prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4-238, reikalavimams vertinimą. Taigi atsakovė galėjo iš anksto protingai numatyti projekto finansavimo nutraukimo galimybę. Be to, apeliantės pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad jos sutarčių rezultatą perdavė atsakovei dar 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. sausio 15 d., o finansavimo sutartis buvo nutraukta tik 2021 m. vasario 25 d., taigi aplinkybės, kuriomis atsakovė remiasi kaip nenugalimos jėgos aplinkybėmis, atsirado jau po sutarčių rezultato perdavimo atsakovei. Taip pat nustatyta, kad atsakovė turėjo galimybę užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms (ieškovių nuostoliams) atsirasti, t. y. sustabdyti (ar nutraukti) ikiprekybinio pirkimo procedūrą, ieškovėms dar nepradėjus vykdyti įsipareigojimų pagal ikiprekybinio pirkimo sutartis.
61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl valstybės institucijų priimto sprendimo nutraukti ginčo projekto finansavimą Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, todėl, ir nustačius pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovių reikalaujamų atlyginti nuostolių kilti, ji negali būti atleista nuo atsakomybės, taikant nenugalimos jėgos (force majeure) institutą.
62. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovės veiksmai (neveikimas), laiku neinformuojant ieškovių apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą atsakovės vykdomame projekte bei apie projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą tyrimo atlikimo laikotarpiu, nesustabdant (ar nenutraukiant) ikiprekybinio pirkimo procedūros iki ieškovių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pradžios, yra nesuderinami su šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigomis, taip pat bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai bei patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pagrindė, kad tarp nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir reikalaujamų atlyginti nuostolių (išlaidų, susijusių su ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultato (koncepcijos) sukūrimu), yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, t. y. jeigu atsakovė būtų informavusi ieškoves apie pradėtą tyrimą, išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti sustabdymą, sustabdžiusi (ar nutraukusi) ikiprekybinio pirkimo procedūrą, ieškovės nebūtų vykdžiusios savo sutartinių įsipareigojimų, nebūtų sudariusios sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl koncepcijų sukūrimo ir nebūtų patyrusios dėl to išlaidų. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), nulėmusius ieškovių reikalaujamų atlyginti nuostolių atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją (CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas).
Dėl ieškovių reikalaujamos žalos (nuostolių) fakto ir dydžio
63. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovės prašo iš atsakovės priteisti po 10 000 Eur nuostoliams atlyginti. Šį savo reikalavimą ieškovės grindžia paslaugų perdavimo–priėmimo aktu Nr. AI 20088, pasirašytu individualią veiklą vykdančios A. K. ir ieškovės UAB „EEC SERVICE“, sąskaita faktūra Nr. AI 20088 dėl 5 000 Eur sumos, paslaugų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 01-2021/JP, pasirašytu E. J., dirbančio pagal verslo liudijimą, ir ieškovės UAB „EEC SERVICE“, 2021 m. sausio 28 d. sąskaita faktūra EJ202102_EEC dėl 5 000 Eur sumos, 2020 m. balandžio 15 d. sutartimi Nr. 20/04/15, sudaryta ieškovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ir A. S. (A. S.), dėl darbų atlikimo pagal projektą „Technologinės sistemos (Jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimas“, 2021 m. sausio 12 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1, pasirašytu ieškovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ir A. S., 2021 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija AS Nr. 002 dėl 10 000 Eur sumos, 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. skolų suderinimo aktais, 2022 m. lapkričio 10 d. susitarimu dėl skolos padengimo.
64. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
65. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau turėjo atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai teismas gali įvertinti ir priteisti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).
66. Į bylą ieškovių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ikiprekybinio pirkimo sutartimis prisiimtiems įsipareigojimas įvykdyti (jausmomačio koncepcijoms parengti) ieškovės pasitelkė trečiuosius asmenis (A. K., E. J., A. S.), kurie perdavė ieškovėms darbų rezultatą ir išrašė apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma – 20 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės būtų atsiskaičiusios su trečiaisiais asmenimis pagal šių išrašytas sąskaitas, taigi ieškovės dar nėra realiai patyrusios išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą. Tačiau jau nurodyta, kad gali būti priteisiami ir būsimi nuostoliai, jeigu teismui pateikiama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią tokių būsimų nuostolių atsiradimo tikimybę (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovių prašomi priteisti būsimi nuostoliai (būsimos išlaidos) yra konkrečiai (aiškiai) apibrėžti, pagrįsti rašytiniais įrodymais, teikiančiais pakankamą pagrindą vertinti, kad yra reali jų atsiradimo tikimybė: ieškovės skoliniai įsipareigojimai sumokėti tretiesiems asmenims už darbus, atliktus vykdant projektą „Technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimas“, ir jų įvykdymo terminai nustatyti ieškovių su trečiaisiais asmenimis sudarytuose 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. skolų suderinimo aktuose, 2022 m. lapkričio 10 d. susitarime dėl kreditorinio įsiskolinimo padengimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad šalys susitarė atidėti skolos už darbus sumokėjimą, įvertinus šią aplinkybę byloje esančių duomenų visumos kontekste, nepaneigia išvados, jog ieškovės įrodė reikalaujamų atlyginti nuostolių faktą ir dydį (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
67. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės yra perdavusios atsakovei ikiprekybinio pirkimo pirmojo etapo rezultatą (koncepcijas). Atsakovė ieškovių perduoto rezultato priėmimo klausimo nesprendė (priėmimo–perdavimo aktų nepasirašė), remdamasi tuo, jog dėl netekto finansavimo ji nutraukia pirkimą, taigi ir nevertino, ar pirkimo rezultatas atitinka sutarčių priede „Techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus. Kita vertus, jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės nereikalauja priteisti atlygį už pagal sutartis atliktus darbus, o reiškia reikalavimą dėl nuostolių, patirtų vykdant sutartinius įsipareigojimus, atlyginimo. Dėl to pirkimo rezultato atitiktis sutarties reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovėms pateikus įrodymus, kuriais grindžiamas jų reikalaujamų atlyginti (būsimų) nuostolių faktas ir dydis, atsakovė neįrodė, kad ieškovės prašomos priteisti būsimos išlaidos (ar jų dalis) yra nepagrįstos (- a) (CPK 12, 178 straipsniai).
68. Nors ieškovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ir A. S. sutartis Nr. 20/04/15 dėl darbų atlikimo pagal projektą „Technologinės sistemos (Jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimas“ buvo sudaryta 2020 m. balandžio 15 d., o ieškovių ir atsakovės ikiprekybinio pirkimo sutartys sudarytos tik 2020 m. rugpjūčio 21 d., šios aplinkybės nepaneigia ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių pagrįstumo. Pagal ieškovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ir A. S. 2020 m. balandžio 15 d. sudarytos sutarties Nr. 20/04/15 2.2 papunktį šalys susitarė, kad subtiekėjas (A. S.) įgyja teisę į šios sutarties 2.1 punkte nurodytą atlyginimą, kai atliktus darbus pagal priėmimo–perdavimo aktą perduoda tiekėjui (ieškovei) ir išrašo sąskaitą faktūrą; tiekėjas sumoka subtiekėjui už atliktus darbus per 5 darbo dienas po to, kai perkančioji organizacija (atsakovė) apmoka už atliktus darbus. Vadinasi, tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų sudariusi su ieškove UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. ikiprekybinio pirkimo sutarties ar būtų sustabdžiusi šios sutarties vykdymą dėl įtariamo finansavimo pažeidimo tyrimo, nebūtų vykdyta ir ieškovės UAB „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ bei A. S. 2020 m. balandžio 15 d. sutartis, taigi ieškovė nebūtų įgijusi pareigos sumokėti trečiajam asmeniui už ginčo pirkimo rezultato (koncepcijos) kūrimo darbus ir nepatyrusi nuostolių.
69. Kita vertus, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovių reikalaujamų priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų vykdant ikiprekybinio pirkimo sutartis ir sukuriant pirmojo etapo rezultatą (koncepcijas), atlyginimo, pažymi tai, kad byloje esantys duomenys (viešojoje erdvėje paskelbtos publikacijos apie ginčo projektą) patvirtina, jog atsakovės vykdomo projekto (technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimas) tikslingumo, reikalingumo klausimas buvo viešai aptariamas žiniasklaidoje jau 2020 m. balandžio mėnesį. Politikai kėlė tokio projekto finansavimo ir pirkimų procedūrų nutraukimo klausimą. Ieškovėms apie šias viešas diskusijas turėjo būti žinoma (negalėjo būti nežinoma). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės, dalyvavusios ikiprekybiniame pirkime ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudariusios su atsakove ikiprekybinio pirkimo sutartis, siekdamos kooperuotis ir bendradarbiauti, būtų kreipusios į atsakovę informacijos apie tolesnio sutarčių vykdymo galimybes, vertinusios projekto finansavimo nutraukimo riziką ir pan. Toks ieškovių neveikimas vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, protingo ir atidaus teisinių santykių dalyvio elgesio standarto.
70. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).
71. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 69 punkte nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pačios ieškovės savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisidėjo prie nuostolių joms atsiradimo. Tai teikia pagrindą spręsti dėl atsakovės atsakomybės sumažinimo CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu.
72. Sprendžiant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti skolininkas, o kuri tenka pačiam kreditoriui, reikia įvertinti kiekvienos iš šalių veiksmų (neveikimo) įtaką nuostoliams atsirasti ir proporcingai paskirstyti jų atlyginimo pareigą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu, vykdant sutartinius įsipareigojimus, prieina prie išvados, kad tiek ieškovių, tiek atsakovės veiksmai turėjo vienodą įtaką ieškovių reikalaujamiems atlyginti nuostoliams atsirasti, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimą atitiktų atsakovės civilinės atsakomybės sumažinimas, priteisiant ieškovėms 50 proc. nuostolių, jų patirtų dėl sutarčių neįvykdymo, atlyginimą, t. y. po 5 000 Eur kiekvienai ieškovei (CK 6.259 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo
73. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
74. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, atleidimas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovių ieškinys patenkinamas iš dalies: ieškovėms iš atsakovės priteisiama po 5 000 Eur nuostolių atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
75. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
76. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškovių ieškinys patenkintas 50 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovėms iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 150 Eur kiekvienai ieškovei (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
77. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą).
78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta, nes byla nėra itin sudėtinga ir nereikalauja maksimalių teisinės pagalbos išlaidų.
79. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių (ieškovių) pozicija, kad ši byla nėra itin sudėtinga. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad atsakovės prašoma atlyginti 3 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma yra mažesnė už pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 4 324,75 Eur (2,5 x 1 729,90 Eur). Atsakovės prašoma atlyginti 3 000 Eur išlaidų už tripliko parengimą ir atstovavimą teisme suma taip pat mažesnė už pagal Rekomendacijų 7, 8.3, 8.19 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalią nurodyto pobūdžio išlaidų sumą, kuri šiuo atveju būtų 3 204,90 Eur ((1,5 x 1 780,50 Eur) + (3 val. x 0,1 x 1 780,50 Eur)). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus atsakovei atstovavusio advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, nenustatyta pagrindo sumažinti atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ieškovių ieškinys atmestas 50 proc., atsakovei iš ieškovių priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1 500 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
80. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovių priteistina po 1 350 Eur (3 000 Eur – 300 Eur : 2) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
81. Apeliantės (ieškovės) sumokėjo 600 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus, kad turėjo 1 000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso – 1 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Apeliančių prašoma atlyginti 1 000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.9 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus dydžio, kuris nagrinėjamu atveju būtų 4 497,50 Eur (2,5 x 1 799 Eur).
82. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 50 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovėms iš atsakovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 400 Eur kiekvienai ieškovei.
83. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
84. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašoma atlyginti 2 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti atsakovės išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, vedusio šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 2 000 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), atsakovei iš abiejų apeliančių (ieškovių) priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 500 Eur iš kiekvienos apeliantės (ieškovės).
85. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovių priteistina po 100 Eur ((1 000 Eur – 800 Eur) : 2) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EEC SERVICE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „EEC SERVICE“ (juridinio asmens kodas 301696873) ir uždarajai akcinei bendrovei „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ (juridinio asmens kodas 302656209) iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (juridinio asmens kodas 303086089) po 5 000 Eur (po penkis tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai (juridinio asmens kodas 303086089) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EEC SERVICE“ (juridinio asmens kodas 301696873) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ (juridinio asmens kodas 302656209) po 1 350 Eur (po vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti atsakovei Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai (juridinio asmens kodas 303086089) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EEC SERVICE“ (juridinio asmens kodas 301696873) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvios Diagnostikos Centras“ (juridinio asmens kodas 302656209) po 100 Eur (po vieną šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus