Administracinė byla Nr. eA-67-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02166-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. R.), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekomunikacinių technologijų servisas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (news.tts.lt, 2017 m. rugsėjo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-33) SPR-70 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. vasario 21 d. Tarnyboje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens A. R. skundas, kuriame nurodyta, jog publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija) paskelbta tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeminanti, visuomenės informavimo principus pažeidžianti informacija. Atsakovas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, pripažino jį pagrįstu ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo įspėjo pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, taip pat pareikalavo, kad pareiškėjas paneigtų Publikacijoje paskelbtas tikrovės neatitinkančias bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą pažeidžiančias žinias. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės remtis www.wikipedia.org duomenimis, nes tai nėra patikimas šaltinis, kadangi jį gali koreguoti visi asmenys; taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis ar kad susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2015 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu bei VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu (toliau – ir Vertinimai). Pareiškėjas su tokiomis atsakovo išvadomis nesutiko. Teigė, kad Publikacijoje A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams. Pateikdamas šią informaciją, pareiškėjas vadovavosi interneto tinklalapyje „Wikipedia“ pateikta informacija, taip pat straipsniais, publikuotais interneto tinklalapiuose www.delfi.lt, www.faktai.lt, VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimu. Informacija minėtuose šaltiniuose yra nepaneigta, nenuginčyta, todėl pareiškėjas pagrįstai ja naudojosi, teigdamas, kad „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Aplinkybė, kad vėliau informacija apie A. R. buvo kelis kartus taisoma, nepaneigia fakto, jog Publikacijos teikimo metu ji egzistavo. A. R. nesikreipė dėl informacijos paneigimo interneto tinklalapyje www.delfi.lt ar VSD vertinimuose, neskundė jų, todėl nesuprantama, kodėl jis skundžia Publikaciją, kuri tik perteikia anksčiau viešai skelbtą informaciją.
3. Pareiškėjas teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens ginčijami komentarai buvo paskelbti asmens, pasivadinusio „A. R.“ po 2017 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo straipsniu. Informacija, gaunama iš socialinio tinklo „Facebook“ naudojasi daugelis žurnalistų, šis socialinis tinklas laikomas vienu patikimiausių, todėl pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad vartotojas „A. R.“, komentavęs pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsnį, iš tikrųjų yra trečias suinteresuotas asmuo. Be to, ginčo publikacija paskelbta 2017 m. rugsėjo 16 d., taigi po 11 dienų, ir per tą laiką niekas nesikreipė į pareiškėją dėl to, kad vartotojas „A. R.“ nėra tikrasis A. R.. Apie tai, kad A. R. neigė parašęs komentarus, pareiškėjas sužinojo tik tada, kai A. R. 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į policiją. 2017 m. rugsėjo 5 d. komentaruose vartotojo „A. R.“ nuotrauka yra tokia pati, kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateiktos nuotraukos. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad prieš publikuodamas ginčo straipsnį jis privalėjo atlikti duomenų tyrimą, t. y. atlikti socialinio tinklo „Facebook“ A. R. paskyros patikrą. Informacijos, kas faktiškai yra asmuo, užsiregistravęs kokia nors paskyra, socialinis tinklas „Facebook“ neteikia tretiesiems asmenims. Būtent „Facebook“ socialinis tinklas yra atsakingas už tai, kad nebūtų netikrų paskyrų.
4. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodomuose šaltiniuose nebuvo Publikacijoje nurodyto teiginio, jog „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Šiame teiginyje skelbiama itin neigiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuri negali būti paremta prielaidomis ar nepatikrintais duomenimis. Nurodytas teiginys vienareikšmiškai yra žinia, o ne subjektyvus įvykių vertinimas, nuomonė. Žiniai yra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o tokio pobūdžio informacijai pareiškėjas privalėjo atlikti išsamų tyrimą, susipažinti su Vertinimais. Nors teiginio „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ pirminis šaltinis yra interneto tinklalapis www.wikipedia.org, tačiau pareiškėjui kyla redakcinė atsakomybė už Publikacijoje paskelbtą teiginį, nes jis netinkamai įvardijo pirminę publikaciją ir taip neįvykdė Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies reikalavimo nurodyti informacijos šaltinį, todėl šiuo atveju negali būti taikomos redakcinės atsakomybės išimtys. Atsakovas pažymėjo, kad interneto tinklalapyje www.wikipedia.org talpinamas turinys nėra patikimas šaltinis, nes jį gali koreguoti visi asmenys. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis ar kad susipažino su Vertinimais, pareiškėjas nesikreipė į atitinkamas institucijas ar į trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekdamas patikrinti skelbiamų duomenų tikrumą. Taigi pareiškėjas netinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę.
6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareigos kreiptis dėl netikrų socialinio tinklo profilių ar galimai neteisingos informacijos interneto tinklalapyje www.wikipedia.org paneigimo nepanaikina jo, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), pareigos patikrinti skelbiamą informaciją, remtis patikrintais šaltiniais ir skelbti tikrovę atitinkančią informaciją. Pareiškėjas skunde teismui pripažino, jog jis neatliko duomenų tyrimo, t. y. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros patikros.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ skundą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad teiginys „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ yra žinia, o ne nuomonė, ši paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Šis teiginys padarytas remiantis šaltiniais, kuriuose tokia informacija nebuvo konstatuota arba nurodyta be objektyvaus pagrindo, trečiojo suinteresuoto asmens apie save nurodyti teiginiai nepagrindžia pareiškėjo paskelbtos žinios dėl antivalstybinės jo veiklos. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai Publikacijoje cituojant po pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsniu esančius komentarus, kurie buvo parašyti iš netikros A. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, buvo aplaidūs. Pareiškėjas nepagrįstai paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. R., pažeidė nuomonių įvairovės principą, nes informaciją pateikė jos nepatikrinęs kitose šaltiniuose, paties trečiojo suinteresuoto asmens neprašęs jos pakomentuoti. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundas pripažintas pagrįstu, pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, yra priimtas iš esmės tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
III.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas Sprendimą tuo požiūriu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas pažeidimas, nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, t. y., Publikacijoje apie asmenį nebuvo paskleista informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą ir neatitinkanti tikrovės. Šis argumentas buvo grindžiamas tuo, kad ši informacija buvo pateikta valstybės įstaigos viešai paskelbtuose dokumentuose bei anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, todėl turėtų būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis, nustatantis redakcinės atsakomybės netaikymą.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sprendimo, kaip tai turėjo būti daroma remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi ir 54 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovas tinkamai įgyvendino savo kompetenciją ir tinkamai sprendė klausimą dėl to, ar buvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (paskleista informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą), ir ar tinkamai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis, nustatantis redakcinės atsakomybės netaikymą. Teismas nevertino, ar atsakovas pasisakė dėl visos Publikacijoje nurodytos informacijos, nevertino, kokie dokumentai ir paaiškinimai buvo pateikti atsakovui nagrinėjant asmens skundą. Taigi teismas tinkamai neišsprendė klausimo, ar atsakovo Sprendimas jo priėmimo metu buvo teisėtas.
IV.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
13. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su Sprendimu visa apimtimi, nei skunde, nei teismo posėdyje jokių argumentų dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo nenurodė, taip pat neginčijo Sprendime nurodytos aplinkybės, kad nesikreipė į A. R. dėl Publikacijoje nurodytų teiginių.
14. Teismas nurodė, kad interneto tinklalapyje „Wikipedia“ pateikta informacija, kurią be apribojimų gali pildyti bet kuris asmuo, negali būti laikoma nei patikima, nei objektyvia. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, Publikacijoje nurodydamas, kad „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ šios informacijos netikrino VSD Ataskaitose.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytuose interneto tinklalapio www.delfi.lt straipsniuose, kuriais jis rėmėsi teigdamas apie A. R. antivalstybinę veiklą, tokia informacija taip pat nebuvo pateikta: 2014 m. kovo 28 d. straipsnyje interneto tinklalapyje www.delfi.lt „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad A. R. yra vieno iš „Format-A3“ renginio moderatorius, pateiktos A. R. renginio metu pasakytos mintys; 2014 m. gegužės 27 d. straipsnyje interneto tinklalapyje www.delfi.lt „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad A. R. pristatė svečią iš Rusijos, aprašoma „Format-A3“ veikla, kuri įvertinta VSD ataskaitos dalyje. Pareiškėjo nurodyto 2015 m. balandžio 9 d. straipsnio interneto tinklalapyje www.faktai.lt „(duomenys neskelbtini)“ autorius yra pats A. R. Šiame straipsnyje autorius, apibūdindamas save, kaip interneto tinklalapio faktai.lt komandos narį, nurodė: „Artūras. Redaktorius. <...>. Pastaruoju metu – Kremliaus agentas. Bando žaisti krepšinį. Vis dar vaikšto pats“. Iš nurodyto straipsnio turinio matyti, kad jis parašytas šmaikščiu, ironišku stiliumi, todėl apibūdinimas „Pastaruoju metu – Kremliaus agentas“ negali būti vertinamas tiesiogiai ir neduoda pagrindo teigti, kad A. R. užsiima antivalstybine veikla, pareiškėjas, kaip jau minėta, su A. R. nesusisiekė ir jo nuomonės nepaklausė.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 rugsėjo 8 d. parašyti ginčo komentarai, kuriais rėmėsi pareiškėjas Publikacijoje, buvo parašyti iš socialinio tinklo „Facebook“ profilio, kuris turėjo kitą nuotrauką nei A. R. 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. birželio 13 d. užfiksuotas tikrasis profilis. Taigi, jau vien ši aplinkybė pareiškėjui turėjo kelti abejonę dėl to, ar tikrasis komentarus rašantis asmuo yra pats A. R.. Atsakovas tyrimo metu taip pat nustatė, kad viena iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų su A. R. vardu yra būtent trečiojo suinteresuoto asmens, nes ši paskyra yra aktyvi, keliamos nuotraukos, dalinamasi komentarais.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, neįsitikinus A. R. socialinio tinklo paskyros priklausymu trečiajam suinteresuotam asmeniui ir cituojant komentarus, juos pateikiant kaip akivaizdžiai priklausančius A. R., buvo aplaidūs. Pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesiekė išsiaiškinti, ar iš tikrųjų minėtus komentarus parašė trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsižvelgus į skelbiamų komentarų tekstą, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, jog skelbiami komentarai neatspindi tikrosios A. R. nuomonės. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo komentarų autorystės, nesikreipė į policiją ar socialinio tinklo administraciją dėl to, kad būtų nustatytas tikrasis asmuo, pasinaudojęs jo vardu, šiuo atveju nepašalina pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo bei skleidėjo atsakomybės. Pareiga įsitikinti pateikiamos informacijos teisėtumu ir ją patikrinti prieš skelbiant teko pareiškėjui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas patikrinti skelbiamą informaciją, jis nesikreipė nei į trečiąjį suinteresuotą asmenį, nei į institucijas, nors tokią galimybę turėjo, taigi pažeidė nuomonių įvairovės principą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendime Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas pagrįstai.
18. Teismas konstatavo, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas Sprendime konstatuotas taip pat pagrįstai, nustatęs, kad Publikacijoje pateikiama informacija yra ne nuomonė, o žinios apie trečiąjį suinteresuotąjį asmenį. Teiginiu Publikacijoje paskelbus faktą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo paminėtas VSD ataskaitose kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla, buvo pažeista jo garbė bei orumas. Tai nustatyta patikrinus VSD 2015 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2014 m. – šioje ataskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. R. vykdo antivalstybinę veiklą ir kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams. Pareiškėjas taip pat Publikacijoje paskelbė teiginius, kaip A. R. komentarus iš interneto tinklapio news.tts.lt straipsnių komentarų socialiniame tinkle „Facebook“, kuriais autorius vadina atsakymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Publikacijoje cituodamas tikrovės neatitinkančius teiginius ir nurodydamas, kad tai yra A. R. komentarai, siekė suformuoti neigiamą nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, jį pažeminti, sumenkinti jo įvaizdį, o tai pažeidžia A. R. garbę ir orumą.
19. Teismas nurodė, kad Sprendime, be kita ko, nurodyti argumentai, dėl kurių netaikomos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas skunde teigė, jog už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, tačiau jokių nesutikimo su Sprendimu šiuo aspektu argumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju Publikacijoje nurodyti informacijos šaltiniai nepatenka į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos sąrašą, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatos.
V.
20. Pareiškėjas UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Esminė aplinkybė, kurią turėjo nustatyti teismas, yra ta, ar pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kuriuose ginčo faktai apie A. R. yra konstatuoti ir pagrįsti realiais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, Publikacijos išleidimo metu (2017 m. rugsėjo 16 d.) jam nebuvo pagrindo abejoti jo pateikta informacija, todėl jis elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo teise.
21.2. Pareiškėjas Publikacijoje vadovavosi ne tik interneto tinklalapiu „Wikipedia“, bet ir informacija, paskelbta interneto tinklalapyje delfi.lt, VSD Vertinimais, straipsniais, paskelbtais interneto tinklalapyje faktai.lt. Nei vieno iš šių straipsnių trečiasis asmuo neskundė ir neginčijo, todėl pareiškėjui nekilo abejonių, ar juose nurodyta informacija yra teisinga. Publikacijos paskelbimo metu interneto tinklalapyje „Wikipedia“ pateikta informacija buvo paskelbta prieš tris mėnesius ir nebuvo pakeista, nors ją redaguoti gali visi asmenys. Pareiškėjui dėl jos teisingumo negalėjo kilti abejonių, juolab, kad panaši informacija buvo paskelbta ir anksčiau kituose šaltiniuose ir nebuvo ginčijama.
21.3. VSD Vertinimuose yra pateikta nuotrauka, kurioje, be kitų asmenų, matyti ir A. R. Vertinimuose teigiama, kad klubo „Format A3“ renginiuose dalyvavo Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, rašytojai, kultūros atstovai, kurie deklaravo idėjas, diskredituojančias bei dezorientuojančias Lietuvos valstybę ir visuomenę. Trečiojo suinteresuoto asmens, sėdinčio greta S. M., nuotraukos buvimas Vertinimuose pareiškėjui taip pat sudarė pagrindą daryti išvadą, kad jis yra vienas iš asmenų, skleidžiančių priešiškas Lietuvos valstybei ir visuomenei idėjas.
21.4. Interneto tinklalapyje www.delfi.lt. A. R. yra įvardijamas kaip klubo „Format A3“ renginių moderatorius. Tai reiškia, kad jis laikytinas asmeniu vedančiu bei vadovaujančiu diskusijai, tuo pačiu palaikančiu ir diskusijos svečio ideologinę poziciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neteigė, jog minėtame interneto tinklalapyje publikuotuose straipsniuose yra tikrovės neatitinkančios informacijos ar kad paskleista informacija pažeidė jo garbę ir orumą. Jis neginčijo ir Vertinimuose pateiktų duomenų. Šaltinis interneto tinklalapis faktai.lt buvo svarbus tik tikrinant interneto tinklalapyje „Wikipedia“ pateiktos informacijos pagrįstumą. Iš publikacijų interneto tinklalapiuose faktai.lt ir sarmatai.lt, kuriais pareiškėjas taip pat rėmėsi Publikacijoje, matyti, kad paties trečiojo asmens nuomone, VSD laiko jį „šnipu“.
21.5. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Būtent tokia informacija ir vadovavosi pareiškėjas, todėl jam nebuvo prievolės kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes jo nuomonė jau buvo išdėstyta šaltiniuose, kuriais vadovavosi pareiškėjas.
21.6. Publikacija buvo parašyta 2017 m. rugsėjo 16 d., vadovaujantis tuo metu pareiškėjui žinomu trečiojo suinteresuoto asmens profiliu socialiniame tinkle „Facebook“. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad ateityje, t. y., 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. birželio 13 d., bus užfiksuotas kitas, „tikrasis“ A. R. profilis socialiniame tinkle. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo ginčyti komentarų autorystę, kreiptis į „Facebook“ administraciją dėl to, kad būtų nustatytas asmuo, pasinaudojęs jo vardu, bei būtų pašalinta jo vardu sukurta anketa, tačiau to nedarė tris mėnesius. Visos šios aplinkybės leido pareiškėjui manyti, kad A. R. profilis buvo teisingas. Pareiškėjas negalėjo atlikti duomenų tyrimo socialinio tinklo „Facebook“ A. R. paskyroje, nes tam reikalinga informacija jam nebūtų teikiama. „Facebook“ socialiniame tinkle paskleista informacija Publikacijos rašymo metu nebuvo paneigta, todėl už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
21.7. Kaip matyti iš Publikacijos turinio, visi šaltiniai buvo nurodyti, todėl pareiškėjui negali kilti atsakomybė (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str.).
21.8. Viešajam asmeniui yra keliami aukštesni reikalavimai, dėl to jis turi būti pakantus kritikai, toleruoti apie jį skelbiamą nuomonę. Būtent tokiu laikytinas A. R., kaip pakankamai žinomas, aktyvus žurnalistas, politikos apžvalgininkas, teikiantis komentarus įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais, viešoje erdvėje dažnai matomas ir girdimas.
22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde kartojami skunde teismui nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas išsamiai pasisakė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
23.2. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog jis, skelbdamas Publikaciją, skelbė tikrovę atitinkančią (objektyviai egzistavusią), patikrintą informaciją.
23.3. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio („Wikipedia“) nurodytus duomenis, jis nesikreipė į atitinkamas institucijas ar į trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekdamas patikrinti skelbiamų duomenų tikrumą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo, kurio atžvilgiu taikomos siauresnės kritikos ribos. Vertinimuose nėra teiginio „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Šiame teiginyje skelbiama itin neigiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuri negali būti paremta prielaidomis, ar nepatikrintais duomenimis. Pareiškėjas privalėjo atlikti išsamų tyrimą, susipažinti su Vertinimais ir tik tada skelbti tokio pobūdžio kaltinimus. Sprendime ir teismo sprendime konstatuota, jog tarptautinio žiniasklaidos klubo „Format A3“ renginių, kuriuose trečiasis suinteresuotas asmuo buvo moderatorius, minėjimas nesudaro pagrindo teigti, jog Vertinimuose minimas A. R., juo labiau, skelbti žinią, jog jis buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams.
23.4. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis elgėsi sąžiningai, t. y. atliko išsamų aplinkybių tyrimą, tikrino skelbiamą informaciją, o priešingai, įrodinėjo, jog neprivalo tikrinti duomenų. Toks profesionalios žiniasklaidos priemonės elgesys yra nesuderinamas su Visuomenės informavimo įstatyme nustatytomis pareigomis ir sąžiningu elgesiu.
23.5. Sprendime aiškiai nurodytos Įstatymo 54 straipsnio netaikymo priežastys. Apeliantui kyla redakcinė atsakomybė už paskelbtą teiginį, nes jis netinkamai (šaltinius nurodė tik Publikacijos pabaigoje ir nenurodė, kad konkretus teiginys skelbiamas remiantis interneto tinklalapio www.wikipedia.org duomenimis) įvardijo pirminę publikaciją. Be to, Įstatymo 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Tokiais atvejais vertinama, ar viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teise. Apeliantas paskelbdamas ginčo informaciją ir neatlikęs jokio žurnalistinio tyrimo elgėsi priešingai.
23.6. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareigos kreiptis dėl netikrų socialinio tinklo profilių ar galimai neteisingos informacijos interneto tinklalapyje www.wikipedia.org paneigimo nepanaikina jo, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), pareigos patikrinti skelbiamą informaciją, remtis patikrintais šaltiniais ir skelbti tikrovę atitinkančią informaciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nurodė, jog yra kelis kartus kreipęsis į institucijas dėl jo vardu registruotų paskyrų, tačiau jokių rezultatų nebuvo gauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (news.tts.lt, 2017 m. rugsėjo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-33) SPR-70, kuriuo tenkintas trečiojo suinteresuoto asmens skundas ir pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, pareikalauta juos pašalinti ir paneigti Publikacijoje paskelbtas tikrovės neatitinkančias bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančias žinias, pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Publikacijoje pateikdamas informaciją, kad A. R. VSD Vertinimuose buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams, pareiškėjas vadovavosi interneto tinklalapyje „Wikipedia“ pateikta informacija, taip pat straipsniais iš interneto tinklalapių www.delfi.lt, www.faktai.lt, VSD Vertinimais. Pareiškėjas teigia, kad informacija minimuose šaltiniuose yra nepaneigta, nenuginčyta, todėl pareiškėjas pagrįstai ja naudojosi, jis neturėjo pagrindo abejoti jo pateikta informacija, todėl elgėsi sąžiningai. Pareiškėjas teigė, kad informacija, gaunama iš socialinio tinklo „Facebook“, naudojasi daugelis žurnalistų, tai laikoma vienu patikimiausių socialinių tinklų, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti, kad vartotojas „A. R.“, komentavęs ankstesnį pareiškėjo straipsnį, iš tikrųjų nėra trečiasis suinteresuotas asmuo. Publikacijoje nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi pareiškėjas, todėl už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas subjektas, kuris pirmas paskleidė tokią informaciją.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
28. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
29. Nagrinėjamu atveju Publikacijoje, visų pirma, buvo pateikta žinia teigiant, kad „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Byloje duomenų, patvirtinančių šį teiginį, nesurinkta. Tokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Susipažinus su Vertinimais matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo juose nėra minimas. Tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formai A3“ renginių, kuriuose trečiasis suinteresuotas asmuo buvo moderatorius, minėjimas VSD Vertinimuose nesudaro pagrindo teigti, jog Vertinimuose minimas pats A. R. Nuotrauka, kurioje matyti trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti asmenys, pateikta šalia teksto, kuriame minimi žiniasklaidos klubo „Formai A3“ renginiai, nesudaro pagrindo skelbti žinią, jog A. R. VSD buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad yra neįrodyta, jog ši žinia yra pagrįsta ir teisinga, t. y., atitinkanti tikrovę. Nors pareiškėjas teigia, kad jis rėmėsi interneto tinklalapyje „Wikipedia“ paskelbta informacija, tačiau pažymėtina, kad šiame interneto tinklalapyje talpinamą turinį be jokių apribojimų gali koreguoti visi asmenys (https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis), todėl jis negali būti laikomas patikimu šaltiniu. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis.
30. Likę trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui skųsti Publikacijos teiginiai buvo paremti po ankstesniu pareiškėjo straipsniu pateiktais komentarais iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros A. R. vardu, šiuos komentarus Publikacijoje pateikiant kaip trečiojo suinteresuoto asmens. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad socialiniame tinkle „Facebook“ egzistuoja kelios paskyros A. R. vardu. Pareiškėjas neginčija ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginių, kad faktiškai Publikacijoje panaudoti komentarai buvo parašyti iš netikros A. R. vardu sukurtos socialinio tinklo paskyros, tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis to negalėjo žinoti. Tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. pareiškėjas, nepateikė jokių duomenų, jog būtų vertinęs, ar trečiojo suinteresuoto asmens kaip netikra įvardinta socialinio tinklo „Facebook“ paskyra priklauso būtent šiam asmeniui. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo jam pateiktame priede matyti, jog po interneto portalo www.news.tts.lt publikacija buvo komentuojama iš kelių skirtingų paskyrų „A. R.“ socialiniame tinkle „Facebook“. Taip pat viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė ekrano nuotrauką, kurioje matyti kelios socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kurių pavadinimai yra „A. R.“. Ši aplinkybė pareiškėjui turėjo kelti abejonių dėl to, ar tikrasis komentarus rašantis asmuo yra pats A. R. Pareiškėjas, neįsitikinęs A. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros priklausymu trečiajam suinteresuotam asmeniui ir cituodamas komentarus, juos pateikė kaip akivaizdžiai priklausančius trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išsiaiškinti, ar iš tikrųjų minėtus komentarus parašė trečiasis suinteresuotas asmuo A. R.
31. Žeminančia asmens garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Šiuo atveju ginčo teiginiais, kurie, kaip minėta, neatitinka tikrovės, pareiškėjas paskelbė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi netinkamai: užsiėmė antivalstybine veikia, kenkė nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams, komentuodamas vartojo necenzūrinius žodžius. Tokia informacija žemina asmens garbę ir orumą.
32. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog Publikacijoje buvo pateikta informacija, žeminanti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame pateiktas pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės. Nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti Publikacijoje paskelbtų teiginių.
33. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo: 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; 2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių <...>; 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; 4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju; 5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas; 6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose; 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
34. Taigi, tam, kad būtų taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis, pirmiausiai turi būti tenkinama sąlyga, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė informacijos šaltinį. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga nėra tenkinama, kadangi iš Publikacijos turinio negalima suprasti, kad teiginys, jog „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ buvo pateiktas remiantis kuriuo nors iš po Publikacija išvardytų šaltinių – pateikiant šią žinią nebuvo naudojamos citavimo priemonės, tekste nepateikta jokių užuominų apie tai, kuo remiantis pateikiama ši žinia. Kaip minėta, VSD Vertinimuose tokio teiginio apie A. R. nebuvo pateikta. Dėl likusių ginčo teiginių, kurie buvo pateikti remiantis ar komentuojant iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros A. R. vardu pateiktus komentarus, iš Publikacijos turinio taip pat negalima daryti išvados, kad šie teiginiai, priskiriant minėtus komentarus trečiajam suinteresuotam asmeniui, buvo anksčiau paskelbti kokiuose nors VIĮ 54 straipsnio 1 dalyje nurodytuose šaltiniuose. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme.
35. Teisėjų kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis byloje nagrinėjamais klausimais ir jų nekartoja, nes šios išvados yra pagrįstos tinkamu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu bei teisingu materialiosios teisės normų pritaikymu.
36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė