Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2-853/2026

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00008-2026-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.12; 22.9.10; 22.9.11

(S)

telšių APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 3 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Kazlauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Ingridai Bikbajevienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) vadovė, administracine tvarka bausta, neteista,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

     n u s t a t ė :

V. P., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 12 d. būdama (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadove, žinodama apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais savo veiksmais V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. P. paaiškino, kad jai buvo žinoma įmonės situacija. Patvirtino, jog įmonė turi finansinių sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. Nuo 2025 m. liepos mėnesio prasidėjo civiliniai ginčai, dėl ko buvo areštuotos jos ir įmonės sąskaitos, todėl ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2025 m. liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio negalėjo disponuoti savo pinigais, todėl atlikdavo mokėjimus grynaisiais pinigais per „Perlas“ terminalą. Jai buvo svarbiau atsiskaityti su įmonės darbuotojais bei tiekėjais. Pripažįsta, jog turėdama įsipareigojimų VMI pirmiau atsiskaitė su darbuotojais ir tiekėjais, nes taip buvo užtikrinama įmonės veikla. Patvirtino, jog tuo metu nevykdė atsiskaitymų VMI ir Sodrai. Nurodė, jog jai nebuvo žinoma, kad turint kreditorinių įsipareigojimų privalu pirmiau atsiskaityti su VMI, o tik po to su kitais kreditoriais. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgusi. Nurodė, jog turi finansinių sunkumų dėl vykstančių civilinių ginčų teismuose. Taip pat vyksta skyrybų procesas, todėl jos finansinė padėtis yra labai sudėtinga ir prašo skirti kuo švelnesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti mokėti dalimis per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė Ingrida Bikbajevienė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes bei nurodė, jog neprieštarauja, kad paskirtos baudos mokėjimas būtų išdėstytas mokėti dalimis.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Be to, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną V. P. atžvilgiu, nurodoma, jog Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 1-5). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16813,41 Eur (b. l. 7-18). Bendrovė turėjo atsiskaitomąją sąskaitą kredito unijoje „Germanto lobis“ Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos kredito unijoje „Germanto lobis“ Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d., nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su: MB Namu Mūza; UAB Sanitex; UAB Švyturys-Utenos alus; MB Junona; UAB Mažeikiu mėsinė; UAB Energijos skirstymo operatorius; Mažeikių rajono savivaldybė, bei kitus mokėjimus su kitais asmenimis (b. l. 24-137), kas pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė V. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai ir CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, aktyviai vykdė atsiskaitymus su jau minėtais žemesnės eilės kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT-36-495/2023 ir kt.).

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir, kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovė, neužtikrindama, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį. V. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, bylos duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026 m. kovo 3 d. – 16813,41 Eur. Šioje byloje V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Bendrovės atsiskaitymai buvo tikrinti laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d., kada būtent ir buvo, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vykdomi mokėjimai kitiems žemesnės eilės kreditoriams. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas išimtinai vien tik stengiantis atkurti Bendrovės veiklą ir mokumą. Akivaizdu, jog V. P., būdama Bendrovės vadovė, vykdė mokėjimus, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais vėl pažeidė kreditorių teises.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, sprendžia, kad V. P. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Teismo posėdžio metu V. P. prašė skirti kuo mažesnę baudą bei leisti paskirtą baudą sumokėti per dvylikos mėnesių laikotarpį dėl jos sunkios materialinės padėties. Atsižvelgiant į V. P. prašymą bei atsižvelgiant paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimas išdėstytinas, nustatant kas mėnesį mokėti po 120,00 Eur, o paskutinį mėnesį 80,00 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

V. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad V. P. kas mėnesį mokės po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų), paskutinį mėnesį sumokant 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2026 m. balandžio mėnesio iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti V. P., kad paskirta bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai):

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią Urbo bankas UAB;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią UAB „Artea“ bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2-853/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų, skaičiuojant nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Andželika Butkuvienė