Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11122-1038/2016

                                                                     Proceso Nr. 4-68-3-09568-2016-8

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3., 2.7.4.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,

sekretoriaujant Astai Dindaitei, Giedrei Vasilevskai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

            n u s t a t ė :

V. P. 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. P., 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad birželio 25 d. vairavo automobilį „Audi“, važiuodamas ties Karačiūnų g. link plento, ant posūkio, buvo neatidus ir nesilaikė savo kelio pusės,  kliudė priešpriešais atvažiuojančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Įvykio metu buvo apgadintas kito automobilio vairuotojo pusės išorinis veidrodėlis, jo automobilio – taip pat vairuotojo pusės veidrodėlis. Po įvykio sustojo už dešimties metrų, kad netrukdytų eismui. Kai buvo sustojęs, kitas vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio ir ėjo link jo automobilio. V. P. buvo atidaręs langą, išlipęs iš automobilio nebuvo, jie su kito automobilio vairuotoju pradėjo aiškintis dėl kaltės. Kito automobilio vairuotojas nurodė, kad V. P. yra kaltas, nesilaikė savo pusės, nežiūrėjo, kur važiuoja; nieks nepripažino savo kaltės, ginčijosi apie 5 minutes, niekas nenorėjo kviesti policijos, V. P. nebuvo davęs sutikimo kviesti policijos. Tada kito automobilio vairuotojas atsitraukė nuo V. P. automobilio, išsitraukė telefoną pradėjo skambinti kažkam. V. P. nurodė pamanęs, kad vairuotojas skambino draugams, kad jie atvažiuotų. Jam atrodė, kad po įvykio kitos transporto priemonės vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs – garsiai kalbėjo, buvo nejauku. V. P. mergina, buvusi automobilyje, pradėjo nerimauti. Todėl tuo metu V. P. pasakė kitam vairuotojui, jog jo palauktų, kol pastarasis nuveš namo vaiką, pasiims deklaraciją. V. P. automobilyje buvo jo draugė (L. F.) ir mažas vaikas 1 metų ir 2 mėnesių, kuris pradėjo nerimauti. Jis (D. R.) nebuvo informavęs, kad skambina policijai, V. P. paaiškino nepagalvojęs, kad kitas vairuotojas skambina policijai. Nurodė, kad nuvežė vaiką močiutei į Žirmūnus ir sugrįžo maždaug po valandos į tą pačią vietą; priėjo prie vairuotojo, atsiprašė, padėkojo, kad jo sulaukė, siūlė pildyti deklaraciją, savininkas buvo nustebęs, kodėl dabar siūlo pildyti deklaraciją ir informavo, kad jau buvo atvažiavusi policija ir surašė protokolą ir nieko nereikia pildyti. V. P. paklausė, kiek jis įvertina žalą, vairuotojas žalą įvertino 150 Eur; V. P. nurodė jam sumokėjęs 150 Eur, vairuotojas pareiškė, kad pretenzijų neturi, policijos viskas surašyta. Po kiek laiko gavo laišką, kad turi kažkokį dokumentą atsiimti pašte, atsiėmė šaukimą į PK dėl tyrimo.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo Karačiūnų g., V. kliudė jų automobilio veidrodėlį. D. R. paaiškino, kad išlipo, priėjo prie vairuotojo paklausė, kas dabar bus, kadangi nenusprendė, kuris kaltas, nutarė išsikviesti policiją. Tiksliai neprisimena, kas siūlė kviesti policiją, gal jis, gal V. P.. Pokalbis su juo truko apie 5 min., jame kiti keleiviai iš jo automobilio nedalyvavo. Nurodė, kad nuėjo į savo mašiną ir pradėjo skambinti į policiją, aplinkui važinėjo mašinos, buvo triukšmas, V. kažką sakė, tačiau D. R. negirdėjo ką. Tada V. išvažiavo. Atvažiavus policijai įformino visus įvykius. Pastatė mašiną toliau, ne važiavimo zonoje, kad netrukdytų kitoms mašinoms ir tvarkė veidrodėlį, nes reikėjo jį susiklijuoti. Tuomet privažiavo V. ir paaiškino, kad nuvežė vaiką namo ir atsivežė deklaraciją. D. R. nurodė paaiškinęs V. P., kad viską jau įformino, kad buvo atvažiavusi policija. V. P. atsiprašė, žalą atlygino – sumokėjo 150 Eur. Liudytojas nurodė, kad jie sutarė kviesti policiją ir tada pamatė, kad mašinos jau nebėra. Nurodė, kad po įvykio su V. P. bendraujant buvo konfliktinė padėtis dėl streso, stiprių apsižodžiavimų nebuvo, grasinimų nebuvo, moteris sėdėjusi mašinoje rėkė, pats V. pasiūlė kviesti policiją, jis sutiko. Pusbrolis įsiminė numerius. Nurodė, kad su V. P. ginčijosi apie 5 minutes.

Teismo posėdžio metu perskaičius D. R. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Paaiškinimą – tarpininkavimo raštą, kurį pateikė į bylą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. (b. l. 37), liudytojas patvirtino, kad jis surašė šį raštą, patvirtino, kad buvo su V. P. sutarę kviesti policiją.

Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo ežero į jos sodybą siaura Karačiūnų gatve, tuo metu susidūrė dvi mašinos – jų ir kita. Jų automobilio vairuotojas išlipo ir priėjo prie kito vairuotojo. Ji sėdėjo mašinoje, pokalbio tarp vairuotojų negirdėjo, vaizdo nematė, ar buvo konfliktas nematė, po kelių akimirkų (5-10 min.) grįžo D., grįžęs iki automobilio skambino telefonu. Atsisuko ir kito automobilio vairuotojo nebematė. Atvažiavo policija, jie parašė pareiškimus, skundus. Išvažiavus policijai, jie pavažiavo toliau ir taisėsi veidrodėlį, po to grįžo „Audi“ vairuotojas; D. išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su vairuotoju; ji sėdėjo mašinoje. Kiek žino, kitas vairuotojas atsiprašė. Nurodė, kad buvo sudužęs jų vairuotojo pusės veidrodėlis, kito automobilio pažeidimo nematė. Nurodė, kad ji galvojo, jog jie buvo susitarę dėl policijos. Kai V. grįžo į įvykio vietą, tada paaiškėjo kad nėra susitarimo dėl policijos kvietimo.

Teismo posėdžio metu perskaičius K. S. 2016 m. birželio 25 d. paaiškinimą, nurodė, kad ji galvojo, jog D. su kitu vairuotoju susitarė kviesti policiją, paskui, kai grįžo V. P. paaiškėjo, kad jie nebuvo susitarę, nes D. buvo supratęs, kad jie susitarė kviesti policiją, o kitas vairuotojas nesupratęs, pati pokalbio negirdėjo (b. l. 9).

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo trise su „Ford Focus“ automobiliu Karačiūnų gatve. Buvo siauras keliukas, automobiliai neprasilenkė ir kliudė veidrodėlius. Kalbėjo abu vairuotojai, tikriausiai nesutarė, kas kaltas. D. pradėjo skambinti į policiją. Kitas vairuotojas pavažiavo toliau ir netrukus nuvažiavo. Atvažiavo policija, surašė kaip kas vyko. Išvažiavus policijai, jie nuvažiavo pas Kariną į sodą. Grįždami sustojo patvarkyt veidrodėlio, ir  sutiko vairuotoją, kuris paklausė, kodėl jo nepalaukė, nes jis vežė vaiką. Jis norėjo pildyti deklaraciją. Po kontakto sėdėjo automobilyje. Pokalbio negirdėjo. Iš karto po įvykio gestų nematė, vairuotojai tiesiog kalbėjosi, pokalbis truko 5-10 min. Jų vairuotojas po pokalbio grįžo. Policiją iškvietė, kai vairuotojas buvo nuvažiavęs. Teismo posėdžio metu perskaičius M. G. 2016 m. birželio 25 d. paaiškinimą (b. l. 8), nurodė, kad D. atsisėdo į automobilį ir pasakė, kad iškvietė policiją. V. P. grįžo gal po 30 min.

Liudytoja L. F. teismo posėdžio metu parodė, kad ilsėjosi prie ežero ir važiavo namo su mažu vaiku. Tarp sodybų važiuojant Karačiūnų gatve susidūrė automobiliai. Viskas įvyko labai staigiai. Sustojus išėjo vairuotojas iš kitos mašinos, pradėjo rėkti ir ginčytis kas kaltas. L. F. labai išsigando, vaikas pradėjo beveik rėkti. Vyras kalbėjo per langą, buvo mašinoje, kito automobilio vairuotojas buvo priėjęs, ir pradžių pradėjo agresyviai rėkt, žodžių neprisimena; po to sakė (kitas vairuotojas), kad reikia kviest policiją. Ji galvojo, kad jie taip susitars. Buvo įsitikinusi, kad nieks nekvies policijos. Kad išvažiuoja jos vyras pasakė išvažiuojant, tada kitas vairuotojas kalbėjo telefonu, gal skambino tėčiui, atrodė toks jaunas. Nurodė, kad nebuvo tokio įvykio, kad kviesti policiją. Kai išvažinėjo, jos vyras pasakė kitam vairuotojui, kad tuoj atvažiuos ir atveš deklaraciją. Ar vairuotojas atsakė, nežino. Greitai nuvažiavo, paėmė dokumentus ir sugrįžo. V. P. nesiūlė kviesti policijos, kitas vairuotojas ar sakė, nežino, tokio pasiūlymo kaip ir nebuvo. V. P. pasakė kitam vairuotojui, kad tuoj sugrįš. Kitas vairuotojas stovėjo, šauksmų nebuvo. Nurodė, kad jai susidarė toks įspūdis, kad jie neblaivūs – čia subjektyvi jos nuomonė. Ji buvo visą laiką automobilyje, kiti iš automobilio nebuvo išlipę.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje. Nurodė, kad gavo iškvietimą į eismo įvykį Karačiūnų gatvėje; vienas automobilis buvo apgadintas, kitas pasišalino. Atvykus į juos kreipėsi nukentėjęs vairuotojas, paaiškino, kad jis važiavo Karačiūnų gatve nuo miesto link Sodų bendrijų, prasilenkiant su kitu automobiliu kliudė veidrodėliais. Automobilis su kurio buvo kontaktas iš įvykio pasišalino. Liudytojas neatsimena, ar nukentėjęs asmuo pasakojo bendravęs su kaltininku. Nurodė, kad užregistravo įvykį, nukentėjęs ir liudytojai parašė paaiškinimus; pareigūnams buvo nurodyti pasišalinusio automobilio valstybiniai numeriai, buvo informuotas paieškos poskyris. Per visą laiką kol ten buvo niekas negrįžo, niekas nebuvo privažiavęs. Neprisimena, ar ką nors daugiau pasakojo nukentėjęs vairuotojas, jei būtų pasakoję – būtų parašyta jo tarnybiniame pranešime.

Teismo posėdžio metu administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Džigintas Žebelys nurodė, kad jo atstovaujamasis pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaltę pripažįsta, pažeidimo neginčija, tuo tarpu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį byla turėtų būti nutraukta, nes jo atstovaujamojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Jo atstovaujamasis neneigia to fakto, kad įvyko eismo įvykis, nuvažiavo, bet svarbu jo nuvažiavimo tikslas ir motyvas. Jo ginamasis savo paaiškinimuose ir teisme aiškino, kad vyko pokalbis dėl policijos iškvietimo, policija buvo iškviesta, tačiau susitarta kviesti policijos iš esmės nebuvo, nebuvo aišku, kas ją turėtų kviesti. D. R. paaiškino, kad jo atstovaujamasis pritarė kviesti policiją, susitarė kviesti policiją, bet jo parodymų nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga. Jo atstovaujamasis tvirtina, kad nesant sutarimui kviesti policiją, jis pro langą pranešė nueinančiam D. R., kad jis nuveš nerimaujantį vaiką ir atvažiuos atgal pasiėmęs įvykio deklaraciją. Kad tai suvokia D. R., jis suprato iš to, kad šis atsisuko, neatliko jokių veiksmų ir kalbėdamas telefonu nuėjo, bet nieko nerodė. Bylos duomenys rodo, kad jo ginamasis grįžo atgal, norėjo įforminti įvykį, norėjo bandyti taikytis arba spręsti žalos klausimą. Taigi, įvyko nesusikalbėjimas tarp V. P. ir D. R.. Dėl to V. P. veiksmuose gali būti nebent neatsargi kaltė, bet nėra tyčios. Be to jis buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę ir grįžo į įvykio vietą, tai rodo, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Jei būtų nuspręsta, kad V. P. turi būti baudžiamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jo atstovas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio numatytas nuostatas, neatimti iš jo teisės vairuoti, nes V. P. gailisi, kad įvyko eismo įvykis dėl jo kaltės, byloje yra eilė rašytinių įrodymų, kad jis nėra pavojingas pažeidėjas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbas susijęs su išvykomis, aptarnauja objektus skirtinguose Lietuvos miestuose, todėl jam reikalinga vairuoti transporto priemonę, tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Jis gyvena su drauge, globoja vaiką, kuris buvo įvykio metu, prižiūri sergantį tėvą ir visa tai rodo, kad jis rūpinasi savo artimaisiais. Jis kaip asmuo nėra pavojingas, nėra buvęs įrašytas į narkologinę įskaitą, turi didelį vairavimo stažą. Atlygino pats daug didesnę žalą nei buvo padaryta, sumokėjo nukentėjusiajam, nukentėjusysis neprieštarauja ir tarpininkauja, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. kaltę, pažeidus KET 119 punkto reikalavimus ir dėl to sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekyla abejonių, jog būtent V. P. 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 119 punkto reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis bei automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis). Apklausiamas teisme V. P. kaltę dėl šio eismo įvykio pripažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad birželio 25 d. vairavo automobilį „Audi“, važiuodamas ties Karačiūnų g. link plento, ant posūkio, buvo neatidus ir nesilaikė savo kelio pusės,  kliudė priešprieša atvažiuojančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Liudytojas D. R. patvirtino, kad būtent V. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio šoninis veidrodėlis. Tokias aplinkybes visiškai patvirtina ir pirmiau detaliai aptarti liudytojų K. S., M. G., L. F. parodymai, jų paaiškinimai esantys byloje (b. l. 8-9, 13). Pažymėtina, kad iš byloje esančio V. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016 m. liepos 12 d. rašytiniame V. P. paaiškinime nurodyta, kad  2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., važiuojant nuo Tapelių ežero kelyje prie sodų bendrijos įvyko suartėjimas su automobiliu „Ford Focus“, dėl ko nukentėjo jo vairuojamo „Audi 80“ vairuotojo pusėje esantis veidrodėlis; po kontakto veidrodėlis buvo užlenktas į vidų; jo automobilyje buvo vienerių metų vaikas (b. l. 12). Tapačios aplinkybės nurodytos ir teismui pateiktame rašytiniame V. P. paaiškinime-prašyme (b. l. 26-35). Teismas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybes detalizuoja 2016 m. birželio 25 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 4); 2016 m. birželio 25 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta bei pavaizduota įvykio eiga (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  bei „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); fotonuotraukos (b. l. 15,16).

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, V. P. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino. Ši V. P. veika pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pažymėtina, jog KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. 

Eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje, toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Kaip išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014).

Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

Administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigia, kad V. P. veiksmuose nėra tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats V. P., po įvykusio eismo įvykio jis ir kito automobilio vairuotojas sustojo, D. R. priėjo prie jo automobilio ir jie pradėjo aiškintis, kas kaltas. Iš esmės V. P. pats pripažino, kad iš pradžių nebuvo sutarimo dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Tokią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas D. R., nurodęs, kad išlipo iš savo automobilio, priėjo prie vairuotojo (V. P.), paklausė, kas dabar bus, kadangi nenusprendė, kuris kaltas, nutarė išsikviesti policiją, tiksliai neprisimena, kas siūlė kviesti policiją, gal jis, gal V. P.. Liudytojai M. G. ir K. S. patvirtino, kad grįžęs į automobilį D. R. nurodė, kad iškvietė policiją, o tuo metu V. P. nuvažiavo. Policijos pareigūnai pagal D. R. iškvietimą atvyko į eismo įvykio vietą, kur buvo tik D. R. ir jo automobilio keleiviai (tai patvirtino liudytojo V. Š. parodymai teisme ir jo 2016 m. birželio 25 d. tarnybinio pranešimo duomenys; b. l. 3). Liudytoja L. F., buvusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilyje taip pat patvirtino, kad iš pradžių, automobiliams sustojus, išėjo vairuotojas iš kitos mašinos, V. P. liko automobilyje ir kalbėjo per langą; kito automobilio vairuotojas buvo priėjęs, ir pradžių pradėjo agresyviai rėkti, kas kaltas; žodžių neprisimena; po to sakė (kitas vairuotojas), kad reikia kviesti policiją. Tokie paties V. P., liudytojų parodymai, kurie dėl šios aplinkybės atitinka vieni kitus, leidžia konstatuoti, jog po eismo įvykio, vairuotojams sustojus ir pradėjus aiškintis situaciją, kilo nesutarimas dėl to, kas kaltas sukėlęs eismo įvykį. Nors V. P. neigia taręsis kviesti policiją, tačiau neneigia, kad tokia kalba su D. R. buvo, juo labiau, kad pagal KET 220 punkto reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą, tokia yra eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų pareiga. Esant nesutarimui dėl kaltės sukėlus eismo įvykį, privalu kviesti policiją, tam nereikia atskiro abiejų eismo įvykio dalyvių bendro abipusio sutarimo, bet kuris iš jų gali iškvieti pareigūnus, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio situaciją ir dėl jo kaltą asmenį. Taigi, esant nesutarimui tarp V. P. ir D. R., kaip nurodė D. R., patvirtino liudytojai M. G. ir K. S., po pokalbio su V. P., D. R. skambino policijos pareigūnams, kurie, be to, vėliau atvyko ir įformino eismo įvykį. Tuo tarpu pats V. P., nieko nelaukęs, taip ir neišlipęs iš savo automobilio, per langą, telefonu kalbančiam ir nueinančiam D. R. pasakęs, jo teigimu, kad išvažiuoja nuvežti vaiko ir grįš su deklaracija, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojas D. R. nuosekliai nurodė, kad negirdėjo, ką jam per langą sakė nuvažiuojantis V. P., aplinkui buvo eismo triukšmas, V. P. taip pat nenurodė, kad D. R. būtų kaip nors sureagavęs į jo pasakymą. Kita vertus, ta aplinkybė, kad jau nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos V. P. sakė D. R. kažką, niekaip nepaneigia fakto, kad V. P., pats nurodęs, esant nesutarimui dėl to, kas kaltas sukėlęs eismo įvykį, iš jo tiesiog nuvažiavo, galutinai nesusitaręs su kito nukentėjusio automobilio vairuotoju, neįsitikinęs, kad nėra kviečiama policija, taip pat neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iškart po eismo įvykio, t. y. neatlikęs jokių pagal KET 220 punkto reikalavimus privalomų veiksmų, suvokdamas savo pareigą likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino. V. P. teiginiai, kad D. R. elgėsi agresyviai, kad jis manė, jog D. R. skambina draugams, išsigando, niekuo nepagrįsti, juolab kad D. R. automobilyje buvę kiti du asmenys – K. S. ir M. G., iš automobilio apskritai neišlipo, pats D. R. kalbėjo su V. P. apie policijos kvietimą, nei V. P., nei pokalbį tiesiogiai girdėjusi L. F. taip pat nenurodė, kad būtų išsakyti kokie nors grasinimai iš D. R. pusės. Aplinkybės, kad V. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos norėdamas nuvežti vaiką namo (pas močiutę) jo veiksmų neatlikus būtinųjų pareigų pagal KET 220 punkto reikalavimus po eismo įvykio kilimo, nepateisina ir kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nepašalina. Liudytojai D. R., K. S., M. G., teismo posėdžio metu parodymus davė įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pasirašę po įspėjimu, be to, jie V. P. matė pirmą kartą, nenustatyta jokių ankstesnių jų ryšių, priešiškumų, dėl ko galėtų apkalbėti V. P., todėl netikėti jų parodymais, kurie atitinka vienas kitą, taip pat iš dalies ir paties V. P. parodymus, liudytojos – jo sugyventinės L. F. parodymų dalį, rašytinius duomenis byloje dėl užfiksuoto eismo įvykio 2016 m. birželio 25 d. Karačiūnų g., kai buvo apgadinti du automobiliai, nėra teisinio pagrindo. Be to, priešingai nei teigia liudytoja L. F., D. R. buvo blaivus, į eismo įvykį jo kvietimu atvykęs policijos pareigūnas nenustatė priešingų aplinkybių, eismo įvykis buvo įformintas, t. y. jokios grėsmės iš D. R. ir jo automobiliu važiavusių asmenų pusės prieš D. P. ir jo automobilyje važiavusius asmenis nebuvo.

Pažymėtina, kad situacijos, kai eismo įvykyje dalyvaujantys vairuotojai nesusikalba, skirtingai interpretuoja, vertina tą patį eismo įvykį, jo metu sukeltus padarinius, jų rimtumą, taip pat  tai, ar turi būti apskritai pildoma deklaracija, ar kviečiami pareigūnai kaip šiuo atveju, teismų praktikoje nėra vertinama kaip tokia, kuri paneigia iš eismo įvykio pasitraukusio asmens kaltę – tiesioginę tyčia pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-976/2016) ir gali bei turi būti įvertinama sprendžiant nuobaudos skyrimo, ATPK 301 straipsnio taikymą. Be to, pabrėžtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl V. P. nurodomos priežastys dėl ko jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pavyzdžiui, dėl to, kad norėjo parvežti vaiką namo, reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi, eismo įvykio deklaracija, kaip nurodyta prieš tai detaliai aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turi būti užpildoma nedelsiant po eismo įvykio, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui, kaip šiuo atveju pusvalandžiui ar valandai, palikus eismo įvykio vietą ir vėliau į ją sugrįžus. Be to, V. P. teiginiai, kad jis nuvyko pasiimti eismo įvykio vietos deklaracijos taip pat jo kaltės nešalina, nes pagal KET 220 punkto reikalavimus, kai vairuotojai neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, po įvykusio įvykio, apskritai nebuvo sutarimo tarp jame dalyvavusių vairuotojų dėl to, kuris kaltas eismo įvykio sukėlimu, todėl turėjo būti kviečiama policija, kaip ir padarė D. R.

Taigi V. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pagrįsta iš dalies jo paties parodymais, taip pat liudytojų D. R., K. S., M. G., iš dalies L. F. parodymais, taip pat tokią aplinkybę, kad atvykus į eismo įvykio vietą, joje nebuvo kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje ir jo vairuotojo, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. Š., atvykęs pagal D. R. iškvietimą, taip pat kita rašytine bylos medžiaga:  administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu V. P., kuriame užfiksuotos visos esminės jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), D. R., M. G. ir K. S. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nuosekliai nurodytos ir jų parodymus teismo posėdžio metu atitinkančios aplinkybės (b. l. 7, 8. 9); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio V. Š. tarnybinio pranešimo (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad  2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., iš OVS gavo pranešimą, kad Karačiūnų g. susidūrė du automobiliai; atvykus 18.20 val. rado automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. R. paaiškino, kad važiavo Karačiūnų g. nuo Nemenčinės pl. pusės, ties 30 namu prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susilietė veidrodėliai, po įvykio Audi iš įvykio vietos pasišalino; duomenimis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. P., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptarta įvykių seka leidžia spręsti, jog V. P. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalą, tačiau ignoruodamas KET 220 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai arba neužpildė eismo įvykio deklaracijos, ir iš jos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas V. P. nuobaudas už padarytus pažeidimus vadovaudamasis ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai, pasitraukta iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, kaip pats nurodė – 6 metus (duomenys neskelbtini) serviso inžinieriumi (b. l. 38-40), o pilnam pareigų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti, šiuo metu jis prižiūri 5 objektus esančius Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje (b. l. 30-31; 43-63); darbdavys tarpininkauja, kad nebūtų atimta teisė vairuoti (b. l. 42), klientų apibūdinamas teigiamai (b. l. 64, 65, 66); neteistas; psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 30-31), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, nuobaudų susijusių su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos taip pat neturi (b. l. 2). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. P. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus V. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą (vis dėl to grįžo į eismo įvykio vietą, dėl to nebuvo apsunkintas įvykio aplinkybių tyrimas ir kaltų asmenų nustatymas), į tai, kad eismo įvykio metu automobiliai iš esmės nukentėjo neženkliai (b. l. 14-16), kad žala nukentėjusio automobilio savininkui atlyginta visiškai, V. P. savanoriškai atlygino ir 150 Eur neturtinės žalos, nukentėjęs D. R. jokių pretenzijų V. P. neturi, tarpininkavo, kad V. P. nebūtų traukiamas administarcinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (b. l. 37), jo asmenybę: išsamiai nurodytas ir pagrįstas aplinkybes dėl darbinės jo veiklos, susijusios tiesiogiai ir su vairavimu, taip pat asmenines – šeimos aplinkybes: rūpinasi tėvu, kuriam nustatyti specialieji poreikiai (b. l. 31, 67-69); gyvena su sugyventine L. F., kuri automobilio nevairuoja dėl itin prastos regos (b. l. 76), padeda rūpintis sugyventinės tėvais (b. l. 74), prisideda prie giminaitės globojamo vaiko ir juo rūpinasi (b. l. 75), kaip nurodo pats darbas yra vienintelis jo pajamų šaltinis, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, kad nenustatyta ir nėra jokių duomenų, jog įvykio metu V. P. galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje V. P. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų, prieš tai jis baustas administracine tvarka prie aštuonerius metus, jokių pažeidimų, susijusių su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos nebuvo padaręs.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. P. pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, lygią sankcijoje numatytai minimaliai, bei neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos V. P. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 301, 302, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

             n u t a r i a:

V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių)  Eur dydžio baudą.

V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas skirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059549127) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja                                                         (parašas)                                               Indrė Rimkevičienė Nuorašas tikras

Teisėja Indrė Rimkevičienė