Administracinė byla Nr. I-6-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovėms Irenai Raudienei, Jurgitai Šerpatauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių Mindaugo Puidoko, Beatos Pietkiewicz, Aido Gedvilo, Agnės Širinskienės, Vilijos Targamadzės, Aušrinės Norkienės, Aurelijaus Verygos, Algirdo Butkevičiaus, Petro Gražulio, Rimos Baškienės, Laimos Mogenienės, Vigilijaus Juknos, Artūro Skardžiaus, Valiaus Ąžuolo, Eugenijaus Jovaišos, Algimanto Dumbravos, Zenono Streikaus, Laimos Nagienės, Juozo Varžgalio, Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio (Česlav Olševski), Jono Pinskaus, Guodos Burokienės, Eugenijaus Sabučio, Mato Skamarako, Andriaus Palionio, Gintauto Kindurio, Dainiaus Kepenio, Stasio Tumėno, Vaidos Giraitytės-Juškevičienės, Rimantės Šalaševičiūtės, Deivido Labanavičiaus, Valdemaro Valkiūno, Zigmanto Balčyčio pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos teisėtumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Mindaugo Puidoko, Beatos Pietkiewicz, Aido Gedvilo, Agnės Širinskienės, Vilijos Targamadzės, Aušrinės Norkienės, Aurelijaus Verygos, Algirdo Butkevičiaus, Petro Gražulio, Rimos Baškienės, Laimos Mogenienės, Vigilijaus Juknos, Artūro Skardžiaus, Valiaus Ąžuolo, Eugenijaus Jovaišos, Algimanto Dumbravos, Zenono Streikaus, Laimos Nagienės, Juozo Varžgalio, Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio (Česlav Olševski), Jono Pinskaus, Guodos Burokienės, Eugenijaus Sabučio, Mato Skamarako, Andriaus Palionio, Gintauto Kindurio, Dainiaus Kepenio, Stasio Tumėno, Vaidos Giraitytės-Juškevičienės, Rimantės Šalaševičiūtės, Deivido Labanavičiaus, Valdemaro Valkiūno, Zigmanto Balčyčio (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimas ištirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų (toliau – ir Bendrosios programos) 36.47 papunktyje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1541 redakcija) nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1146 redakcija) (toliau – ir Programa, Gyvenimo įgūdžių bendroji programa) atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai ir 41 straipsnio 1 daliai.
2. Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 41 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, be kita ko, pažymėjo, jog mokymas – sudedamoji ugdymo dalis, tuo metu ugdymas – labai įvairialypis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai: šeimos įtaka, pedagogų ir mokymo bei auklėjimo įstaigų veikla, visuomenės ir šeimos vertybės, visuomenėje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai procesai, valstybės finansinės, organizacinės bei infrastruktūros galimybės ir kt. Ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą privalo užtikrinti ne tik Konstitucijoje nurodytos valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, bet ir tėvai (globėjai), turintys Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinę teisę nevaržomai rūpintis vaikų (globotinių) religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus bei konstitucinę pareigą juos auklėti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės išlaikyti. Realizuodami šias konstitucines teises ir pareigas, tėvai (globėjai) negali neprisiimti dalies vaikų ugdymo išlaidų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Taigi, vadovaudamiesi oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėjai tvirtina, kad mokymo ir ugdymo sąvokos nėra tapačios. Vadovaujantis Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalimi, asmenims iki 16 metų yra privaloma tik viena iš asmens ugdymo proceso sudedamųjų dalių – mokymas(is), t. y. mokslas. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo, vertinant jį iš esmės, yra nustatyta, jog visiems asmenims iki 16 metų yra privalomas ne tik mokslas, bet ir kitoks asmens ugdymas(is) pagal valstybės institucijų patvirtintas programas, prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, kad asmenims iki 16 metų yra privalomas mokslas.
3. Pareiškėjai pabrėžia, kad vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinta ir visiems asmenims iki 16 metų privaloma Programa yra siekiama (šia Programa yra turimas tikslas) formuoti atitinkamą jauno asmens elgesį, jo vertybines nuostatas, pažiūras, įvairias emocines, socialines kompetencijas ir pan., tačiau tokių kompetencijų ugdymas, pareiškėjų įsitikinimu, nėra laikytinas mokslu, kaip tai apibrėžta Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje, todėl asmens iki 16 metų vertybinių nuostatų, jo elgesio, pažiūrų, įsitikinimų, emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymas pagal valstybės institucijų patvirtintas programas negali būti privalomas. Priešingu atveju, t. y. nustačius tokį teisinį reguliavimą, kyla reali rizika, kad bus pažeista ir Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalimi tėvams garantuojama teisė nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu. Dorovė, kaip tai nurodyta Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistoje Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, – tai dorinės normos, principai, vertinimai, reglamentuojantys žmonių elgesį. Dorovė klostosi istoriškai kaip socialinis, kultūrinis ir dvasinis reiškinys. Normos ir principai formuojasi pagal tai, kaip suvokiami gėris, blogis, tiesa, teisingumas ir kita. Jų laikomasi tradiciškai arba pagal įvairias sutartis. Doriniai žmonių santykiai grindžiami atsakomybe, pareiga, sąžiningumu, orumu, pagarba. Dorovė svarbi visuomenės santykių savireguliacijai, skatina toleranciją, dialogą. Tuo metu įgyvendinant Programą, valstybė tiesiogiai ir konkrečiai įsikiša į asmens dorovinį auklėjimą, todėl pareiškėjai yra įsitikinę, kad Programa yra nesuderinama su Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalimi tėvams garantuojama teise savo vaikų ne tik religiniu, bet ir doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai, nes tėvams nesuteikta teisė nei nustatyti, nei koreguoti jau nustatytos Programos turinio, tėvai taip pat neturi jokių realių svertų Programos įgyvendinimo metu kontroliuoti, kokios vertybinės nuostatos, pažiūros bus diegiamos jų vaikui, koks elgesys, t. y. kokios dorovinės nuostatos, jo vaikui bus pristatomos, taigi – ir diegiamos, kaip teigiamos nuostatos, o kokios priešingai – kaip neigiamos, ir panašiai.
4. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas), neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą), savišvietą, švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą). Formaliuoju švietimu yra laikomas švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Švietimo įstatymo 2 str. 3 d.), tuo metu neformaliuoju švietimu yra laikomas švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (Švietimo įstatymo 2 str. 19 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad Programa yra laikytina formaliojo švietimo programa, taigi – asmenims iki 16 metų privalomos ugdymo programos sudėtine dalimi.
5. Pareiškėjų teigimu, Programa, atsižvelgiant į jos turinį, uždavinius ir tikslus (Programos 2, 6, 7, 8.1–8.5, 9.1–9.5, 10, 11, 15, 29.2, 29.3, 30.2, 34 p.), vadovaujantis Švietimo įstatymo normomis (2 str. 29 d., 6 str., 15 str. 1 d., 18 str. 1 d., 19 str. 1 d., 20 str. 1 d.), reglamentuojančiomis švietimo pagalbos teikimą, yra vertintina kaip de facto (faktiškai) atitinkanti neformaliojo švietimo ir (ar) švietimo pagalbos turinį. Tačiau tiek neformaliojo švietimo programos, tiek švietimo pagalba mokinio yra pasirenkamos jo ar jo įstatyminių atstovų – tėvų ir globėjų – sprendimu ir laisvu noru. Todėl pareiškėjai, nekvestionuodami to, kad valstybė turi pozityviąją pareigą rūpintis vaikų (mokinių) emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymu, pagrįstai mano, kad tokia švietimo Programa galėtų būti. Kita vertus, Programa, pareiškėjų įsitikinimu, galėtų ir turėtų būti patvirtinta kaip neformaliojo švietimo programa, t. y. kaip švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programa (Švietimo įstatymo 2 str. 19 d.), kurią mokiniai ar jų įstatyminiai atstovai – tėvai ir globėjai, turėtų turėti galimybę pasirinkti laisvai, savo pačių nuožiūra. Priešingu atveju, Programos įgyvendinimas privaloma tvarka, t. y. nesuteikiant (nepaliekant) galimybės mokiniams ar jų įstatyminiams atstovams – tėvams ir globėjams, patiems nuspręsti dėl jų vaiko dalyvavimo Programos įgyvendinime, pažeidžia tėvų konstitucinę teisę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus nevaržomai.
II.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepime į pareiškimą prašo Programą pripažinti teisėta ir pareiškėjų pareiškimą atmesti.
7. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo doktrina, tačiau ją klaidingai interpretuoja. Konstitucinis Teismas aiškiai išskiria subjektus, dalyvaujančius vaikų ugdyme, ir pažymi, kad „ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą privalo užtikrinti ne tik Konstitucijoje nurodytos valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, bet ir tėvai (globėjai)“. Taigi Konstitucinis Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjai, neneigia mokyklos dalyvavimo vaikų ugdyme, bet kaip tik akcentuoja jos pareigą užtikrinti vaikų ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą. Toks aiškinimas atitinka Švietimo įstatymą, kuriame, atsižvelgiant į švietimo strateginius dokumentus ir ugdymo mokslo doktriną, nustatyti švietimo tikslai (3 str.). Įstatymų leidėjas kaip vieną iš švietimo tikslų nustato asmenybės ugdymą: išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi. Pagal Švietimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ugdymo turinys kuriamas įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti. Taigi, pagal konstitucinę doktriną ir pagal Švietimo įstatyme nustatytus švietimo tikslus, švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas ugdymo turinys, įskaitant ir Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą, ne tik, kad gali, bet ir turi ugdyti asmens vertybines nuostatas, socialines ir emocines kompetencijas. Pareiškėjai taip pat teigia, kad asmenims iki 16 metų yra privaloma tik viena iš asmens ugdymo proceso sudedamųjų dalių – mokymas(is), t. y. mokslas, tačiau nepagrindžia nei mokslo, nei mokymosi sąvokų turinio, nesiremia Konstituciją įgyvendinančiais įstatymais ir / ar edukologijos mokslo doktrina. Pareiškėjai tiesiog pateikia nepagrįstą nuomonę, kad šie terminai neapima vaiko vertybinių nuostatų, jo elgesio, pažiūrų, įsitikinimų, emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo. Konstitucijos 41 straipsnio 1 ir 2 dalių tikslas – numatyti vaiko konstitucinę teisę ir pareigą mokytis iki 16 metų bei jos užtikrinimo garantijas. Atsižvelgiant į normų tikslą, turėtų būti aiškinami ir minėtose normose įtvirtinti žodžiai „mokslas“ ir „mokymas“. Atsakovo nuomone, šie žodžiai apibūdina ne ugdymo turinį, bet pažymi mokymo ir mokymosi procesą kaip privalomą ar nemokamą. Tai patvirtina tiek lingvistinis, tiek mokslinis doktrininis aiškinimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; B. Bitinas. Edukologijos terminija: kokybė ir problemos, Klaipėda, 2011, p. 49, 53, 70; L. Jovaiša. Enciklopedinis edukologijos žodynas, Vilnius: Gimtasis žodis. 2007, p. 152). Taigi mokymas yra procesą, veiklą apibūdinanti sąvoka, bet ne ugdymo turinį. Konstitucijos 41 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato pareigą vaikams iki 16 metų dalyvauti mokymo procese pagal privalomojo švietimo programas, bet neriboja ugdymo turinio.
8. Atsakovas pažymi, kad konstitucinės teisės ir pareigos į mokslą įgyvendinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas, todėl, vadovaujantis ir šiuo įstatymu, turi būti aiškinamas Konstitucijos 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų normų turinys. Atsakovas, analizuodamas Švietimo įstatymo (2 str. 23 d., 24 str. 1 ir 2 d., 29 str. 9 d., 46 str. 2 d. 6 p.) nuostatas, pabrėžia, kad Švietimo įstatyme, kaip ir Konstitucijoje, terminas mokytis, mokymas, mokymasis vartojamas apibūdinant patį mokymo ir mokymosi procesą. Tuo metu, apibrėžiant ugdymo turinį, visur vartojamas ugdymo, tai yra dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimo bendraujant ir mokant (Švietimo įstatymo 2 str. 35 d.), terminas. Šiuo terminu apibrėžiamos privalomojo švietimo programos (priešmokyklinio ugdymo programa, pradinio ugdymo programa, vidurinio ugdymo programa), reglamentuojamas ugdymo turinys (Švietimo įstatymo 4 str.), nusakomos ugdymo pakopos (ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas) (Švietimo įstatymo 7–11 str.). Ugdymo, kaip bazinės sąvokos, įtvirtinimas Švietimo įstatyme atitinka ir ugdymo mokslų doktriną ir švietimo strateginius dokumentus.
9. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai taip pat nepagrįstai teigia, jog, nustačius tokį teisinį reguliavimą, kuriuo asmenims iki 16 metų tampa privalomu ne tik mokslas pagal valstybės institucijų patvirtintas programas, bet ir asmens vertybinių nuostatų, jo elgesio, pažiūrų, įsitikinimų, emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymas, kyla reali rizika, kad bus pažeista ir Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalimi tėvams garantuojama teisė nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu. Pareiškėjai nepagrindžia, kodėl ir kokiu būdu ugdymas varžo tėvų teisę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu. Vadovaujantis Konstitucijos 38 straipsniu, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikai turi konstitucinę teisę mokytis, siekdami visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 2 d.). Vaiko ugdymas besimokant pagal privalomojo švietimo programas nėra priešingas ar ribojantis tėvų teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu auklėjimu, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Mokykla ir šeima siekia tų pačių tikslų ir veikia bendradarbiaudamos. Šeimos ir švietimo tikslai bendri – doras žmogus ir ištikimas pilietis. Tai patvirtina Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir Švietimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas švietimo tikslas išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia šeimos ir mokyklos dalyvavimą vaiko ugdyme, nepriešinant jų.
10. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Programa atitinka neformaliojo švietimo ir (ar) švietimo pagalbos turinį. Švietimo įstatymas ugdymo turinį įpareigoja kurti Švietimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti (4 str. 2 d.). Programa ugdomų kompetencijų aktualumą ir poreikį rodo įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai, atskleidžiantys prastėjančią jaunų žmonių psichinę ir fizinę sveikatą, narkotinių medžiagų vartojimo augimą, taip pat vaikų teises ginančių institucijų statistika apie smurto atvejus prieš vaikus, tarptautinių organizacijų (EBPO, UNESCO, Europos Komisijos), kurių narė yra Lietuva, rekomendacijos ir ekspertiniai siūlymai. Atsakovas pateikia 2019–2022 metų statistinius duomenis apie mokinių savijautą, alkoholio ir narkotinių, toksinių medžiagų vartojimą, nepilnamečių gimdymus ir abortus, fizinę sveikatą, savižudybės ir smurto prieš vaikus atvejus. Šių duomenų analizė įrodo Programa ugdomų kompetencijų aktualumą ir poreikį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. 17 400 vaikų gyveno šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Programoje keliami tikslai negali priklausyti tik nuo šeimos valios. Svarbu, kad įvairiose šeimose augantiems vaikams būtų sudaryta galimybė nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius. Šios Programos privalomumą suponuoja ir Švietimo įstatyme įtvirtintas lygių galimybių principas (5 str.) ir mokinių teisė į nuoseklų ir ilgalaikį socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą mokykloje (46 str. 1 d. 12 p.). Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad nacionalinis ugdymo turinys visada orientuojamas į valstybei ir jos visuomenei būtinų gebėjimų ugdymą, privalomų bendrojo ugdymo dalykų tinklelyje tarp kitų atsirado ir gyvenimo įgūdžių ugdymas, apimantis socialinį, emocinį, sveikatos, lytiškumo ugdymą. Šiuo atveju laikomasi nuostatos, kad visuomeninis interesas, kad augtų emociškai išprususi ir gebanti palaikyti pozityvius socialinius santykius karta, yra svarbiau nei atskirų šeimų noras ugdyti savo vaikų socialinius gebėjimus namuose, kam iš esmės nei prieštarauja, nei trukdo Programos privalomumas.
11. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų nuomone, kad Programa galėtų ir turėtų būti patvirtinta kaip neformaliojo švietimo programa ar teikiama kaip švietimo pagalba. Programa sudarys galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius. Tai baziniai įgūdžiai, gebėjimai ir nuostatos, reikalingi kiekvienam asmeniui. Neformalusis švietimas gali papildyti, pagilinti, praplėsti Programa ugdomas kompetencijas, tačiau jis nėra alternatyva formaliojo švietimo programai. Pavyzdžiui, fizinio ugdymo bendroji programa yra privaloma visiems pagal bendrojo ugdymo programas besimokantiems mokiniams. Tačiau fizinis ugdymas gali būti ir neformaliojo švietimo programa, pasirinkta pagal mokinio pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius. Tačiau tai nėra fizinio ugdymo bendrosios programos alternatyva ir nepaneigia fizinio ugdymo privalomumo formaliojo švietimo kontekste. Taigi, galimybė ugdytis bendrojoje programoje numatytas kompetencijas neformaliojo švietimo būdu nepanaikina ir nepaneigia bendrosios programos privalomumo. Nacionalinis ugdymo turinys formuojamas pagal švietimo tikslus ir Lietuvos visuomenės poreikius bei mokinių ugdymosi poreikius. Programa negali būti įgyvendinta ir per švietimo pagalbą. Švietimo pagalba yra individualizuota ir dažnu atveju teikiama tik Pedagoginei psichologinei tarnybai nustačius mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ar patyrus smurto atvejį (Švietimo įstatymo 231 str. 5 d.). Be to, švietimo pagalbos ir ugdymo tikslai skirtingi. Švietimo pagalba Švietimo įstatyme apibrėžiama kaip mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (2 str. 29 d.). Taigi, švietimo pagalba stiprina kompetencijas, didina ugdymosi veiksmingumą, tačiau nepakeičia ugdymo pagal bendrojo ugdymo programas.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
12. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 7 d. gautas pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimas, kuriame prašoma ištirti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų (Bendrosios programos) 36.47 papunktyje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1541 redakcija) nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1146 redakcija) (Programa) atitikimą Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai ir 26 straipsnio 5 daliai.
Dėl ginčijamos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos statuso
13. Švietimo įstatymo (toliau tekste remiamasi 2011 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XI-1281 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 8 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1726 redakcija) nustatyta, kad priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
14. Švietimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1726 redakcija) nurodyta, kad pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
15. Švietimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
16. Švietimo įstatymo 11 straipsnio (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1726 redakcija) 3 dalyje įtvirtinta, kad vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus.
17. Vadovaudamasis, be kita ko, aptarta Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa pagal Bendrųjų programų 36.47 papunktį (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1541 redakcija) numatyta kaip viena iš bendrųjų programų.
18. Pagal Bendrųjų programų 35 punktą kiekvienoje bendrojoje programoje pateikiamos tos programos bendrosios nuostatos. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje apibrėžiama jos paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Dalykų bendrosiose programose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Bendrosios programos skyriuje „Kompetencijų ugdymas“ aptariama, kaip mokymosi turiniu ugdomos kompetencijos, įgyvendinant bendrąją programą. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės, todėl pateikiamos abėcėliškai. Dalykų bendrosiose programose kompetencijos išdėstytos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą, pradedant nuo didžiausio. Skyriuje „Pasiekimų sritys ir pasiekimai“ trumpai apibūdinamos pasiekimų sritys, pateikiami tos srities pasiekimai; lentelėje pateikiama mokinių pasiekimų raida, kai bendroji programa įgyvendinama ilgiau negu dvejus metus. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pasiekimai nurodyti metams, dalykų bendrosiose programose – kas dvejus metus. Mokymosi turinys pateikiamas pagal turinio sritis ir temas skyriuje „Mokymosi turinys“. Dalykų bendrosiose programose, atsižvelgiant į dalyką, mokymosi turinys pateikiamas metams arba dvejiems. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ pateikiami svarbūs vertinimo aspektai. Pasiekimų lygių požymiai įvardijami skyriuje „Pasiekimų lygių požymiai pagal pasiekimų sritis“. Vadovaujantis bendrosiomis programomis, rengiamos mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų užduotys, vadovėliai ir mokymo priemonės, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programos ir kiti ugdymo turinį reglamentuojantys teisės aktai (Bendrųjų programų 37 p.).
19. Pagal Švietimo įstatymo 6 straipsnį Lietuvos švietimo sistema apima: 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas); 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą); 3) savišvietą; 4) švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą).
20. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje formalusis švietimas apibrėžtas kaip švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį (2016 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. XII-2290 redakcija) privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.
21. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintą Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų sandarą ir numato pagrindinius programų įgyvendinimo bruožus (Aprašo 1 p.), programas sudarantys dalykai skirstomi į šias dalykų grupes: 4.1 dorinio ugdymo; 4.2 kalbinio ugdymo; 4.3 visuomeninio ugdymo; 4.4 matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo; 4.5 meninio ugdymo; 4.6 fizinio ir sveikatos ugdymo (Aprašo 4 p.). Gyvenimo įgūdžiai pagal Aprašą priskiriami prie fizinio ir sveikatos ugdymo (Aprašo 5.6, 6.6 p.).
22. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1541 redakcija) 1 punktu patvirtintų Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodyta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa. Minėto įsakymo 2.4 papunktyje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1146 redakcija) įtvirtinta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visos mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, šio įsakymo 1 punktu patvirtintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (išskyrus chemijos bendrąją programą ir fizikos bendrąją programą), įgyvendina 1, 3, 5, 7, 9 (I gimnazijos), III gimnazijos klasėse, o chemijos bendrąją programą ir fizikos bendrąją programą – 1, 3, 5, 7, 8, 9 (I gimnazijos), III gimnazijos klasėse. Pagal minėto įsakymo 2.5 papunktį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, šio įsakymo 1 punktu patvirtintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendina 1–10 ir I–IV gimnazijos klasėse.
23. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad mokinys, besimokantis pagal pradinio ugdymo programą, mokosi Aprašo 5 punkte nurodytų dalykų iš visų dalykų grupių, kurių mokymosi apimtis ir įgyvendinimo ypatumai yra nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose. Pagal Aprašo 17 punktą mokinys, besimokantis pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi Aprašo 6 punkte nurodytų dalykų iš visų dalykų grupių, kurių mokymosi apimtis ir įgyvendinimo ypatumai yra nustatyti bendruosiuose ugdymo planuose.
24. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – ir Bendrieji ugdymo planai) 1 punkte numatyta, kad Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą. Pagal Bendrųjų ugdymo planų 29 punktą mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.
25. Bendrųjų ugdymo planų III skyriuje reglamentuotas pradinio ugdymo programos įgyvendinimas. Bendrųjų ugdymo planų 78.1 papunktyje numatytas pamokų skaičius 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę 2023–2024 mokslo metais. Prie fizinio ir sveikatos ugdymo numatytas gyvenimo įgūdžių dalykas dėl pamokų skaičiaus nurodant pastabą (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija), jog dalykas integruojamas į kitus mokomuosius dalykus. Bendrųjų ugdymo planų 78.2 papunkčio pastaboje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad 2024–2025 mokslo metais gyvenimo įgūdžiai integruojami į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka. Pagal Bendrųjų ugdymo planų 79.9 papunktį (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija) gyvenimo įgūdžių bendroji programa 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.
26. Bendrųjų ugdymo planų IV skyriuje reglamentuotas pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas. Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-306 redakcija) įtvirtintas pamokų skaičius 2022 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2024–2025 mokslo metais grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Gyvenimo įgūdžiai priskirti prie fizinio ir sveikatos ugdymo ir jiems 4–10 klasėse numatyta po 1 vieną pamoką per savaitę, 37 pamokas per mokslo metus.
27. Bendrųjų programų 48 priede (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1146 redakcija) yra išdėstyta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa, kuri apibrėžia gyvenimo įgūdžių dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir pasiekimų vertinimą (Programos 1 p.). Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui. Šiais amžiaus tarpsniais neįveikti gyvenimo iššūkiai gali tapti savižudybių, tapimo smurto, prekybos žmonėmis, patyčių aukomis priežastimi, o nepakankamas žinojimas, kaip saugoti sveikatą, gyvybę, kaip priimti sprendimą, įvertinti atsakingai pasekmes, gali tapti ypač grėsmingais sprendimais sveikatai ir gyvybei. Nuosekliai dėstomas Programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programa padės mokiniams: pažinti savo emocijas, jas valdyti, įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas išvengiant neigiamų santykiams, tikslų siekiui ir sveikatai padarinių; ugdytis jautrumą ir empatiškumą kitiems, kurti ir plėtoti santykius, išmokti dirbti ir bendradarbiauti įvairiose grupėse; mokytis analizuoti įvairias situacijas, vertinti pasekmes, priimti atsakingus sprendimus ir už juos prisiimti atsakomybę; atpažinti sveikatai ir gyvybei pavojingas ir nepavojingas situacijas, įgyti žinių, kaip jose elgtis, išmokti saugoti savo ir kitų sveikatą; mokytis atpažinti, tyrinėti ir tenkinti asmens, mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gerovės poreikius ir problemas (Programos 2 p.).
28. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų, tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti, atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas, asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi spiralės principu, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą (Programos 4 p.).
29. Gyvenimo įgūdžių dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius (Programos 7 p.).
30. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Programoje jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą (Programos 10 p.).
Dėl Programos atitikties Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai
31. Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.
32. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjai, teikdami pareiškimą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Tik aiškūs ir teisiškai motyvuoti pareiškėjų argumentai paprastai leidžia proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui identifikuoti, kokia apimtimi kvestionuojama norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitiktis įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir, atitinkamai, apibrėžia norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribas. Su individualia byla nesusijusį pareiškimą (prašymą) nagrinėjantis administracinis teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribų (dalyko) (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019).
33. Nors pareiškime nėra aiškiai išskirta, kokių tiksliai Programos nuostatų atitiktį Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai pareiškėjai ginčija, tačiau iš pareiškime dėstomų argumentų matyti, jog Programos atitiktis Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai yra ginčijama iš esmės dviem aspektais: 1) mokymo ir ugdymo sąvokos nėra tapačios – asmenims iki 16 metų pagal Konstituciją privalomas tik mokslas, kaip viena iš ugdymo dalių, tuo tarpu Programoje nustatytų kompetencijų (vertybinių nuostatų, elgesio, pažiūrų, įsitikinimų, emocinių ir socialinių kompetencijų) ugdymas nėra laikytinas mokslu; 2) Programa negalėjo būti patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa, t. y. privaloma, ji turėjo būti patvirtinta kaip neformaliojo švietimo programa, kad mokinių tėvai galėtų pasirinkti. Taigi pareiškėjai ginčija ne pačią Programą (jos turinį), tačiau iš esmės tik tai, kad ji buvo patvirtinta kaip privaloma formaliojo švietimo programa. Abejonės dėl Programos atitikties Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai pareiškime siejamos išimtinai su programos privalomumu (tiek pateikiant argumentus dėl mokslo ir ugdymo sąvokų, tiek dėl to, kad Programa nepagrįstai patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa). Tai puikiai atsispindi ir pareiškimo tekste: „Toks teisinis reguliavimas, kuriuo, vertinant jį iš esmės, yra nustatyta, kad visiems asmenims iki 16 metų yra privalomas ne tik mokslas, bet ir kitoks asmens ugdymas(is) pagal valstybės institucijų patvirtintas programas, prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai“, „įsakymas, kuriuo GĮBP yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa, t. y. kaip visiems asmenims iki 16 metų privaloma švietimo programa, prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai“. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti aspektai apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas.
34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį pareiškėjas teigia esant nustatytą ir kurio atitiktį aukštesnės galios teisės aktui prašo ištirti, laikytina, kad prašyme nėra tyrimo dalyko. Tokie prašymai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme inter alia Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmame skirsnyje reglamentuojama pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą tvarka nenagrinėjami ir byla nutraukiama (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2-756/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-822/2021).
35. Pareiškėjai, abejodami Bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos atitiktimi Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, savo abejones sieja su faktu, kad Programa patvirtinta kaip viena iš priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų (ginčija būtent Bendrųjų programų 36.47 papunktį). Pareiškėjai tvirtina, jog vien šis faktas (įtraukimas į bendrųjų programų sąrašą) savaime suponuoja, kad tokia programa yra privaloma asmenims iki 16 metų.
36. Išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi ginčo santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, su tokiu teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjų ginčijamu papunkčiu Programa buvo patvirtinta kaip viena iš bendrųjų programų (minėtame sąraše iš viso patvirtintos 58 bendrosios programos). Bendrųjų programų 36 punkte nėra numatyta jokių papildomų nuostatų dėl bendrųjų programų įgyvendinimo. Šias nuostatas detalizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, kurio 5 punkte įtvirtintos pradinio ugdymo programą sudarančios dalykų grupės ir dalykai, o 6 punkte – pagrindinio ugdymo programą sudarančios dalykų grupės ir dalykai. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad mokinys, besimokantis pagal pradinio ugdymo programą, mokosi Aprašo 5 punkte nurodytų dalykų iš visų dalykų grupių, kurių mokymosi apimtis ir įgyvendinimo ypatumai yra nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose. Ta pati nuoroda į Bendruosius ugdymo planus įtvirtinta ir dėl mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, Aprašo 17 punkte.
37. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 1 punkte numatyta, kad Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja ugdymo organizavimą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą. Pagal Bendrųjų ugdymo planų 29 punktą mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.
38. Bendrųjų ugdymo planų III skyriuje reglamentuotas pradinio ugdymo programos įgyvendinimas. Bendrųjų ugdymo planų 78.1 papunktyje numatytas pamokų skaičius 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę 2023–2024 mokslo metais. Prie fizinio ir sveikatos ugdymo numatytas gyvenimo įgūdžių dalykas dėl pamokų skaičiaus nurodant pastabą (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija), jog dalykas integruojamas į kitus mokomuosius dalykus. Bendrųjų ugdymo planų 78.2 papunkčio pastaboje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad 2024–2025 mokslo metais gyvenimo įgūdžiai integruojami į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka. Pagal Bendrųjų ugdymo planų 79.9 papunktį (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-1036 redakcija) gyvenimo įgūdžių bendroji programa 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.
39. Bendrųjų ugdymo planų IV skyriuje reglamentuotas pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas. Bendrųjų ugdymo planų 87 punkte (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-306 redakcija) numatytas pamokų skaičius 2022 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2024–2025 mokslo metais grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Gyvenimo įgūdžiai priskirti prie fizinio ir sveikatos ugdymo, ir jiems 4–10 klasėse numatyta po 1 vieną pamoką per savaitę (37 pamokas per mokslo metus).
40. Taigi Bendruosiuose ugdymo planuose numatytas konkretus kiekvieno dalyko pamokų skaičius per savaitę ir mokslo metus kiekvienoje klasėje. Kai kurie dalykai yra sugrupuoti, nurodant bendrą pamokų skaičių, pvz., užsienio kalbų atveju yra numatytas pamokų skaičius ne konkrečiai kalbai, o visai užsienio kalbos kategorijai (pvz., nurodoma: užsienio kalba (anglų, prancūzų, vokiečių k.), dorinio ugdymo atveju taip pat yra numatytas bendras pamokų skaičius tikybai arba etikai, meninio ugdymo atveju yra numatytas tikslus pamokų skaičius dailei ir muzikai, tačiau dėl teatro ir šokio dalykų pažymėta, kad mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas. Tie dalykai, kurie yra nurodyti atskiroje eilutėje be alternatyvų, akivaizdu, yra privalomi visais atvejais. Prie fizinio ir sveikatos ugdymo kaip atskiras dalykas yra nurodytas gyvenimo įgūdžių dalykas.
41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų ginčijamu Bendrųjų programų papunkčiu yra patvirtintos tik priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos ir jų turinys (jos pridėtos kaip teisės akto priedai), tačiau, kaip matyti sistemiškai įvertinus visą aktualų teisinį reguliavimą, šių programų privalomumą nustato kiti norminiai aktai, kurių pareiškėjai neginčija. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pats Programos patvirtinimas kaip vienos iš priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų (įtraukimas į bendrųjų programų sąrašą kartu su kitomis 57 programomis) savaime nereiškia, kad ji bus privaloma visiems asmenims iki 16 metų. Numatytose dalykų grupėse yra galimybė rinktis dalykus tiek mokiniams / jų tėvams, tiek mokyklai (pavyzdžiui, dorinis ugdymas, užsienio kalbos, menai).
42. Abejonę dėl Bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos atitikties Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai pareiškėjai sieja išimtinai su aplinkybe, kad Programos įtraukimas į bendrųjų programų sąrašą savaime reiškia jos privalomumą asmenims iki 16 metų, t. y. su aplinkybe, kuri buvo paneigta. Kitaip tariant, norminio administracinio akto nuostatos neatitikimą Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai pareiškėjai sieja su reguliavimu, kurio tikrinama norminio administracinio akto nuostata nenustato. Tai, kurios bendrosios programos bus privalomos konkrečiu atveju, lemia kitos (pareiškėjų neginčijamos) aptartų norminių aktų nuostatos.
43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų argumentas, jog Programoje numatytų kompetencijų ugdymas laikytinas tik ugdymu, bet ne mokslu, kuris yra privalomas pagal Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalį, nėra aktualus, nes pareiškėjai neginčija konkrečių nuostatų dėl Programos privalomumo.
44. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant normines administracines bylas nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2-756/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024).
45. Tinkamai nepagrindus savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, teismo galimybė ruošti bylą teisminiam nagrinėjimui bei ją nagrinėti. Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019). Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs (žr., pvz., 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I143-24/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024).
46. Minėti trūkumai gali būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą (prašymą) (tiek abstraktų, tiek pateiktą ryšium su individualia byla) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas – bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.; 116 str. 1 d.) (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-14-629/2021; išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-822/2022).
47. Nors pareiškėjai teigia, kad Programa buvo patvirtinta kaip viena iš priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų, taigi ji savaime vertintina kaip formaliojo švietimo programa, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškime nėra įvertintas visas nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas.
48. Švietimo įstatyme formalusis švietimas apibrėžiamas kaip švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Švietimo įstatymo 2 str. 3 d.), formalusis švietimas apima pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas (Švietimo įstatymo 6 str. 1 p.). Tuo tarpu neformalusis švietimas apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą (Švietimo įstatymo 6 str. 2 p.). Taigi pagal Švietimo įstatymą formalusis švietimas neapima priešmokyklinio ugdymo, nors priešmokyklinio ugdymo programa yra patvirtinta kaip viena iš bendrųjų programų tuo pačiu įsakymu, kaip ir ginčijama Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (žr. Bendrųjų programų 36 p.).
49. Be to, Švietimo įstatyme yra vartojama dar viena sąvoka – privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Iš šios sąvokos turinio aiškiai matyti, jog būtent ja yra apibrėžiama Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos dėl asmenims iki 16 metų privalomo mokslo taikymo apimtis. Tačiau pareiškėjai vadovaujasi tik formaliojo švietimo sąvoka, visiškai ignoruodami aplinkybę, kad, pavyzdžiui, privalomasis švietimas apima ir priešmokyklinį ugdymą, kuris, nors ir yra privalomas, pagal Švietimo įstatymą nėra priskirtinas formaliajam švietimui. Tuo tarpu formaliajam švietimui pagal Švietimo įstatymą priskiriamas vidurinis ugdymas nėra privalomas ir nepatenka į privalomąjį švietimą. Tai reiškia, kad pareiškėjai, aiškindami Konstitucijos normą (41 straipsnio 1 dalį) vadovaudamiesi išimtinai Švietimo įstatyme vartojamomis formaliojo ir neformaliojo švietimo sąvokomis, akivaizdžiai neįvertino kitų reikšmingų šio įstatymo nuostatų.
50. Maža to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Pagal analogiją galima teigti, kad Konstitucijos normų turinys negali būti aiškinamas remiantis žemesnės galios teisės aktų nuostatomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai Konstituciją aiškina tik pagal pavienes Švietimo įstatymo nuostatas, nepateikdami jokių savarankiškų argumentų, įskaitant ir grindžiamų sisteminiu Konstitucijos aiškinimu. Tuo tarpu pačioje Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog ji yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse) išdėstytų normų negalima interpretuoti jas atribojus nuo kitų Konstitucijos normų (2000 m. birželio 13 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Tai nagrinėjamu atveju iš esmės lemia, kad, kiek tai yra susiję su Konstitucijos norma (41 straipsnio 1 dalimi), pareiškėjai apsiriboja abstrakčiu teiginiu, jog tikrinamas norminis aktas prieštarauja Konstitucijai, nepateikdami šiuo aspektu iš esmės jokių teisinių argumentų.
51. Be to, net ir pripažįstant, kiek tai yra susiję su pradiniu ir pagrindiniu ugdymu, kad Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais yra privalomas švietimas tik pagal formaliojo švietimo programas, pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir vertinimo, kad tikrinama Bendrųjų programų nuostata patvirtinta Programa neatitinka pradinio ugdymo paskirties (Švietimo įstatymo 9 str. 1 d., be kita ko, suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis) ar pagrindinio ugdymo paskirties (Švietimo įstatymo 10 str. 1 d., be kita ko, suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus), švietimo tikslų (pagal Švietimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ugdymo turinys kuriamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti) ar kitų tokioms programoms keliamų reikalavimų, t. y. nėra pateikta jokių argumentų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjai šioje dalyje įvertino reikšmingą teisinį reguliavimą, susijusį su formaliojo ugdymo programai keliamais turinio reikalavimais.
52. Taigi pareiškėjai, reikšdami savo poziciją, kad Programa negalėjo būti patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa, be abstrakčių pasvarstymų ir kelių pavienių ištraukų iš Programos, nepateikia jokių teisinių argumentų, dėl formaliojo švietimo sąvokos, formaliojo švietimo programoms keliamų tikslų ir reikalavimų. Pareiškėjai šiuo aspektu neišreiškė konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp Bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos ir Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalies. Toks pareiškimo pagrindimas negalėjo būti laikomas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme neįmanomas.
53. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškime norminio administracinio akto nuostatos neatitikimą Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai pareiškėjai sieja su reguliavimu, kurio tikrinama norminio administracinio akto nuostata nenustato, ir tai, kad pareiškimo dalis dėl Bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodytos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos atitikties Konstitucijos 41 straipsnio 1 daliai nėra pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas šią norminės administracinės bylos dalį nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl Programos atitikties Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai
54. Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
55. Pareiškėjai, dėstydami argumentus dėl Programos atitikties Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai, mano, kad privalomai įgyvendinant Programą kyla reali rizika, kad bus pažeista Konstitucijos 41 straipsnio 6 dalis, nes valstybė įsikiša į dorovinį ugdymą, tėvai negali kontroliuoti Programos, negali kontroliuoti, kokios vertybinės nuostatos, pažiūros bus diegiamos jų vaikams.
56. Kaip minėta, būtent pareiškėjai, teikdami pareiškimą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad galimas Programos neatitikimas Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai pareiškėjų yra siejamas: 1) su tuo, kad Programa yra įgyvendinama privalomai; 2) su doroviniu vaikų auklėjimu (jokie konkretūs argumentai dėl religinio auklėjimo nėra pateikiami).
57. Pareiškėjai cituoja Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktą dorovės apibrėžimą, tačiau jo su konkrečiomis pareiškime dėstomomis aplinkybėmis nesusieja: nepaaiškina, kurios konkrečios Programos nuostatos sietinos su doroviniu ugdymu, ir kaip jos riboja konstitucinę tėvų teisę namuose auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus.
58. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Programa patvirtinta ne kaip dorovinio ugdymo, o kaip fizinio ir sveikatos ugdymo dalykas (Aprašo 5.6, 6.6 p.). Gyvenimo įgūdžių dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius (Programos 7 p.). Pareiškėjai konkrečiai neįvardijo, kaip Programos nuostatos riboja konstitucinę tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, o išplėstinė teisėjų kolegija taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Programa minėtą tėvų teisę kaip nors ribotų. Programos nuostatomis niekaip nėra reguliuojama tėvų teisė auklėti savo vaikus.
59. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ugdyti vaikus, rūpintis jų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus – visų tėvų konstitucinė teisė (2000 m. birželio 13 d. nutarimas); visų pirma, būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą (2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d., 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimai); tėvų ir vaikų santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai – konstituciškai vertingi (2007 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai).
60. Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 14 d. išvadoje pažymėjo, kad mokymas valstybinėse švietimo ir mokymo įstaigose yra sudėtinė ugdymo proceso, kuriam didelę reikšmę turi ir šeimos įtaka, visuomenės ir šeimos vertybės, dalis, taigi mokymas valstybinėse švietimo ir mokymo įstaigose pagal patvirtintas programas nepakeičia tėvų auklėjimo pagal savo įsitikinimus namuose.
61. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pagal Programą švietimo ir mokymo įstaigose besimokantiesiems būtų pateikiama jos turinį sudaranti informacija, su kuria būtų supažindinami visi mokymo įstaigas lankantys asmenys, nereiškia, kad tėvai neturi teisės pagal savo įsitikinimus vaikų ugdyti namuose. Kitaip tariant, nei pareiškėjų nurodoma aplinkybė dėl Programos privalomumo, nei pareiškėjų akcentuojami Programos turinio aspektai, savaime niekaip nepaneigia ir neapriboja aptariamoje Konstitucijos nuostatoje įtvirtintų tėvų teisių. Taigi nėra pagrindo ir konstatuoti, kad tikrinamame Bendrųjų programų 36.47 papunktyje nurodyta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa prieštarauja Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 36.47 papunktyje (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1541 redakcija) nurodyta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1146 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 daliai.
Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė