Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano
Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei
dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Krašto apsaugos ministerija.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamo
ginčo esmė – ar kasacinio teismo praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis
gali būti laikomas kriterijumi kitoje byloje neturtinės žalos dydžiui nustatyti
CK 6.250 straipsnio prasme.
Ieškovas prašė
teismo priteisti iš atsakovo 300 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje
nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą, pratybų
metu patyrė kelio sąnario traumą, dėl kurios Karinės medicinos ekspertizės
komisijos 2003 m. kovo 20 d. pripažintas netinkamu privalomajai pradinei
karinei tarnybai ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2003 m. kovo
21 d. įsakymu išleistas į atsargą dėl sveikatos būklės. Krašto apsaugos
ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. PS-724 pagrindu
ieškovui išmokėta 75 MMA (minimalių mėnesinių algų) dydžio (33 750 Lt) vienkartinė
kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo
tarnybos metu.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino:
priteisė ieškovui iš atsakovo 16 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo; atmetė
kitą ieškinio dalį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į ieškovo
amžių (28 metai), patirto sužalojimo sunkumą (apysunkis sužalojimas; ieškovui
nustatytas 100 proc. darbingumas (90 proc. bazinis darbingumas), jo padarinius
(ieškovas iki šiol gydomas, patiria nuolatinius skausmus, diagnozuota kairiojo
kelio sąnario potrauminė artrozė, rekomenduojama reabilitacija), darbo
galimybių sumažėjimą (apribotos ieškovo galimybės dirbti su fiziniu krūviu ar
ilgu stovėjimu susijusį darbą, aktyviai judėti; ieškovas dirba sargu, bet dėl
traumos nebegali dirbti darbo pagal įgytą automechaniko specialybę, jam
pasiūlyta persikvalifikuoti), atsakovo kaltę (didelis neatsargumas), šalių
turtinę padėtį (atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, jo turtinė padėtis
nėra gera; ieškovas uždirba apie 2000 Lt), teismas padarė išvadą, kad atsakovas
patyrė 50 tūkst. Lt neturtinės žalos. Teismas pabrėžė, kad nereikia įrodinėti
to, jog sąnario pažeidimas sukelia skausmus ir diskomfortą judant. Sveikos
kojos užtikrina asmeniui vieną iš gyvybiškai svarbiausių asmens organizmo funkcijų
? judėjimą. Judėjimas užtikrina asmeniui galimybę be apribojimų dirbti,
aktyviai leisti laisvalaikį, t. y. gyventi visavertį gyvenimą. Teismas
konstatavo, kad neteisėtus atsakovo veiksmus ir ieškovo sveikatai kilusius
padarinius sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Pagrįsdamas išvadą dėl
atsakovo kaltės, teismas nurodė, kad viešojo intereso prasme atsakovas yra atsakingas
už privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančius šauktinius, todėl turi
maksimaliai stengtis ir užtikrinti jų sveikatos priežiūrą. Teismas sprendė, kad
atsakovas ne tik neužtikrino ieškovui tinkamos sveikatos priežiūros, bet ir tik
po gana ilgo laiko tarpo sudarė ieškovui galimybę gauti gydytojo specialisto
konsultaciją. Dėl sužalojimo ir atsakovo elgesio padarinių teismas nurodė, kad
fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju ta aplinkybė, kad atsakovas ilgą
laiką nevykdė pareigos tinkamai pasirūpinti ieškovo sveikata, neatleido nuo
prievolės atlikti tarnybą, nors ieškovas to prašė, sustiprino ieškovo dvasinius
išgyvenimus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuolatinis gydymasis
sveikatos priežiūros įstaigose susijęs su išlaidomis, dėl jo didėja depresija,
išgyvenimai ir kiti dvasiniai nepatogumai. Teismas pripažino, kad ieškovui atlyginta
dalis žalos, atsakovui išmokėjus 75 MMA dydžio kompensaciją už sveikatos
sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu (33 750 Lt).
Dėl to teismas ieškovui išmokėtos kompensacijos dydžiu sumažino priteistinos
neturtinės žalos dydį iki 16 250 Lt.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 21
d. nutartimi patenkino atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, atmetė
ieškovo apeliacinį skundą, pakeitė Klaipėdos apygardos eismo 2009 m. lapkričio
3 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas
ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį,
būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė:
taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o
kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Lietuvos
apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo
kaltė – neatsargumas. Jis neužtikrino ieškovui tinkamos sveikatos priežiūros,
nesiėmė skubių priemonių ieškovo patirtos traumos padariniams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad svarbus neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijus yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika
analogiško pobūdžio bylose, bet pirmosios instancijos teismas į tai
neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo išnagrinėtų panašių bylų dėl sveikatos sužalojimo praktiką ir padarė
išvadą, kad bylose, kuriose nustatyta, kad ieškovai patyrė sunkesnius sveikatos
sužalojimus negu ieškovas nagrinėjamoje byloje, buvo nustatytas mažesnis
priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis negu pirmosios instancijos
teismas priteisė ieškovui (priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo
10 tūkst. Lt iki 40 tūkst. Lt priklausomai nuo netekto nedarbingumo
laipsnio). Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad atlygintinos neturtinės
žalos dydis ieškovui yra 25 tūkst. Lt. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas
ieškovui išmokėjo 33 750 Lt kompensaciją, teismas sprendė, jog neturtinė žala
ieškovui atlyginta.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl atsižvelgimo į teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, nes,
darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos
dydis (50 tūkst. Lt) yra per didelis, šią išvadą motyvavo tuo, jog panašaus
pobūdžio bylose buvo priteista mažesnė neturtinės žalos suma. Kasatorius
nurodo, kad tokio kriterijaus neturtinės žalos dydžiui nustatyti CK 6.250
straipsnyje nėra. Taigi pagrindiniai teismo argumentai susiję su kitomis
aplinkybėmis, bet ne su kasatoriaus patirtais išgyvenimais ir kitomis
neturtinės žalos apraiškomis.
2.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitose bylose
nustatytu mažesniu neturtinės žalos dydžiu, nes tų bylų ir šios bylos
aplinkybės skiriasi: teismo nutartyje nurodytose bylose ieškovai buvo nesusiję
su atsakovais privalomosios karo tarnybos santykiais, jie turėjo pasirinkimo
laisvę pradėti ir nutraukti santykius su atsakovais, o kasatorius tokios
galimybės neturėjo.
3.
Dėl šalių santykių pobūdžio ir atsakovo veiksmų vertinimo, kaip
neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos apeliacinis teismas
neįvertino tokių aplinkybių, dėl kurių kasatoriui turi būti priteistas didesnis
neturtinės žalos dydis: kasatorių ir atsakovą siejo privalomosios karo tarnybos
santykiai; atsakovas turėjo tinkamai įvertinti karo tarnybos riziką ir
atsižvelgti į kasatoriaus sveikatą, t. y. kad jis skundėsi kairiojo kelio
sąnario skausmais ir jam buvo diagnozuotas kairiojo kelio raiščių laisvumas;
kasatoriui susižalojus, atsakovo atstovai nepasirūpino tuo, kad būtų laiku
pradėtas efektyvus gydymas ir sumažinti traumos padariniai; kasatorius pradėtas
gydyti tik po dviejų mėnesių nuo traumos gavimo; per visą šį laiką kasatorius
papildomai patyrė fizinį skausmą ir vidinius išgyvenimus bei emocinius sukrėtimus.
Atsakovas ir
trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į kasacinį skundą. Jais prašoma kasacinį skundą
atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai
grindžiami tokiais iš esmės vienodais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas atsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes: į ieškovo
sužalojimo laipsnį, padarinius, žalos padariusio asmens kaltę ir kitas
aplinkybes, todėl teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.
2. CK 6.250
straipsnyje nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas,
todėl, spręsdamas neturtinės žalos dydį, teismas turi diskrecijos teisę
nustatyti teisingą dydį.
3. Apeliacinės
instancijos teismas ne nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet, priešingai,
ja vadovavosi.
4. Reikalaudamas
priteisti 300 tūkst. Lt neturtinės žalos, kasatorius siekia nubausti atsakovą,
bet tai neatitinka visiško nuostolių kompensavimo principo.
5. Kasatorius
neteisingai teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į kasatoriaus sveikatos būklę,
priimdamas jį į karo tarnybą. Trečiasis asmuo nurodo, kad kasatoriaus sveikata
buvo tinkamai įvertinta, taip pat atsižvelgta į kasatoriaus elgesį, t. y. kad
jis iki priėmimo į karo tarnybą buvo pasitempęs kelio raiščius, bet šios
traumos nesigydė.
6. Trečiasis
asmuo nurodo, kad kasatorius gavo traumą dėl nelaimingo atsitikimo, bet tai
neįrodo atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų
veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, kasatoriui buvo suteikta tinkama
medicininė pagalba ir reabilitacija.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius
byloje pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos susižalojus
privalomosios karo tarnybos metu, atlyginimo.
Pagal CK
6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais
atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl
nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia
į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį nei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasaciniame skunde iš
esmės neginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos
atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai,
žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasatorius kelia
priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Tai yra fakto klausimas, o pagal
CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar nutartis) teisės taikymo aspektu.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimas ir
taikymas yra teisės klausimas, todėl šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas
yra apeliacinės instancijos taikytų kriterijų patikra.
Dėl atsižvelgimo
į teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį
Kasaciniame
skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos
neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje
pripažįstamus pagrįsto dydžio neturtinės žalos dydžius konkrečiose bylose. Šį
teiginį kasatorius grindžia tuo, kad teismų praktikos, kaip neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijaus, nenustatyta CK 6.250 straipsnyje įtvirtintame
kriterijų sąraše, toks kriterijus nesusijęs su bylos šalių santykiais. Šiuos
kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais.
Nagrinėjamo
klausimo aspektu svarbu pabrėžti, kad negalima tapatinti materialiosios teisės
ir proceso teisės. CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos
institutas, pateikta neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai,
jos nustatymo kriterijai. Taigi neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra
materialiojo teisinio pobūdžio. Jie reglamentuojami materialiosios teisės (CK
6.250 straipsnis). Tuo tarpu teismo precedentas reglamentuojamas proceso
teisės normų (CPK 4 straipsnis). Teismo precedento esmė – stare decisis
principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes
bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo
precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum). Konstitucinis
Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema
turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai
(nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant
teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir
jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie
veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų
kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų
analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai,
priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės
instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų
kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai,
peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus,
privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais
kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės
subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi,
bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami
aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai
atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios
kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos
precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus
(inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą)
(Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, teismams
sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į
kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos
nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms,
būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje
suformuotu precedentu.
Iš
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė, jog,
nustatydamas kasatoriaus patirtos neturtinės žalos dydį, remiasi kasacinio
teismo praktika. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teisiškai
netiksliai nurodoma, kad kasacinio teismo praktika remiamasi kaip neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijumi, bet, įvertinusi apeliacinės instancijos
teismo argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis teismas
kasacinio teismo praktika rėmėsi ne kaip atskiru neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijumi, bet atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
precedentus, kurie suformuoti aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo
kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama
neturtinės žalos atlyginimo bylose, o kasatorius be pagrindo kvestionuoja
apskųstą nutartį pirmiau nurodytu aspektu.
Dėl kasatoriui
priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų
Pažymėtina,
kad šią bylą jau kartą nagrinėjęs kasacinis teismas pripažino, jog nagrinėjamu
atveju teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos aplinkybių tam, kad įvertintų
kasatoriaus turėtus neturtinio pobūdžio praradimus pinigais, nors įvertinti
konkrečiu atveju neturtinę žalą pinigais – teismo funkcija (CK 6.250 straipsnio
1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje
byloje O. G. v. Krašto apsaugos ministerija,
byla Nr. 3K-3-129/2009). Taigi teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinės
instancijos teismo kriterijų, taikytų neturtinės žalos dydžiui nustatyti.
Šioje byloje
nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo,
dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo
laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir
ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos
padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą
ir protingumą. Taikydamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, apeliacinės
instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sveikatos sužalojimo atveju esminis
neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka
tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Tai atitinka formuojamą kasacinio teismo
praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje
byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“,
byla Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A M.
ir kt. v. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., byla
Nr. 3K-3-511/2004; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D.
v. R. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m.
sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje R. L. ir
kt. v. A. J., byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8
d. nutartis civilinėje byloje P. R. B. v. V. Č., byla Nr. 3K-3-357/2008). Dėl traumos (plyšusio
kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, vidinio ir išorinio meniskų
plyšimų) padarinių kasatorius negali gyventi visaverčio gyvenimo, jaučia kojos
skausmą, negali ilgai stovėti, kilnoti sunkumų, periodiškai gydosi. Jam
nustatytas apysunkis sužalojimas, atliktos dvi operacijos, nuo 2003 m.
balandžio 8 d. iki 2003 m. birželio 19 d. buvo nustatytas trečios grupės
invalidumas. Kasatorius gydėsi ambulatoriškai ir stacionare, yra kairės kojos
pakitimų. Šis asmuo yra įgijęs automechaniko kvalifikaciją. Medikai jam rekomendavo
riboti kairės kojos fizinį krūvį. Po traumos kasatoriui nustatytas 100 proc.
darbingumas (90 proc. bazinis darbingumas). Iki šiol jis jaučia kojos skausmus,
reikalinga reabilitacija, todėl apribotos ieškovo darbo ir kasdieninės veiklos
galimybės. Tai kelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Byloje
nustatyta, kad atsakovo kaltė – neatsargumas, jis neužtikrino ieškovui tinkamos
sveikatos priežiūros, nesiėmė skubių priemonių ieškovo patirtos traumos
padariniams pašalinti, taip pat kad kasatoriaus sveikata buvo tikrinta, jį
priimant į karo tarnybą. Be to, byloje nustatyta, kad kasatorius iki priėmimo į
karo tarnybą buvo pasitempęs kelio raiščius. Kasatoriaus sužalojimo pobūdį ir
jo padarinius apeliacinės instancijos teismas įvertino pagal kasacinio teismo
praktiką, formuojamą nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, esant
panašaus pobūdžio sužalojimams ir jų padariniams. Apeliacinės instancijos
teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje
byloje S. M. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies
Lietuva“, byla Nr. 3K-3-129/2008, kurioje ieškovei dėl profesinio susirgimo
(netekus 5 procentų profesinio darbingumo) priteista 10 tūkst. Lt neturtinės
žalos atlyginimo; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje V. V. v. UAB „Žemaitijos gelžbetonis“,
byla Nr. 3K-3-575/2006, kurioje ieškovui (netekus 40 procentų darbingumo) dėl
sveikatos sužalojimo priteista 30 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2006
m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje A. Ž. v.
UAB ,,Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006, kurioje ieškovui dėl sveikatos
sužalojimo priteista 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio
26 d. nutartimi civilinėje byloje A. M. v. UAB
„Baltijos realizacijos centras“ ir kt., byla Nr. 3K-3-262/2007, kurioje
ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų darbingumo) priteista 40
tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos kompensacijos
nustatymo kriterijus, todėl nustatė pagrįstą 25 tūkst. Lt kompensaciją
kasatoriaus neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs,
kad kai neturtinė žala yra kildinama iš turtinės ieškovui padarytos žalos, kuri
jam turi būti atlyginama pagal specialaus Karo tarnybos įstatymo nuostatas, tai
šiame įstatyme kario sveikatos sutrikimo atveju numatyta tik vienkartinė
kompensacija. Ji apima visą ieškovui padarytą žalą – tiek turtinę, tiek ir
neturtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 12 d. nutartis
civilinėje byloje Krašto apsaugos ministerija v. G. B.,
byla Nr. 3K-3-31/20040). Šiuo klausimu kasacinis teismas taip pat pasisakė ir
šioje byloje jau anksčiau priimtoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009
m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje O. G. v.
Krašto apsaugos ministerija, byla Nr. 3K-3-129/2009). Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 8 dalies 1 punkto
pagrindu kasatoriui išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų
dydžio (33 750 Lt) vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą
privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Šia kompensacija atlyginta
kasatoriaus patirta neturtinė žala. Taigi nagrinėjamoje byloje kasatoriaus
ieškinys atmestas pagrįstai.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti
apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji palikintina nepakeista (CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą
nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 46,83 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei
iš kasatoriaus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš ieškovo O. G. (duomenys
neskelbtini) 46,83 Lt (keturiasdešimt šešis litus 83 ct) išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Zigmas Levickis
|
|
|
Antanas Simniškis
|